Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2015-05-13 sprendimo dėl drausminės bylos neiškėlimo advokatui S. Z., trečiasis asmuo S. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimą dėl drausminės bylos neiškėlimo advokatui S. Z. ir įpareigoti atsakovą išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, jog 2015-05-13 sprendimu Lietuvos advokatūra nusprendė, kad trečiasis asmuo advokatas S. Z. nepažeidė teisės aktų reglamentuojančių advokato profesinę veiklą ir (ar) advokato etikos reikalavimų, todėl nuspręsta nekelti trečiajam asmeniui drausminės bylos. Paaiškino, jog apie šį Lietuvos advokatūros sprendimą ieškovė sužinojo tik 2015-09-18. Pažymėjo, jog skundžiamame sprendime nurodyta, jog advokatui S. Z. yra žinomos pareiškėjos pretenzijos, nes 2014 metų rugsėjo-spalio mėnesiais jis atsakė į ieškovės atstovo pateiktas pretenzijas ir reikalavimą skubiai sumokėti reikalaujamą pinigų sumą, tačiau nei vienoje iš trečiajam asmeniui siųstų pretenzijų nebuvo teikiamas reikalavimas sumokėti neva reikalaujamą pinigų sumą. Nurodė, jog reikalavimai buvo pareikšti pateikti informaciją apie ieškovės trečiajam asmeniui sumokėtus pinigus, pateikti teisinių paslaugų sutartį, paaiškinti, kodėl trečiasis asmuo nedalyvavo 2014-03-31 paskirtame teismo posėdyje bei nurodyti draudimo bendrovę, kurioje jis yra apsidraudęs. Pažymėjo, jog atsakovas nesiekė visapusiškai ištirti bylos. Paaiškino, jog trečiojo asmens iki 2013 metų liepos mėnesio asmeniškai nepažinojo. Pažymėjo, jog 2012 metais pas trečiąjį asmenį ieškovė yra vežusi draugę, kuri ir naudojosi trečiojo asmens paslaugomis, trečiasis asmuo įrodymų, patvirtinančių, kad su ieškove buvo pažįstamas nuo 2012 metų į bylą nepateikė. Nurodė, jog skundžiamame sprendime pažymima, kad trečiajam asmeniui žinomas Advokatūros įstatymo 48 straipsnio reikalavimas, tačiau, kadangi ieškovė buvo užsienyje, o į teiktą Draudikų biuro pretenziją reikėjo atsakyti skubiai, trečiasis asmuo, siekdamas apginti ieškovės interesus, rengė procesinius dokumentus. Paaiškino, jog advokatas negali priimti vykdyti pavedimo teikti teisines paslaugas asmenims, su kuriais nėra sudaręs teisinių paslaugų sutarties, priešingu atveju, advokatui iškeliama drausmės byla. Pažymėjo, jog atstovavimo sutartis negali būti tapatinama su teisinių paslaugų teikimo sutartimi. Nurodė, jog trečiasis asmuo atliko veiksmus, kurie sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjai, t.y. nebuvo apgintos jos teisės ir teisėti interesai, praleistas apeliacinio skundo pateikimo terminas, prarastas pasitikėjimas teisininkais, tačiau atsakovas nusprendė, kad trečiasis asmuo nepažeidė įstatymo bei Etikos kodekso normų. Paaiškino, jog teisinių paslaugų sutarties nesudarymas, pasižadėjimo dalyvauti paskirtuose teismo posėdžiuose bei parengti apeliacinį skundą, nesilaikymas negali būti toleruojamas, nes dėl tokių trečiojo asmens veiksmų ieškovė neteko teisės į apeliaciją. Pažymėjo, jog atsakovas nurodo, kad įstatymas nedraudžia advokatui teikti nemokamas paslaugas, tačiau įstatymas neatleidžia advokato nuo pareigos sudaryti teisinių paslaugų sutartį, būti lojaliu klientui, informuoti apie savo teikiamų paslaugų įkainius. Nurodė, jog 2013-07-17 į susitikimą su trečiuoju asmeniu vyko ieškovės dukra, tačiau trečiasis asmuo klaidingai nurodo, jog ieškovė nebuvo atvykusi į Lietuvą ir nebuvo susitikusi su advokatu, priešingai, ieškovė lankėsi Lietuvoje būtent