- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- eA-1791-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03745-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 3R-439 (AG-366/01-2018); 2) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (7.2) 46- MPD-9070 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas); 3) įpareigoti Vilniaus AVMI panaikinti duomenis Mokesčių mokėtojų registre (toliau – ir Registras) apie pareiškėjo nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą; 4) įpareigoti Vilniaus AVMI panaikinti duomenis Registre apie pareiškėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. įregistruotą poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo individualią veiklą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 25 d. vykdė individualią veiklą. Pareiškėjui 2017 m. liepos 25 d. gimė dukra, todėl jis tą pačią, t. y. 2017 m. liepos 25 d., per „Mano VMI“ sistemą pateikė atsakovui prašymą įregistruoti jo vykdomos individualios veiklos nutraukimą. Kitą dieną po dukros gimimo pareiškėjas nuvyko į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) ir pateikė prašymus dėl tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skyrimo, tačiau pareiškėjas telefonu VSDFV Vilniaus skyriaus specialistų buvo informuotas, kad po individualios veiklos išregistravimo jis tapo socialiai nedraustas, todėl nei tėvystės, nei vaiko priežiūros išmokos jam nepriklauso. Atsižvelgdamas į šias VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų konsultacijas, norėdamas išvengti situacijos, kuomet jam nebūtų išmokamos socialinės išmokos, pareiškėjas nusprendė įregistruoti avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą, nors tokios veiklos niekada nevykdė ir neketino vykdyti. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 1 d. per „Mano VMI“ sistemą pateikė prašymą įregistruoti nuo 2017 m. liepos 26 d. avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą, o 2017 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą išregistruoti šią individualią veiklą, nes jis tokios veiklos nevykdė, o veiklos įregistravimas buvo tiesiogiai nulemtas netinkamų ir neteisingų VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų konsultacijų.
3. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. paskambino VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistei ir pasiteiravo apie jo prašymų dėl išmokų skyrimo svarstymo eigą. Pareiškėjui vėlgi buvo atsakyta, kad VSDFV informacinėje sistemoje rodoma, jog pareiškėjas nėra socialiai apdraustas ir pagal dabartinę situaciją išmokos jam nebus skiriamos. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas „Mano VMI“ sistemoje 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą Vilniaus AVMI įregistruoti jį į Registrą, nurodydamas, jog vykdo apgyvendinimo veiklą, nors tokios veiklos nevykdė ir neketino vykdyti. Registruodamas šia individualią veiklą, pareiškėjas nurodė veiklos vykdymo adresą ((duomenys neskelbtini)) patalpų, kurios nėra baigtos statyti, t. y. jos yra visiškai netinkamos apgyvendinimo veiklai vykdyti. Pareiškėjui įregistravus apgyvendinimo paslaugų individualią veiklą, VSDFV informacinėje sistemoje vėl buvo rodoma, jog pareiškėjas yra apdraustas ir jam gali būti išmokamos socialinės išmokos.
4. Po papildomo paklausimo dėl susidariusios situacijos VSDFV pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme nurodė, kad norint gauti tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, nėra būtina būti įregistruotam Registre. 2018 m. gegužės mėnesį atėjus laikui mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčius už 2017 metus, pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriuje sužinojo, kad VSDFV Vilniaus skyrius laikys, jog pareiškėjas veiklą vykdė visus 2017 metus, o ne iki 2017 m. liepos 25 d., kadangi informaciją apie individualios veiklos laikotarpį ši institucija automatiškai gauna iš Vilniaus AVMI, o VSDFV individualios veiklos vykdymo laikotarpio savo registre koreguoti negali.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su prašymais panaikinti Registre duomenis apie jo tariamai po 2017 m. liepos 25 d. vykdytą individualią veiklą. Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, skundžiamu sprendimu nusprendė: 1) prašymo dalį dėl duomenų apie įregistruotą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą išregistravimo nuo 2017 m. liepos 26 d. atmesti, kadangi tokia veikla jau buvo išregistruota 2018 m. rugpjūčio 3 d.; 2) prašymo dalį dėl duomenų apie įregistruotą apgyvendinimo paslaugų individualią veiklą išregistravimo nuo prašomos 2018 m. rugpjūčio 4 d. atmesti, tačiau išregistruoti šią veiklą nuo 2018 m. gegužės 8 d. (5 darbo dienos prieš 2018 m. gegužės 15 d. prašymų pateikimą). Komisija pareiškėjo skundą dėl minėto Vilniaus AVMI sprendimo atmetė.
6. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus AVMI netinkamai taiko ir aiškina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau– ir Taisyklės) 25 punkto ir 26.5 papunkčio nuostatas, jas nepagrįstai siaurindama ir formalizuodama, tokiu būdu sukeldama dirbtines kliūtis individualią veiklą vykdančiam asmeniui išregistruoti faktiškai nevykdomą veiklą. Taisyklių 25 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia vienareikšmiškai spręsti, kad šio punkto nuostata įtvirtina terminą pranešimui apie individualios veiklos nutraukimą pateikti, o ne pačios veiklos nutraukimo terminus. Kitoks šios normos turinio vertinimas būtų visiškai nelogiškas, kadangi individualios veiklos vykdymo ir nutraukimo laikas yra paties asmens apsisprendimo dalykas, tuo tarpu teisės aktai reglamentuoja tik pranešimo apie veiklos nutraukimą pateikimo tvarką. Nepaisant to, Taisyklių 25 punkte nustatyto termino prašymui dėl individualios veiklos nutraukimo užregistravimo Registre praleidimas neturi ir negali nulemti pačios individualios veiklos vykdymo pratęsimo, kadangi, kaip minėta, veikla vykdoma laisvu asmens apsisprendimu ir vien termino pateikti prašymui Vilniaus AVMI praleidimas negali būti pagrindas prieš individualią veiklą vykdžiusio asmens valią formaliai pratęsti jo veiklos vykdymo laikotarpį, perkelti / pakeisti individualios veiklos nutraukimo datą.
7. Taisyklių 26.5 papunkčio nuostata aiškiai suteikia teisę prašyme Vilniaus AVMI nurodyti tikrąją faktinę individualios veiklos nutraukimo datą ir jokiu būdu neapriboja šios datos penkiomis darbo dienomis iki prašymo pateikimo datos – tokio reikalavimo minėtoje nuostatoje paprasčiausiai nėra. Tačiau Vilniaus AVMI ir Komisija, taikydamos šią nuostatą, ją nepagrįstai susiaurina, t. y. vietoj bet kokios pageidaujamos (faktinės) veiklos nutraukimo datos riboja šią datą iki 5 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
8. Pareiškėjas tvirtino, jog sistemiškai aiškinant Taisyklių 26.5 papunkčio ir 25 punkto nuostatas, negalima teigti, jog Taisyklės riboja asmens teisę prašyti įregistruoti jo individualios veiklos nutraukimą atgaline data daugiau kaip 5 darbo dienas. Priešingu atveju, asmuo būtų priverstas formaliai tęsti savo individualią veiklą po jos faktinio nutraukimo, kas asmeniui gali sukelti nepageidaujamus teisinius padarinius.
9. Pagal Taisyklių 25 punktą, pareiškėjas, 2017 m. liepos 26 d. nutraukęs avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą, turėjo apie tai pranešti Vilniaus AVMI ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 2 d., o 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutraukęs poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą, – ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 11 d., pateikdamas naujus prašymus išregistruoti pareiškėją iš Registro. Pareiškėjas sutinka ir pripažįsta, kad jis pavėlavo pranešti ir pateikti prašymus dėl individualių veiklų nutraukimo, todėl, vadovaudamasi Taisyklių 43 punkto nuostatomis, Vilniaus AVMI galėtų pareiškėją nubausti už vėlavimą, bet tai nesuteikia teisės jai perkelti faktinę individualių veiklų nutraukimo datą vėlesniam laikui ir vertinti, kad pareiškėjas dar beveik metus laiko vykdė individualią veiklą. Po 2017 m. liepos 25 d. pareiškėjas jokios individualios veiklos neketino vykdyti, nevykdė ir nevykdo iki šiol. Ginčo dėl šio fakto nekėlė nei atsakovas, nei Komisija.
