Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti avanso už ekspertizės atlikimą dalį, civilinėje byloje pagal ieškovo S. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JM Haus“ dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, pinigų sumos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JM Haus“ priešieškinį ieškovui S. Z., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ST projektai“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio ieškovo ir atsakovės UAB „JM Haus“ sudarytus: 1) atliktų darbų aktą Nr. 1, forma F2, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė gyvenamojo namo statybos darbus už 281 560,10 Lt (81 545,44 Eur) dalyje dėl darbų už 215 581,67 Lt (62 436,77 Eur) perdavimo–priėmimo; atliktų darbų aktą Nr. 1, forma F2, kuriuo atsakovė perdavė, o ieškovas priėmė dviejų pagalbinių pastatų ir valčių pastogės dviem valtim darbus už 87 529,97 Lt (25 272,23 Eur) dalyje dėl darbų už 37 915,52 Lt (10 981,09 Eur) perdavimo-priėmimo; 2) atliktų darbų aktą Nr. 1, forma F3, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė darbus už 368 820,08 Lt (106 817,68 Eur) dalyje dėl darbų už 253 197,19 Lt (73 330,97 Eur) perdavimo–priėmimo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 189 187,09 Lt (54 792,37 Eur), atsakovo gautus iš ieškovo pagal iš dalies negaliojančiais pripažintus atliktų darbų aktus Nr. 1; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 324 151,48 Lt (93 880,76 Eur) nuostolių (jeigu ieškovui iš atsakovės būtų priteista 189 187,09 Lt (54 792,37 Eur), taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės 134 964,39 Lt (39 088,39 Eur) nuostolių; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės 50 000 Lt (14 481 Eur) baudą; 6) priteisti ieškovui iš atsakovės 8,05 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė UAB „JM Haus“ pateiktu priešieškiniu prašo priteisti atsakovei iš ieškovo 38 614,89 Eur (133 329,50 Lt) dydžio skolą ir 5 016,70 Eur (17 321,66 Lt) palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas, taip pat buvo nutarta skirti teismo ekspertizę.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi įpareigojo ieškovą S. Z. ir atsakovę UAB „JM Haus“ per 30 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti po 1 000,00 Eur dydžio užstatą į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą. 2016 m. balandžio 19 d. atsakovė į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1 000 Eur.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi paskyrė statybos techninę ekspertizę, ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui A. B.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi įpareigojo ekspertą A. B. iki 2017 m. sausio 10 d. pateikti teismui civilinę bylą Nr. e2-3504-781/2016 kartu su ekspertizės aktu, nes ekspertas A. B. informavęs teismą, kad apžiūrėjo ginčo objektą ir rašo ekspertizės aktą bei nurodęs, jog civilinę bylą su ekspertizės aktu pateiks teismui iki 2016 m. spalio 14 d., tačiau iki 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo ekspertas civilinės bylos su ekspertizės aktu teismui nepateikė, nenurodė jokių priežasčių, kodėl nurodyti veiksmai iki šiol nėra atlikti.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. atskirąja nutartimi nutarė informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą apie tai, kad teismo ekspertas A. B. nevykdo teismo įpareigojimų, neatlieka įstatymuose jam nustatytų pareigų, taip galimai pažeisdamas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, keliamus teismo eksperto veiklai. Teismas nustatė, kad ekspertas A. B. 2016 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu laišku informavo teismą, kad apžiūrėjo ginčo objektą ir rašo ekspertizės aktą; nurodė, jog civilinę bylą su ekspertizės aktu pateiks teismui iki 2016 m. spalio 14 d, tačiau šių veiksmų neatliko. Tuo pagrindu teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi įpareigojo ekspertą A. B. iki 2017 m. sausio 10 d. pateikti teismui civilinę bylą Nr. e2-3504-781/2016 (dabar Nr. e2-2754-781/2017) kartu su ekspertizės aktu. 2017 m. vasario 2 d. telefoninio pokalbio metu teismo ekspertas pakartotinai buvo įpareigotas kuo skubiau pateikti teismui civilinę bylą su ekspertizės aktu; ekspertas žadėjo šiuos veiksmus atlikti iki 2017 m. vasario 10 d., tačiau iki šios nutarties priėmimo ekspertas civilinės bylos su ekspertizės aktu teismui nepateikė, nenurodė jokių priežasčių, kodėl nurodyti veiksmai nėra atlikti.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertui A. B. 289 Eur baudą už savo pareigų neatlikimą bei teismo įpareigojimų nevykdymą; įpareigojo teismo ekspertą A. B. iki 2017 m. balandžio 3 d. pateikti teismui civilinę bylą Nr. e2-2754-781/2017 (buvęs Nr. e2-3504-781/2016) kartu su ekspertizės aktu.