tam, kad susitiktų su trečiuoju asmeniu, pasirašytų reikiamus dokumentus bei sumokėtų už jo teikiamas paslaugas. Paaiškino, jog 2013-06-28 ieškovė gavo pretenziją iš Draudikų biuro, kurioje nurodyta, kad ieškovė turi įvykdyti Draudikų biuro reikalavimus per 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos, o tai paneigia trečiojo asmens nurodomas aplinkybes, kad jis privalėjo skubiai atsakyti į pateiktą pretenziją. Ieškovės dukra pas trečiąjį asmenį lankėsi 2013-07-17, taigi, dar buvo pakankamai laiko atsakymui į pretenziją pateikti, tačiau atsiliepimą į pretenziją trečiasis asmuo pateikė 2013-07-22. Paaiškino, jog su atsiliepimu į pretenziją trečiasis asmuo pateikė ieškovės pasirašytą atstovavimo sutartį be jokių skenavimo žymių, taigi, susitikusi su trečiuoju asmeniu, ieškovės dukra turėjo minėtą sutartį siųsti ieškovei į užsienį, o ieškovė ją pasirašiusi, grąžinti dukrai, tačiau per tokį trumpą laiko tarpą, tai yra neįmanoma. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo nesielgė kaip savo srities profesionalas, nors įstatymas jam tokią pareigą numato. Nurodė, jog avokadas pats paaiškino, kad tikėjosi dėl honoraro dydžio už suteiktas paslaugas susitarti ateityje, nes ieškovę jau pažinojo, o tai patvirtina, kad trečiasis asmuo neteikė ir neketino teikti ieškovei nemokamos teisinės pagalbos, tačiau atsakovas priimtu sprendimu konstatuoja priešingai. Paaiškino, jog jau pirmosios konsultacijos metu advokatas privalo nurodyti savo paslaugų kainą, nes priešingu atveju būtų pažeisti kliento interesai. Pažymėjo, jog advokatas pažadėjo ieškovei paruošti apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė ir teigia, jog dėl tolimesnio bendradarbiavimo su ieškove susitaręs nebuvo. Nurodė, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama kviesti ją dalyvauti paskirtame posėdyje, atsiųsti trečiojo asmens paaiškinimą bei jo pateiktus priedus, tačiau į šį pareiškėjos prašymą atsižvelgta nebuvo, pareiškėjos teikti įrodymai nebuvo ištirti, todėl atsakovo priimtas sprendimas laikytinas neteisėtu, priimtas pažeidus teisės aktų nuostatas.

2015-05-13 sprendimu Lietuvos advokatūros advokatų taryba nusprendė nekelti advokatui S. Z. drausmės bylos. Sprendė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo bendravo ir anksčiau, tai patvirtina ieškovės ir advokato susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Ieškovė ir advokatas susitarė susitikti ieškovei atskridus į Lietuvą, todėl advokatų taryba priėjo išvadą, kad ieškovės 2013-07-17 Lietuvoje nebuvo, taigi, tikėtina, jog pareiškėjos pareiškime nurodyto honoraro ji nemokėjo. Advokatų taryba sprendė, jog negavęs pinigų advokatas neturėjo jokio pagrindo išrašyti pareiškėjai pinigų priėmimo kvito. Pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė, kad honorarą advokatui sumokėjo jos dukra. Nurodė, jog nepaisant to, kad honoraras nebuvo sumokėtas, advokatas, nelaukdamas, kol jam bus grąžinta pasirašyta teisinių paslaugų sutartis ar įmokėtas honoraras, dėjo visas pastangas apginti pareiškėjos interesus. Pažymėjo, jog klientei nemokant už teisines paslaugas, advokatas neturėjo jokios pareigos teikti jai teisines paslaugas. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl suteiktų teisinių paslaugų jų teikimo eigoje ieškovė jokių pastabų ir pretenzijų nereiškė, skundą Lietuvos Advokatūrai pateikė tik 2014-12-03, t.y. praėjus 9 mėnesiams po jai nepalankaus teismo sprendimo.

