Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarties, kuria S. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiuoju A. M., ir baudžiamoji byla nutraukta. Nepilnamečiui S. P. paskirta auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas keturiems mėnesiams, bet ne ilgiau kaip iki 2006 m. liepos 5 d., įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Ta pačia nutartimi nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir K. Š., tačiau ši nutarties dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis kartu su K. Š., 2005 m. liepos 24 d. apie 1 val. Varėnos r., Marcinkonių k., prie Kastinio ežero, veikdami grupe dėl staiga kilusių priešiškų asmeninių santykių su A. M. tyčia, iš asmeninių paskatų rankomis ir kojomis smūgiavo A. M. ne mažiau kaip 12 kartų į galvą, veidą ir į kitas kūno vietas, tuo nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą, nes dėl vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, kaklinio I stuburo slankstelio panirimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, po to veikdami grupe neteisėtai atėmė žmogaus laisvę, o būtent A. M. įkėlė į automobilio, „Mazda 323“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir joje uždarę vežėsi nuo Kastinio ežero prie Marcinkonių k., esančio prūdo, tačiau jo neprivažiavus miške užklimpo, iškėlė iš bagažinės A. M. ir panaudodami fizinį smurtą, t.y. suduodami smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam iš jo drabužių ištraukė ir pagrobė svetimą turtą – M. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSSON K500“ – 500 Lt vertės, kuriuo naudojosi A. M., bei pastarojo piniginę 5 Lt vertės su joje buvusiais 50 Lt, taip nukentėjusiajam A. M. padarydami bendrą 555 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Prašymą skundžiamą nutartį pakeisti prokuroras motyvuoja tik tuo, kad S. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, o nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyrius. Iš skunde suformuluoto prašymo ir jo pagrindimo seka, kad, kasatoriaus nuomone, nepilnamečiams BK 38 straipsnio, kuris yra BK VI skyriuje, nuostatos negali būti taikomos. Vadovaujantis tokia logika, reikėtų daryti išvadą, kad nepilnamečiams negalėtų būti taikomi ir kiti BK VI skyriuje (kuris skirtas pilnamečiams asmenims) numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Tai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (BK 36 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) ir kt. Akivaizdu, kad tokia išvada prieštarautų tiek aptariamų normų, tiek BK XI skyriaus turiniui. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 38 ir 93 straipsniuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai nėra tapatūs. Atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, būtina nustatyti šios normos pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytų sąlygų visumą, o atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį gali pakakti, pavyzdžiui, vien to, kad nepilnametis pripažintas ribotai pakaltinamu (BK 93 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlyginis, o pagal BK 93 straipsnį – besąlyginis. Dėl aptartų priežasčių BK 38 straipsnio ir 93 straipsnio negalima laikyti bendrąją ir specialiąja norma, kurių konkurencijos atveju turėtų būti taikoma specialioji norma. BK 38 straipsnyje yra akcentuojamas nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymas. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad šioje byloje nukentėjusysis susitaikė su abiem kaltininkais, kad teismas nustatė ir visas kitas BK 38 straipsnio pritaikymui būtinas sąlygas. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad aptariama BK norma šiuo atveju buvo pritaikyta netinkamai. Kartu pažymėtina, kad ir pats kasatorius skunde nenurodo, kuris iš BK 93 straipsnio 1 dalies punktų, anot jo, turėtų būti pritaikytas S. P.

Iš to, kas išdėstyta, seka, kad keisti skundžiamą teismo nutartį dėl prokuroro kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.