- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-45-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26636-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- D. Č.
- Nukentėjusysis
- M. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Dariaus Kantaravičiaus, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė pakeista į 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo – pridėta 2020 m. kovo 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria subendrintos bausmės paskirtos 2019 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiais, neatliktos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. 2 mėn. 19 d., taikant visišką bausmių sudėjimą, ir skirta D. Č. subendrinta bausmė – 1 m. 3 mėn. 19 d. (vieneri metai trys mėnesiai devyniolika dienų) laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 1 d.
Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai.
Priteista iš D. Č. 100 (vienas šimtas) Eur turtinės žalos nukentėjusiojo M. M. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. Č., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, jis 2021 m. birželio 25 d., apie 13.37 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), internetiniame portale „Skelbiu.lt“ patalpino melagingą skelbimą ir už šią paslaugą sumokėjo iš sutuoktinei V. Č. priklausančios „Paysera“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), kad parduoda Jorkšyro terjero šuniukus po 400 Eur, kas yra gerokai žemiau nei rinkos kaina, o kai 2021 m. birželio 25 d., apie 16.00 val., su minėtu skelbimu susipažino nukentėjusiojo M. M. žmona R. Š. ir susidomėjusi melagingu skelbimu jam paskambino į skelbime nurodytą mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „Tele2“, išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“, neregistruotam vartotojui, jis sutarė dėl vieno Jorkšyro terjero šuniuko pardavimo, tačiau paprašė pervesti už šuniuką 200 Eur avansą ir sutarė, kad jis būtų pervestas į „Payserą“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam M. M. apgaulės įtakoje iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „Paysera“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią V. Č., pervedus 200 Eur avansą, nutraukė ryšius su nukentėjusiojo žmona R. Š., tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės, nukentėjusiajam M. M. priklausantį 200 Eur turtą.
2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimas, pareikštas D. Č. apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą, pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Č. prašo, panaikinti 2022 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują D. Č. išteisinantį nuosprendį. Prašoma pakartotinai iškviesti ir apklausti liudytoją R. R..
3.1. Skunde nurodė, jog savo kaltės nepripažino nuo pat pirminės apklausos, davė parodymus ir paaiškinimus kiek jam buvo žinoma apie visą situaciją. Nors šioje nusikalstamoje veikoje buvo naudota jo buvusios žmonos V. Č. banko sąskaita, tačiau tai neįrodo jog D. Č., siekdamas naudos sau, apgaulės būdu pasisavino svetimus pinigus. Kokiomis aplinkybėmis pinigai buvo gauti į V. Č. sąskaitą apeliantas paaiškino duodamas parodymus. Jam apie tikrą pinigų kilmę nebuvo žinoma. Atkreipiamas dėmesys, jog praėjus tam tikram laikui po padarytos nusikalstamos veikos, apeliantas pats savo noru susisiekė su nukentėjusiaisiais ir paaiškino, jog jie buvo apgauti taip pat kaip ir jis, kadangi jie negavo perkamos prekės, o jis gavo jų pinigus, nors jam buvo sakyta, kad tie pinigai yra skolos dalis. Tuo metu kai apeliantas kalbėjo su nukentėjusiaisiais, jie girdėjo jo balsą, taip pat girdėjo balsą ir vykstant teismo posėdžiui. Vykstant nukentėjusiojo žmonos, t.y. liudytojos R. Š. apklausai, liudytoja į prokurorės užduotą klausimą - ar kalbant su asmeniu, kuris apgavo ir vėliau kalbant su D. Č., ar tai tas pats buvo asmuo?, atsakė, kad ne , tai buvo skirtingi žmonės. Tai apelianto įsitikinimu parodo, kad būtent ne jis vykdė pagrindinį šios nusikalstamo veikos veiksmą.
