- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1342-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- G. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties pareiškėjo G. V. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė G. V. fizinio asmens bankroto bylą, UAB „Stiprus žmogus“ paskyrė G. V. bankroto administratoriumi, nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Taip pat nustatė, kad bankroto administratorius mokumo atkūrimo plano projektą teismui tvirtinti turi pateikti per 3 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens G. V. kreditoriaus AB SEB banko kreditinis reikalavimas. Kiti G. V. kreditoriai (antstolė B. T., R. V. ir S. V.) nustatytu terminu reikalavimų nepareiškė.
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. patvirtintas teismui pateiktas G. V. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas trims metams, teiktą tvirtinimui 2019 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimui.
Šalies argumentai
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. gegužės 30 d. gautas kreditoriaus V. K. atstovės advokatės A. U. pateiktas prašymas dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo, juo prašoma pripažinti reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui termino praleidimo priežastis svarbiomis; priimti ir patvirtinti V. K. 48749,32 Eur kreditinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, bei tikslinti V. K. kreditinius reikalavimus pridedant 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso patvirtinti V. K. 49149,29 Eur kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad V. K. pagal 2013 m. vasario 15 d. sudarytą paskolos sutartį (toliau - Paskolos sutartis) paskolino G. V. 50000 USD (44820 Eur), pervesdamas juos 2013 m. vasario 21 d. į G. V. sąskaitą "la Caixa“ banke, Ispanija. Pagal Paskolos sutarties 3 punktą paskola turėjo būti grąžinta per 3 mėnesius nuo bankinio pavedimo dienos su 1,5 procentų metinėmis palūkanomis. Paskolos grąžinimo terminas suėjo 2013 m. gegužės 21 d., tačiau iki šiol paskola nėra grąžinta. Palūkanų suma perskaičiuota į eurus sudaro 3929,32 Eur, todėl bendra kreditorinių reikalavimų suma, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra 48749,32 Eur. Taip pat nurodo, kad V. K. dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo patyrė 400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, todėl prašė tikslinti V. K. kreditinius reikalavimus, pridedant 400 Eur prie 48749,29 Eur sumos, iš viso patvirtinant V. K. bendrą 49149,29 Eur reikalavimą. Taip pat nurodė, kad V. K. gyvena JAV ir atsitiktinai, per trečiąjį asmenį, sužinojo apie bankroto bylos iškėlimą. Teigia, kad negavo pranešimo apie ketinimą iškelti bankroto bylą ir nebuvo nurodytas kaip kreditorius pareiškime iškelti bankroto bylą. Mano, kad yra svarbios praleisto reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui termino priežastys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartimi V. K. prašymas tenkintas. Teismas nutarė atnaujinti terminą V. K. pareikšti kreditorinius reikalavimus fizinio asmens G. V. bankroto byloje; priimti ir patvirtinti V. K. 48 749,32 Eur kreditinį reikalavimą; tikslinti V. K. kreditinį reikalavimą pridedant 400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso nustatant bendrą 49 149,32 Eur reikalavimą.
6. Teismas sprendė, kad priežastys terminui atnaujinti yra svarbios.
7. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad kreditoriaus prašymas pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Pareiškėjas pateikė nepatvirtiną savo banko sąskaitos kopiją bei neoriginalaus ir nepatvirtinto dokumento (banko sąskaitos išrašo) vertimą į lietuvių kalbą.
8.2. Dar 2013 metais pasibaigusiems paskolos santykiams, G. V. kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu, jokios skolos V. K. realybėje objektyviai neturėjo. Dėl minėtų priežasčių ir skolos neegzistavimo G. V. neinformavo V. K. apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
8.3. Teismas be jokių motyvų ir pagrindų atnaujino terminą reikalavimams pareikšti.
8.4. Jei V. K. teigia, kad jam skola iki šiol negrąžinta, jis tokią skolą visų pirma turi prisiteisti teisme ir į bankroto bylą pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą,
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas V. K. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad skolininkas neįrodė skolos grąžinimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtintas V. K. kreditinis reikalavimas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino atnaujinimo bei termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas gyvena JAV, be to, jam nebuvo pranešta apie inicijuotą teisminį procesą dėl bankroto bylos iškėlimo G. V.. Pritartina apylinkės teismui, jog šios priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teigti, kad teismas be jokio pagrindo ir motyvų atnaujino terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, nėra teisinga (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
13. Fizinio asmens kreditoriai – turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (reikalavimai) fiziniai ir juridiniai asmenys (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, potencialiam kreditoriui įstatyme nėra nustatyta teisė tik teismo procesinio sprendimo pagrindu kreiptis į teismą su prašymu įtraukti jį į bylą ir patvirtinti kreditinį reikalavimą, tam pakanka reikalavimo teisės (pvz.: sandorių ar kitų juridinių faktų pagrindu). Dėl to apelianto motyvas, kad pareiškėjas neturi teismo sprendimo bei tuo pačiu teisės kreiptis dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo yra nepagrįstas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas klausimą iš esmės dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo, atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybes, jog pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Šiuo atveju apeliantas fakto, kad pinigų negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, absoliučiai neįrodinėja, tačiau tikina, kad jis dar 2013 m. pagal paskolos sutartį skolą yra grąžinęs. Dėl to apelianto argumentai dėl pareiškėjo pateikto banko nepatvirtintos sąskaitos ar nepatvirtinto vertimo (pinigų perdavimo fakto) nebeturi teisinės reikšmės, nes apeliantas pats pripažino, kad pinigus buvo gavęs bei juos grąžino (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, nesant ginčo dėl to, kad paskola buvo suteikta, paskolos gavėjas pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę turi įrodyti, kad skolą grąžino. Nagrinėjamu atveju apeliantas jokių įrodymų ir / ar duomenų apie tai, kad skolą ar jos dalį grąžino, nepateikia. Konstatuotina, kad apeliantas neįrodė skolos grąžinimo fakto (CPK 12, 178, 185 straipsniai) bei spręstina, kad apylinkės teismas pagrįstai patvirtino kreditoriaus V. K. kreditinį reikalavimą.
16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
17. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto atskirojo skundo, procesinis sprendimas priimtas kreditoriaus naudai. 2019 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad V. K. už teisinę pagalbą sumokėjo 100 EUR. Esant tokiems įrodymams, V. K. iš G. V. priteistina 100 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kreditoriui V. K. priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų iš G. V..