Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. 2020 m. liepos 27 d. nuo 13.23 val. iki 14.13 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, adresu Jotvingių g. 8, Alytuje, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29862-20 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju, tyčia davė melagingus parodymus teigdamas, kad 2020-07-22 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, nieko nesakęs ir be jokios priežasties jį sumušė kaimynas K. M., suduodamas tris smūgius kumščiu į galvos sritį, nors K. M. jo nemušė ir smūgių nesudavė, tokiu būdu davė melagingus parodymus ir pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis P. T. nepripažino savo kaltės dėl melagingų parodymų davimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme ir nurodė, kad 2020-07-22 buvo savo bute, kai paskambino į mobiliojo ryšio telefoną kaimynas J. V., kuris gyvena tame pačiame name, ir paprašė išeiti į kiemą. Jis išėjo į kiemą, kur prie namo ant suoliuko jau sėdėjo J. V., prie savo namo laiptinės. Priėjęs prie J. V. ant suoliuko prisėdo. Buvo tik dviese, daugiau nieko nebuvo. Sėdint ant suoliuko, pamatė iš priekio ateinantį K. M.. K. M. priėjo prie jų, jis buvo neblaivus. K. M. su savimi turėjo krepšį, kuriame buvo du alaus buteliai. K. M. priėjęs nesakė nei žodžio, padavė J. V. ledų, padėjo maišelį su alumi ant žemės. Kaltinamasis nurodė, kad K. M. atėjęs pradėjo jam priekaištauti dėl vamzdynų, dėl automobilių aikštelės, kad nieko, kaip namo pirmininkas nepadaro. Kaltinamasis nurodė, kad K. M. sudavė jam rankų kumščiais tris, keturis smūgius į veidą, į galvą. Dėl suduodamų smūgių jis garsiai šaukė, kad nemuštų ir rankomis dengėsi galvą. Tuo metu, kai jį mušė K. M., J. V. sėdėjo šalia ant suoliuko, bet jo negynė. Šaukiant ,,nemušk” buto langą atidarė Ž. S., gyvenanti pirmame aukšte. Ji kažką per langą pasakė K. M. ir šis baigė mušti, atsisėdo ant laiptelio prie laiptinės. Tada nuo suoliuko atsistojo J. V. ir nuėjo link laiptinės, kur sėdėjo K. M.. K. M. padavė ranką praeinančiam J. V. ir dar K. M. pasakė: ,,kaip aš jį?”. Kaltinamasis nurodė, kad tarp jo ir K. M. dar vyko apsižodžiavimas. Tada K. M. atsidarė butelį alaus ir gėrė sėdėdamas ant laiptelių. Kaltinamasis nurodė, kad dėl suduotų smūgių jam iš burnos dėl išmušto danties bėgo kraujas, taip pat buvo nuskeltas viršuje priekinis dantis. Dėl suduotų smūgių ir išmušto danties jautė skausmą, svaigo galva. Taip sėdėdamas prie laiptinės ant suoliuko skambino į policiją. Po skambučio į policiją jis nuėjo į savo butą. Būdamas bute dar du kartus paskambino į policiją ir sakė, kad muša, policija atvyko gal po pusantros valandos. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, pasiėmė popieriaus lapą ir rašė pareiškimą dėl sumušimo. Berašant pareiškimą atvyko į butą policijos pareigūnai. Kaltinamasis paaiškino, kad atvykusiam pareigūnui norėjo paaiškinti apie sumušimą, tačiau pareigūnas nemokėjo rusų kalbos, todėl padavė surašytą pareiškimą ir jis išvyko. 2020-07-27 atvyko į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nes buvo iškviestas į apklausą. Prieš duodamas parodymus gal buvo pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Neprisimena, tikriausiai pasirašė dėl melagingų parodymų davimo. Duodant parodymus liudytojo apklausos metu taip pat dalyvavo rusų kalbos vertėja. Parodymai, kuriuos jis davė, buvo išversti į rusų kalbą, jie buvo surašyti teisingai, jis pasirašė. Kaltinamasis patvirtino, kad jis buvo sumuštas K. M., jis nemelavo, davė teisingus parodymus. Dėl patirtų sužalojimų buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, kur buvo apžiūrėtas, tačiau jam niekas nedavė jokio siuntimo, jis nežinojo, kad reikia nueiti iš karto po įvykio, todėl viską darė kaip pats išmanė. Po K. M. suduotų smūgių ant veido jam po kaire akimi buvo mėlynė. Taip pat kreipėsi pas dantistę dėl išmušto apačioje priekinio danties ir nuskelto viršuje priekinio danties. Dėl to, kad po akimi buvo kraujosruva, jis kurį laiką niekur nėjo, nes buvo gėda. Kai buvo nuėjęs pas dantistę, tuomet jau kraujosruvos nebuvo. Kaltinamasis paaiškino, kad kai apklausinėjo policijos pareigūnas ant veido kraujosruvos nebuvo, bet buvo pageltusi dėmė. Pareigūnui apie šią kraujosruvą nieko nesakė.

