- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- 1-327-564/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17238-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- I. B.
- Ieškovas
- E. R.
- Advokatai
- Dainius Gudas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis I. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2017 m. balandžio 10 d., apie 21 val., žvyrkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sudavė du smūgius E. R. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam E. R. padarė muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dešinės akiduobės išorinės, apatinės sienelių skeveldrinius, dešinio viršutinio žandikaulio ančio priekinės, kraštinės bei nugarinės sienelių skeveldrinius ir dešinio skruostikaulio lanko lūžimus. Tokie sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis I. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų pavasarį (duomenys neskelbtini) kaime viešu keliu važinėjosi keturračiu. Bevažiuojant keturratis sugedo. Prie jo automobiliu atvažiavo draugai A. O., M. Š. ir S. S.. Pro juos autobusiuku pravažiavo nukentėjusysis, tačiau apsisukęs sugrįžo ir jiems pasakė, kad nedraskytų keliuko, nes baigsis blogai. Jis atsakė, kad keliuko nedrasko. Tuomet E. R. pavadino jį „snargliu“, pasakė, kad nekeltų balso, ir priėjęs pilvu jį stumtelėjo. Jis nesusivaldė ir sudavė dešinės rankos kumščiu du kartus nukentėjusiajam į veido sritį. Matė, kad nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Mano, kad padaryta neturtinė žala atitiktų 300 eurų. Žalos neatlyginęs, įsipareigoja atlyginti teismo priteistą sumą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutinka, kad laiduotoja būtų paskirta teta I. P..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo I. B. kaltė, be jo paties prisipažinimo, pagrįsta ir įrodyta BPK 273 ir 291 straipsnių tvarka ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2017-04-10 apie 21 val., kaimynas G. S. telefonu pranešė, jog jaunimas važinėja keturračiu ir gadina žvyrkelį netoli jo namų. Kadangi tai buvo nebe pirmas kartas, nuvažiavo ieškoti šių jaunuolių. Juos rado stovinčius (duomenys neskelbtini) kaime esančiame žvyrkelyje. Šalia jų buvo keturratis. Priėjęs prie vieno iš jų pasakė: “Baikite pagaliau knisti tą kelią“. O šis atsakė, kad jie nieko nedarė. Jis priėjo dar arčiau, galėjo pilvu į jį įsiremti. Jaunuolis netikėtai sudavė ranka jam du kartus į veidą. Po smūgio aptemo akyse, pasijuto labai prastai, pradėjo skaudėti galvą, kraujavo apatinė lūpa. Po konflikto nuvykus į VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių jam buvo konstatuota akiduobės kaulo ir dešinio skruostikaulio lūžis, lūpos žaizda. Ligoninėje siūlė vežti į Kauno ligoninę apžiūrai, tačiau jis atsisakė (b. l. 9–12). Teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad nuo kaltinamojo gana smarkiai nukentėjo, mano, kad kaltinamasis suduodamas smūgius kažką turėjo rankoje. Tokių kaltinamojo veiksmų nesitikėjo. Buvo sulūžę dešinės pusės veido kaulai, iškilę du dantys, ištinusi dešinė veido pusė, sužalota lūpa kairėje pusėje. Apie du mėnesius negalėjo valgyti. Chirurginis gydymas nebuvo taikytas. Atlikus tyrimus Marijampolės ligoninėje ir nustačius lūžius, žadėjo pervežti į Kauno klinikas stebėjimui, tačiau jis atsisakė. Skyrė vaistus ir gydėsi apie vieną mėnesį namuose. Dar ir šiuo metu jaučia pasekmes- du dantys, kurie buvo iškelti, atgal nesulys, po lūžių keičiantis orams skauda galvą, bijodamas pakartotinių traumų bijo užsiimti sportine veikla, nors iki įvykio buvo aktyvus, žaisdavo krepšinį, buriuoja. Kaltinamasis buvo atvažiavęs, kalbėjosi dėl žalos atlyginimo, tačiau kaltinamasis pasakė, kad 3000 eurų per didelė suma, jo neatsiprašė. Mano, kad pagal kaltinamojo elgesį, jis neturėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra labai aštrus.
Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2017-04-10 apie 17-19 val., pas jį į namus atvažiavo A. O., I. B., S. S.. Keturračiu atvažiavo G. V. Juo pasivažinėti link (duomenys neskelbtini) išvyko I. B.. Šiam ilgai negrįžus, važiavo jo ieškoti ir I. B. su keturračiu surado žvyrkelyje, esančiame Brastos k. Netrukus automobiliu atvyko jam iš matymo žinomas vyras, kuris pradėjo šaukti ant I. B., jog šis gadina kelią. I. B. pasakius, jog kelio negadina, vyras išlipęs iš automobilio pilvu bei rankomis jį pastūmė. I. B., kaip jam atrodė gindamasis, sudavė vyrui ranka du kartus į veido sritį. Matė, jog po suduotų smūgių vyrui iš lūpos nežymiai bėgo kraujas ( b. l. 36–37).
Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, jog 2017-04-10 prieš 21 val., kartu su A. O., I. B. D. K., P. B. ir A. Š. nuvyko pas draugą M. Š. į svečius apžiūrėti naują pirkinį – motorolerį. Būnant pas M., I. B. vienas keturračiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Ignui negrįžus kartu su M. Š. ir A. O. išvažiavo jo ieškoti ir rado kelyje. Autobusiuku atvažiavęs vyras pasakė: „Pasakau pirmą ir paskutinį kartą, kad jeigu nesibaigs kelio draskymai tai baigsis bloguoju“. Jam atsakius, kad keliuko nedraskome, autobusiuko vairuotojas išlipęs iš transporto priemonės pilvu pastūmė I. B. į pilvą arba krūtinę. Prieš pastūmimą vyras I. išvadino snargliu. Po pastūmimo I. B. vyrui kumščiu du kartus sudavė į veidą. Po smūgių sudavimo vyrui iš nosies pradėjo bėgti kraujas ( b.l. 39–40 ).
Liudytojas A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2017-04-10 apie 21 val., jo draugas I. B. važinėjo keturračiu. Šiam ilgai negrįžus kartu su S. S. ir M. Š. išvažiavau jo ieškoti ir surado kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, su sugedusiu keturračiu. Atvažiavo baltos spalvos, Mercedez Benz modelio, autobusiukas, kurį vairavo jam nepažįstamas vyras. Vyras pradėjo kibti, jog jie gadina kelią, įžeidžiančiai pavadino I. B., tačiau kaip neatsimena, po to pilvu atsirėmė į I. ir rankomis pastūmė į pečius. Po pastūmimo I. B. kumščiu šiam vyrui du kartus sudavė į veido sritį ( b.l. 43–44 ).
Specialisto išvadoje Nr. G3092017(09) pateikti duomenys, kad E. R. konstatuota muštinė žaizda apatinėje lūpoje, dešinės akiduobės išorinės, apatinės sienelių skeveldriniai, dešinio viršutinio žandikaulio ančio priekinės, kraštinės bei nugarinės sienelių skeveldriniai ir dešinio skruostikaulio lanko lūžimai, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. E. R. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-04-10 dviem poveikiais. Aprašomojoje dalyje nurodoma, jog VšĮ Marijampolės ligoninėje nustačius sužalojimus buvo nuspręsta pervežti į Kauno klinikas, tačiau pacientas iš priėmimo skyriaus pasišalino. ( b.l. 16 ).
Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis I. B. tarpusavio konflikto metu, iš asmeninių paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam E. R. du kartus kumščiu į veido sritį. Nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad padaryti kūno sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., sudėtį.
Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktų duomenų seka, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikę ieškinį, prašydami priteisti iš kaltinamojo I. B. 99,85 Eur nukentėjusiojo E. R. gydymo išlaidoms atlyginti, tačiau ieškinio ikiteisminio tyrimo metu atsisakė, kadangi I. B. žalą pilnai atlygino ( b. l. 26–33).