3.2. Skundo autoriaus teigimu, jis nurodė, kad nusikaltimą padarė R. R., kuris yra teistas už analogišką nusikaltimą, taip pat yra nuolatos vartojantis narkotines medžiagas. R. R. pats teismo metu pasakė kodėl pirmosios apklausos metu davė nenuoseklius parodymus. Jis paaiškino, jog tą dieną buvo abstinencijos būsenoje, nors tyrėja aiškino, kad kažko keisto jame neįžvelgė. Apeliantas abejoja ar tyrėja turi sugebėjimą tiksliai atpažinti nuo narkotikų priklausomus žmones juos matant pirmą kartą. Apelianto teigimu, tam, kad žmogus būtų nuteistas už nusikaltimą, turi būti surinkti neginčijami įrodymai, jog jis padarė bent vieną nusikalstamą veiksmą. Šiuo atveju apylinkės teismas nepakankamai objektyviai žiūrėjo į esamą situaciją, todėl šią bylą tikslinga peržiūrėti dar kartą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
6. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad D. Č. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų pakanka D. Č. pripažinti kaltu savo naudai apgaule įgijus nedidelės vertės svetimo turto. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo D. Č. nurodoma versija, jog jis nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje nedarė, skelbimo apie parduodamą Jorkšyro terjerą neįdėjo, manė, kad į sutuoktinės sąskaitą pervestais pinigais yra grąžinama skolos dalis nuo R. R., kuris kartu su juo atlieka laisvės atėmimo bausmę, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. Č. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino, teigdamas, jog „Skelbiu.lt“ skelbimo apie parduodamą Jorkšyro terjerą nėra įdėjęs. Neneigia, kad naudojosi sutuoktinės V. Č. Paysera banko sąskaita, kurios sąskaitos numeris yra nurodytas pranešime apie įtarimą. Taip pat neneigia, kad galimai 2021 m. birželio 25 d. į sutuoktinės minėtą Payserą sąskaitą nukentėjusysis M. M. pervedė 200 Eur, kuriuos jis išleido savo reikmėms. Jis M. M. nepažįsta, kad iš jo į sutuoktinės sąskaitą buvo pervesta 200 Eur jam įtarimo nesukėlė, nes pavedimo paskirtyje nebuvo nurodyta, jog pinigai pervedami už šuns įsigijimą. Manė, kad jam tais pinigais yra grąžinama skolos dalis nuo R. R., kuris kartu su juo atlieka laisvės atėmimo bausmę 10 būryje, apie tai, kad tokio dydžio skola jam bus pervesta, pasakė jis pats. 2021 metų liepos mėnesį pradėjus aiškėti į sutuoktinės sąskaitą pervestų pinigų kilmei, gavus nukentėjusiojo duomenis, t. y. telefono numerį iš R. R., jis susisiekė su nukentėjusiuoju M. M. ir pasakė, kad nori grąžinti jam jo pervestus pinigus, kad jis neturėtų daugiau jam pretenzijų. Pokalbio metu jam nurodė, kad pinigus perves dalimis, jis sutiko. Kadangi nukentėjusysis pinigus pervedė į sutuoktinės sąskaitos numerį, norėjo, kad iš sutuoktinės banko sąskaitos jie grįžtų jam atgal. Susisiekęs su sutuoktine V. Č., paprašė jos pervesti į nukentėjusiojo sąskaitą pinigus. Ji apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, taip pat nežinojo, kad jis naudojosi jos Paysera sąskaita. Sutuoktinė sutiko į nukentėjusiojo banko sąskaitą pervesti pinigus. Tikrai žino, kad sutuoktinė yra pervedusi 100 Eur, o likusios sumos dar nepervedė. Ar naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti tiksliai negali, nes numerių neįsidėmi, neatmeta tokios galimybės, kad gal ir naudojosi. Kai jam reikia pasiskambinti, jis mobilaus ryšio telefonus trumpam pasiskolina iš kitų nuteistųjų, jų vardų ir pavardžių nepamena, tik gali nurodyti, jog yra bendravimui skolinęs telefoną iš R. R..