Šalies argumentai
10. Prašymu pareiškėjas prašė poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo individualios veiklos nutraukimą įregistruoti nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., tačiau atsakovas veiklos nutraukimą įregistravo kita, jo paties sugalvota, data – nuo 2018 m. gegužės 8 d. Pareiškėjas neprašė Vilniaus AVMI įregistruoti poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo individualios veiklos nutraukimą nuo 2018 m. gegužės 8 d., todėl toks Vilniaus AVMI sprendimas laikytinas veikimu ultra vires (lot. k. viršijant įgaliojimus). Atsakovas turėjo arba patenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą arba jį atmesti. Komisija šiuo aspektu skundžiamame sprendime nepasisakė, nors pareiškėjas šiomis aplinkybėmis grindė jai pateiktą skundą. Tai, pareiškėjo vertinimu, yra savarankiškas Komisijos sprendimo panaikinimo pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas akcentavo Taisyklių 25 ir 26 punktų nuostatas, pagal kurias individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra mokesčių mokėtojo prašymas su jo paties įrašyta nutraukimo data, todėl mokesčių administratorius turėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjo išregistravimo iš Registro pagal jo prašyme nurodytą datą. Dėl Sprendime padarytos išvados, kad avalynės ir odos taisymo veikla buvo jau išregistruota, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas, nurodė, kad mokesčių administratorius, pats sau prieštaraudamas, traktavo, kad pareiškėjas veiklą vykdė visus 2017 metus be jokių pertraukų. Kadangi 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo įregistruota kita – apgyvendinimo veikla, suskaičiavus visus terminus akivaizdu, kad 5 darbo dienų terminas taip pat nėra išlaikomas, todėl, atstovo nuomone, mokesčių administratorius vėlgi keistai aiškina šią situaciją. Pagal Taisyklių 43 punktą yra numatytas sankcijų taikymas asmeniui, pavėluotai pateikusiam prašymą išregistruoti individualią veiklą, o Taisyklių 38 punktas nustato atvejus, kai mokesčių administratorius savo iniciatyva gali konstatuoti veiklos nutraukimo faktą ir išregistruoti tą veiklą. Veiksmus, susijusius su individualios veiklos įregistravimais ir išregistravimais, pareiškėjas atliko dėl Sodros darbuotojų nekompetencijos, negalvodamas, kad tai jam sukels kokių nors pasekmių ateityje.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.
13. Vilniaus AVMI paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su laisvos formos prašymais išregistruoti jo avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. bei panaikinti pareiškėjo įregistruotą individualią veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki dabar. Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, skundžiamu 2018 m. liepos 31 d. raštu informavo jį, kad Taisyklės nenumato įregistruotos veiklos anuliavimo ar individualios veiklos nutraukimo atgaline data. Todėl išregistruoti pareiškėjo avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. bei panaikinti pareiškėjo įregistruotą individualią veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki dabar nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
14. Vilniaus AVMI, nagrinėdama pareiškėjo prašymus, nustatė, kad elektroninių paslaugų sistemoje „Mano VMI“ buvo užregistruoti du pareiškėjo pateikti fizinio asmens prašymai įregistruoti į Registrą: 2017 m. rugpjūčio 1 d. – dėl nuo 2017 m. liepos 26 d. avalynės ir odos gaminių taisymo individualios veiklos (veiklos kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – ir EVRK), 2 red. – 95.23.00) įregistravimo; 2017 m. rugpjūčio 4 d. – dėl nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. avalynės ir odos gaminių taisymo individualios veiklos (veiklos kodas pagal EVRK, 2 red. – 95.23.00) išregistravimo ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo veiklos (veiklos kodas pagal EVRK, 2 red. – 55.20.00) įregistravimo.
15. Pareiškėjas skunde teismui neginčija, kad individualią veiklą vykdė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 25 d., tačiau teigia, kad 2017 m. liepos 25 d. gimus dukrai, įregistravo vykdytos individualios veiklos nutraukimą ir nurodo, kad kitais laikotarpiais 2017 metais individualios veiklos nevykdė.
16. Mokesčių mokėtojų registravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 46 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtinti Mokesčių mokėtojų registro nuostatai, patvirtinti (toliau – ir Registro nuostatai), bei Taisyklės.
