Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

3. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad S. S. ir R. S. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Byloje surinkti VĮ Registrų centro duomenys apie šalis, jų šeimyninę padėtį bei jų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, VĮ Regitra duomenys apie šalių vardu registruotas transporto priemones patvirtina, kad šalys santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi bei nekilnojamojo turto, transporto priemonių bei kreditorinių prievolių tretiesiems asmenims neturi.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį pilnai palaikė, atsakovas ieškinį pripažino visoje apimtyje ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Todėl atsakovui pripažinus ieškinį, surašomi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo

5. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniai). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti.

6. Iš šalių bei ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau apie 10 metų, jų šeimyniniai santykiai iširo dėl charakterių skirtumų bei skirtingų interesų, todėl bendras gyvenimas nėra įmanomas, ieškovė ir atsakovas galimybės susitaikyti nemato. Nors pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai), tačiau nagrinėjamu atveju abi šalys tvirtai apsisprendusios nutraukti santuoką, ir abi prašo teismo netaikyti termino susitaikyti, ginčo tarp šalių dėl ieškinio nėra, todėl teismas mano, jog imtis priemonių santuokai išsaugoti nagrinėjamu atveju nėra tikslinga.

7. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas mano, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), nes abu pažeidžia savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, jų nesieja bendri finansiniai santykiai, jokie bendri interesai. Kadangi sutuoktiniai nepilnamečių vaikų, dalintino turto ir kreditorinių prievolių neturi, išlaikymo vienas kitam neprašo, todėl šie materialiniai teisiniai santuokos nutraukimo pasekmių klausimai nesprendžiami.

8. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų. Šiuo atveju, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas sutiko, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – S., atsakovui paliktina jo pavardė – S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

9. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 93, 94, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

10. Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kadangi jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 249,97 Eur. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Kadangi valstybė turėjo 249,97 Eur išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 109,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (CPK 79, 88, 93, 99 straipsniai).

11. Teismas konstatuoja, jog byloje nebuvo patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 99 straipsniu259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 381-385 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai ir nutraukti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. S. palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui S. S. palikti pavardę „S.“.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 109,00 Eur (vieno šimto devynių eurų 00 centų) žyminį mokestį. Žyminio mokesčio suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu 5660.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 249,97 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 97 eurų) išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas – 188659752).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.