Liudytojas E. S. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2020-07-22 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. pagal iš anksto numatytą darbo grafiką. Apie 17 val. 45 min. iš Alytaus AVPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti prie (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad prieš 20 min. prie namo kaimynas iš 37 buto pranešėjui grasino ir sudavė per galvą. Nuvykus nurodytu adresu, prie Ulonų g. 41 namo žmonių nebuvo. Liudytojas paaiškino, kad jie nuėjo pas pranešėją P. T. į namus. P. T. pradėjo jiems aiškinti įvykio aplinkybes rusų kalba, bet nei jis, nei kolega rusų kalbos nesuprato. Lietuviškai kalbėti jis atsisakė, todėl įvykio aplinkybės buvo neaiškios. Pranešėjas buvo iš anksto ant popieriaus lapo surašęs pareiškimą rusų kalba, todėl jį priėmė ir atvežė į policijos komisariatą. Liudytojas patvirtino, kad ant P. T. akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė. Įvykio vietoje liudytojų, galinčių paaiškinti įvykio aplinkybes, nebuvo.

Liudytojas J. V. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šio namo pirmininkas yra P. T.. Tikslios datos nepamena, jis su P. T. sėdėjo prie namo, kuriame gyvena trečios laiptinės, ant suoliuko ir kalbėjosi. Buvo apie 16–17 val. kai prie jų priėjo kaimynas, kurio vardo ir pavardės nežino. Iš išvaizdos jis atrodė neblaivus. Kaimynas atsisėdo šalia jų ant laiptų ir pradėjo konfliktuoti su P. T.. Kaimynas kalbėjo lietuviškai, T. rusiškai. Kaimynas reiškė P. pretenzijas, kad jis kaip namo pirmininkas nevykdo savo pareigųų netvarko automobilių stovėjimo aikštelės. Jokių grasinimų P. atžvilgiu nesakė, tik kalbėdamas vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas paaiškino, kad jam būnant kieme, jokių smūgių P. T. niekas nesudavė. Netrukus prie namų atvyko santechnikai remontuoti vamzdyno ir P. T. nuėjo pas juos, kaimynas taip pat nuėjo ir jie visi išsiskirstė. Liudytojas taip pat nurodė, kad kaltinamasis P. T. sėdėdamas ant suoliuko lauke nešaukė ,,nemušk”.Minėtą dieną nematė, kad P. T. skambintų policijai. Tą pačią dieną, vėliau buvo nuėjęs pas T. į namus. Jis kažką rašė ant popieriaus lapo. Paklausė ką jis rašo. Jam pasakė, kad rašo pareiškimą policijai. Liudytojas patvirtino, kad užėjęs pas P. T. su juo bendravo, bet nematė ant jo kokių nors sužalojimo žymių, P. T. nesakė, kad jį būtų sumušę.

Liudytojas K. M. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis paaiškino, kad šiuo metu dažniausiai būna išvykęs pas dukrą Danijoje. Tikslios datos nepamena, bet pamena, kad vasarą, galėjo būti liepos 22 d., vakare, apie 17 val. jis ėjo iš parduotuvės į namus ir prie trečios namo laiptinės pamatė ant suoliuko sėdinčius kaimynus. Vienas kaimynas gyvena toje pačioje laiptinėje kur ir jis, pirmame aukšte, jo vardo ir pavardės nežino. Kitas kaimynas yra namo pirmininkas, kurio vardo ir pavardės nežino. Kaimynė Ž. dar matė vykusį konfliktą per langą. Jis atsisėdo ant bortelio šalia kaimynų, norėjo namo pirmininkui paaiškinti, kad name reikia keisti vamzdyną, asfaltuoti aikštelę ir atlikti kitus darbus. Liudytojas paaiškino, kad jis užliejo kelis kaimynus, nes vamzdynas senas, dėl to sakė pirmininkui, kad jį reikia keisti. Reiškė jam priekaištus, kad niekuo nesirūpina. Jis kalbėjo lietuviškai, pirmininkas kalbėjo rusiškai. Liudytojas nurodė, kad jis galėjo pasikarščiuodamas ir nusikeikti, tačiau jokių grasinimų nesakė ir nesiruošė sakyti. Jokių smūgių niekam nesudavė. Netrukus pirmininkas kažkur nuėjo, po to ir jis nuėjo į namus. Liudytojas paaiškino, kad jis nežino, kodėl pirmininkas jį kaltina sumušimu.