8. Nors nuteistasis D. Č. viso proceso metu savo kaltės nepripažino, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog D. Č. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Šias aplinkybes patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo M. M., liudytojų R. Š., V. Č., L. S., V. M. parodymai, spec. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto R. R. duotais parodymai, kurie kartu su gautu UAB „Diginet LTU“ atsakymu, kuriame pateikta informacija apie judriojo ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpintus skelbimus apie parduodamus Jorkšyro terjero šuniukus, IP adresus, iš kurių jie buvo talpinti, bei informacija apie apmokėjimą už skelbimų talpinimą (t. 2, b. l. 2 -19), UAB „Diginet LTU“ atsakymu, kuriame nurodyta, jog 2021 m. birželio 27 d. 18.36 val. už paslaugas portale „Skelbiu.lt“, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (Diginet LTU), iš walet banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) sumokėjo 7.22 Eur V. Č. (t. 2, b .l. 12 – 17), kitų objektų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtos judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės (t. 2, b. l. 55 – 56), 2021 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl judriojo telefono ryšio galinių įrenginių ir SIM kortelių unikalių identifikacinių numerių blokavimo (atblokavimo) (t. 2, b. l. 57), kitų objektų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad tyrime buvo apžiūrėtas 2021 m. gruodžio 1 d. UAB „Paysera“ raštas Nr. 2892/2021 (t. 2, b. l. 101103), UAB „T. S.“ pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 7 d. V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., su UAB „T. S.“ sudarė nuotolinę sutartį. Toliau nurodyta, jog paklausime nurodyta 190 Eur dydžio įmoka (užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. birželio 25 d. buvo atlikta iš V. Č. mokėjimo sąskaitos į V. Č. lošimų sąskaitą bendrovės sistemoje (t. 2, b. l. 32 -33), 2021 m. lapkričio 19 d. gautu UAB „Maxima“ raštu, kuriame nurodyta, kad papildymo kodas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas X743 parduotuvėje (duomenys neskelbtini), 4-oje kasoje naudojantis banko kortele (t. 2, b. l. 28 – 29), pateiktu (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos raštu iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2021 n. liepos 25 d. apie 15:15 val., 10-ojo būrio kieme buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas (t. 2, b. l. 62), daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsun-g935F“, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“, kurios serijos numeris: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 69 -73), UAB „Tele2“ raštu, kuriame nurodyta, jog numerio +(duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymas 2021 m. birželio 7 d. ir 2021 m. birželio 21 d. buvo atliktas iš „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios V. Č. vardu, taip pat nurodyta, kad numerio papildymai 2021 m. birželio 25 d. ir 2021 m. liepos 5 d. buvo atlikti papildymo kodais, kurie įsigyjami prekybos vietoje (t. 2 b. l. 23), tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
9. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. M. nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė, kad žmona aptiko skelbimą nusipirkti šuniuką, kurį parodė jam. Šeima buvo suplanavusi turėti šuniuką. Šuniuko pardavimo kaina nurodyta – 400 Eur. Sutuoktinė kalbėjosi ir susirašinėjo su asmeniu. Ji dalyvavo derybiniame procese. Kaip garantas buvo pervesti 200 Eur, kuriuos jis pervedė. Pardavėjo prašymu pavedime buvo nurodyta sąskaitos papildymas. Žmona į telefoną gavo sąskaitos numerį. Buvo sutarta šuniuko pardavimo kaina 380 Eur. Kadangi šeima turėjo išvykti, tai prašė dar pora savaičių pažiūrėti šuniuką, tai buvo sutarta už tai 20 Eur, t. y. bendra suma sudarė 400 Eur. Pinigai