Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, mokosi koledže, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 180 str. 1d., 180 str. 1 d. ir 187 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis L. B. 2011m. liepos 29 d. apie 00.30 val. viešoje vietoje Ž. S. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent atėjęs į Ž. S. butą iš chuliganiškų paskatų be priežasties prikibo prie nukentėjusiojo Ž. S., kuriam tyčia sudavė į veidą ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, po to, paėmęs iš virtuvės peilį, juo mosikavosi ir perpjovė gulinčiam ant lovos nukentėjusiojo T. P. sportinio kostiumo 200 Lt. vertės viršų, taip jį sugadindamas, ir tyčia sudavė rankomis ir kojomis T. P. ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, vėl sudavė ne mažiau dviejų smūgių Ž. S., ir, kumščiu trenkdamas į svetainės sieną, sugadino 500 Lt. vertės sienos gipso plokštę. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d.

Be to, kaltinamasis L. B. tuo pačiu metu, toje pat vietoje, kur įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tuo pačiu pagrobė Ž. S. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“5800“, 400Lt. vertės, kompiuterio ausines, 50 Lt. vertės ir pinigų 50 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. S. 500 Lt. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis L. B. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2011m. vasarą, trise - jis, D. ir K., nuėjo pas Ž. S. į namus ieškoti M. R., kuris jam buvo skolingas 100 litų ir kuris pasak jo draugo D., galėjo būti pas Ž.. D. paskambino į duris, kurias atidarė Ž., o jis su K. įėjo į vidų. Ž. pasakė, kad pas jį M. nėra ir tada jis sudavė du – tris smūgius Ž. į veido sritį. Kambaryje pamatė, kad ant lovos miegojo Ž. draugas T.. Jis peiliu perpjovė T. treningą, pasiėmė telefoną, ausines, iš piniginės 50 Lt. Tuomet vėl sudavė Ž. vieną ar du smūgiuos koja ir ranka į veido sritį, dar trenkė į sieną, gavosi, padarydamas taip joje skylę, ir tada K. jį išsivedė. Kodėl taip elgėsi, nežino, mano, kad paveikė alkoholis. Nurodo, kad peilį paėmė iš virtuvės, teigia nežinantis, kodėl jį paėmė. Tuo metu buvo labai girtas, todėl įvykio aplinkybės prisimena nepilnai. Parodė, kad eidamas pas Ž. į butą tikslo kažką sumušti ar pavogti neturėjo – tokia mintis kilo įėjus į butą. Daiktus paėmė spontaniškai, nes tą dieną trūko pinigų. Po įvykio savo patėvio iniciatyva buvo susitikęs su nukentėjusiaisiais, grąžino jiems paimtus daiktus ir atlygino padarytą žalą, atsiprašė jų. Suprato, kad pasielgė negerai. Jo šeima ir jis pats gyvena Londone, kur jis mokėsi koledže staliaus specialybės. Šie metai turėjo būti paskutiniai, bet dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo negalėjo pabaigti mokslų.

Nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Praeitų metų liepos mėnesį pas jį namuose buvo T., su kuriuo tą vakarą gėrė, vėliau T. nuėjo miegoti. Po 24 val. D. paskambino į duris ir įėjo L. B. su K., kurie buvo nusiteikę agresyviai. L. stūmė jį iki kambario, klausė, kur M., sudavė kelis smūgiuos į veido sritį ir jis atsisėdo ant lovos, ant kurios miegojo T.. L. B., pamatęs gulintį T., paėmė iš virtuvės peilį ir pradėjo juo mosikuotis, tačiau negrasino, nuėjo prie gulinčio T., perrėžė šiam treningą, sudavė šiam kelis smūgius – vieną iš kojos kulno, kitą smūgį sudavė iš kumščio. Grįžo prie jo ir vėl klausinėjo, kur M.. Tuomet pamatė jo rankinę, ištraukė iš jos 50 Lt. paėmė ant stalo gulėjusias ausines ir telefoną, dar sudavė jam sėdinčiam kelis smūgiuos į veido sritį, koja spyrė į kaklą, trenkė į sieną ir išėjo. Išeidamas peilį numetė į kitą kambarį. K. tuo metu sėdėjo prie kompiuterio stalo ir žiūrėjo kas vyksta. Visą tą laiką T. miegojo. Visko gerai šiandien neatsimena.