Liudytoja Ž. S. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Per jos buto virtuvės langą matomas kiemas. Langas buvo praviras, tad gerai girdėjosi, kas vyksta kieme, girdėjosi garsiai kalbantys vyrai. Vienas vyras kalbėjo lietuviškai apie namo reikalus (kanalizaciją ir pan.). Pažiūrėjusi pro langą pamatė ant laiptų sėdintį kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini) bute. Šalia jo, ant suoliuko esančio prie įėjimo į laiptinę sėdėjo namo pirmininkas P. T. ir kaimynas J. V.. P. T. sėdėjo ramiai, neatrodė sutrikęs ar nuo ko nors nukentėjęs. Tarp P. T. ir minėto kaimyno iš 37 buto vyko žodinis konfliktas dėl buitinių reikalų. P. T. kalbėjo rusiškai. Negirdėjo, kad būtų kam nors grasinama, nematė, kad kam nors būtų suduoti smūgiai. Pastoviai ji jų nestebėjo, tačiau laikas nuo laiko pažiūrėdavo pro langą. kai paskutinį kartą pažiūrėjo pro langą matė kaip J. V. ėjo namo. Kaip išsiskyrė P. T. ir minėtas kaimynas iš 37 buto ji nematė. Liudytoja nurodė, kad ji negirdėjo, kad P. T. būtų šaukęs ,,nemušk”.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriuje vyresniuoju tyrėju. Atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminiame tyrime 01-1-29862-20 dėl BK 140 str. 1 d., t. y. iš P. T. buvo gautas pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2020-07-22 apie 15.30 val. prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), prie trečios laiptinės, sumušė tame pačiame name gyvenantis vyras, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Nurodė, kad vyriškis sudavė tris kartus kumščiu į galvos sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą. Priimdamas pareiškimą, dalyvaujant rusų kalbos vertėjai D. V., P. T. pasirašytinai įspėjo dėl atsakomybės pagal LR BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Taip pat prieš apklausdamas liudytoju P. T., dalyvaujant rusų kalbos vertėjai D. V., žodžiu įspėjo ir pasirašytinai supažindino dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo. Liudytojo apklausos metu P. T. nurodė, kad 2020-07-22 jam paskambino kaimynas J. V. ir jie kalbėjosi kieme, sėdėdami ant suoliuko prie laiptinės. Bekalbant prie jų priėjo kaimynas iš 37 buto, vardo ir pavardės nenurodė, nes nežinojo. Minėtą kaimyną apibūdino kaip stambaus kūno sudėjimo vyriškį, apie 175 cm. ūgio. Nurodė, kad priėjęs vyriškis iš Nr. 37 buto J. davė ledų, o P. T. nieko nesakęs sudavė tris smūgius kumščiu į galvos sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą. Liudytojas paaiškino, kad P. T. jis apklausė po 5 dienų po buvusio įvykio ir jokių akivaizdžių sužalojimų žymių nesimatė. Surašė užduotį nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, kad būtų nustatytas kūno sužalojimo mastas.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad jis pažįsta kaltinamąjį, nes jo tėvas kartu su P. T. tarnavo armijoje. Jis nurodė, kad ėjo iš parduotuvės ir pamatė ant suoliuko sėdinį kaltinamąjį, kurį iš abiejų pusių du vyrai mušė. Smulkiau nieko paaiškinti negali, nes pats nesikiša į konfliktus, tad ir šiuo kartu greitai praėjo pro šalį. Liudytojas paaiškino, kad po savaitės ar dviejų jis parašė liudijimą apie tai ką matė ir padavė kaltinamajam. Liudytojas 2021-04-19 nurodė, kad P. T. mušė tik vienas asmuo, nors prie jo buvo du žmonės, kurių jis nepažįsta, iš abiejų pusių. Po dviejų ar trijų dienų buvo susitikę, matė P. T. mėlynę paakyje ir buvo išmuštas dantis.