buvo pervesti, konkrečiai datos neatsimena. Žmonai paskambino pardavėjas ir sakė, kad dar norėtų likusių pinigų. Žmonai parašius, kad sutinka mokėti, bet su sutarties pasirašymu, pardavėjas atsakė, kad nereikia. Rugpjūčio pabaigoje žmona sulaukė skambučio, paskambinęs asmuo sakė, kad draugas apgavo jį. Asmuo sakė, kad jo draugas siuntė žinutes, jis gaudavo pinigus ir galvojo, kad draugas čia jam skolą gražina. Sakė, kad gražins pinigus, sutarė, kad per 3 dienas jis perves pusę sumos. Buvo pervesta 50 Eur, po kažkiek laiko dar 50 Eur. Pinigus gražino pagal pavedimą V. Č.. Likusią sumą sakė per porą mėnesių gražins, tačiau jų negavo, todėl kreipėsi į policiją. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. Š., kuri parodė, kad pagal skelbimą ieškojo šuniuko. Rado skelbimą Skelbiu.lt apie jorkšyrų šuniuką už prieinamą kainą. Susiskambino su pardavėju, galutinę kainą sutarė 400 Eur. Per programėlę „Viber“ pardavėjas atsiuntė šuniukus, paprašė pervesti avansą 200 Eur jo žmonai, buvo nurodyta V. Č. ir jos bankinės sąskaitos numeris. Buvo pervestas 200 Eur avansas. Buvo dar vėlesnis susirašinėjimas, prašė pervesti likusią 200 Eur sumą, tačiau pasakius, kad reikės susirašyti garantinį raštelį, pardavėjas dingo. Avansą 200 Eur pervedė jos vyras M. M.. Liepos pabaigoje sulaukė skambučio iš D. Č., kuris pasakė, kad V. Č. yra jo žmona, kad čia yra apgaulė ir pasakė, gal galima tartis ir gražinti pinigus. Liudytoja perdavė telefoną vyrui, kad šie tartųsi. Ji pastebėjo, kad šiuo atveju buvo skambinta iš kito telefono numerio. Liudytojos teigimu, pirmas balsas buvo kitoks, ramus, lėtas, o D. Č. greičiau kalbantis, sakytų, kad ne tas pats asmuo. Yra grąžinta ir per du kartus pervesta 100 Eur suma. Jos vyrui paklausus D. Č., kas per žmogus apgavo juos, jai atsiuntė į telefoną SMS, kurioje buvo nurodytas asmens vardas, pavardė, gimimo metai, tai buvo V. M. (3 t., b. l. 32). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. Č. parodė, kad D. Č. yra jos buvęs vyras, su juo palaikė ryšį iki praeitų metų vasaros galo. Pinigai buvo pervesti į jos užsienietišką sąskaitą. Į jos banko sąskaitą buvo gal iš keturių sąskaitų pervesti pinigai, ja disponavo D. Č.. Pastarojo prašymu ji buvo atlikusi du kartus pavedimą po 50 Eur. D. Č. paprašė gražinti nukentėjusiajam pinigus. Ji pati davė buvusiam vyrui savo bankinės sąskaitos numerį, nes juo pasitikėjo, (t. 3, b. l. 32-33). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas V. M. parodė, kad D. Č. jo yra prašęs artimųjų sąskaitos, sakė – „uždėsiu iš laisvės sau pinigus ir tau uždėsiu“. Draugai atsisakė duoti savo sąskaitas. Jis pasakė D. Č., kad negaus sąskaitos. Tai buvo praeitų metų 2021 m. vasarą, liepos mėnesio pradžioje. R. R. pažįsta, nes tam pačiame būryje gyveno, jis nėra nieko panašaus prašęs (t. 3, b.l. 46-44). Byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoju taip pat buvo apklaustas ir R. R., kuris davė skirtingus parodymus nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. R. R. parodė, kad su D. Č., gyveno viename būryje, (duomenys neskelbtini) sektoriuje, jie bendraudavo, būdavo, kad pasiskolindavo pinigų vienas pas kitą. Liudytojo teigimu, jis buvo įkėlęs skelbimą dėl jorkšyro šuniuko, pastarojo buvo prašęs, kad duotų prisijungimus. Liudytojo teigimu, jis pasitvirtino tapatybę ir sugalvojo žmogų apgauti, pinigus atsiuntė kaip rezervą už šuniuką. Jis buvo skolingas D. Č., todėl pasakė, kad tai skola. Visas nusikaltimas buvo padarytas jo, t.y. R. R.. Kai buvo apklausiamas tyrėjos, jis buvo abstinencijos būsenoje, kadangi yra narkomanas ir davė bet kokius parodymus. R. R. parodymu, jis turėjo prisijungimą prie banko sąskaitos, neatsimena kieno ta sąskaita. Skelbimas buvo apie šuniukus. Kai D. Č. sužinojo, kad jis jį pakišo, tuomet jis davė D. kontaktą, kad šis susisiektų su nukentėjusiuoju. Liudytojo teigimu, jis tris kartus yra teistas už sukčiavimą (t. 3, b. l. 31-32). Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir apklausus liudytoją R. R., jis davė analogiškus parodymus kaip ir pirmosios instancijos teisme. R. R. parodė, jog iki 2022 m. birželio 1 d. kartu su D. Č. atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būryje apie 2 metus. Jie kartu bendravo, buvo jam skolingas. Žino, kad D. Č. kaltinamas sukčiavimu, dėl šuniukų pardavimo, tačiau tas nusikaltimas padarytas jo (R. R.). Liudytojas buvo vartojantis tuo metu, darė nusikalstamas veikas, turėjo skolų, sugalvojo sukčiauti. Įdėjo į internetą skelbimą, kad parduoda Jorkšyro šuniukus. Pasakė D. Č., kad perves jam pinigus, kuriuos yra skolingas jam į sąskaitą ir pervedė. D. nieko apie sukčiavimą nesakė, pasiūlė jam atiduoti skolą, jis davė sąskaitos numerį ir jis jam pervedė pinigus. Nepamena į kokį portalą patalpino skelbimą apie parduodamus šuniukus. Naudojosi telefonu su internetu, numerio neatsimena. Nežinojo iš kur gauti pinigų, reikėjo atiduoti skolas, todėl ir pasinaudojo šia situacija. Jis pirmosios instancijos teisme sakė, kad tai jo padarytas nusikaltimas. Kai vyko tyrimas, buvo abstinencijos būsenoje, nenorėjo kalbėti su tyrėja. Kai nuketėjusioji kreipėsi į policiją, tada D. Č. paklausė jo kas čia vyksta. D. atsiskaitinėjo iš savęs su nukentėjusiąją. Liudytojo teigimu jis yra teistas už sukčiavimą. Pataisos namuose jie dalinasi mobiliaisiais telefonais, būna, kad daugiau nei vienas žmogus naudojasi tuo telefonu. Jis D. Č. buvo skoloje virš 200 eurų, į sąskaitą buvo pervesta apie 150 eurų. D. Č. klausė ar tai geri pinigai prieš duodant sąskaitą. Sąskaita buvo jo žmonos. Jis skelbimą patalpino internetiniu būdu. Gali būti taip, kad per jo sąskaitą apmokėjo už skelbimo patalpinimą, dabar neatsimena. Nukentėjusiųjų duomenų nefiksuoja, nepamenu ar davė kam nors nukentėjusiųjų numerį (t. 3, b. l. 137 – 138). Nors liudytojas R. R. tiek apklausiamas pirmosios instancijos, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teigė, jog tai jis įvykdė sukčiavimą, kuriuo kaltinamas D. Č., tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, šie R. R. parodymai, kuriais jis siekia prisiimti kaltę, yra abejotini, todėl vertintini kritiškai, kadangi jis nurodė skirtingas aplinkybes nei teigė ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. R. nurodė, jog buvo skolingas D. Č., tačiau neprisimena kiek skolingas, taip pat neprisimena ar skolą ir kokiu būdu jam grąžino. R. R. kategoriškai teigė, jog nei šiuo metu, nei anksčiau mobilaus ryšio telefonais nesinaudojo, nes tam nėra galimybių. Taip pat mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini) ir Nr. +(duomenys neskelbtini) D. Č. neskolino, nes neturi galimybių (t. 1, b. l. 155). Nors teisminio nagrinėjimo metu R. R. teigė, jog tuo metu kai jį apklausinėjo tyrėja, jis buvo abstinencijos būsenoje, kadangi yra narkomanas ir davė bet kokius parodymus, tačiau šią jo iškeltą versiją paneigia liudytojos L. S., vykdžiusios R. R. apklausą ikiteisminio tyrimo metu, parodymai. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja L. S. patvirtino, kad jai teko atlikti ikiteisminiame tyrime procesinius veiksmus su R. R.. Procesinius veiksmus ji vyko atlikti į (duomenys neskelbtini), nes ten R. R. atliko laisvės atėmimo bausmę. R. R. sveikatos būklė buvo normali. Atvykdama atlikti procesinių veiksmų, ji iš įkalinimo įstaigos nebuvo gavusi informacijos, kad R. R. negerai su sveikata, kad neįmanoma atlikti su juo procesinių veiksmų. Pamena, kas jis atėjo susierzinęs be kaukės, prašė pastarojo, kad atsineštų kaukę, jis pasakė, kad puikiai žino kodėl ji atvyko jo apklausti, jam kitas asmuo sumokėjo, kad prisiimtų kaltę, bet jis šito daryti nesiruošia. Pamena, kad ji klausė dėl mobiliojo ryšio telefono, R. R. juokėsi ir su pašaipa sakė – kad