Kad L. B. norėjo numauti nuo T. rankos žiedą, jam sakė pats T. P. – jis pats tik matė, kaip L. B. laikė T. už rankos. Parodė, kad L. B. šaukė , kad papjaus T.. Įėjęs į jo butą L. nereikalavo daiktų, o susinervavo jo nuomone dėl to, kad nerado M.. Kai atėjo L. B. su peiliu iš virtuvės, jis išsigando, nors L. B. ir negrasino, sakė, tu geriau tylėk ir sėdėk. Peilį prie T. gerklės kaltinamasis laikė per atstumą, todėl jis išsigando, kad nepapjautų, todėl ramino L. B.. Patvirtino, kad su kaltinamuoju buvo susitikę po įvykio ir jo atsiprašė, atlygino žalą, todėl sutinka taikytis.

Nukentėjusysis T. P. parodė, kad įvykio dieną jis susitiko su Ž. pastarojo bute ir kartu nusprendė pas jį išgerti. Išgėręs gulėjo ant pilvo Ž. bute ant lovos, jautė, kad buvo paimtas už rankos, todėl galvojo, kad nori jam nuimti žiedą. Pajuto gal du smūgius į galvą, bet nesikėlė. Tuomet išgirdo, kaip plyšta treningas per nugarą. Prikėlęs jį Ž. jam papasakojo, kad buvo atėjęs pažįstamas B. ir dar du draugai ieškoti R., kad kai M. nerado, L. B. paėmė Ž. telefoną, ausines, suplėšė jo drabužius. Kaltinamasis, kai traukė nuo jo rankos žiedą, nieko nesakė. Kaip kaltinamasis jį mušė, jis nematė, nes buvo išsigandęs ir nenorėjo atmerkti akių. Tą dieną buvo nemažai išgėręs, todėl visų aplinkybių gerai neatsimena. Kaltinamasis jam padarytą žalą atlygino, jis atleido kaltinamajam ir sutinka taikytis.

Liudytojas K. L. parodė, kad su kaltinamuoju išgerdinėjo prie Likiškėlių mokyklos stadiono, kai atėjo D., todėl jie gėrė toliau. Po to sugalvojo nueiti pas Ž., nes L. norėjo pasiimti iš R. skolą ir galvojo, kad R. gali rasti pas Ž.. D. pabarškino į duris, kurias Ž. atidarė ir jis su L. įėjo į butą, o D. liko prie laiptinės.

L. sudavė Ž. vieną – du smūgius, ir Ž. atsisėdo ant lovos, ant kurios miegojo jo draugas. Kaltinamasis klausė, kur M. L. nuėjo į virtuvę ir atsinešė peilį, kuriuo perpjovė miegančiam draugui treningą. Jis ragino L. B. eiti, bet šis nėjo – dar paėmė iš Ž. 50 Lt. , ausines, telefoną, ir tuomet jis L. B. išsitempė. Jis buvo kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiaisiais viename kambaryje, tačiau nematė, ar antrą kartą kaltinamasis mušė Ž., ar mušė gulintį T.. Tvirtina, kad kaltinamasis nekišo prie T. kaklo peilio.

Liudytojas D. P. parodė, kad jis susitiko su L. B. ir K. prie 12 vidurinės mokyklos. Jam pasakė, kad jų Ž. neįsileidžia į butą, todėl jo paprašė, kad jis nueitų ir paskambintų į duris. Jis taip ir nepadarė. Kai atidarė kaltinamajam duris, šis jį išvijo.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad Ž. S. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2011-07-29 apie 00,20 val. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini) įsiveržė trys jaunuoliai ir jį sumušė bei pavogė ant stalo stovėjusį telefoną „Nokia 5800“, kurio vertė 400 litų, iš piniginės išsitraukė 50 litų bei paėmė kompiuterio ausines, kurių vertė 50 litų. Taip pat grasino peiliu jo draugui bei perpjovė jo sportinį treningą. Įsiveržę jaunuoliai į butą, sugadino kambario sieną. Viso jam padaryta 800 litų žala ( t. 1, b.l. 1);

Iš T. P. protokolo- pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2011-07-29 apie 00,30val. draugo Ž. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini) nepažįstamas asmuo bandė pavogti jo žiedą 80 litų vertės, suplėšė sportinio kostiumo viršų 200 litų vertės ir sudavė jam lyg tai du smūgius į galvą. Prašo nustatyti ir nubausti kaltą asmenį ( t. 1, b.l. 2);

Iš Apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad buvo apžiūrėtas Ž. S. butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo padarytos nusikalstamos veikos. ( t.. 1, b.l. 4-8);

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad T. P. pateikė sugadintą sportinio kostiumo viršų ir žiedą, kurį bandyta pavogti ( t.. 1, b.l. 15), kurie buvo apžiūrėti ( t.. 1, b.l. 16-19);

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5800“ ir kompiuterio ausines, kurias jam grąžino įtariamasis L. B. ( t.. 1, b.l. 21), kurie buvo apžiūrėti ( t.. 1, b.l. 22-26);

Akistatos tarp nukentėjusiojo Ž. S. ir įtariamojo L. B. protokole užfiksuota, kad Ž. S. patvirtino savo parodymus ( t. 1, b.l. 36-37);

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. B. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 22 str. 1d. ir 180 str. 1d., 180 str. 1d. ir 187 str. 1d.

Kaltinamasis L. B. pagal BK 22 str. 1d. ir 180 str. 1d. buvo kaltinamas dėl to, kad 2011m. liepos 29 d. apie 00.30 val. Ž. S. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo T. P. atžvilgiu - pridėdamas peilį jam prie gerklės ir grasindamas, kad papjaus, bei suduodamas du smūgius į galvos sritį, pasikėsino pagrobti svetimą turtą - nukentėjusiajam T. P. priklausantį sidabrinį žiedą 80 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes žiedo nepavyko numauti nuo piršto, tačiau ištyrus ir įvertinus pagal byloje esančius įrodymus, toks kaltinimas nepasitvirtino.

Prokuroras tokius kaltinamojo veiksmus prašė iš BK 22 str. 1d. ir 180 str. 1d. perkvalifikuoti į BK 284 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios – tiek pateikdamas atvirą prisipažinimą, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu (b.l. 48,54,55) neigė prikišęs peilį T. P. prie kaklo ir bandęs numauti jam žiedą bei tvirtino, kad tikslo apiplėšti T. P. neturėjo, tačiau pripažįsta, kad paėmęs iš virtuvės peilį perpjovė gulinčio T. P. sportinio kostiumo viršų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. B. buvo paėmęs peilį, juo mosikavosi, buvo prikišęs T. P. prikišęs prie kaklo, kad buvo paėmęs T. P. ranką, tačiau tokių duomenų nepakanka, kad tokie L. B. veiksmai būtų kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1d. ir 180 str. 1d. kaip pasikėsinimas apiplėšti.

Nukentėjusysis T. P. parodė, kad L. B. paėmus jam už rankos, jis tik pagalvojo, kad jam bandė numauti žiedą. Ž. S. teisiamojo posėdžio patvirtino, kad jis tik matė, kaip L. B. paėmė T. P. už rankų ir per atstumą laikė peilį prie T. gerklės, tačiau jokių grasinimų, susijusių su reikalavimu atiduoti žiedą nebuvo, kad L. B., prikišęs peilį, liepė pasakyti, kur M. R., kad L. B. susinervavo neradęs M.. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis fizinį ir psichologinį smurtą T. P. atžvilgiu panaudojo siekdamas pasisavinti šio turtą, byloje nėra. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis L. B. pas Ž. S. atėjo ieškoti M. R., kad šis grąžintų L. B. skolą., o šio neradęs, pradėjo įžūliai ir vandališkai elgtis. Šias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusysis Ž. S., tiek liudytojai D. P. bei K. L..