Atsakovas atsiliepimu nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, ieškovė praleido terminą priimtam sprendimui apskųsti, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, o Advokatų tarybos sprendimas nekelti trečiajam asmeniui drausminės bylos yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, jog 2014-12-03 gautas ieškovės skundas, kuriame nurodyta, kad 2013-07-17 ieškovė su trečiuoju asmeniu susitarė dėl jo pagalbos ginče, kilusiame su Transporto priemonių draudikų biuru. Ieškovė skunde nurodė, jog sumokėjo trečiajam asmeniui 1000 Lt, pasirašė atstovavimo sutartį, tačiau nei kvito, nei teisinių paslaugų sutarties advokatas jai nedavė. Pagal atstovavimo sutartį advokatas turėjo ieškovę atstovauti visų instancijų teismuose, tačiau 2014-03-31 vykusiame teismo posėdyje Rokiškio rajono apylinkės teisme advokatas nedalyvavo, nei ieškovės, nei teismo apie nedalyvavimą neinformavo, advokato nedalyvavimas galimai turėjo įtakos priimtam teismo sprendimui. Paaiškino, jog ieškovė skunde nurodė, kad advokatas melavo ieškovei dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, įsipareigojo nepalankų teismo sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, tačiau delsė, kol galiausiai buvo praleistas terminas skundui pateikti, nesudarė su ieškove teisinių paslaugų sutarties, neišrašė pinigų priėmimo kvito. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo 2015-02-09 pateikė rašytinį paaiškinimą ir nurodė, kad 2014 metų rugsėjo-spalio mėnesiais atsakė į pareiškėjos atstovo pretenzijas. Su pareiškėja advokatas susipažino 2012 metų birželį, kuomet ji kreipėsi dėl kito asmens gynimo ikiteisminio tyrimo metu. Advokatas paaiškino, kad į susitikimą su advokatu atvyko ne pati ieškovė, tačiau jos dukra, kuri pateikė Draudikų biuro pretenziją dėl eismo įvykio Airijoje, trečiasis asmuo paruošė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis, kurias pateikė ieškovės dukrai, kad pastaroji perduotų ieškovei pasirašyti ir grąžintų advokatui. Pažymėjo, jog su ieškove advokatas bendravo tik elektroniniu paštu. Paaiškino, jog trečiasis asmuo nurodė, kad nedalyvavo 2014-03-12 teismo posėdyje, nes vykstant į jį sužinojo apie Draudikų biuro atstovo nedalyvavimą bei susitarė su teismo darbuotoja dėl didelės apimties ieškovo pateiktų procesinių dokumentų atsiuntimo į advokato kontorą, o 2014-03-31 į teismo posėdį neatvyko dėl užimtumo kitose bylose, tačiau pažymėjo, jog jo nedalyvavimas teismo posėdyje bylos rezultato nenulėmė. Advokatas taip pat nurodė, jog su ieškove nebuvo sutaręs dėl honoraro dydžio, pinigų iš ieškovės už atstovavimą negavo, apeliacinio skundo nepateikė, nes nebuvo grąžinta teisinių paslaugų sutartis, negavo honoraro. Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos advokatūros Drausmės komitetas išvada rekomendavo advokatui S. Z. bylos nekelti, 2015-05-13 Advokatų tarybos sprendimu nuspręsta trečiajam asmeniui drausmės bylos nekelti. Pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečių materialinio ar procesinio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių sprendimas būtų neteisėtas ir naikintinas, ieškinys grindžiamas tik ieškovės subjektyviu vertinimu, kurio nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Nurodė, jog atsakovas, priimdamas sprendimą, objektyviai įvertino tiek ieškovės, tiek advokato pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. Paaiškino, jog faktą, kad ieškovė iki 2013-07-17 yra bendravusi su advokatu S. Z., patvirtina 2013-07-17 ieškovės advokatui siųstas laiškas, kuriuo ieškovė dėkoja advokatui už tai, kad jis vėl sutiko padėti, taip pat ieškovė bendraudama su advokatu naudoja kreipinį „tu“, o tai suponuoja, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra bendravę anksčiau. Pažymėjo, jog tiksli ieškovės ir trečiojo asmens pažinties data sprendimui įtakos neturėjo, sprendimo