telefonu jis nesinaudoja, nes tai yra įkalinimo įstaiga ir nėra galimybės naudotis telefonu. Liudytojai yra tekę matyti žmones apsvaigusius nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Jai nepasirodė, kad kažkas su R. R. ne tvarkoje. Liudytojos teigimu, R. R. nurodė, kad jam sumokėta, kad prisiimtų kaltę, jis tai pasakė ne protokolui. R. nenorėjo fiksuoti šių dalykų, nes yra įkalinimo įstaigoje ir kad nesusidorotų. Jis tikrai neminėjo, kad sukčiavimas yra jo darbas. R. pasakė, kad jam jau sumokėta, kiek pamena pastarasis sakė, kad jau sumokėta, kad prisiimtų kaltę ant savęs, jis pasakė, kad kategoriškai nesiruošia to daryti (t. 3, b. l. 45-46). Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti nešališkos ir neturinčios jokio suinteresuotumo bylos baigtimi liudytojos L. S. parodymais, tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojo R. R. nurodytos aplinkybės, jį apklausiant pirmosios instancijos teisme, apie tai, kas apmokėjo melagingą skelbimą dėl šuniukų pardavimo, prieštarauja nuteistojo D. Č. duotiems parodymams. Apklausiamas teisme liudytojas R. R. teigė, jog buvo įkėlęs skelbimą dėl jorkšyro šuniuko ir buvo paprašęs D. Č., kad jis duotų prisijungimus. D. paklausus ar čia nieko nebus, jis davė prisijungimus, po ko jis pasitvirtino tapatybę ir sugalvojo žmogų apgauti. Tuo tarpu D. Č. teigė, kad jis R. R. buvo nurodęs tik sąskaitos numerį ir jos savininkės vardą bei pavardę. D. Č. kategoriškai teigė, jog ne jis patalpino skelbimą apie neva parduodamus šuniukus, tačiau tuo pačiu ir neneigė, kad galėjo apmokėti melagingą skelbimą iš buvusios sutuoktinės V. Č. banko sąskaitos, nes ja naudojosi, o prisijungimų prie sąskaitos niekam nebuvo davęs. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog praėjus tam tikram laikui po padarytos nusikalstamos veikos, apeliantas pats savo noru susisiekė su nukentėjusiaisiais ir paaiškino, jog jie buvo apgauti taip pat kaip ir jis, kadangi jie negavo perkamos prekės, o jis gavo jų pinigus, nors jam buvo sakyta, kad tie pinigai yra skolos dalis. Tačiau D. Č. taip ir nenurodė, kokiu būdu ir iš kur jis turėjo nukentėjusiųjų telefono numerį, jeigu, kaip teigia, jis su jais nešnekėjo ir dėl šuniuko pardavimo nesitarė, juo labiau, kad apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. R. parodė, kad nukentėjusiųjų asmenų nuo sukčiavimo telefonų numerių jis nefiksuoja ir nepamena ar kam nors davė nukentėjusiųjų numerius. Tai, kad D. Č. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir perkelti atsakomybę kitam asmeniui, parodo ir jo pateiktų versijų apie nusikalstamą veiką padariusį asmenį nenuoseklumas. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme D. Č. kategoriškai neigė savo kaltę, nurodydamas, jog apkaltintas nepagrįstai, kad melagingo skelbimo apie neva parduodamus šuniukus netalpino, o visa tai padarė kartu su juo bausmę atlikęs R. R., tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo M. M. ir liudytojos R. Š. duotų parodymų, tuo metu kai liepos mėn. paskambinęs vyras prisistatė, kaip banko sąskaitos, į kurią jis pervedė 200 eurų, savininkės vyras (D. Č.), jis tvirtino, kad tai jo draugas V. M. apgaulės būdu iš kitų asmenų siunčia pinigus į jo žmonos banko sąskaitą už šunis, kurių jis neturi. Jis atsiuntė į telefoną SMS, kurioje buvo nurodytas asmens vardas, pavardė, gimimo metai, tai buvo V. M. (t. 1, b. l. 37, 3 t., b. l. 32). Šių aplinkybių neneigė ir pats D. Č.. Teisme apklausus liudytojų V. M., pastarasis paaiškino, kad 2021 m. vasarą būtent D. Č., o ne R. R. buvo prašęs kokios nors artimųjų sąskaitos ir jam nėra žinoma, kad R. R. užsiimtų sukčiavimais. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie nuteistojo nenuoseklūs paaiškinimai, kuriais jis siekė perkelti atsakomybę iš pradžių V. M., o po to R. R. parodo jo nenuoširdumą, todėl laikytini gynybine versija.