17. Pats pareiškėjas geriausiai žino, kada ir kokią individualią veiklą jis pradeda vykdyti, atitinkamai, kada individualią veiklą baigia vykdyti. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas įregistravo individualią veiklą, įtakojamas VSDFV skyriaus valstybės tarnautojų išaiškinimų, kad po individualios veiklos išregistravimo pareiškėjas nebėra laikomas socialiai draustu ir nei tėvystės, nei vaiko priežiūros išmokų negaus, nesudaro jokio pagrindo minėtiems asmenims ar mokesčių administratoriui perkelti mokesčių mokėtojų pareigų ir atsakomybės klausimų. Vadovaujantis Taisyklių 17 punktu, fizinio asmens prašymo įregistruoti į Registrą REG812 formos prašymą pasirašo prašymą teikiantis asmuo, jis atsako už savo teikiamų duomenų teisingumą ir pats privalo domėtis, kokios mokestinės prievolės jam gali atsirasti. Tokia pareiškėjo atsakomybė už pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą numatyta ir Nuostatų 47 punkte.
18. Nors pareiškėjas nurodo, kad individualią avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą nutraukė atitinkamai 2017 m. liepos 26 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d., tačiau apie tai Vilniaus AVMI pranešė tik 2018 m. gegužės 15 d., pateikdamas prašymus su nurodytomis pareiškėjo individualios veiklos nutraukimo datomis. Nei MAĮ, nei Taisyklės nenumato galimybės anuliuoti įregistruotą veiklą ar nutraukti individualią veiklą atgaline data už ilgesnį laikotarpį nei 5 darbo dienos, todėl toks pareiškėjo prašymas laikomas neturintis teisinio pagrindo. Taisyklių 38 punkte numatyta, kokiais atvejais mokesčių mokėtojų veikla gali būti išregistruota mokesčių administratoriaus iniciatyva, tačiau šiuo atveju mokesčių administratorius savo iniciatyva išregistruoti pareiškėjo iš mokesčių mokėtojų registro negalėjo, kadangi neturėjo tam teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
19. Teismo posėdyje atsakovas atkreipė dėmesį, kad mokesčių mokėtojas prašyme išregistruoti individualią veiklą gali nurodyti laikotarpį, nuo kada prašo išregistruoti tą veiklą iki 5 darbo dienų laikotarpio. Mokesčių administratorius neturi teisės išregistruoti veiklos už atgalinį laikotarpį. Individuali veikla – tai mokesčių mokėtojo savarankiška veikla, mokesčių administratorius nevyksta į vietą tikrinti tokios veiklos, o tik atlieka kontrolės veiksmus, t. y. šiuo atveju tikrina gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą ir pateiktas mokesčio mokėtojo deklaracijas, kurios turi būti teikiamos nepriklausomai nuo to, ar mokesčio mokėtojas gavo pajamų, ar jų negavo.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
21. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. pateikė Vilniaus AVMI prašymą, kuriame prašė nutraukti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklos įregistravimą nuo 2017 m. liepos 26 d. bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklos įregistravimą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., nurodydamas, kad Taisyklių 26.5 punktas nenumato, kad nutraukimo data turi būti dabartinė ar vėlesnė, nei paduodamas prašymas, tuo atveju, jei jo prašymas nebus tenkinamas, prašė nagrinėti kitą jo prašymą, teikiamą su šiuo jo prašymu; prie paminėto prašymo pareiškėjas pridėjo kitą 2018 m. gegužės 15 d. prašymą, adresuotą Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriui, kuriame prašė: 1) panaikinti duomenis Registre apie jo įregistruotą individualią veiklą laikotarpiais nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki prašymo pateikimo dienos; 2) panaikinti duomenis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Sodros Registras) apie jo įregistruotą individualią veiklą laikotarpiais nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki prašymo pateikimo dienos, kadangi duomenys apie avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą neatitinka tikrovės, yra neteisingi, o paminėtų veiklų jis nesiruošė vykdyti, nevykdė ir nevykdo; šiame prašyme pareiškėjas nurodė, jog individualią veiklą vykdė nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau po dukros gimimo 2017 m. liepos 25 d. nusprendė veiklos faktiškai nevykdyti, todėl 2017 m. liepos 26 d. pateikė prašymą dėl vykdytos veiklos nutraukimo, pareiškėjas prašyme detalizavo įvykių seką, susijusią su VSDFV Vilniaus skyriui pateiktu prašymu dėl tėvystės ir vaiko priežiūros pašalpos skyrimo aplinkybių, VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktais prieštaringais išaiškinimais apie tai, kad išregistravęs individualią veiklą Registre, jis netenka teisės į socialinę išmoką, ir su tuo susijusius veiksmus, įregistruojant ir išregistruojant atitinkamą individualią veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi minėtus pareiškėjo prašymus, skundžiamu 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (7.2) 46-MPD-6644 „Dėl individualios veiklos išregistravimo“ (toliau – 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus AVMI sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus, tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo, 2018 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 3R-295 (AG-240/07-2018) jį tenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus AVMI priimti pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. prašymus bei juos išnagrinėti iš esmės. Vilniaus AVMI, vykdydama minėtą Komisijos sprendimą, 2018 m. liepos 31 d. sprendimu nusprendė: 1) atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. prašymus dėl avalynės ir odos gaminių taisymo individualios veiklos išregistravimo nuo 2017 m. liepos 26 d., nes ši veikla jau buvo išregistruota nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. pagal pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą prašymą; 2) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl apgyvendinimo veiklos, vykdytos nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki dabar (pareiškėjo prašymai pateikti 2018 m. gegužės 15 d.), išregistravimo nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d.; 3) išregistruoti pareiškėjo poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą nuo 2018 m. gegužės 8 d. (nes prašymas gautas 2018 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus 5 darbo dienoms po veiklos nutraukimo). Komisija 2018 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl minėto Vilniaus AVMI sprendimo atmetė.
23. Teismas vertino, kad byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar Vilniaus AVMI, kaip Registro tvarkymo įstaiga, turi teisę/pareigą atgaline data pakeisti (ištaisyti) Registro duomenis, pareiškėjui siekiant tikslo, kad Registre nebūtų informacijos apie jo atitinkamais laikotarpiais įregistruotą ir išregistruotą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą bei įregistruotą poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą.
24. Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymu, Registro nuostatais ir Taisyklėmis ir pažymėjo, jog mokesčių mokėtojų apskaitai tvarkyti bei mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir išskaičiavimo teisingumo kontrolei sudaromas bendras mokesčių mokėtojų registras. Įvertinęs MAĮ 43–46 straipsniuose, Registro nuostatuose (be kita ko, 3, 47, 66, 70 punktuose), Taisyklių IV skyriuje (Registro duomenų pakeitimas) įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, jog tiek asmens vykdomos veiklos įregistravimui/išregistravimui Registre, tiek ir jame įregistruotų duomenų pasikeitimui ar papildymui yra būtinas mokesčio mokėtojo prašymas (išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas įregistruojamas ar išregistruojamas mokesčių administratoriaus iniciatyva), kuriame nurodoma vykdoma veikla ir už kuriame nurodytų duomenų bei pateiktų dokumentų teisingumą atsakomybė tenka Registro duomenų teikėjui. Teismas sprendė, jog pagal pareiškėjo prašymuose pateiktus duomenis jie ir buvo įrašyti į Registrą: jame įregistruota pareiškėjo nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. vykdyta avalynės ir odos gaminių taisymo veikla, nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. įregistruota vykdyta poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, kuri skundžiamu 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus AVMI sprendimu išregistruota nuo 2018 m. gegužės 8 d. (nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjo statusas įregistruotas kaip laikinai nevykdantis veiklos).
25. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes paminėto teisinio reguliavimo kontekste, teismas pritarė atsakovo ir Komisijos padarytai išvadai, kad pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašyme įregistruoti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašyme šią veiklą išregistruoti nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., o nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. įregistruoti poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą pateikti duomenys yra teisingi ir jų taisyti, keisti ar naikinti pagal pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. prašymus nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog VSDFV Vilniaus skyrius suteikė pareiškėjui galbūt netikslią ar klaidinančią informaciją apie jam priklausančias/nepriklausančias tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, turėtų būti taikomos kitokios sąlygos, nei tos, kurios taikomos kitiems tokio pobūdžio prašymus teikiantiems ir tas pačias sąlygas atitinkantiems individualią veiklą vykdantiems asmenims. Pareiškėjas, teikdamas atsakovui prašymus, susijusius su atitinkamos veiklos įregistravimu ir išregistravimu, bei žinodamas, jog už šių duomenų bei dokumentų teisingumą atsakomybė tenka būtent jam, turėjo suvokti apie prašymų pateikimo pasekmes, nes Registro tvarkytojas, neatlikdamas prašymuose nurodytų duomenų teisingumo kontrolės, turi užtikrinti, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų tuos, kurie pateikti prašymuose ir dokumentuose.
26. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui situacija dėl jo teisės gauti tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas priklausomai nuo to, ar jis atitinkamais laikotarpiais buvo registruotas Registre kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, galutinai tapo žinoma jam gavus VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštą, tačiau pareiškėjas į atsakovą su prašymais pakeisti duomenis Registre kreipėsi tik 2018 m. gegužės 15 d., kas neabejotinai susiję su tuo, kad pareiškėjui 2018 m. gegužės mėnesį atsirado pareiga sumokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo draudimo mokesčius už visus 2017 metus. Teismas iš duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nustatė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2451-484/2019 pagal pareiškėjo skundą, kuriuo, be kita ko, pareiškėjas siekia, kad VSDFV Vilniaus skyrius ištaisytų duomenis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo įmokų gavėjų registre, nustatant, kad jo individualios veiklos vykdymo pabaigos data yra 2017 m. liepos 25 d., bei jam atitinkamai perskaičiuotų 2017 m. priskaičiuoto mokėtino valstybinio socialinio draudimo mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo mokesčio dydį.
27. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, jog atsakovas netinkamai taikė Taisyklių 25 ir 26.5 punkto nuostatas, nes pritarė ginčijamuose sprendimuose padarytai išvadai, jog asmuo, teikdamas prašymą dėl individualios veiklos nutraukimo, turi teisę jame nurodyti konkrečią veiklos nutraukimo datą, tačiau jei ši data skiriasi nuo prašymo pateikimo datos, ji turi patekti į penkių darbo dienų laikotarpį, ėjusį iki prašymo pateikimo. Teismo vertinimu, priešingas paminėtų Taisyklių nuostatų aiškinimas sudarytų prielaidas mokesčių mokėtojų prašymuose nurodytų duomenų, kurių realumo ir teisingumo Registro tvarkytojas netikrina ir nekontroliuoja, kaupimui Registre, taip pat neužtikrintų tinkamo mokesčių administravimo, ypač įvertinus tai, kad šie duomenys perduodami ir kitoms institucijoms (pvz., VSDFV).
Šalies argumentai
28. Teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. prašymų, kuriais pareiškėjas prašė nutraukti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklos įregistravimą nuo 2017 m. liepos 26 d. bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklos įregistravimą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., nes avalynės ir odos gaminių taisymo veikla jau yra išregistruota nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. pagal pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą prašymą, o poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą išregistravo nuo 2018 m. gegužės 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog atsakovas negalėjo priimti sprendimo dėl poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo veiklos išregistravimo nuo kitos, nei jo prašyme nurodytos datos, kadangi atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo iš esmės, taip užkirsdamas kelią kitų galimų pasekmių, susijusių su tolimesniu pareiškėjo, kaip asmens tebevykdančio individualią veiklą ir esančio mokesčių mokėtoju, statuso buvimu. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, jog teisės aktai nenustato ribojimų, kiek kartų asmuo gali kreiptis dėl veiklos išregistravimo (ar kad tokių prašymų pateikimo terminas gali būti atnaujintas), nes, vertinant priešingai, asmens duomenų tvarkymo Registre tikslas, t. y. mokesčių administravimas, prarastų prasmę (išskyrus atvejus, kai yra teisinis pagrindas taisyti netikslius ar neteisingus duomenis), kadangi jame kaupiami veiklos išregistravimo duomenys nuolat kistų.
30. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Vilniaus AVMI 2018 m. liepos 31 d. sprendimas ir Komisijos 2018 m. spalio 1 d. sprendimas yra priimti tinkamai aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas, yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjo išdėstytais argumentais nebuvo pagrindo. Netenkinęs reikalavimų dėl minėtų sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Vilniaus AVMI panaikinti atitinkamus duomenis Registre.
