Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visi logistikos sprendimai“ dėl darbo užmokesčiui prilygintų išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2017-09-08 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai bei priedai susiję su ieškovo darbu pas atsakovę. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad su ieškovu atsiskaitė visiškai iki paskutinės ieškovo darbo pas atsakovę dienos, todėl nėra jam skolinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-29 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 073, pagal kurią ieškovas nuo 2016-02-29 iki 2016-06-29 dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Pagal I darbo sutarties 3 ir 9 punktus šalys sutarė dėl apmokėjimo už darbą: ieškovui mokamas minimalus darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, taikant 1,3 koeficientą, plius 1 Eur, iki sekančio mėnesio 16 dienos. Nustatyta, kad ieškovas pasirašydamas 2016-02-29 darbo sutartį Nr. 073 patvirtino, kad sutinka su sąlyga, kad „dienpinigiai gali būti mažinami ne mažiau, kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktus“. Ieškovui dienpinigiai buvo skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 116 (2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“. Ginčo dėl šalių sudarytos I darbo sutarties ir jos sąlygų tarp šalių nėra. Ginčo dėl I darbo sutarties nutraukimo tarp šalių nėra. Ieškovas atleistas atsakovo 2016-06-28 įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ nuo 2016-06-29 pagal darbuotojo prašymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-11-07 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 139, pagal kurią ieškovas nuo 2016-11-11 iki 2016-12-14 dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Pagal II darbo sutarties 3 ir 9 punktus šalys sutarė dėl apmokėjimo už darbą: ieškovui mokamas minimalus darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, taikant 1,3 koeficientą, plius 1 Eur, iki sekančio mėnesio 16 dienos. Nustatyta, kad ieškovas pasirašydamas 2016-11-07 darbo sutartį Nr. 139 patvirtino, kad sutinka su sąlyga, kad „dienpinigiai gali būti mažinami ne mažiau, kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktus“. Ieškovui dienpinigiai buvo skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 116 (2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“. Ginčo dėl šalių sudarytos II darbo sutarties ir jos sąlygų tarp šalių nėra. Ginčo dėl II darbo sutarties nutraukimo tarp šalių nėra. Ieškovas atleistas atsakovo 2016-12-14 įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ nuo 2016-12-14 pagal darbuotojo prašymą.

8.1. Pagal ieškovo asmeninės banko sąskaitos išrašą nustatyta, jog už laikotarpį nuo 2016-02-29 iki 2016-06-29 atsakovė į nurodytą ieškovo sąskaitą pervedė 3940 Eur avanso dienpinigiams, darbo užmokesčio, avanso kelionės išlaidoms. Ieškovas paaiškinimais patvirtino, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2016-02-29 iki 2016-06-29 ieškovui pervedė 6370 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų (dalį su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, t. y. 3940 Eur pervesdama į ieškovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), likusios 2430 Eur sumos išmokėjimas rašytiniais įrodymais nepatvirtintas).

8.2. Pagal atsakovės pateiktus rašytinius buhalterinius duomenis ieškovui už 2016-02-29 – 2016-06-29 darbo laikotarpį atsakovė apskaičiavo 1555,56 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius: už 2016 m. vasario mėnesį 17,33 Eur, už 2016 m. kovo mėnesį 390 Eur (su priskaičiuotu 57,15 Eur priedu), už 2016 m. balandžio mėnesį 354 Eur (su priskaičiuotu 9,79 Eur priedu), už 2016 m. gegužės mėnesį 352 Eur (su priskaičiuotu 7,17 Eur priedu), už 2016 m. birželio mėnesį 442,23 Eur (su priskaičiuotu 147,59 Eur priedu už nepanaudotas kasmetines atostogas). Atsakovės 2016-02-29 įsakymu Nr. 59-K ieškovas komandiruotas nuo 2016-03-02 iki 2016-03-31 į Vokietiją. Atsakovės pateiktos buhalterinės pažymos duomenimis ieškovui apskaičiuoti 1740 Eur dienpinigiai (30 dienų x 58 Eur). Atsakovės 2016-03-30 įsakymu Nr. 103-K ieškovas komandiruotas nuo 2016-04-01 iki 2016-04-22 į Vokietiją. Atsakovo pateiktos buhalterinės pažymos duomenimis ieškovui apskaičiuoti 1276 Eur dienpinigiai (22 dienos x 58 Eur). Atsakovės 2016-05-02 įsakymu Nr. 177-K ieškovas komandiruotas nuo 2016-05-06 iki 2016-05-31 į Vokietiją. Atsakovo pateiktos buhalterinės pažymos duomenimis ieškovui paskaičiuoti 1508 Eur dienpinigiai (26 dienų x 58 Eur).