motyvuojamojoje dalyje daroma išvada tik apie tai, kad ieškovė ir advokatas yra bendravę iki 2013-07-17. Taigi, atsakovo sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais. Paaiškino, jog byloje buvo nustatyta, kad ieškovės 2013-07-17 Lietuvoje nebuvo ir dėl to ieškovė ir trečiasis asmuo bendravo elektroniniais laiškais bei negalėjo pasirašyti teisinių paslaugų sutarties. Pažymėjo, jog elektroniniuose laiškuose ieškovė nurodo, kad atskridusi į Lietuvą galės susitikti ir atsiskaityti su advokatu, ieškinyje ieškovė pripažįsta, kad 2013-07-17 su advokatu buvo susitikusi jos dukra, o susitikimą su advokatu patvirtinančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Nurodė, jog trečiasis asmuo, teikdamas atsiliepimą į pretenziją, elgėsi vadovaudamasis Lietuvos advokatų etikos kodeksu, ieškovė dėl advokato teikiamų paslaugų pastabų nereiškė, skundą atsakovui pateikė 2014-12-03. Paaiškino, jog ieškovės siųsti laiškai patvirtina, kad nurodytu metu ieškovė Lietuvoje nebuvo, ieškovė elektroniniame laiške nurodė ketinimą atsiskaityti su advokatu atvykusi į Lietuvą, todėl darytina išvada, kad advokatas honoraro už suteiktas teisines paslaugas negavo, įrodymų, pagrindžiančių, kad honoraras buvo sumokėtas, ieškovė nepateikė. Pažymėjo, jog advokatui ir ieškovei neturėjus galimybės susitikti ir pasirašyti teisinių paslaugų teikimo sutartį, joje nebuvo galimybės nustatyti ir advokato honorarą, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad advokatas iš jos reikalavo honoraro. Įstatymas numato advokatui teisę teikti paslaugas nemokamai, o iš nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad advokatas ieškovei paslaugas teikė minėto reglamentavimo pagrindu.

2016-03-31 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog Airijoje įvyko eismo įvykis, ieškovės dukros vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta, po kurio laiko ieškovė gavo laišką, kad turi atlyginti 26000 Eur. Nurodė, jog iš ankstesnės bylos pažinojo advokatą S. Z., susisiekė su juo elektroniniu paštu. Advokatas pasiūlė dokumentus atsiųsti dukrai ir atskristi į Lietuvą. Pažymėjo, jog ieškovės dukra nuvyko pas advokatą, nuvežė jam visus dokumentus. Pati ieškovė į Lietuvą atvyko po dviejų savaičių. Trečiasis asmuo ieškovei nurodė, jog jos situacijoje reikia imtis priemonių ir įmanoma laimėti ginčą. Paaiškino, jog teisminis procesas vyko Rokiškio rajone, advokatas elektroniniais laiškais bei telefonu tikino, jog buvo teisme, tačiau kadangi tai Rokiškio teismas, į nieką neatsižvelgė, todėl žadėjo teikti apeliacinį skundą, tačiau laikas ėjo, advokatas į laiškus neatsakė, telefonu nebendravo, kol galiausiai baigėsi terminas skundui pateikti. Pažymėjo, jog vėliau ieškovė sužinojo, kad advokatas į posėdžius nevyko, todėl kreipėsi į Advokatų tarybą dėl drausminės bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Paaiškino, jog iškart kreipėsi į Advokatų tarybą, o ne reiškė pretenzijas advokatui, nes taip jai patarė pažįstamas asmuo, nustatytų terminų, kada galima kreiptis dėl advokato veiksmų, nėra. Nurodė, jog kreipėsi iš idėjinių pagrindų, o ne siekdama apginti konkretų interesą. Pažymėjo, jog įrodymų, kad sumokėjo advokatui pinigus negalėjo pateikti atsakovui, nes advokatas nedavė jokio kvito. Nurodė, jog 2013-07-17 ieškovės dukra grynais sumokėjo advokatui 1000 Lt, ši suma turėjo būti pradinis įnašas, o už tolimesnes paslaugas turėjo būti mokama papildomai, todėl laiškuose ir rašoma, kad, atvykusi į Lietuvą, ieškovė atsiskaitys. Pažymėjo, jog nežinojo, kad reikia susitarti dėl honoraro iš anksto. Paaiškino, jog ir ankstesnėje byloje advokatui mokėjo grynais, jokie kvitai nebuvo rašomi. Nurodė, jog jeigu trečiajam asmeniui nebuvo sumokėta, kodėl advokatas atliko tam tikrus veiksmus ieškovės vardu. Pažymėjo, jog Advokatų taryba į ieškovę nesikreipė, jokių papildomų įrodymų neprašė.