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. atskirąja nutartimi nutarė informuoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą apie tai, kad teismo eksperto A. B. veiksmuose yra galimai nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnyje (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai), požymių.Teismo ekspertas A. B. 2017 m. gegužės 12 d. grąžino teismui civilinę bylą be ekspertizės akto, nurodydamas, kad dėl pasibaigusių kvalifikacijos atestatų galiojimo negali atlikti statybos techninės ekspertizės.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir įpareigojo šalis per 14 d. pateikti teismui nuomonę apie reikalingumą skirti byloje teismo ekspertizę.Atsakovė UAB „JM Haus“ pateikė nuomonę, kad teismas turėtų savo nuožiūra spręsti apie reikalingumą skirti teismo ekspertizę bei užtikrinti, kad visi proceso dalyviai vykdytų teismo įpareigojimus bei nutartis, o ieškovui, savavališkai nevykdant teismo nutarčių, spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo. Atsakovė pažymėjo, kad teismas jau buvo savo iniciatyva paskyręs teismo ekspertizę. Atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimą, sumokėjo 1 000 Eur užstato dalį, o ieškovas teismo įpareigojimo sumokėti 1 000 Eur užstato dalies nesumokėjo. Ieškovo S. Z. nuomone, UAB „Sąmprojektas“ atlikto tyrimo išvados pakanka ieškinyje įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau pažymėjo, kad aplinkybės, kuriomis remiantis buvo paskirta teismo ekspertizė, neišnyko, todėl klausimas dėl ekspertizės reikalingumo turėtų būti sprendžiamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi įpareigojo ieškovą S. Z. per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos sumokėti 1 000 Eur dydžio užstatą į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui A. B., tačiau pastarasis ekspertas 2017 m. gegužės 12 d. grąžino teismui nurodytą civilinę bylą be ekspertizės akto, nurodydamas, kad dėl pasibaigusių kvalifikacijos atestatų galiojimo negali atlikti statybos techninės ekspertizės.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nepasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. byloje yra būtinos specialios – statybos techninės veiklos, žinios, todėl reikalingumas skirti statybos techninę ekspertizę neišnyko. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad minėtos ekspertizės kaina – apie 2000 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra sumokėjusi į teismo depozitinę sąskaitą 1000 Eur dydžio užstatą ekspertizei atlikti, todėl, siekdamas užtikrinti ekspertizės atlikimą bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 90 straipsnio, 101-102 straipsniai, teismas įpareigojo ieškovą S. Z. per 14 dienų nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Eur dydžio užstatą ekspertizės išlaidoms apmokėti. Teismas, susipažinęs su iš viešų registrų gautais duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) apie ieškovo turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovas turi galimybę sumokėti nurodytą užstato dalį bei jos sumokėjimas nesukels ieškovui didelių finansinių nepatogumų. Be to, teismas pažymėjo, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, visos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas S. Z. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti; jeigu apeliacinės instancijos teismas dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisakytų patenkinti šį atskirąjį skundą arba nutrauktų apeliacinį procesą, iš anksto, t. y. siekiant išvengti dar vieno galimo procesinio pobūdžio ginčo, prašo teismo pasisakyti (išaiškinti), kokios teisinės pasekmės kiltų ieškovui neįvykdžius Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kadangi įstatyme jos nenurodytos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė tiek CPK 90 straipsnio, tiek 101 straipsnio nuostatas. Remiantis CPK 90 straipsnio 1 dalimi, šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Remiantis CPK 90 straipsnio 2 dalimi, kai tokį prašymą pareiškia abi šalys, avansą moka abi šalys lygiomis dalimis. CPK 90 straipsnio 1 dalyje papildomai nurodyta, kad kai CPK ar kitų įstatymų numatytais atvejais teismas savo iniciatyva paskiria ekspertizę, jos atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 patvirtinto išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo 13 punkte beveik identiškai numatyta, kad jei teismas savo iniciatyva paskiria ekspertizę, tai jos atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui. Pagal CPK 101 straipsnio 1 dalį, CPK numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą.Nei CPK, nei jokiuose kituose teisės aktuose teismui nenumatyta galimybė įpareigoti šalį sumokėti avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti ar užstatą procesinio veiksmo atlikimui užtikrinti, jei ta šalis nėra pareiškusi atitinkamo prašymo, tame tarpe prašymo atlikti tam tikrą procesinį veiksmą. Tokią teisę teismas turi tik esant šalies prašymui. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas neprašė skirti byloje teismo ekspertizę, dėl ko Vilniaus apygardos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti jį sumokėti užstatą. Kaip aukščiau jau minėta, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva paskyrė byloje statybos techninę ekspertizę, todėl jos atlikimo išlaidos turi būti sumokamos iš valstybės biudžeto.Kaip matyti iš 2017 m. liepos 4 d. nutarties, Vilniaus apygardos teismas, įpareigodamas ieškovą per nustatytą terminą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000,00 Eur dydžio užstatą ekspertizės išlaidoms apmokėti, rėmėsi CPK 90 ir 101 straipsniais, tačiau netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog „atsakovas yra sumokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Eur dydžio užstatą ekspertizei atlikti“, tačiau tai nereiškia, kad ir ieškovas privalo tą padaryti nesant įstatyme nustatyto pagrindo, o vien tik sekant atsakovės pavyzdžiu. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad „susipažinęs su iš viešų registrų gautais duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) apie ieškovo turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovas turi galimybę sumokėti nurodytą užstato dalį bei jos sumokėjimas nesukels ieškovui didelių finansinių nepatogumų“, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga taikant CPK 90 ir (ar) 101 straipsnį. Teisiškai nereikšminga laikytina ir ta aplinkybė, jog „bylą išnagrinėjus iš esmės, visos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies“.Ginčo kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo užsakymu UAB „Sąmprojektas“ yra atlikusi tyrimą. Į bylą yra pateikta 2014 m. balandžio 28 d. specialisto išvada apie statybos atitikimą projektui, kurios, Ieškovo įsitikinimu, pakanka ieškinyje įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti. Už paminėtos specialisto išvados parengimą Ieškovas jau yra sumokėjęs 2 722,50 Lt (788,49 Eur).Atsakovė UAB „JM Haus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į iš viešų registrų gautus duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, iš kurios matosi, kad ieškovas turi galimybę sumokėti nurodytą užstato dalį, t. y. 1 000 Eur, o ieškovas atskirajame skunde nenurodė nei vienos aplinkybės bei nepateikė jokio įrodymo, kad ieškovas neturi galimybės sumokėti 1 000 Eur dydžio užstatą. Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį įpareigodamas ieškovą sumokėti 1 000 Eur dydžio užstatą. Visi be išimties proceso dalyviai privalo elgtis sąžiningai bei nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti teismo įpareigojimus bei nutartis. Tačiau ieškovas atsisako vykdyti pakartotinį teismo įpareigojimą dėl užstato dalies sumokėjimo į teismo specialiąją sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nurodyta į teismo sąskaitą įmokėti avanso dalį už ekspertizės atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis (1) CPK numatytais atvejais bei (2) tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-200-178/2017). Kaip minėta, apeliantas atskiruoju skundu apskundė teismo nutartį, kuria CPK 90 straipsnio pagrindu ieškovui nurodyta į teismo sąskaitą įmokėti avanso dalį už ekspertizės atlikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010 išaiškintos CPK 90 straipsnio ir 100 straipsnio nuostatos. Kasacinis teismas toje nutartyje pažymėjo, kad nagrinėtos bylos proceso stadijoje sumos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms dar nebuvo išmokėtos, kasaciniam teismui apskųsta nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokios nutarties negalima laikyti nutartimi, kuria pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Dėl to spręsta, kad tokia nutartis nepriskiriama prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat CPK 90 straipsnio pagrindu buvo (tik) įpareigotas įmokėti 1 000 Eur avanso dalį į teismo sąskaitą ekspertizei atlikti. Skundžiama nutartimi nebuvo (iš)spręsta dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar išmokėjimo, ja faktiškai buvo siekiama užtikrinti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. šaliai, kurios naudai bus priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteis iš antrosios šalies (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Todėl ir nagrinėjamos bylos atveju negalima pripažinti skundžiamos nutarties apskundimo galimybę remiantis CPK 100 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad nutartys, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. CPK 90 straipsnyje nurodytais klausimais priimtų nutarčių apskundimo galimybė taip pat nėra numatyta. Todėl atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, sprendžiant dėl ekspertizės apmokėjimo būdo pagal CPK 90 straipsnio nuostatas, šiame procesiniame bylos etape teisiškai neaktualūs ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Ginčą išnagrinėjus iš esmės, tokie argumentai apelianto nuožiūra galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisinių padarinių, jeigu ieškovas nesumokės avanso, klausimą spręs teismas, kuris įpareigojo ieškovą sumokėti avanso dalį.Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 str., 270 str. 5 d. 3 p.), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, nutraukti.