Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjui V. S. civilinėje byloje Nr. e2FB-574-559/2016 pagal pareiškėjo V. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „4finance“, UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“, UAB „ITM Inkasso“, IPF Digital Lietuva, UAB (Credit24), UAB „SB lizingas“ (buv. UAB „Ūkio banko lizingas“), AB „Citadele“ bankui, UAB „Mokilizingas“, UAB „FERRATUM“, UAB „Katalogas“, BIGBANK AS filialui, AB SEB bankui, UAB „LSV Intergroup“, UAB „Skolų valdymo centras“, UAB Juristų centras, UAB „J. I.“, antstoliui V. K., antstoliui M. L., antstolei A. A., antstolei B. P., antstolei R. G., antstoliui V. Z., antstolei J. Ž., D. S. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. S. pareiškimu prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti R. B. (Įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA033). Nurodė, kad pagrindinė jo nemokumo priežastis – darbo pagal autorines sutartis sumažėjimas. Dirbant pagal autorines sutartis pajamos buvo nepastovios, o pastaruoju metu sumažėjus spausdintų knygų paklausai, jos dar labiau sumažėjo, jų nepakanka pareiškėjo išlaidoms. 2011 m. pareiškėjas gavo 15 800 Lt pajamų, 2012 m. – 11 800 Lt, 2013 m. – 5800 Lt, o 2014 -2015 m. pajamų negavo. Kreditinių įsipareigojimų bendra suma sudaro 23 858,30 Eur. Pareiškėjas buvo registruotas darbo biržoje. 2014 m. kovo 25 d. nutraukė santuoką su D. S.. 2014 m. gegužės 22 d. pareiškėjas padovanojo dukrai I. B. 0,0641 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dovanos vertė buvo 2000 Lt. Laikė, jog, net ir tuo atveju, jeigu šis sklypas būtų parduotas, o ne dovanotas, gautos lėšos būtų panaudotos ne kreditoriams, o pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 22 d. pradėjo dirbti UAB „Barker home“. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. darbo uždarbis buvo 1 MMA, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. dirbant tik 0,25 etato, todėl gauna 57,86 Eur užmokestį. Jis deda visas pastangas, kad įsidarbintų ir gautų daugiau pajamų. Pagal numatomas sudaryti 2016 m. gegužės-birželio mėn. autorines sutartis su leidėjais prognozuoja papildomai gauti iki 3000 Eur pajamų. Registruotino turto neturi. Jo bankų sąskaitose piniginių lėšų nėra, skolininkų ir išlaikomų asmenų neturi. Pareiškėjo kiekvieną mėnesį būtinų poreikių tenkinimui reikalinga 250 Eur piniginių lėšų suma (maistui – 150 Eur, būsto išlaikymui – 40 Eur, drabužiams ir higienos reikmenims - 10 Eur, telefonui ir internetui – 20 Eur, kitoms išlaidoms – 30 Eur). Laikė, jog nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad pareiškėjas yra nemokus, nes negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurie viršija 25 MMA, todėl prašė jo atžvilgiu iškelta bankroto bylą.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti V. S. fizinio asmens bankroto bylą.

Teismas, konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo sąžiningi tiek dėl dalies kreditorinių įsipareigojimų atsiradimo, tiek per pastaruosius trejus metus visiškai nevykdant ar iš dalies nevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditorių ar jų teisių perėmėjų atžvilgiu, dėl ko padidėjo skolinių įsipareigojimų dydis (palūkanos ir delspinigiai) bei padidėjo kreditorių skaičius išieškojimus pradėjus vykdyti priverstine tvarka vykdymo procese. Nustatęs pareiškėjo įsipareigojimų (skolų) likučius iš išieškojimą priverstine tvarka pradėjusių vykdyti antstolių pateiktų duomenų ar kreditorių priminimų (raginimų), teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodyta bendra jo įsiskolinimų suma kreditoriams (23 858,30 Eur) pagrįsta tik iš dalies, todėl abejotinu laikė pareiškėjo patikslintame kreditorių sąraše nurodytą skolų likutį.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, jog jau 2013 metais jis suprato, kad esant sunkiai jo turtinei padėčiai, visų įsiskolinimų jis negalės padengti, sprendė, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais pats sukėlė savo nemokumą, kadangi jau tuomet buvo nemokus, tačiau sąmoningai sunkino savo padėtį ir ėmė kreditus kurių neketino vykdyti. Teismas, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog jis kiekvienais metais tikėjosi sudaryti autorines sutartis ir gauti didesnes pajamas, iš kurių jis galėtų įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, laikė mažai tikėtina, kadangi jis nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Nuo 2014 m. sausio mėnesio pareiškėjas nebuvo sudaręs nė vienos autorinės sutarties. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, sudarydamas sutartis su UAB „Ferratum“ (2013 m. gruodžio 13 d. – 2014 m. vasario 24 d.) ir tvirtindamas jog jis yra mokus, didelių pradelstų mokėjimų tretiesiems asmenims neturi, UAB „4finance“ sudarytose sutartyse (2013 m. lapkričio 20 d. – 2013 m. gruodžio 9d.) savo pajamų šaltiniu nurodydamas darbo užmokestį, nors tuo metu nedirbo ir buvo registruotas darbo biržoje, 2014 m. sausio 31 d. Vartojimo kredito sutartyje, sudarytoje su UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“ pateikdamas savo ankstesnes autorines sutartis, nors faktiškai tokios veiklos tuo metu nevykdė, sąmoningai klaidino kreditorius suteikdamas melagingą informaciją apie savo turtinę padėtį ir pajamas, todėl pareiškėjo elgesį laikė nesąžiningu ir tokiu būdu konstatavo jo nesąžiningumą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis kreditorių neinformavo apie santuokos nutraukimą ir jos nutraukimo sąlygas. Nesąžiningu laikė ir pareiškėjo elgesį sudarant 2014 m. gegužės 22 d. dovanojimo sandorį, kuriuo jis padovanojo savo dukrai 188 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jis neįrodė tokio sandorio būtinumo, nepaaiškino sandorio sudarymo priežasčių.

Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo finansines galimybes vykdyti sandorius, nors savo teiginius pareiškėjas turėjo pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo argumentus, pažymėjo, jog elgdamasis atidžiai ir rūpestingai pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kad vienerių metų laikotarpyje sudarydamas vieną po kito trylika skolinimosi sandorių, nepataisomai sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Todėl sprendė, jog pareiškėjo elgesys negali būti pripažintas sąžiningu.

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjui V. S. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, privalėjo tinkamai įvertinti tai, kad fizinio asmens nemokumą sukėlusi pagrindinė ir esminė priežastis buvo ta, kad jis dirbo pagal autorines sutartis, pajamos visą laiką nebuvo pastovios, tačiau pastaruoju metu itin sumažėjus spausdintų knygų paklausai, dar labiau sumažėjo ir gaunamos pajamos, kurios nebepadengdavo patirtų išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pareiškėjo paaiškinimus, skundžiamame sprendime padarė visiškai nepagrįstas išvadas dėl jo nemokumo. Asmens darbo užmokesčio laikinas padidėjimas ar sumažėjimas tam tikrais laikotarpiais negali būti tapatinamas ir aiškinamas kaip asmens nesąžiningumo įrodymas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 12, 178, 179, 185 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neatlikęs išsamaus įrodymų vertinimo ir nenustatęs visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių rėmėsi vien kreditorių nuomone.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjo 2014 m. gegužės 22 d. turto perleidimo sandoris prieštarauja kreditorių interesams, kadangi teismas, iškeliant fiziniam asmeniui bankroto bylą, jo sudarytų sandorių teisėtumo ir atitikimo kreditorių interesams netikrina, pareiškėjo iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumą tikrins bankroto administratorius iškėlus bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas kartu su prašymu dėl bankroto bylos jam iškėlimo nepateikė duomenų iš darbdavio apie galimybes gauti didesnį darbo užmokestį, neįvertino aplinkybės, kad bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turtinius įsipareigojimus.

Nenustatęs jokių nesąžiningai sudarytų sandorių ir neturint duomenų apie jokius kitokius nesąžiningus pareiškėjo veiksmus, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bankroto bylos iškėlimo kriterijus (pareiškėjo sąžiningumo ir nemokumo).