31. Kadangi pareiškėjo skundas buvo atmestas, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
III.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti
33. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. netinkamu Taisyklių 25 ir 26.5 punktų taikymu, ir akcentuoja, jog toks formalus aiškinimas sukelia perteklines kliūtis individualią veiklą dirbančiam asmeniui išregistruoti faktiškai nevykdomą veiklą. Pareiškėjas palaiko skundo argumentus, kad Taisyklių 25 punkte nurodytas prašymo mokesčių administratoriui pateikimo, o ne pačios veiklos nutraukimo terminas, o vien termino pateikti prašymui Inspekcijai praleidimas negali būti pagrindas prieš individualią veiklą vykdžiusio asmens valią formaliai pratęsti jo veiklos vykdymo laikotarpį, perkelti/pakeisti individualios veiklos nutraukimo datą.
34. Taisyklių 25 punktą aiškinant taip, kad mokesčių mokėtojui neleidžiama pranešti apie faktinį veiklos nutraukimo faktą ir laiką vėliau kaip po 5 darbo dienų po veiklos faktinio nutraukimo, sukuriama neteisingų duomenų Registre atsiradimo galimybė. Be to, Taisyklių 26.5 punkto nuostata suteikia teisę prašyme Inspekcijai nurodyti tikrąją faktinę individualios veiklos nutraukimo datą ir jokiu būdu neapriboja šios datos penkiomis darbo dienomis iki prašymo pateikimo datos. Pareiškėjo teigimu, iš minėtų Taisyklių nuostatų mokesčių administratoriui kyla pareiga Registre įregistruoti tokius duomenis, kokius nurodo duomenų teikėjas, nenustatant perteklinių ribojimų šiems duomenims pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
35. Byloje nėra jokių duomenų apie kokios nors individualios veiklos vykdymą ginčo laikotarpiu, priešingai – ši veikla nebuvo vykdoma. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Registro duomenys apie tariamą individualios veiklos vykdymą šiuo laikotarpiu yra teisingi, t. y. atitinka faktinę tikrovę. Pareiškėjo teigimu, tai neatitinka teismo motyvo, jog neatlikdamas prašymuose nurodytų duomenų teisingumo kontrolės, mokesčių administratorius turi užtikrinti, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų tuos, kurie pateikti prašymuose ir dokumentuose. Pareiškėjas nereikalavo, kad jo duomenys būtų keičiami Registre kokiomis nors išskirtinėmis sąlygomis, jis tik siekia pagal Taisyklių nuostatas įrašyti į Registrą teisingus duomenis apie jo individualios veiklos vykdymo laikotarpį, t. y. išregistruojant veiklas nuo pareiškėjo nurodytų datų, nepaisant to, kad tokį prašymą pareiškėjas Inspekcijai pateikė praleidęs 5 darbo dienų terminą.
Šalies argumentai
36. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
37. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą ir akcentuoja, kad nei MAĮ, nei Taisyklės nenumato galimybės anuliuoti įregistruotą veiklą ar nutraukti individualią veiklą atgaline data už ilgesnį laikotarpį nei 5 darbo dienos. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, įvertino visas bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė įstatymų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. (7.2) 46- MPD-9070, kuriuo atsisakyta panaikinti duomenis Mokesčių mokėtojų registre apie pareiškėjo nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. atitinkamai įregistruotas avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo individualią veiklą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimų atlikti veiksmus.
39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo A. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus AVMI sprendimas ir 2018 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas yra priimti tinkamai aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas, yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjo išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Netenkinus reikalavimų dėl Vilniaus AVMI ir Komisijos sprendimų panaikinimo, išvestiniai pareiškėjo reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti duomenis Registre apie atitinkamais laikotarpiais įregistruotą pareiškėjo individualią veiklą (skundo reikalavimų 3 ir 4 punktai) taip pat negali būti tenkinami.
40. A. D. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus, todėl yra naikintinas.
41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo tam tikrais laikotarpiais vykdytų avalynės ir odos gaminių taisymo bei poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo individualių veiklų išregistravimo iš Mokesčių mokėtojo registro atgaline data.
43. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių nuostatos. Minėtų teisės aktų aktualias teisės normas sprendime išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.
44. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, – ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. To paties įstatymo ir straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.
