Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjai V. S., jos atstovei advokatei Reginai Bertašienei, nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant atsakovės valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovei Ilonai Jurevičienei,

2023 m. vasario 28 d. viešame teismo posėdyje mišriu nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Č. ir A. Č. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. ir jos atstovė advokatė Regina Bertašienė nurodė, jog palaiko skundo reikalavimus, prašė juos tenkinti.

Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, vadovaudamasi NTRĮ 5 straipsnio bei 33 straipsnio nuostatomis, Sprendimu atsisakė jį tenkinti. Registro tvarkytojas nustatė, jog Registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Registro duomenimis pareiškėjai yra įregistruota nuosavybės teises į 547/854 dalis žemės sklypo, 36/100 dalis gyvenamojo namo, 36/100 dalis kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas) ir į ūkinį pastatą. Minėtų duomenų įregistravimo pagrindas 2013 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-270. Registre bendraturčių vardu yra įregistruotos nuosavybės teises į 307/854 dalis žemės sklypo, 64/100 dalis gyvenamojo namo ir 64/100 dalis kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas). Duomenų įregistravimo pagrindai 1994 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartys ir 2012 m. balandžio 16 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Sprendime padaryta išvada, jog visi minėti Registro duomenys yra teisingi ir išsamūs, nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo taisyti ar keisti Registro duomenis. Komisija 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. CSPR-262 nusprendė Sprendimą palikti galioti.

Atkreipia dėmesį, kad Registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įgijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinimas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nuosavybės teisių įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Nekilnojamojo turto registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas.

Vadovaujantis NTRĮ 33 straipsnio nuostatomis duomenys Registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai įrašant duomenis į Registrą yra padaromos techninės klaidos. Nagrinėjamu atveju Registro duomenys, kad 64/100 dalys gyvenamojo namo ir jo priklausinių kiemo statinių nuosavybės teise priklauso bendraturčiams atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti, todėl negali būti laikomi klaidingais duomenimis. Akcentuoja, kad dokumentai, kurių pagrindu atlikti įrašai yra galiojantys, nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad pareiškėja kvestionuoja bendraturčių nuosavybės teises. Civiliniai ginčai tarp bendraturčių, tame tarpe ir dėl dokumentų, kurių pagrindu yra Registre įregistruotos nuosavybės teises, nuginčijimo, sprendžiami ne Klaipėdos skyriuje ar Komisijoje, o teismine tvarka civilinėse bylose.

Valstybės įmonė „Registrų centras“ laikosi pozicijos, jog pareiškėjos argumentai, kad jos senelis K. V. neperleido dalies kiemo statinių, o tik leido jais naudotis yra nepagrįsti, kadangi 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, jog K. V. pardavė S. J. 1/3 dalį gyvenamojo namo, be ūkinio pastato, su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikti įrašai Registre, būtu negaliojantys ar nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Darytina išvada, jog Klaipėdos skyrius ir Komisija veikė teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, tinkamai ir pagrįstai vadovavosi teisės aktų reikalavimais, ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. S-35639 (1.4 E) „Dėl klaidos ištaisymo“ (1 t., b. l. 10-11) ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. CSPR-262 (1 t., b. l. 13-17) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. 25/1447 (1 t., b. l. 50-52) 4.1 punkto matyti, jog pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 547/854 dalis žemės sklypo, 36/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinis pastatas ir 36/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, šulinio ir lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini), Palanga. Minėto išrašo 4.2, 4.3 ir 4.4 punktuose nurodoma, kad bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 64/100 dalis gyvenamojo namo, 307/854 dalis žemės sklypo ir 64/100 dalis kitų inžinerinių statinių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į Registro tvarkytoją su prašymu (1 t., b. l. 46-48) ištaisyti netikslius Registre įrašytus duomenis. Prašyme pareiškėja teigė, jog Registre nepagrįstai įregistruota, kad bendraturčiams nuosavybės teise priklauso 64/100 dalys Namų valdoje esančių kitų inžinerinių statinių – šulinio, kiemo aikštelės ir lauko tualeto. Prašyme pareiškėja teigė, jog pirminis Namų valdos savininkas, jos senelis K. V., nepardavė kitiems asmenims kitų inžinerinių statinių, todėl įrašant į Registrą, jog bendraturčiai yra dalies kitų inžinerinių statinių savininkai buvo padaryta akivaizdi klaida. Pareiškėja kartu su prašymu Registro tvarkytojui pateikė 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b. l. 57-58), 1986 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b. l. 59-60), 1988 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b. l. 61-62), 1994 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b, l, 63-65).

Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. prašymą ir prie jo pridėjus dokumentus priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė jį tenkinti. Sprendime teigiama, kad patikrinus Registre esančius aktualius duomenis nustatyta, kad jie atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti. Atkreipiamas dėmesys, kad 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi K. V. pardavė S. J. 1/3 dalį gyvenamojo namo, be ūkinio pastato, su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais, o sutarties 4 punkte nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, todėl pareiškėjos teiginiai, jog K. V. niekam nepardavė Namų valdoje buvusių kiemo įrenginių yra nepagrįstas. Sprendime pažymima, kad vadovaujantis NTRĮ 4 straipsniu visi duomenys Registro išraše Nr. 25/1447 laikytini teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo taisyti ar keisti Registro duomenų.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 66-70) į Komisiją. Komisija išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos skundą 2022 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. CSPR-262, kuriuo nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko Sprendimą galioti.

Komisija minėtame sprendime nurodė, kad Registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įgijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTRĮ 33 straipsnio nuostatos leidžia suinteresuotiems asmenims, sužinojusiems, kad į Registrą įrašyti klaidingi duomenys, pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų. Akcentuojama, kad duomenys Registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai įrašant duomenis į Registrą yra padaromos techninės klaidos. Komisija konstatavo, kad Registro duomenys, kad 64/100 dalys gyvenamojo namo ir jo priklausinių kiemo statinių nuosavybės teise priklauso bendraturčiams atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti t. y. 1994 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartys ir 2012 m. balandžio 16 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, todėl negali būti laikomi klaidingais duomenimis. Pabrėžiama, kad dokumentai, kurių pagrindu atlikti įrašai Registre yra galiojantys, nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja siekia, jog iš Registro duomenų būtų pašalinti įrašai, jog 64/100 dalys Namų valdoje esančių kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, šulinio ir lauko tualeto nuosavybės teise priklauso bendraturčiams. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog minėti duomenys yra klaidingi, neatitinka pirminių dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti į Registrą turinio.

NTRĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31) 2 straipsnis teigia, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (NTRĮ 5 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą aiškino šis normos turinį ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-600-442/2017, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1312/2014, 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2976/2012, 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas teisės aktuose, reglamentuojančiuose šio viešojo administravimo subjekto veiklą, nurodytas funkcijas, nerenka duomenų ar įrodymų, patvirtinančių tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą, taip pat negali plečiamai aiškinti jam pateiktų dokumentų turinį, jeigu iš jo tiesiogiai ir neabejotinai negali daryti išvados apie prašomą įregistruoti juridinį faktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, bet ne pateiktų dokumentų interpretavimas ar tikslinimas.

Vadovaujantis NTRĮ 33 straipsnio 1 dalimi suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (NTRĮ 33 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-403-502/2022; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-77-415/2023 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, jog NTRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip jau paminėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėja laikosi pozicijos, jog ji turėtų būti Namų valdoje esančių kitų inžinerinių statinių savininkė. Skunde pareiškėja teigia, kad mirus jos tėvui K. V. ji paveldėjo nekilnojamąjį turtą, esantį Namų valdoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalimi paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teisės įregistravimo Registre pagrindas yra 2013 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Vertinat minėtą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (1 t., b. l. 30-36) turinį nustatyta, kad mirus pareiškėjos tėvui K. V., ji paveldėjo 547/854 dalys žemės sklypo (4 punktas), 36/100 dalys gyvenamojo namo (5 punktas), ūkinį pastatą (6 punktas) ir 36/100 dalys kitų inžinerinių statinių (7 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2 punkte teigiama, jog pareiškėjos senelis K. V. pardavė 1/3 dalį Namų valdoje esančio gyvenamojo namo su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais.

Akivaizdu, jog Registre įrašyti duomenys sutampa su paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime pateiktus duomenis, o 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog Namų valdoje esantys inžineriniai statiniai yra sutarties objektai, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo teigti, jog valstybės įmonė „Registrų centras“ suklydo perkeliant informaciją iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į Registrą.

Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog 2013 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas yra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl vadovaujantis NTRĮ 4 straipsnio įtvirtintu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog minėtame liudijime, kurio pagrindu į Registrą įrašyti duomenys apie pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pateikta informacija yra teisinga, todėl konstatuotina, kad Klaipėdos skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. prašymą, o Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą pagrįstai paliko Sprendimą galioti nepakeistu.

Registro tvarkytojas vykdydamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, nevertina jam pateiktų dokumentų turinio, jo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą. Pareiškėja, nesutikdama su aplinkybe, kad ji paveldėjo tik 36/100 dalis Namų valdoje esančių kitų inžinerinių statinių, turėjo teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo toje dalyje panaikinimo, tačiau ji tokių veiksmų nesiėmė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. S-35639 (1.4 E) „Dėl klaidos ištaisymo“ ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. CSPR-262 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos V. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Klaipėdos skyrų ištaisyti klaidą Registro duomenyse.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos naudai iš valstybės įmonės „Registrų centras“ priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 71-73).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.