Motyvuojamoji dalis

2020-09-01 Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos I. B. tarnybinis pranešimas, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl P. T. melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29862-20 (t. 1, b. l. 1-3).

Patrulio A. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. liepos 22 d. dirbant su tarnybiniu automobiliu „ŠKODA YETI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytame maršrute, šaukiniu A1708, kartu su vyriausiuoju patruliu E. S. apie 17 vai. 45 min. iš Alytaus apsk. VPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur prieš 20 min. prie namo kaimynas iš 37 buto grasino ir sudavė per galvą. GMP nereikia. Pranešėjas lauks lauke, pranešė 18 buto gyventojas. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas P. T., kuris kalbėjo rusų kalba. Asmuo pateikė jiems asmens tapatybės dokumentą, kuriame nurodyta, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau nebendravo su jais lietuviškai, todėl nepavyko išsiaiškinti kokios pagalbos asmeniui reikia. Asmuo ant balto popieriaus lapo buvo surašęs pareiškimą rusų kalba, todėl susisiekus su Alytaus AVPK budėtojais, jų nurodymu paėmė iš jo minėtą pareiškimą. Ant asmens jokių akivaizdžiai matomų sužalojimų nebuvo (t. 1, b. l. 13).

2020-07-27 P. T. pateikė protokolą-pareiškimą dėl 2020-07-22 apie 15.30 val. sumušimo prie namų, dalyvaujant vertėjai ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės (t. 1, b. l. 15-20).

2020-07-31 buvo apžiūrėta įvykio vieta, tačiau jokių reikšmingų pėdsakų nebuvo surasta ir iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. 1, b. l. 26-29).

2020-07-27 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas, kur P. T. pasirašytinai supažindintas su teisėmis ir pareigomis bei įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (t. 1, b. l. 35).

2020-07-27 buvo surašyta užduotis teismo medicinos specialistui atlikti objektų tyrimą, t. y. apžiūrėti P. T. dėl jam padarytų sužalojimų (t. 1, b. l. 43).

Specialisto išvada Nr. 636/2020 (06) patvirtinama, kad P. T. kūno paviršiuje, apžiūrint 2020-07-29, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminio poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Daryti išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo, remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, nėra galimybės (t. 1, b. l. 45-46).

2020-08-06 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29862-20 ir pradėtas atskiras tyrimas P. T. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo (t. 1, b.l. 67-70). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. J. 2020-09-03 nutarimas, kuriuo buvo atmestas P. T. skundas (t. 1, b. l. 82-84). Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos A. J. 2020-09-17 nutartis (t. 1, b. l. 98-100) ir Kauno apygardos teismo 2020-10-14 nutartis (t. 1, b. l. 126-131), kuriomis P. T. skundai nebuvo tenkinti.

Alytaus AVPK informavo, kad į įvykį buvo išvykę du pareigūnai vyriausieji patruliai A. K. ir E. S.. Iš įvykių suvestinės matyti, kad apie įvykį buvo pranešta 2020-07-22 16:43 val. Pranešimo metu buvo nurodyta, kad GMP nereikia. Policijos ekipažas buvo išsiųstas 17:45 val. (t. 2, b. l. 60-62).

Viešoji įstaiga Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis informavo, jog 2020-07-22 adresu (duomenys neskelbtini), Alytus greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta (t. 2, b. l. 63).

Teismas konstatuoja:

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis P. T. yra kaltinamas tuo, kad davė melagingus parodymus apie nusikalstamą veiką ir pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino.

Dėl įrodymų vertinimo

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė įrodoma kita baudžiamosios bylos medžiaga.

2020-08-06 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Buškevičius priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-29862-20, nes nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šiuo nutarimu prokuroras pavedė Alytaus AVPK pareigūnams, įsigaliojus šiam nutarimui, pradėti P. T. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Nutarime buvo pažymėta, jog 2020-07-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal P. T. pareiškimą dėl to, kad 2020-07-22 apie 15:30 val. prie jo namų adresu (duomenys neskelbtini), prie trečios laiptinės jį sumušė tame pačiame name (duomenys neskelbtini) bute gyvenantis vyras. Jis sudavė tris kartus kumščiu į galvos sritį. Dėl to jautė fizinį skausmą.

Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo padaryta išvada, kad toks pranešimas nepasitvirtino, kadangi minėto galimo smurto ar grasinimų P. T. atžvilgiu nepatvirtina kiti ikiteisminio tyrimo duomenys. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nesant objektyvių trauminių poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės kvalifikuoti P. T. sveikatos sutrikdymo mastą, o išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo gali būti daroma esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, tačiau visi įvykę matę liudytojai nepatvirtino mušimo ar kitokio smurtavimo fakto. Apklausti liudytojai J. V., K. M., Ž. S. patvirtino, kad tarp P. T. ir K. M. vyko žodinis konfliktas dėl gyvenamojo namo priežiūros. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad P. T. buvo suduoti smūgiai ar jam kaip nors grasinama. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. K., E. S. nurodė, kad ant P. T. jokių akivaizdžių matomų sužalojimų nebuvo. Nutarime buvo pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėtjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Kadangi nurodytos aplinkybės nebuvo nustatytos, buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti.

2020-09-03 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. J., išnagrinėjo P. T. skundą ir konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tyrimas atliktas pilnai ir išsamiai. Prokuroras T. Buškevičius tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, padarė pagrįstas išvadas, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą, nurodė, kad P. T. nesutinka su prokuroro 2020-08-06 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl nutarimas yra neteisėtas, tiesiog dėsto tas pačias aplinkybes apie įvykį ir prašo nubausti chuliganą už smurtą. 2020-09-03 nutarime nurodoma, kad nors P. T. teigia, kad po sumušimo jam skaudėjo ir jis gydėsi 10 dienų, ant kūno buvo mėlynių ir sukosi galva, nepateikė jokių duomenų apie kreipimąsi į gydytojus, įvykio dieną medikų pagalbos atsisakė, o apklausiamas pas tyrėją, praėjus 5 dienoms po įvykio, teigė, kad rimtų sužalojimų nepatyrė.

Skunde nukentėjusysis mini naują aplinkybę – danties išmušimą per konfliktą. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nepatvirtinusias paties smurto faktui 2020-07-22, nėra pagrindo tyrimą atnaujinti dėl šios naujos aplinkybės patikrinimo, nes šiuo metu danties nebuvimo konstatavimas (darant tokią prielaidą), nesusies danties nebuvimo (jeigu jo ištikrųjų nėra) su nurodytu 2020-07-22 įvykiu (konfliktu) ir nepagrįs kas bei kada tai padarė.

P. T. nesutiko ir su tokiu nutarimu, todėl pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja A. J. išnagrinėjo P. T. pateiktą skundą ir 2020-09-17 nutartyje nurodė, kad jo skundas atmetamas. Nurodė, kad 2020-08-06 prokuroro T. Buškevičiaus ir 2020-09-03 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Juškevičiaus nutarimai yra teisėti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėja nurodė, kad pareiškėjas skundu ir neprašė panaikinti nutarimų, jis tik prašė priteisti iš galimai jam dantis sužalojusio K. M. materialinę žalą – 600 Eur.

Ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodoma, kad jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, jokio fizinio smurto prieš pareiškėją nebuvo, prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra teisėti ir priimti ištyrus visus esančius įrodymus.

Kauno apygardos teismas 2020-10-14 nutartyje dar kartą P. T. skundą atmetė ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020-09-17 nutartį.

Kauno apygardos teismo nutartyje pažymėta, kad nukentėjusiojo P. T. parodymams prieštarauja tiek liudytojo J. V., kuris sėdėdamas greta P. T. tiesiogiai stebėjo incidentą, parodymai, tiek K. M., kuris neva dėl neaiškių priežasčių užsipuolė nukentėjusįjį, parodymai, tiek kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. K. M. pripažino, kad jis barėsi su P. T., tačiau jis kategoriškai nurodė, kad negrasino ir jokių smūgių nesudavė. Šiuos K. M. parodymus patvirtina J. V. parodymai apie tai, kad prie jo ir P. T. priėjęs kaimynas pradėjo konfliktuoti, reiškė pretenzijas namo pirmininkui, jog pastarasis nevykdo savo pareigų. Jokie grasinimai nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo išsakyti, taip pat nebuvo suduoti jokie smūgiai, kaimynas tiesiog kalbėdamas vartojo necenzūrinius žodžius. Taigi aukštesnysis teismas pritarė prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjos padarytoms išvadoms, jog P. T. tyrimo metu nebuvo nuoširdus, o jo neva padaryti sužalojimai yra tik jo paties fantazijos padarinys.