Atsakovo atstovė 2016-03-31 vykusio teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovė kreipėsi į Advokatų tarybą dėl drausminės bylos advokatui S. Z. iškėlimo. Pirmiausia ieškovės skundą nagrinėjo Drausmės komitetas, kuris pateikė išvadą, jog drausmės bylos kelti nėra pagrindo. Paaiškino, jog Drausmės komitetas nurodė, kad nėra įrodymų dėl advokato netinkamo elgesio, iš susirašinėjimo matyti, kad tarp advokato ir kliento yra susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Pažymėjo, jog įrodymų apie atliktus mokėjimus taip pat nebuvo pateikta, o advokatūros įstatymas nedraudžia teikti nemokamą teisinę paslaugą, susitarti dėl sėkmės mokesčio ar susitarti dėl mokėjimo vėliau. Buvo nustatyta, kad advokatas visus procesinius dokumentus paruošė laiku. Paaiškino, jog komitetas pateikė išvadą, kad advokatas veikė išimtinai savo kliento atžvilgiu ir interesais. Pažymėjo, jog drausmės byla negali būti keliama kaip keršto priemonė, satisfakcija ar stengiantis paveikti advokatą dėl nepalankaus teismo sprendimo. Nurodė, jog Advokatų taryba priėmė motyvuotą, šalių pateiktais įrodymais pagrįstą sprendimą. Paaiškino, jog į Garbės tarybos posėdį šalys buvo kviečiamos, turėjo teisę atvykti ir išsakyti savo nuomonę. Pažymėjo, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, jo atnaujinti neprašė. Nurodė, jog pareiškėjas, teikdamas skundą dėl advokato veiksmų, iš esmės atliko informavimo funkciją dėl advokato neetiško elgesio. Lietuvos advokatūra, kaip advokatus kontroliuojantis organas, pradėjo tyrimą, tačiau šis sprendimas kelti ar nekelti drausminę bylą pasekmių pareiškėjui neturi, nes Advokatūra nėra teisminė instancija, negali priteisti žalos, tik sprendžia advokato etikos klausimus. Jeigu ieškovė mano, kad advokatas padarė žalą savo veiksmais, ji turėtų kreiptis bendra ieškinio tvarka į teismą. Pažymėjo, jog drausmės byla keliama tik dėl ypatingai grubių etikos pažeidimų. Nurodė, kad kadangi nebuvo pateikti įrodymai dėl pinigų mokėjimo, sprendimas negalėjo būti kitoks, nes nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, o iš elektroninių laiškų nustatyta, kad vyko susirašinėjimas, pozicijos derinimas. Paaiškino, jog kadangi advokatas nematė galimybės toliau bendradarbiauti, nebuvo mokama už teikiamas paslaugas bei pasirašyta teisinių paslaugų teikimo sutartis, apeliacinis skundas nebuvo teikiamas. Pažymėjo, jog skunde teigiama, kad paslaugas apmokėjo ieškovė, vėliau ieškovė paaiškino, kad paslaugas apmokėjo dukra, tačiau ieškovė įgaliojimo dukrai atlikti mokėjimą, pavedimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nurodė, jog ieškovė skundą pateikė po 9 mėnesių, kaip pati paaiškino, po pokalbio su trečiaisiais asmenimis, t. y. kreipimasis į teismą įtakotas ne pačios ieškovės. Paaiškino, jog tarp ieškovės ir advokato nebuvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, tačiau šalys pasirašė atstovavimo sutartį, Advokatų taryba sprendė, jog tai mažareikšmis nusižengimas, dėl kurio nekeltina drausmės byla. Pažymėjo, jog priežasčių, dėl kurių