Nors smūgių sudavimo T. P. kaltinamasis nepamena, nes buvo stipriai apsvaigęs, tačiau smūgių sudavimą gulinčiam T. P. patvirtino abu nukentėjusieji.

Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad fizinį smurtą L. B. T. P. atžvilgiu panaudojo iš chuliganiškų paskatų, ir, nors tokius veiksmus jis atliko privačioje vietoje – Ž. S. bute, tačiau tokiais veiksmais jis liudytojo K. L. akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir jų aplinkai, sutrikdė ten buvusių asmenų: tiek buto savininko, tiek pas jį viešėjusio draugo, rimtį, todėl kaltinamojo L. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1d. požymiai.

Taip pat L. B. buvo kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1d. tuo, kad jis tuo pačiu metu, toje pat vietoje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo Ž. S. atžvilgiu, rankomis ir kojomis suduodamas jam smūgius į galvos sritį, pagrobė jam priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“5800“ 400Lt. vertės, kompiuterio ausines 50 Lt. vertės ir pinigų 50 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. S. 500 Lt. turtinę žalą. Iš tyrus byloje esančius įrodymus, toks kaltinimas taip pat nepasitvirtino.

Dėl aukščiau minėtų motyvų kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus T. P. atžvilgiu pagal BK 284 str. 1d., kaltinamojo veiksmai Ž. S. atžvilgiu taip pat vertinti kaip tęstinis viešosios tvarkos pažeidimas, nes byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis fizinį ir psichologinį smurtą Ž. S. atžvilgiu panaudojo siekdamas pasisavinti šio turtą, kad sumanymas pagrobti turtą kilo smurto panaudojimo metu. Atvirkščiai, iš bylos duomenų matyti, kaip jau ir buvo minėta, kad smurtas buvo vartojamas ne grobimo tikslu, o iš chuliganiškų paskatų, nes visus L. B. įžūlius ir vandališkus veiksmus, pasireškiančius agresyvumu bei fizinio smurto panaudojimu, nemotyvuotu, betiksliu turto sugadinimu sąlygojo ta aplinkybė, kad L. B. atėjo pas Ž. S. ieškoti M. R. su tikslu susigrąžinti skolą ir šio nerado.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo L. B. veiksmai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu atitinka BK 284 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymius, nes kaltinamasis viešoje vietoje, be jokios dingsties prikibo prie nukentėjusiųjų ir prieš juos tyčia iš chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą, taip pat nemotyvuotai sugadino T. P. priklausantį sportinį kostiumą ir Ž. S. priklausantį turtą – sienos gipso plokštę. Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, jo motyvai buvo chuliganiški. Tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais kaltinamasis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini į BK 284 str. 1d. ne tik iš BK 22 str. 1d. ir 180 str. 1d., bet ir iš BK 180 str. 1d.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis pagrobė Ž. S. priklausantį mobiliųjų telefoną, ausines ir pinigus. Tai pripažino ir pats kaltinamasis, tai patvirtino ir nukentėjusysis Ž. S. bei liudytojas K. L.. Kadangi L. B. panaudojo fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, kaltinamojo veiksmai atvirai pagrobus svetimą turtą savarankiškai kvalifikuotini kaip vagystė (BK 178 str. 2d.).