45. Individualią ar kitokią veiklą vykdančių fizinių asmenų (toliau – mokesčių mokėtojai) įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą (toliau – Registras) ir/ar išregistravimo iš Registro tvarką, taip pat įregistruotinų į Registrą duomenų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir Registro duomenų tvarkymo VMI iniciatyva reikalavimus nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintos Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklės. Šių taisyklių 25 punkte reglamentuota, jog mokesčių mokėtojas, pageidaujantis nutraukti savo vykdomą veiklą, turi asmeniškai ar per įgaliotą asmenį apie tai pranešti VMI ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po tos veiklos nutraukimo dienos ir pateikti naują prašymą. Prašymas gali būti pateikiamas vienu iš šių taisyklių 8 punkte nurodytų būdų. Minėtų taisyklių 26.5 punkte įtvirtinta, kad kitų mokesčių mokėtojų individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra jų pačių pateikta prašymo forma su įrašyta tos veiklos nutraukimo data.
46. Byloje nustatyta, kad A. D. siekia pakeisti Mokesčių mokėtojų registro duomenis atgaline data, t. y. išregistruoti avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d., o poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo individualią veiklą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. Atsakovas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (7.2) 46-MPD-9070 informavo A. D., kad avalynės ir odos gaminių taisymo individuali veikla buvo išregistruota 2017 m. rugpjūčio 3 d. pagal pareiškėjo elektroninių paslaugų srityje MANO VMI 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą ir užregistruotą prašymą. Kito pareiškėjo prašymo dėl poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo individualios veiklos išregistravimo nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. netenkino, motyvuodamas tuo, kad Registro taisyklių 25 ir 26.5 punktai, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtinti Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenumato įregistruotos veiklos duomenų panaikinimo ir išregistravimo praėjus daugiau nei 5 dienoms po veiklos nutraukimo. Atitinkamai nuspręsta išregistruoti šią veiklą nuo 2018 m. gegužės 8 d., nes prašymas gautas 2018 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus 5 darbo dienoms po veiklos nutraukimo.
46. Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklėse mokesčių mokėtojui aiškiai nustatyta pareiga per atitinkamą terminą pranešti VMI apie vykdomos veiklos nutraukimą. Būtent minėtų taisyklių 25 punkte įtvirtinta teisės norma įpareigoja normos adresatą, atsiradus atitinkamoms aplinkybėms (juridiniams faktams), atlikti tam tikrus normoje numatytus veiksmus. Tai reiškia, kad nevykdydamas anksčiau nurodytame taisyklių punkte nustatytų pareigų mokesčių mokėtojas laiku ir tinkamai neįgyvendino teisės normoje apibrėžtų reikalavimų. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad taisyklių 25 punkte įtvirtintos elgesio taisyklės įgyvendinimą/taikymą (pranešimo apie vykdomos veiklos nutraukimo pateikimą) suponuoja tik mokesčių mokėtojo veiklos nutraukimo faktas. Mokesčių mokėtojas turi nurodyti konkrečią individualios veiklos nutraukimo kalendorinę datą, tačiau ši data ribojama taisyklėse nustatytais pranešimo apie individualios veiklos nutraukimą pateikimo terminais, t. y. jie tarpusavyje susiję ir vienas kito saistomi. Minėtose taisyklėse nėra reglamentuota jokių išimčių, numatančių kitokią individualios veiklos nutraukimo deklaravimo tvarką.
47. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su Taisyklių 25 ir 26.5 punktų aiškinimu. Tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė teisingą išvadą, jog asmuo, teikdamas prašymą dėl individualios veiklos nutraukimo, turi jame nurodyti konkrečią veiklos nutraukimo datą, tačiau jei ši data skiriasi nuo prašymo pateikimo datos, ji turi patekti į penkių darbo dienų laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo prašymo pateikimo. Teismo vertinimu, priešingas paminėtų Taisyklių nuostatų aiškinimas sudarytų prielaidas mokesčių mokėtojų prašymuose nurodytų duomenų, kurių realumo ir teisingumo Registro tvarkytojas netikrina ir nekontroliuoja, kaupimui Registre, taip pat neužtikrintų tinkamo mokesčių administravimo, ypač įvertinus tai, kad šie duomenys perduodami ir kitoms institucijoms (pvz., VSDFV).
48. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.