8.3. Pagal atsakovės pateiktą finansinę ataskaitą WB133 nustatyta, kad atsakovui už 2016-02-29 - 2016-06-29 darbo laikotarpį viso apskaičiuota 4631,77 Eur dienpinigių, dienpinigių avanso ir kelionės išlaidų atlyginimo. Iš viso pagal byloje esančius duomenis už 2016-02-29 - 2016-06-29 darbo laikotarpį atsakovė apskaičiavo ir ieškovui išmokėjo 6187,33 Eur darbo užmokesčio kartu su dienpinigiais ir kelionės išlaidom (1555,56 Eur + 4631,77 Eur).

8.4. Iš byloje esančių ieškovo banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2016-11-11 iki 2016-12-14 atsakovė į ieškovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 550 Eur avanso. Pagal atsakovo pateiktus rašytinius buhalterinius duomenis atsakovė už darbo laikotarpį nuo 2016-11-11 iki 2016-12-14 apskaičiavo darbo užmokestį už 2016 m. lapkričio mėnesį 250,78 Eur atskaičius mokesčius, už 2016 m. gruodžio mėnesį 200,94 Eur (su priskaičiuotu 28,69 Eur priedu už nepanaudotas kasmetines atostogas) atskaičius mokesčius. Atsakovės 2016-11-11 įsakymu Nr. 515-K ieškovas komandiruotas nuo 2016-11-16 iki 2016-11-30 į Vokietiją. Atsakovės pateiktomis buhalterinės pažymos duomenimis ieškovui apskaičiuoti 812 Eur dienpinigiai už 2016 m. lapkričio mėnesį (13 dienų x 58 Eur ir 2 dienos x 58 Eur taikant 50 proc.). Atsakovės pateiktomis buhalterinės pažymos duomenimis ieškovui apskaičiuoti 406 Eur dienpinigiai už 2016 m. gruodžio mėnesį (7 dienos x 58 Eur).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Pagal byloje pateiktas darbo sutartis, konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė darbo teisiniai santykiai. Tarp šalių kilo ginčas ieškovui nesutinkant su apskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo, dienpinigių ir kelionės išlaidų atlyginimo sumomis. Ieškovas mano, kad nutrūkus darbo santykiams su juo nebuvo pilnai atsiskaityta, kai tuo tarpu atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad su ieškovu atsiskaitė visiškai.