Be to, kaltinamasis L. B. buvo kaltinamas ir pagal BK 187 str. 1d. tuo, kad tuo pačiu metu, toje pat vietoje, peiliu perpjaudamas nukentėjusiajam T. P. priklausantį sportinio kostiumo viršų ir kumščiu trenkdamas į svetainės sieną, sugadino sportinį kostiumą 200 Lt. vertės ir sienos gipso plokštę 500 Lt. vertės, tokiu būdu tyčia sunaikino nukentėjusiems T. P. ir Ž. S. priklausantį turtą, tuo padarydamas T. P. 200 Lt. turtinę žalą, Ž. S. 500 Lt. turtinę žalą.

Kadangi kaltinime minimi turto sugadinimai buvo padaryti pažeidžiant viešąją tvarką, jie savarankiškai neinkriminuotini, nes juos apima viešosios tvarkos pažeidimo norma, todėl baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1d. nutrauktina.

Civilinių ieškinių nėra.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu prašė teismą nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Išnagrinėjus ir įvertinus baudžiamosios bylos įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasisi L. B. padarė du tyčinius: vieną nesunkų, kitą apysunkį, nusiklatimus, praeityje jis nebuvo teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius.

Kaltinamasis L. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, iki nuosprendžio priėmimo jis susitaikė su nukentėjusiaisiais: jų atsiprašė, atlygino jiems padarytą žalą, o nukentėjusieji patvirtino, kad žala jiems visa atlyginta, ir jie kaltinamajam atleido. Vertintina ir tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir atlygino nukentėjusiesiems žalą dar vyksiančio ikiteisminio tyrimo metu, dėl ko nukentėjusieji net nereiškė civilinio ieškinio.

Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.1. 68), į psichiatrinio kabineto, psichiatrinio - narkologinio kabineto įskaitas neįrašytas ( b.1. 71).

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi koledže, į policiją dominančių vaikų apskaitą ir policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (b.l. 73). Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos rašto ir informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad L. B. šeima, kurioje auga nepilnametis L. B., neįrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimą, auginančių vaikus, apskaitą, kad L. B. šeimoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniams, dvasiniam, doroviniam bei socialiniam vystymuisi (b.l. 74-77).

L. B. turi pastovią gyvenamą vietą, kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, iš jo paaiškinimų ir visų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusikaltimą jis padarė atsitiktinai ir spontaniškai, dėl lengvabūdiškumo, sąlygoto alkoholio, todėl negalėjo įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė, kelianti didelį pavojų visuomenei ir leidžia manyti, kad L. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, todėl kaltinamasis L. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, skiriant jam auklėjimo poveikio priemonę: atidavimą tėvų priežiūrai iki jam sukaks aštuoniolika metų (BK 82 str., 86 str. 1d.).

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu nepilnametis, ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyrius, tačiau pagal LAT formuojamą teismų praktiką (pvz., LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2006), jam gali būti taikomi ir kiti BK VI skyriuje (kuris skirtas pilnamečiams asmenims) numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, numatyti BK VI skyriuje, tame tarpe ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.).

L. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (b.l. 56-57, 61-62).

Daiktiniai įrodymai – sportinio kostiumo viršus ir žiedas, kurie atiduoti saugoti nukentėjusiajam T. P. iki ši byla bus išnagrinėta teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini savininkui T. P. (1 t., b. l. 20), o mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5800“ ir kompiuterio ausinės, kurie atiduoti saugoti nukentėjusiajam Ž. S. iki ši byla bus išnagrinėta teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini jų savininkui Ž. S. (1 t., b. l. 27).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B., kurio veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą L. B. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu, L. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – L. B. atidavimą jo motinai L. B. rūpintis ir prižiūrėti iki jam sukaks 18 metų, t.y. iki 2012-06-15.

L. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinius įrodymus –sportinio kostiumo viršų ir žiedą, atiduotus saugoti nukentėjusiajam T. P. iki ši byla bus išnagrinėta teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkui T. P..

Daiktinius įrodymus - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5800“ ir kompiuterio ausines, kurie atiduoti saugoti nukentėjusiajam Ž. S. iki ši byla bus išnagrinėta teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jų savininkui Ž. S. (1 t., b. l. 27).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.