Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-818-1083/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-08-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. T-551-659/2018Nutartis · 2018-11-15Klaipėdos apylinkės teismas
  3. T-13-903/2019Nutartis · 2019-01-11Klaipėdos apylinkės teismas
  4. T-818-1083/2019Nutartis · 2019-07-18Panevėžio apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-22Panevėžio apygardos teismas
  6. T-130-1046/2020Nutartis · 2020-02-17Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
T-818-1083/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27303-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Nuteistasis
J. G.
Kategorijos
Byla Nr. T-818-1083/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27303-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 18 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistosios J. G. asmens byla

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu J. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi nuteistajai J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir ji buvo pasiųsta į pataisos namus atlikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 nariams balsavus – už, 3 nariams balsavus – prieš) nutarė taikyti nuteistajai J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajai auklėjamojo (baudžiamojo) poveikio priemones – per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į Komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) negauta.

5. Komisijos nutarimas netvirtinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, kuriems liko ne daugiau kaip mėnuo iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bet ne mažiau kaip 4 mėnesius), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Iš Komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo matyti, kad nuteistoji J. G. atliko daugiau kaip vieną trečdalį jai paskirtos bausmės (šiuo metu ji faktiškai atliko daugiau kaip 5 mėnesius paskirtos bausmės). Nuteistoji pataisos namuose dalyvauja pataisos programose – (duomenys neskelbtini) mokosi 11 klasėje, dalyvauja „Nuteistųjų socialinių įgūdžių programoje, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Taip pat ji vykdo kitas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu nuteistoji vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, neskatinta, ji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Iki suėmimo nuteistoji J. G. dirbo, gyveno iš uždirbamų pinigų, taip pat jai buvo mokama pašalpa už vaiką. Teigia, kad lėšų pragyvenimui užteko. Nuteistoji turi pagrindinį išsilavinimą, profesijos neturi. Jos teigimu, darbo stažo ji turi apie 3 metus. Pataisos namuose yra pareiškusi norą dirbti VĮ (duomenys neskelbtini) Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje. Nuteistoji netekėjusi, turi mažametį sūnų, kurį šiuo metu globoja nuteistosios sesuo. Nuteistosios tėvai nei jos, nei seserų neaugino, jas augino močiutė, su kuria nuteistosios ryšys buvo labai artimas (nuteistosios močiutė šių metų gegužės mėnesį mirė; ji taip pat augino ir nuteistosios sūnų; nuteistoji vyko į močiutės laidotuves, skaudžiai išgyvena jos netektį). Socialinius ryšius telefoninių pokalbių metu nuteistoji palaiko su seserimis, su vaiko tėvu nebendrauja, nes jis sūnumi nesidomi. Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji iš esmės elgėsi tinkamai.

8. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, nuteistosios pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

9. Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios J. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ne žema, kaip nustatyta BVK 157 straipsnyje, o vidutinė, artima aukštai rizikai (81 balas). Statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro 50 balų, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atitinkamai 31 balą. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistosios J. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika nesumažėjo, ji nepadarė jokios pažangos mažindama pakartotinio nusikalstamumo riziką. Vien tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals ir jos nesudaro BVK 157 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąją J. G. iš pataisos įstaigos.

10. Skirtingai, nei nurodyta Komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ ir asmens byloje esančių duomenų matyti, kad iki paskutinių nusikalstamų veikų padarymo nuteistoji J. G. jau buvo teista ne 5, o 6 kartus (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžiu; Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiais; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu; Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu). Didžiąja minėtų procesinių sprendimų dalimi ji buvo nuteista iš esmės už tokias pačias, kaip ir paskutiniu nuosprendžiu, nusikalstamas veikas, nukreiptas į kitų asmenų nuosavybę ir siekį praturtėti nusikalstamu būdu (vagystes, plėšimus ir pan.). Taip pat ji bausta administracine tvarka už turtinio pobūdžio nusižengimus (2015 m. vasario 12 d. ir 2016 m. kovo 15 d. nutarimais). Už visus teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas) jai buvo paskirtos švelnesnės poveikio priemonės – laisvės apribojimas, bauda, areštas, o taip pat laisvės atėmimo bausmė. Be to, nuteistajai J. G. ne kartą buvo taikytos jos teisinę padėtį švelninančios teisės normos – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau to paties teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi bausmės vykdymas buvo panaikintas ir ji buvo pasiųsta į pataisos namus atlikti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi nuteistoji J. G. buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir nuteistoji J. G. buvo grąžinta į pataisos namus atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu nuteistajai J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi šios bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistoji J. G. buvo pasiųsta į pataisos namus atlikti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat ir paskutinį kartą – Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu nuteistajai J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas dar kartą buvo atidėtas, tačiau to paties teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistoji J. G. buvo pasiųsta į pataisos namus atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Toks nuteistosios elgesys iš dalies atsispindi ir socialinio tyrimo išvadoje –susidūrusi su sunkumais, ypatingai sukeliančiais emocinę įtampą, nuteistoji J. G. gali atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties; nuteistajai gali būti sunku laikytis apribojimų ilgą laiką (asmens byla, 22–24 b. l.).

11. Svarbu tai, kad nuteistoji J. G., pasak jos pačios, turi apie 3 metų darbo stažą, ji turi pagrindinį išsilavinimą, neturi specialybės, būdama laisvėje ji pragyveno ne tik iš uždirbamų pinigų ir vaikui mokamos pašalpos, bet ir darydama atitinkamo pobūdžio teisės pažeidimus (nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus). Nuteistoji turi liguistą potraukį alkoholiui (asmens byla, 23 b. l.). Kartu su pirmiau paminėtomis aplinkybėmis įvertinus nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką (81 balas), išlieka didelė tikimybė, kad norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamo išsilavinimo, specialybės, profesinės kvalifikacijos, atitinkamos darbinės patirties, pragyvenimui pakankamas lėšas užtikrinančio darbo, o taip pat turėdama potraukį alkoholiui, nuteistoji J. G., norėdama išgyventi, toliau darys naujas nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu.

12. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistosios J. G. atliktos bausmės laikotarpis (šiuo metu – daugiau nei 5 mėnesiai) yra vos didesnis už BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą minimalų 4 mėnesių bausmės atlikimo terminą, po kurio galima svarstyti nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nemažiau svarbu tai, kad Komisijos posėdžio metu nebuvo nustatytas nė vienas apsauginis, nuteistosios J. G. pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantis veiksnys – buvo nustatyti vien tik kriminogeniniai veiksniai.

Motyvuojamoji dalis

13. Įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog nuteistosios J. G. asmenybė, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistoji pasikeitė, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu nuteistosios J. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės, nei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir pobūdžiui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąją J. G. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas