Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Zenito investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Printela“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintaja“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Zenito investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Printela“, trečiajam asmeniui L. B. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gintaja“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovėms UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės, valdymo ir/ar naudojimo teises į šioms atsakovėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): (i) 0,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar kitaip šį turtą apsunkinti.Ieškovė galimai palankaus jai sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikyti draudimą atsakovėms UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės, valdymo ir/ar naudojimo teises į šiems atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): (i) 0,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar kitaip šį turtą apsunkinti.Ieškovė nurodė, kad atsakovės siekia neteisėtai ir nesąžiningai nevykdyti preliminariosios sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų ir tikėtina, jog ruošiasi turtą perleisti, perduoti tretiesiems asmenims ir tokiu savo nesąžiningu veiksmu padaryti žalą ieškovei. Šiuo atveju egzistuoja rizika, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės ir toliau galės atlikti veiksmus, susijusius su turto valdymu. Jeigu atsakovės neteisėtu būdu parduotų ar kitaip perleistų turtą tretiesiems asmenims, šis ginčas prarastų savo prasmę, o šio ieškinio patenkinimas galimai neturėtų jokios realios prasmės, kadangi atsakovės jau būtų atlikusios veiksmus, susijusius su turto perleidimu. Būtina įvertinti ir tai, kad reiškiamas ieškinys yra specifinis, t. y. prevencinis, todėl tai, kad šiuo prašymu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio dalyku, visiškai neriboja galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o priešingai – tokią galimybę patvirtina. Ieškovės vertinimu, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir būtų adekvati bei proporcinga priemonė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, uždraudė atsakovėms UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės, valdymo ir/ar naudojimo teises į nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 0,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar kitaip šį turtą apsunkinti iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir teismų praktika pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Kadangi pagal ieškovės nurodytas aplinkybes atsakovės galimai neteisėtai nevykdo šalių sudarytos preliminarios sutarties, tai yra vengia sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl ko kyla reali grėsmė žalos atsiradimui, pripažintina, jog yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovėms UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės, valdymo ir/ar naudojimo teises į nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 0,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ar kitaip šį turtą apsunkinti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiraisiais skundais atsakovės UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:Teismas neatliko preliminaraus ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų pagrįstumo vertinimo, ieškinio pagrįstumą įvertino tik formaliai. Ieškovės prevencinis ieškinys yra nepagrįstas, kadangi pagal 2017 m. vasario 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2017 m. kovo 29 d. su galimybe terminą pratęsti iki 2017 m. balandžio 29 d. Taigi prevencinio ieškinio pareiškimo metu (2017-05-12) 2017 m. vasario 17 d. preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi, todėl ieškovė ir/ar L. B. neturi jokio pagrindo reikalauti, kad būtų sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Prevencinis ieškinys yra apsauginio – prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Tačiau ieškovė ieškinyje nenurodo jokių atsakovių atliekamų neteisėtų veiksmų. Įstatymas draudžia versti asmenį sudaryti sutartį, tik atsakovės gali priimti sprendimus, susijusius su joms nuosavybės teise priklausančiu turtu, tik atsakovės turėdamos daiktines teises į ginčo turtą gali spręsti kaip jį naudoti, valdyti ir disponuoti. Preliminari sutartis negali būti vykdoma natūra (negalima įpareigoti atsakovių sudaryti sutartį), teismas negali patvirtinti tokios rūšies sutarties. Nustačius atsakovių neteisėtus veiksmus (nepagrįstą atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį), galimos tik dvi civilinės atsakomybės formos – netesybos ir nuostolių atlyginimas. Dėl netesybų šalys nesusitarė, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo šioje byloje nėra pareikštas.Ieškovė prevenciniame ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad ji ketino ginčo turte vykdyti veiklą ir iš to gauti pajamų, todėl atsakovėms perleidus nuosavybės/valdymo/naudojimo teises tretiesiems asmenims, ieškovė patirs žalą. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių realios žalos atsiradimą ateityje. Priešingai, ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ji neketino vykdyti jokios veiklos minėtame pastate. Kartu su ieškiniu pateiktas ketinimų protokolas patvirtina, kad ieškovė ketino perleisti savo teises pagal preliminariąją sutartį UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“. Taigi ieškovė neįrodė, kad netenkinus prevencinio ieškinio, jai bus padaryta žala.Teismas nepagrindė būsimo neva ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo fakto. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių galimą atsakovių nesąžiningumą ar kad atsakovės imsis kokių nors veiksmų, kurie apsunkins galimo ieškovei teigiamo teismo sprendimo vykdymą. Teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkindamas visiškai, neįsigilino nei į ieškinio pateikimo tikslus, nei į ieškinio pagrįstumą, nei į laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir įgyvendinimas pilna apimtimi reiškia, kad atsakovės jokia apimtimi negali naudoti, valdyti ar disponuoti pastatu, taigi negali užtikrinti pastato priežiūros, apsaugos, negali imtis jokių veiksmų, užtikrinančių būtiną ir tinkamą pastato, kuriame veikia plastinės chirurgijos klinika, turinti specialiųjų poreikių, priežiūrą ir eksploatavimą. Be to, teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovėms kitaip apsunkinti minėtą turtą, laikinosios apsaugos priemonės taikytos neapibrėžtai, kas trukdo teisėtiems pastato savininkams užtikrinti tinkamą pastato eksploatavimą ir priežiūrą.Ieškovė UAB „Gintaja“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo pareikštą prevencinį ieškinį vertinti kaip prima facie nepagrįstą, nes prevencinio ieškinio reikalavimas yra pagrįstas tiek faktine, tiek teisine prasmėmis. Preliminariąja sutartimi atsakovės įsipareigojo sudaryti su ieškove pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau būtent dėl atsakovių kaltės sutartis nebuvo sudaryta. Kadangi atsakovės vengia vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, kyla pagrįsta grėsmė, jog atsakovės ruošiasi turtą parduoti ar kokiu kitu būdu perleisti nuosavybę tretiesiems asmenims. Atsakovėms perleidus turtą kitiems asmens, preliminariosios sutarties pagrindu prisiimti įsipareigojimai nebeteks prasmės, kadangi turtas jau bus perleistas ir ieškovė nebegalės įsigyti turto. Realią riziką dėl turto naudojimo ir (ar) disponavimo teisių perleidimo šiuo konkrečiu atveju patvirtina tai, kad atsakovės jau yra atlikusios veiksmus, susijusius su turto perleidimu. Atsakovės yra sudariusios nuomos sutartį su UAB „Baltic Sticks“ dėl turto nuomos bei šiuo metu derina nuomos sutarties sąlygas su UAB „Grožio chirurgija“. Todėl panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones byloje, būtų sudaroma galimybė įvairaus pobūdžio (nuomos, pirkimo–pardavimo ir kt.) turto perleidimo sutarčių pagrindu perleisti turtą tretiesiems asmenims, kurie į šios bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Trečiųjų asmenų turtinių interesų atsiradimas (pavyzdžiui, naujų turto savininkų ar nuomininkų) dėl galimų teisminių ginčų, susijusių su būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymu, labai apsunkintų palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ galimai neteisėtai nevykdo šalių sudarytos preliminariosios sutarties, dėl ko kyla reali grėsmė žalos atsiradimui, sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovėms perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės, valdymo ir/ar naudojimo teises į nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ar kitaip šį turtą apsunkinti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.Apeliantės (atsakovės) UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“, nesutikdamos su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ieškovės UAB „Gintaja“ ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, ieškovė neįrodė žalos atsiradimo ateityje grėsmės, taip pat būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizikos, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir proporcingumo principams.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovė UAB „Zenito investicijos“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį, 2017 m. balandžio 27 d. notaro M. V. atsakymą į 2017 m. balandžio 14 d. paklausimą, 2017 m. gegužės 10 d. notaro M. V. atsakymą į 2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. paklausimus, 2017 m. gegužės 2 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2017 m. gegužės 5 d. susitarimą prie 2017 m. gegužės 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties.Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus atsakovėms, su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti bei pateikti savo nuomonę dėl jų priėmimo, naujai pateikti įrodymai susiję su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumu bei jų faktiniu ir teisiniu vertinimu, sprendžia, jog atsakovės nauji rašytiniai įrodymai priimami bei vertinami nagrinėjant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Gintaja“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašė uždrausti atsakovėms UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės, valdymo ir/ar naudojimo teises į šioms atsakovėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 0,12 ha žemės sklypą, plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną, kiemo statinius, ar kitaip šį turtą apsunkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškovės ieškinio reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ galimai neteisėtai nevykdo šalių sudarytos preliminariosios sutarties, dėl ko kyla reali grėsmė žalos atsiradimui, sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovės UAB „Gintaja“ ieškinys yra prima facie pagrįstas. Tuo tarpu apeliantės (atsakovės) UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog ieškinys negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas, kadangi preliminarioji sutartis yra pasibaigusi, ji negali būti vykdoma natūra (negalima įpareigoti atsakovių sudaryti sutartį), o šalis, nepagrįstai vengianti ar atsisakanti sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovės UAB „Gintaja“ materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, atsakoma tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovėms UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“. Dėl minėto nekilnojamojo turto 2017 m. vasario 17 d. tarp atsakovių UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“, ieškovės UAB „Gintaja“ ir trečiojo asmens L. B. buvo pasirašyta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovės įsipareigojo parduoti ieškovei UAB „Gintaja“ ginčo turtą už 559 000 Eur sumą. Minėtoje sutartyje taip pat buvo numatyta, jog ieškovė UAB „Gintaja“ minėtą turtą nupirks iki 2017 m. kovo 29 d., pirkėjas (ieškovė) pasilieka teisę pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2017 m. balandžio 29 d. 2017 m. kovo 24 d. susitarimu terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pratęstas iki 2017 m. balandžio 29 d., tačiau pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis iki šio termino nebuvo sudaryta. Kaip jau minėta, ieškovė prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovėms perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės, valdymo ir/ar naudojimo teises į šioms atsakovėms nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą, ar kitaip šį turtą apsunkinti. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybe, jog atsakovės nepagrįstai vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovėms vengiant vykdyti įsipareigojimus ir galimai planuojant ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims ieškovei kyla grėsmė nebetekti teisės įsigyti turtą ir vykdyti jame veiklą, kas yra susiję su potencialios žalos atsiradimu.Pažymėtina, jog preliminariosios sutarties šalių santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnis, kuriame numatyta, kad, jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Taigi įstatyme nėra teisinio pagrindo, kuriuo būtų galima įpareigoti šalį priverstinai sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingu atveju būtų pažeistas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), bet ne sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės UAB „Zenito investicija“ ir UAB „Printela“ pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam terminui neturi pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (teismo sprendimu jos negali būti įpareigotos vykdyti preliminarią sutartį natūra), atsakovės turi teisę nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti joms nuosavybės teise priklausančiu turtu, niekas neturi teisės pažeisti ar varžyti jų, kaip savininkių, teisių, todėl ieškovės UAB „Gintaja“ ieškinio argumentai, jog atsakovės vengia vykdyti savo įsipareigojimus ir galimai planuoja ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko ieškovei kyla grėsmė nebetekti teisės įsigyti turtą ir vykdyti jame veiklą (reali žalos atsiradimo grėsmė), laikytini nepagrįstais. Kaip minėta, prevencinis ieškinys skirtas uždrausti tam tikrus veiksmus, kurie sukelia realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Tačiau ieškovė UAB „Gintaja“ nepateikė objektyvių, pagrįstų realios grėsmės, kad atsakovių veiksmais jai bus padaryta žala, įrodymų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys nėra laikytinas prima facie pagrįstu, t. y. nenustatyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.Ieškovė UAB „Gintaja“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės ir toliau galės atlikti veiksmus, susijusius su turto valdymu, o atsakovėms pardavus ar kitaip perleidus turtą tretiesiems asmenims, šis ginčas prarastų savo prasmę.Pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovėms dėl to, jog galimai nesąžiningi ir neteisėti atsakovių veiksmai pažeis ieškovės teises ir teisėtus interesus, nesudaro pagrįsto pagrindo spręsti, jog yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kuriais remdamasis teismas būtų galėjęs nustatyti grėsmę būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė UAB „Gintaja“ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovių veiksmai kelia realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių bent tikėtinų duomenų, jog atsakovės UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ ketina perleisti nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamos sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Tuo tarpu iš byloje esančio 2017 m. gegužės 5 d. susitarimo prie 2017 m. gegužės 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, jog ginčo patalpomis faktiškai naudojasi UAB „Grožio chirurgija“, kuri išreiškė norą ir toliau šiomis patalpomis naudotis, taigi atsakovės ir UAB „Baltic Sticks“ nutarė sustabdyti 2017 m. gegužės 3 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymą, kol bus išnagrinėtas teisminis ginčas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2127-343/2017 ir/arba nutraukti sudarytą nuomos sutartį, jeigu bus sudaryta nuomos sutartis su UAB „Grožio chirurgija“.Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė UAB „Gintaja“ Kauno apygardos teisme yra pareiškusi ieškinį toms pačioms atsakovėms dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi (bylos Nr. e2-2127-343/2017). Minėtoje byloje pagal CPK 137 straipsnio 6 dalį VĮ Registrų centras yra išsiųstas pranešimas dėl registruojamo daikto teisinio statuso. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši priemonė yra pakankama apsauga nuo registruojamo daikto nuosavybės teisių perleidimo tretiesiems asmenims. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Gintaja“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintaja“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.