advokatas neatvyko į teismo posėdį, svarbumą vertina ne Advokatų taryba, o teismas. Nurodė, jog pagal Advokatūros įstatymą turi būti išrašomi pinigų priėmimo kvitai, tačiau šiuo atveju, Advokatūra neturi duomenų, kad pinigai buvo sumokėti. Papildomai paaiškino, jog atsakovas sprendimą priėmė išnagrinėjęs visus byloje turimus įrodymus ir nenustatė pažeidimo byloje ar neetiško elgesio, nustatė tik formalius pažeidimus dėl teisinių paslaugų sutarties nepasirašymo. Pažymėjo, jog drausminė atsakomybė advokatui gali kilti tik kraštutiniu atveju. Nurodė, jog Advokatų tarybos sprendimas teisines pasekmes sukelia tik pačiam advokatui, o jei ieškovės netenkina sprendimas, ji gali kreiptis į teismą bendra tvarka, teikti daugiau įrodymų. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė aplinkybes, kurių Taryba neturėjo ir negalėjo vertinti. Paaiškino, jog aplinkybė, kad advokatas veikė kliento naudai be užmokesčio neužtraukia advokatui atsakomybės.

Trečiasis asmuo 2016-03-31 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, jog su ieškove susipažino 2012 metų vasarą, kuomet atstovavo ieškovei pažįstamą asmenį. Pažymėjo, jog iš ieškovės honoraro byloje su Draudikų biuru negavo. Paaiškino, jog pavedimą byloje atliko tinkamai, pripažino, jog atliko formalų pažeidimą, nes pateikė procesinius dokumentus nesulaukęs pasirašytos sutarties, tačiau dėl to jokių pasekmių nekilo. Nurodė, jog ieškovė nėra nurodžiusi savo telefono numerio, pati nėra skambinusi, su trečiuoju asmeniu susisiekdavo ieškovės dukra, su ieškove bendravo elektroniniais laiškais.

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2013-06-28 pretenzija Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į ieškovę dėl žalos atlyginimo (b.l. 31). Trečiasis asmuo ieškovės vardu teikė atsiliepimą į Draudikų biuro pretenziją. Iš byloje esančių elektroninių laiškų matyti, jog ieškovė ir trečiasis asmuo bendravo dėl ieškovės bylos su Draudikų biuru, apeliacinio skundo teikimo (b.l. 28-30, 53). Ieškovės vardu su trečiuoju asmeniu buvo susitikusi ieškovės dukra. 2014-08-02 bei 2014-09-03 pretenzijomis ieškovės atstovas kreipėsi į trečiąjį asmenį bei prašė pateikti informaciją dėl neatvykimo į 2014-03-31 tesimo posėdį, teisinių paslaugų sutarties, sudarytos su ieškove, draudimo poliso bei kvitų dėl ieškovės atliktų mokėjimų už paslaugas, pateikimo (b.l. 26, 57). 2014-08-29 bei 2014-10-06 trečiasis asmuo pateikė ieškovės atstovui atsakymus į pretenzijas (b.l. 59, 61). 2014-10-27 skundu ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl drausminės bylos advokatui S. Z. iškėlimo (b.l. 20-22). 2015-02-06 trečiasis asmuo advokatas S. Z. teikė Lietuvos advokatūrai paaiškinimą dėl ieškovės skundo (b.l. 50-52), o 2015-04-01 papildomus paaiškinimus dėl ieškovės skundo (b.l. 62-63). Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2015-05-13 sprendimu ieškovės skundo netenkino, nusprendė nekelti advokatui S. Z. drausminės bylos (b.l. 23-25). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Advokatų tarybos priimtą sprendimą.

Dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2015-05-13 sprendimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Šioje įstatymo normoje, garantuojant advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Jos įtvirtintos ne tik Advokatūros įstatyme tiesiogiai, bet ir kituose teisės aktuose, kurių taip pat turi laikytis Lietuvos advokatūra įgyvendindama Advokatūros įstatymą bei advokatūros organų priimtus aktus, pavyzdžiui Advokatūros įstatus, Advokatų etikos kodeksą. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog Advokatų taryba priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ar advokato padėjėjui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktas numato jog advokatų drausmės bylos iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, Lietuvos advokatų etikos kodeksu, Aprašu bei kitais teisės aktais. Pagal Aprašo 14 punktą, Advokatų taryba sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo priima drausmės komiteto, atlikusio advokato veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, tyrimą, teikimu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimą dėl drausminės bylos neiškėlimo advokatui S. Z. ir įpareigoti atsakovą išspręsti klausimą iš esmės. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pinigus trečiajam asmeniui sumokėjo ieškovės dukra, tačiau kreipdamasi į Advokatų tarybą dėl drausminės bylos iškėlimo skunde nurodo, jog advokatas ieškovei nedavė nei teisinių paslaugų sutarties, nei kvito patvirtinančio honoraro sumokėjimą, taigi, ieškovė teigė, jog honorarą trečiajam asmeniui mokėjo pati. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pažymėtina, jog ieškovė įrodymų, patvirtinančių, jog advokatui buvo sumokėti pinigai, jog šie pinigai buvo pervesti ieškovės dukrai, kad pastaroji sumokėtų advokatui, teismui nepateikė. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad buvo asmeniškai susitikusi su trečiuoju asmeniu, tuomet ir padavė advokatui 1000 Lt, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytu laiku, t.y. 2013-07-17, buvo atvykusi į Lietuvą, į bylą nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, jog su advokatu buvo susitikusi ieškovės dukra. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nurodytų aplinkybių ieškovė neįrodė, todėl nėra pagrindo šioje dalyje naikinti atsakovo priimtą sprendimą.

Teismas pažymi, jog atsakovas pagrįstai sprendė, kad nesant įrodymų dėl ieškovės nurodomos sumos advokatui sumokėjimo, advokatas neturėjo pareigos teikti ieškovei teisines paslaugas. Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisinės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinė reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavais teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus įstatymo nustatytą atvejį kai advokatas teikia teisines paslaugas nemokamai (Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalis). Šalys į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad advokatas teikė ieškovei nemokamas teisines paslaugas (CPK 178 str.), taigi, teismas sprendžia, jog tarp šalių buvo susiklostę atlygintinių paslaugų teikimu grįsti santykiai, o ieškovei nesumokėjus advokatui honoraro, pastarasis neturėjo pareigos teikti ieškovei teisines paslaugas.

Ieškovė nurodo, jog atsakovas, priimdamas sprendimą nesiekė visapusiškai ištirti bylos. Ieškovė tiek skunde dėl drausminės bylos iškėlimo, tiek teismui teiktame procesiniame dokumente nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Iš priimto skundžiamo sprendimo matyti, jog atsakovas atliko tyrimą, skundžiamu sprendimu atsižvelgė į ieškovės nurodomas faktines aplinkybes, jas ištyrė, priimtą sprendimą motyvavo. Pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečių materialinio ar procesinio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių sprendimas būtų neteisėtas ir naikintinas, ieškovė teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių sprendime išdėstytas aplinkybes, ieškinys grindžiamas ieškovės priimto sprendimo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovas priimtu sprendimu pasisakė dėl visų ieškovės nurodytų aplinkybių, ištyrė visą jam pateiktą medžiagą, Advokatų tarybos sprendimas yra motyvuotas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nesiekė visapusiškai iširti bylos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus, reikia atsižvelgti į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-684/2015). Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostę santykiai nebuvo standartiniai, nes ieškovė gyvena užsienyje, šalys bendravo elektroniniu paštu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį 2013-06-28 gavusi pretenziją iš Draudikų biuro, kurioje nurodyta, kad ieškovė turi įvykdyti Draudikų biuro reikalavimus per 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos. Tarp šalių nėra ginčo, jog dėl minėtos pretenzijos į advokatą buvo kreiptasi 2013-07-17, Draudikų biuras nustatė 30 dienų terminą nuo išsiuntimo dienos pretenzijai įvykdyti, taigi, teismas sprendžia, jog Advokatų tarybos argumentai, kad nepaisydamas to, kad negavo honoraro advokatas veikė ieškovės interesais, t.y. laiku rengė procesinius dokumentus, dėl kurių ieškovė jam pretenzijų nereiškė, teikė teisines konsultacijas, yra pagrįstas.