Nukentėjusysis E. R. pateikęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo I. B. 3000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ( b. l. 11). Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo I. B. veiksmų patyrė ir vis dar jaučia fizinį skausmą, tam tikrus dvasinius išgyvenimus dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir nepatogumus, susijusius su tuo, kad negalės užsiimti įprasta aktyvia sportine veikla- žaisti krepšinio, nes pakartotinis bet kokio pobūdžio veido srities sužalojimas jam galimai sukeltų dar didesnius neigiamus padarinius susijusius su jo sveikatos sutrikdymu, ir dėl šios grėsmes užsiimdamas sportine veikla būtų priverstas nuolat jausti baimę dėl savo sveikatos būklės. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sveikatos sutrikdymo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nukentėjusysis E. R. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam iš kaltinamojo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo I. B. neteisėtų veiksmų, be fizinio skausmo, patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kai nukentėjusysis dėl sužalojimų pobūdžio ( žandikaulių kaulų lūžimo) ilgą laiką negalėjo įprastai valgyti, dirbti, patyrė nepatogumus bendravime dėl veido srityje aiškiai matomų sužalojimų, dėl patirtų sužalojimų pobūdžio ir išlikusių skausmų patiria tam tikrus apribojimus užsiimant aktyvia sportine veika, kuo užsiimdavo iki sužalojimo. Kita vertus, nukentėjusysis gydėsi namuose, gydymas stacionare, chirurginės intervencijos jam nebuvo taikomos, o tai rodo, kad sužalojimai ir jų gydymas nebuvo ypatingai sudėtingi. Teismui įrodymų, jog išlikę nepataisomi liekamieji reiškiniai, pablogėję nukentėjusiojo darbo ir socialiniai santykiai nepateikta. Nustatant pasekmių sunkumą teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats nukentėjusysis iš karto po sužalojimo atsisakė tęsti gydymą stacionaraus gydymo įstaigoje, kas taip pat gali turėti įtakos pasekmių sunkumui. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo kaltės formą, t. y. žala buvo padaryta tyčiniais veiksmais, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgia į nukentėjusiojo bei kaltininko skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, teismas sprendžia, kad ieškinys mažintinas, ir laikytina, kad neturtinė žala atitinka 2000 Eur.
Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos- atlygino žalą ligonių kasai (BK 59 str. 1d. 1 p., 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pavadino kaltinamąjį “snargliu“, atsistojęs prie jo pilvu pastūmė, o po šių veiksmų kaltinamasis sudavė du smūgius ranka į veidą nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės aiškinimą teismų praktikoje ir byloje nustatytus nukentėjusiojo veiksmus (pasakytas žodis, kuris lietuvių kalboje paprastai vartojamas žymiai jaunesniam asmeniui apibūdinti, o tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra gana reikšmingas amžiaus skirtumas, šis žodis buvo pasakytas kaip atsakas į kaltinamojo pasakymą, jog kelio nedrasko, kai nukentėjusysis matė šalia jo stovintį keturratį, pastūmimas nebuvo tyčinis smurto pavartojimas), teismas sprendžia, kad jie nebuvo nukreipti ar skatinantys kaltinamąjį nusikalsti, todėl nėra pagrindo juos teisiškai vertinti kaip provokuojančius. Kaip minėta, provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampą, formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai neabejotinai išprovokuoja kaltininką ir šis dėl kilusio didelio susijaudinimo įvykdo nusikalstamą veiką. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Kaltinamasis I. B. neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis nedirba, nesimoko, charakterizuojamas gerai. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios. Kaltinamasis I. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą valstybinei ligonių kasai, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, kurią teismas priteis. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Individualizavus I. B. asmenybę, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir veikos faktines aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, yra pagrindas spręsti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, todėl pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikalstamos veikos padarymo, pakankamas teismo proceso prevencinis poveikis. Byloje yra gautas kaltinamojo ir laiduotojo I. P. prašymas atleisti I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį I. P. pagal laidavimą be užstato. I. P. sutinka būti laiduotoja, tame tarpe ir su užstatu, administracine tvarka nebausta, neteista, dirba, charakterizuojama gerai. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes, artimus šeimos ryšius su kaltinamuoju, teismas turi pagrindo manyti, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamajam, verta teismo pasitikėjimo. Esant šioms aplinkybėms ir BK 40 str. 1 d., 2 d. numatytiems pagrindams, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. padarymo, pagal laidavimą ir perduotinas I. P. atsakomybėn pagal laidavimą. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, I. B. kaltės formą, teismas daro išvadą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik su užstatu. Įvertinus laiduotojos asmenines savybes, jos turtinę padėtį, užstato dydis nustatomas 600 Eur, o laidavimo terminas - 1 metams.
Siekiant ir toliau koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme bei paveikti, kad asmuo, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką suvoktų, jog negali būti nenubaustas, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba ir pastovių pajamų negauna, be to nuosprendžiu iš jo bus priteistas nemažas ieškinys nukentėjusiajam padarytai neturtinei žalai atlyginti, nors padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas prieš asmenį, turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą neskirtina, o skirtina BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė-nemokami darbai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
I. B. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą su 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio užstatu vieneriems metams ir perduoti laiduotojos I. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Įpareigoti I. P. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatą į Marijampolės rajono apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotoja atsisako laidavimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsnio pagrindu skirti I. B. baudžiamojo poveikio priemonę 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šiuos darbus atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Civilinio ieškovo E. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo I. B. civiliniam ieškovui E. R. 2000 (du tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :
-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.