10. Apeliantas tikina, kad pagal 2016-02-29 darbo sutartį Nr. 073 komandiruotėje Vokietijoje ieškovas išbuvo ilgiau kaip mėnesį, todėl turėjo būti mokamas Vokietijoje nustatytas minimalus darbo užmokestis, tai yra 8,50 Eur/val.. arba 1 496,00 Eur per mėnesį. Kolegija šiuo aspektu pažymi, jog kai darbuotojas komandiruojamas į ES valstybę narę (taip pat ir į Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę) atlikti paslaugų, darbuotojo atžvilgiu galioja imperatyvusis ES teisės aktų nustatytas minimalus komandiruoto darbuotojo apsaugos standartas, įtvirtintas 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva 96/71/EB). Direktyva 96/71/EB Lietuvoje įgyvendinta 2005 m. gegužės 12 d. Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymu Nr. X-199, (neteko galios 2017-07-01), kurio 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į ES valstybę narę komandiruoto darbuotojo garantijos, susijusios su minimaliu darbo užmokesčiu, taikytinos tais atvejais, kai komandiruotės trukmė viršija 30 dienų. Taip pat pažymėtina, kad Direktyva 96/71/EB ir LR Garantijų komandiruotės įstatymo 3 str. nustato, kad komandiruotam darbuotojui taikomos tos valstybės, į kurios teritoriją darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti, norminių teisės aktų nuostatos dėl minimalaus darbo užmokesčio garantijos. Šios nuostatos taikomos, kai darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti kitos valstybės narės teritorijoje pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su toje valstybėje narėje veikiančiu užsakovu (LR Garantijų komandiruotės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas; ieškovo darbo santykių metu galiojusios redakcijos). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas buvo komandiruotas darbdavio atlikti darbines funkcijas Vokietijoje ne ilgiau kaip 30 dienų laikotarpiais: 2016 m. kovo 2 d. – 31 d. (30 dienų); 2016 m. balandžio 1 d. - 22 d. (22 dienos); 2016 m. gegužės 6 d. - 31 d. (26 dienos); 2016 m. lapkričio 16 d. - 30 d. (15 dienų); 2016 m. gruodžio 1 d. - 7 d. (7 dienos), bei į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo darbo sutartyse nebuvo aptartas specialus komandiruojamo darbuotojo statusas, šalys pasirašydamos darbo sutartį sulygo dėl minimalaus darbo užmokesčio pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, taikant 1,3 koeficientą, plius 1 Eur bei atskirais darbdavio įsakymais buvo užtikrintas atlygis komandiruočių metu dienpinigių forma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, spręstina, kad ieškovo ir atsakovo darbo santykiams nebuvo privalomas Direktyvos 96/71/EB nuostatų taikymas. Papildomai nurodytina, kad ieškovas atskirų komandiruočių laikotarpį nepagrįstai matematiškai sudeda ir taiko Direktyvos 96/71/EB nuostatas, o minėta direktyva taikytina tik tokiu atveju, kai atskiros komandiruotės trukmė viršija 30 dienų. Dėl šios priežasties ieškovo pateikti komandiruočių išlaidų ir dienpinigių skaičiavimai pagal abi darbo sutartis yra nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Teismui ieškovas teikė savo užrašus, kuriuose detaliai nurodytas darbo ir poilsio režimas, nuvažiuotas kilometrų skaičius, tačiau jie irgi nesuteikia galimybės apskaičiuojant komandiruočių išlaidas ir dienpinigius taikyti ieškovo skaičiavimo metodiką. Papildomai savo iniciatyva rinkti įrodymus kolegijos nuomone netikslinga, nes atsakovė, vadovaudamasi Buhalterinės apskaitos įstatymo reglamentavimu pateikė pirmosios instancijos teismui buhalterinės apskaitos duomenis, juose matyti ieškovo atžvilgiu atsakovės vadovo priimti įsakymai dėl komandiruočių termino, ieškovo darbo laikas, apskaičiuotos ir sumokėtos sumos, kt.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė su ieškovu už 2016-02-29 – 2016-06-29 darbo laikotarpį pagal 2016-02-29 darbo sutartį yra atsiskaityta visiškai. Teisinga ir tai, jog ieškovui už laikotarpį nuo 2016-11-11 iki 2016-12-14 nebuvo sumokėta 1119,42 Eur (1669,42 Eur – 550 Eur pervesta suma į ieškovo sąskaitą) su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, dėl to teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 1119,42 Eur sumą ieškovui. Kaip minėta 10 punkte, ieškovo nurodomos Direktyvos 96/71/EB nuostatos ginčui netaikytinos.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nesilaikė išankstinio klausimo nagrinėjimo procedūrų Darbo ginčų komisijoje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, ieškovo reikalavimo priteisti 31000 Eur vidutinį darbo užmokestį iš atsakovės už uždelstą atsiskaityti su ieškovu laiką nepagrįstai atmetė bei nevertino nurodytos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. (DK 289 straipsnis). Byloje nustatyta, jog ieškovas 2017-04-25 kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją bei 2017-06-23 pateikdamas teismui pradinį ieškinį prašė priteisti 5552,47 Eur darbo užmokesčiui prilygintas išmokas. 2017-07-17 pirmosios instancijos teismui pateikdamas patikslintą ieškinį ieškovas papildė reikalavimus ir teismo prašė taip pat priteisti 31000 Eur vidutinį darbo užmokestį, nurodydamas, kad jo mėnesinis vidutinis darbo užmokestis ieškovo skaičiavimais yra 2622 Eur, todėl nuo atleidimo iš darbo dienos 2016-06-29 iki kreipimosi į teismą dienos ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudaro 31000 Eur. Akcentuotina, kad ieškovo nurodoma 31000,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma yra už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką, o tai yra išvestinis reikalavimas, susijęs su darbo užmokesčio nesumokėjimu atleidžiant darbuotoją iš darbo.