Byloje yra dokumentas 2020-07-27 įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, kurį pasirašė P. T. (t. 1, b. l. 18). Taip pat prieš apklausiant P. T. liudytoju 2020-07-27 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. M-1-01-44867-20 jam buvo išaiškintos procesinės teisės ir jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (t. 1, b. l. 35).

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015; Nr. 2K-305-788/2015).

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, teisminiame procese jis patvirtina savo parašu įspėjime dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Kaltinamasis P. T., žinodamas, kad nebuvo sumuštas, pranešė ikiteisminio tyrimo įstaigai apie nebūtą nusikalstamą veiką, davė apie tai parodymus. Kad tokia nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje K. M. ar kito asmens prieš P. T. nebuvo padaryta neabejotinai patvirtino aukščiau aptarti prokurorų Tomo Buškevičiaus, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus, ikiteisminio tyrimo teisėjos Astos Jakučiūnienės ir Kauno apygardos teismo teisėjo Evaldo Gražio priimti procesiniai dokumentai, kuriuose neabejotinai buvo padaryta vieninga išvada, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje prieš P. T. 2020-07-22 nebuvo padaryta, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojai Ž. S., E. S., J. V., K. M., R. K. visi nurodė, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir K. M. buvo, tačiau nei vienas nenurodė, kad K. M. būtų sudavęs P. T. smūgius. Šios aplinkybės jau nustatytos įsiteisėjusiais ikiteisminio tyrimo byloje dokumentais, kurie buvo aptarti aukščiau. Kaip matyti iš pirminių duomenų, kaltinamasis pirmiausiai nurodė tik faktą, kad buvo suduoti smūgiai į galvą. Vėliau, po kurio laiko nurodė, kad konflikto metu buvo išmuštas dantis, o kitas nuskeltas. Tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad visa tai atsitiko po 2020-07-22 kaltinamojo konflikto su K. M., nėra. Šioje byloje liudytoju kaltinamasis prašė apklausti S. K., kuris tvirtino, kad greitai praeidamas pro konflikto vietą matė, kaip kaltinamąjį mušė. Vieną dieną liudytojas nurodė, kad mušė du asmenys, kitą kartą apklausiamas nurodė, kad mušė vienas asmuo, tačiau jų nepažįsta. Šio liudytojo parodymai vertintini, kaip suinteresuoto byloje, kadangi jis pažįsta kaltinamąjį P. T., parodymus davė jo paprašytas. Šio liudytojo parodymai prieštarauja visiems kitiems byloje surinkties liudytojų parodymams ir rašytiniams dokumentams.

Pagal nustatytas aplinkybes P. T. veika objektyviai pasireiškė melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo byloje, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl P. T. sužalojimo, P. T. neteisingai nurodant apie neva padarytą nusikalstamą veiką. Būtent P. T., įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, savo parašu patvirtinęs tai ir žinodamas savo procesinės padėties ypatumus, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad prieš jį 2020-07-22 buvo panaudotas smurtas, jam, sukletas fizinis skausmas. P. T. parašas įspėjime dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, patvirtina ir tai, kad jam buvo žinoma apie baudžiamąją atsakomybę už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ar melagingų parodymų davimą.

Todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir byloje esančiais įrodymais patvirtinama, jog P. T. tokią veiką padarė.

Kaltinamojo P. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis P. T. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 151). Jis nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 150), yra senyvo amžiaus. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 55 straipsnis numato, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui teismas paprastai skiria bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teismas, skirdamas bausmę įvertino kaltinamojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką, tai, kad šiuo metu yra pensijoje ir daro išvadą, kad jam neskirtina pati švelniausia įstatyme numatyta busmės rūšis - bauda, kadangi net ir minimalios baudos – 2500 Eur paskyrimas būtų labai reikšmingas pensijoje esančiam asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas laiko, kad tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė panaikintina, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

2021 m. balandžio 16 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodoma, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam P. T. yra paskaičiuotos 255,06 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurios turėtų būti išieškotos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 255,06 Eur dydžio užmokestis advokatui.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuosatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, turėtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu.

Šioje byloje kaltinamojo P. T. gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (t. 2, b. l. 20), kur imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turėtas kaltinamojo gynybos išlaidas, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 straipsniais teismas

nusprendžia:

P. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams ir uždrausti bendrauti su K. M..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti - panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, šiuo atveju per 20 d. nuo nuosprendžio vertimo į rusų kalbą įteikimo nuteistajam dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).