10. Atkreiptinas dėmesys, jog nors D. Č. negalėjo tiksliai nurodyti ar naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nes numerių neįsidėmi, kad skolinasi mobilius telefonus iš kitų nuteistųjų, tačiau, tai kad telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ir buvo patalpintas skelbimas apie neva parduodamus šuniukus, naudodavosi būtent D. Č. patvirtina jo buvusios žmonos V. Č. parodymai, kad ji su vyru bendraudavo būtent šiuo telefono numeriu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Č. parodė, kad D. Č. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jai kiekvieną vakarą skambindavo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ji pati ne kartą D. Č. iš savo asmeninio telefono skambindavo į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jis ne kartą yra jos prašęs papildyti minėto telefono sąskaitą. Ji pildydavo sąskaitą nupirkdama pildymo kortelę iš parduotuvės. Vyrui D. SMS žinute nusiųsdavo papildymo numeriuką. Papildymus pirkdavo įvairiuose prekybos centruose. Liudytoja taip pat patvirtino, kad buvo sudariusi su UAB „T. s.“ nuotolinę sutartį, kad vyras D. galėtų lošti, nes jis buvo to prašęs (t. 1, b. l. 103 – 104). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - UAB „Tele2“ raštas, kuriame nurodyta, kad numerio +(duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymas 2021 m. birželio 7 d. ir 2021 m. birželio 21 d. buvo atliktas iš „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios V. Č. vardu. Taip pat nurodyta, kad numerio papildymai 2021 m. birželio 25 d. ir 2021 m. liepos 5 d. buvo atlikti papildymo kodais, kurie įsigyjami prekybos vietoje. Sąskaita buvo pildoma ne per įrenginį, o suvedant papildymo kodus numerio savitarnos svetainėje. Telefono numerio +(duomenys neskelbtini) išklotinių analizė patvirtina, kad jis veikė (duomenys neskelbtini) pataisos namų ribose. Byloje esančiame UAB „T. S.“ pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 7 d. V. Č., gim. (duomenys neskelbtini)., su UAB „T. S.“ sudarė nuotolinę sutartį. Taip pat iš minėto pranešimo matyti, jog iš nukentėjusiojo apgaule 2021 m. birželio 25 d. išviliotų pinigų – 200 eurų, tą pačią dieną (2021 m. birželio 25 d.) 190 Eur dydžio įmoka atlikta iš V. Č. mokėjimo sąskaitos į V. Č. lošimų sąskaitą bendrovės sistemoje. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistojo duoti parodymai nebuvo teisingi ir kad nuteistasis savo iškelta versija siekė išvengti atsakomybės. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo M. M., liudytojų R. Š., V. Č., L. S., V. M. parodymai, spec. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto R. R. duoti parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad jis melagingo skelbimo apie neva parduodamus šuniukus netalpino, manė, kad jam pinigais grąžinama skolos dalis nuo R. R., jokių sukčiavimo veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės, nukentėjusiajam M. M. priklausantį 200 Eur turtą. Nuteistojo D. Č. kaltės nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog liudytoja R. Š., apklausta teisminio nagrinėjimo metu, suabejojo ar tai buvo tas pats asmuo su kuriuo ji šnekėjo dėl šuniukų pardavimo ir vėliau skambinęs D. Č., kadangi skyrėsi balso tembras (vienas ramiau šnekėjo, kitas greičiau). Pažymėtina, jog kiekvienas žmogus gali skirtingai įsiminti tiek asmenų išvaizdą, tiek jų girdimus balsus, tiek ir jų atliktus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo liudytojos R. Š. pirmo pokalbio telefonu su nepažįstamu asmeniu, siūliusiu pirkti šuniuką, iki pokalbio su asmeniu prisistačiusiu D. Č. buvo praėję daugiau nei mėnesis laiko. R. Š. pirmą kartą girdėjo skambinusiojo balsą, be to, asmuo tardamasis dėl šuniukų pardavimo, turėjo aiškų tikslą apgaulės būdu išvilioti iš besidominčios šuniukų pirkimu liudytojos pinigus, todėl akivaizdu, jog siekdamas sudaryti įtikinantį įvaizdį, asmuo galėjo sąmoningai stengtis pakeisti balso tembrą, kalbos manierą ar naudoti kitas priemones, kurios padeda modifikuoti balsą. Liudytojos R. Š. negalėjimas patvirtinti ar tas pats asmuo jai skambino abu kartus, negali būti vertinamas kaip neginčijamas D. Č. kaltę paneigiantis įrodymas. Kaip jau minėta, D. Č. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą ir tarpusavyje vieni kitus papildo.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo D. Č. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.