Advokatūros įstatymo 52 str. 3 d. numato, kad kai Lietuvos Advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. Tačiau, Aprašas nenumato pareigos Lietuvos advokatūrai pranešti pareiškėjui apie Advokatų tarybos posėdžio, kuriame svarstomas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo, laiką ir vietą. Šiame Apraše nustatyta pareiga pranešti pareiškėjui tik apie Advokatų garbės teismo posėdį (kai drausmės byla jau iškelta). Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, teismas sprendžia, jog realizuoti savo teisę, numatytą Advokatūros įstatymo 52 straipsnyje dalyvauti Lietuvos advokatūrai sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą, ieškovė galėjo tik tada, jei jai būtų pranešta apie Advokatų tarybos posėdžio (kuriame buvo svarstomas drausmės bylos iškėlimas advokatui S. Z.) laiką ir vietą, o informavimo pareiga tokiu atveju tenka drausmės bylos iškėlimo klausimą sprendžiančiam subjektui – Advokatų tarybai. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog šią pareigą įgyvendino. Advokatų tarybai nepranešus apie posėdį, ieškovei buvo užkirstas kelias realizuoti savo teisę, numatytą Advokatūros įstatymo 52 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas numato, jog pažeista teisė turi būti ginama. Dėl nurodytų priežasčių Advokatų tarybos veiksmai nepranešus ieškovei apie drausmės bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą pripažintini neteisėtais. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog į teismą kreipėsi dėl idėjinių paskatų, taigi, pripažino, jog priimtas Advokatų tarybos sprendimas teisinių pasekmių ieškovei nesukels. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos advokatūra yra advokatus kontroliuojantis organas, kuris nėra teisminė instancija, galinti priteisti ieškovei žalą. Lietuvos advokatūrai įstatymu priskirtos funkcijos numatytos Advokatūros įstatymo 57 straipsnyje, kuris numato, jog Lietuvos advokatūra koordinuoja advokatų veiklą, atstovauja advokatų interesams valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose, rengia teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais, koordinuoja advokatų veiklą, organizuoja ir įgyvendina advokatų kvalifikacijos tobulinimą bei vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovė, drausmės byla negali būti keliama kaip keršto priemonė, satisfakcija ar stengiantis paveikti advokatą dėl nepalankaus teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas spendžia, jog nepranešimas ieškovei apie advokatų tarybos posėdį laikytinas formaliu pažeidimu, kuris neturėjo įtakos skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo teisėtumui. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ieškovė nepateikė teismui naujų įrodymų ar motyvų, pagrindžiančių būtinumą iškelti drausmės bylą trečiajam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, jog drausmės bylų iškėlimas kitiems advokatams nesuteikia pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui turėjo būti iškelta drausmės byla, nes dėl drausmės bylos iškėlimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus.

Atsakovas nurodo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties taikyti neprašo. Ieškovė nurodo, jog apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2015-09-18. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog minėtas sprendimas ieškovei įteiktas 2015-09-11 (b.l. 82-85). Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis numato, jog visi Lietuvos advokatūros sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovės ieškinys teisme registruotas 2015-10-20, taigi, praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, jog CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas netaikytinas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje nenustatyti materialiniai ar procesiniai pagrindai Advokatų tarybos 2015-05-13 priimtam sprendimui panaikinti, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas pateikė į bylą sąskaitą už teisines paslaugas 100 Eur sumai (b.l. 86), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šias išlaidas faktiškai patyrė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išlaidos už advokato teisinę pagalbą atsakovui nepriteistinos.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 7,16 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 7,16 Eur pašto išlaidų (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,16 Eur (septynis eurus 16 euro ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.