14. DK 141 straipsnio 1 dalyje (redakcija, aktuali darbo santykių metu) įtvirtinta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu Darbo kodeksu ar kitais įstatymais, ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys turi sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Šios Darbo kodekso nuostatos yra skirtos skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl šio darbuotojo teisių gynimo būdo, kaip tiesiogiai susijusio su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, teismas turi spręsti savo iniciatyva, net ir darbuotojui nepareiškus tokio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, bylos Nr. 3K-3-575/2014).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. V. ir kt. v. UAB „Vitransa“, bylos Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-262/2015; kt.).

16. Kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą, mano, kad teismas suklydo, nevertindamas atsakovės pareigos ieškovui sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Laikydamasi kasacinio teismo praktikos, kolegija sprendžia, kad ieškovo prašoma 31 000 Eur suma nėra adekvati sankcija atsakovei. Pabrėžtina, kad įvertinus individualias bylos aplinkybes – ieškovas nedirbo atsakovės įmonėje ilgą laiką, jau kitą dieną po atleidimo – 2016-12-15 sudarė darbo sutartį su kita įmone, dėl to nei darbo užmokesčio nei socialinių garantijų neprarado. Įvertinus šias priežastis, konstatuotina, kad 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacijos suma nepažeis DK santykių tvarkymo bei bendrąjį proporcingumo principą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti apelianto reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumokėjimo už uždelstą atsiskaityti laiką.

17. Atitinkamai priteisus 16 punkte nurodytą sumą, prašymas dėl 5 procentų metinių palūkanų negalimas.

18. Dėl kitų apeliacinio skundo teiginių teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas nurodo nesutinkąs su teismo sprendimu dėl jam pagal darbo sutartis priklausančio darbo užmokesčio dydžio, darbo užmokesčiui prilygintų išmokų priteisimo, tačiau pakankamų argumentų, tai patvirtinančių ir paneigiančių teismo išvadas, nepateikia.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau, vertinant pateiktus argumentus, yra pagrindas jį pakeisti, todėl apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškovui papildomai priteisiant iš atsakovės 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-19 nutartimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovės UAB „Visi logistikos sprendimai“ (įmonės kodas 303144375, buveinė Verpėjų g. 2-303, Klaipėda) turto arešto mąstą padidinti iki 2 119,42 Eur (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės valstybei priteisiamas 64 Eur žyminis mokestis už priteistas ieškovui pinigines lėšas (2119,42 Eur x 3/100 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies;

ieškovui V. V. priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visi logistikos sprendimai” 1 119,42 Eur darbo užmokesčiui prilygintų išmokų (atskaičius mokesčius) ir 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką;

priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visi logistikos sprendimai“ 64 Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660;

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės UAB „Visi logistikos sprendimai“ (įmonės kodas 303144375, buveinė Verpėjų g. 2-303, Klaipėda) turto arešto mąstą nustatyti 2 119,42 Eur;

kitą ieškinio dalį atmesti.