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjui V. S. atisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ prasme ir nepagrįstai vertino, jog yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Ištyręs ir įvertinęs apelianto nurodomus motyvus bei faktinių bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ numatytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliantas akcentuoja, kad jis yra nemokus, jo finansinė būklė yra kritinė ir jis nebegali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję, jo nemokumą sukėlusi pagrindinė ir esminė priežastis buvo ta, kad dirbo pagal autorines sutartis, pajamos visą laiką nebuvo pastovios, tačiau sumažėjus spausdintų knygų paklausai, gaunamos pajamos dar labiau sumažėjo ir jos nebepadengdavo patirtų išlaidų. Nuo 2015 m. balandžio 22 d. pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Barker home“. Pareiškėjo gaunamos pajamos iki 2015 m. lapkričio 1 d. siekė 1 MMA, po 2015 m. lapkričio 1 d. siekė 1 MMA, po 2015 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas dirbo 0,25 etato, mėnesinės pajamos sudarė 57,86 Eur. Preliminariai nuo rugsėjo – spalio mėnesio pareiškėjas pradės dirbti UAB „Barker home“ visą darbo dieną. Pareiškęs jau yra pasirašęs preliminarią autorinę licencinę sutartį su leidėju UAB „LRS agentūra“, pagal kurią numatoma gauti apie 2000 Eur pajamų. Pareiškėjas deda visas pastangas gauti daugiau pajamų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti tikslaus pareiškėjo turto bei įsipareigojimų santykio, tačiau iš esmės vertino, kad pareiškėjo įsipareigojimai viršija 25 MMA ir šių įsipareigojimų terminas yra suėjęs. Vadovaujantis FABĮ 2 str. 2 d., sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Vien tai, kad asmens turimų finansinių įsipareigojimų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, nes tai lemtų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismui sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, taip pat vertinama, ar pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.

Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes nustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyti pagrindai. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindą, pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų teismas sprendžia, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Akcentuotina, kad šios nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 str. pakeitimo įstatymo 13 str. 5 d.).

Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: ar kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkas sąžiningai pateikė visą informaciją, o taip pat, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; kt.).

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybes, jog pareiškėjas sudarė kredito sutartis, perleido nekilnojamąjį turtą dukrai, nutraukė santuoką, sudarydamas kredito sutartis teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, ją nuslėpė, laikė pareiškėjo neatsakingumu bei siejo su pareiškėjo nesąžiningumu prieš kreditorius. Įvertinus skundžiamos nutarties motyvus, šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, laikotarpyje nuo 2013 - 2014 metų sudarė septynis sandorius, o viso pareiškėjo nuo 2008 m. spalio 20 d. sudaryta dvylika jo įsipareigojimus didinančių sandorių. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, šių sandorių sudarymo būtinybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo kontekste sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016). Taigi sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo vertintini jo veiksmai (neveikimas) būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo finansines galimybes ir pastangas kuo greičiau vykdyti sandorius per paskutinius 3 metus iki pareiškimo pateikimo teismui dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytu laikotarpiu pirmosios instancijos teismas sąžiningumo aspektu vertino pareiškėjo, kaip skolinių įsipareigojimų turinčio asmens, elgesį atitinkamomis aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo elgesį ir sąžiningumą iki pareiškimo pateikimo vertino tiek pagal objektyvųjį, tiek ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 434-686/2015). Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė bei įvertino ir subjektyvias aplinkybes, reikšmingas vertinant pareiškėjo sąžiningumą. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus pareiškėjo sandorius, sudarytus 3 metų laikotarpyje iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos. Įvertinus pareiškėjo elgesį, sandorių sudarymą per 3 metų laikotarpį iki pareiškimo teismui pateikimo dienos sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nebuvo atsakingas ir rūpestingas sudarydamas septynis sandorius, puikiai suvokė, jog jų laiku ir tinkamai įvykdyti neturės galimybės. Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios leistu manyti, jog jis pagrįstai tikėjosi sudaryti autorines sutartis su leidėjais, gauti gerus honorarus ir atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai vertino, jog pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, jog ketina ateityje gauti didesnį darbo užmokestį. Tačiau duomenų apie pareiškėjo pastangas iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo susirasti geriau apmokamą darbą jis nepateikė. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog tikisi savo darbovietėje gauti geriau apmokamą darbą, geriau apmokamo darbo neieško, laukiai ir tikisi, jog bus su juo sudaryta autorinė sutartis. Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negali užsiimti papildoma veikla papildomoms pajamoms gauti.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visą įstatyme numatytą vertintiną laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjui buvo žinoma apie vis prastėjančią jo finansinę padėtį ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, suprantamas įsipareigojimų mastas, tačiau pareiškėjas, pagal jam taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, elgėsi pernelyg pasyviai ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, taip darant įtaką savo mokumo būklei. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo laikyti pareiškėjo elgesį nereikšmingu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo elgesys prieš kreditorius nebuvo sąžiningas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui bankroto byla nekeltina esant FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatytiems pagrindams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui neatitiktų FABĮ tikslo – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nepažeidė materialinių ir proceso teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.