- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-03
- Bylos Nr.
- 1-86-675/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-067766-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Kaltinamasis
- S. D., E. G., S. J., G. K.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam S. D., jo gynėjui advokatui B. Giriūnui,
kaltinamajam E. G., jo gynėjai D. Dudėnienei,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam G. K., jo gynėjai V. Bradulskienei,
dalyvaujant nukentėjusiajam S. P., jo atstovui advokatui V. Kersnauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, Anykščių r., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė ir reali gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014-02-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., 21 arešto para, vadovaujantis LR BK 64 (1) str. arešto bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskiriant galutinę 14 parų arešto bausmę.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį,
Žemesnės instancijos teismas
E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė ir reali gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013-11-06 Anykščių r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., laisvės apribojimu 5 mėn., įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) 2014-09-09 Anykščių r. apylinkės teismo pagal LR BK 159 str., 187 str. 1 d, 178 str. 2 d. paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 10 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 70 str. ir 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn., įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;
3) 2015-11-09 Anykščių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 3 m 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 2014-09-09 Anykščių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė, subendrinta bausmė - laisvės atėmimo 4 metams.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį
Žemesnės instancijos teismas
S. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB "Auto moto prekyba" direktoriumi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2002-03-27 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 str. 2 d. - 10 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 47-1 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui;
2) 2007-04-13 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 m 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą atidėtas 2 m laikotarpiui, 2009-06-25 Ukmergės r. apylinkės teismo nutartimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas pagal 2007-04-13 Ukmergės r. apylinkės teismo nuosprendį pratęstas vienerių metų laikotarpiui;
3) 2011-03-04 Ukmergės r. apylinkės teismo, pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. - 2 m laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1, 3 d. pagrindu bausmės vykdymą atidedant 3 m laikotarpiui, 2012-03-02 Ukmergės r. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę;
4 ) 2012-06-04 Ukmergės r. apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 1 d. - 3 mėn. laisvės atėmimu ir 39,74 Lt sumos, kaip iš nusikalstamos veikos gautos pinigų sumos, konfiskavimu į valstybės pajamas, vadovaujantis BK 64 str. 2 d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2011-03-04 Ukmergės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę - 2 metus laisvės atėmimo ir galutinę bausmė paskirta - 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 39,74 Lt sumos konfiskavimu į valstybės pajamas;
5) 2020-05-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281-1 str. 1 d. - 120 MGL (6000 €) bauda, vadovaujantis BK 64 (1) str. paskirta bausmė mažinta 1/3 dalimi ir skirta galutinė 80 MGL (4000 €) bauda, vadovaujantis LR BK 68 str. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 m, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuotas automobilis "Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1224 € vertės, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. D., E. G., S. J., G. K., nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent
2020 m. vasario 15 d. apie 19.02 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje kartu S. D., E. G., S. J., G. K., atvyko pas nukentėjusįjį S. P. į namus, esančius A. V. g. 2-1, (duomenys neskelbtini), S. P. atidarius buto duris, būdami apsvaigę nuo alkoholio E. G., S. D. ir G. K. pateko į buto koridorių ir veikdami vieninga tyčia, nemažiau kaip penkiolika kartų kumščiais sudavė S. P. į viršutinę kūno dalį, t.y. galvą, krūtinę, rankas ir kitas kūno vietas, šių smūgių sudavimo metu į buto koridorių patekęs S. J. du kartus kumščiu sudavė S. P. į galvos sritį, po ko E. G. dar kartą ne mažiau kaip du kartus spyrė S. P. į galvos sritį ir šiais savo bendrais veiksmais S. P. padarė daugybines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kūne, t.y. dešinės akies abiejų vokų 3x4 cm dydžio poodinę kraujosruvą, kairės akies abiejų vokų 3,5x5 cm dydžio poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimus, ausies spenelio apatiniame krašte 0,7x0,5 cm dydžio poodinę kraujosruvą, kairio žasto viršutiniame trečdalyje, išoriniame nugariniame paviršiuje 2x3 cm dydžio poodines kraujosruvas, dešinio žasto vidiniame paviršiuje 1,3x0,8 cm dydžio poodinę kraujosruvą, 1-o krūtinės slankstelio projekcijoje 2x3 cm dydžio poodinę kraujosruvą, nosies dešinio sparnelio 0,5x0,3 cm odos nubrozdinimą , nugaros kairėje pusėje, 11x10 cm odos plote, daugybinius, linijinius, nuo 0,5x0,1 cm iki 4,5x0,5 cm dydžio odos nubrozdinimus, dešinio žasto vidiniame – nugariniame paviršiuje daugybinius nuo 0,5x0,1 cm iki 5x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis, bei analogiškus 0,3x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimus dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, bei dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio kairėje, nosikaulio lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais S. D., E. G., S. J., G. K. įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. D. savo kaltę pripažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiojo, su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, gali atlyginti nebent 1000 Eur ir parodė, kad 2020 metais, sausio ar vasario mėn., tikslios dienos neatsimena, jis buvo pas S. J. namuose(duomenys neskelbtini). Jie buvo keturiese, t.y. buvo jis, S. J., E. G. ir G. K.. Visi keturi išgėrė alaus, po kokias 3 skardines. Neapsvaigo, buvo lengvai išgėrę ir jiems jokie girtumo požymiai nepasireiškė. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, buvo prieblanda, jis paprašė S. J. parvežti jį į namus Ukmergėje. S. J. paprašė kažkokio savo pažįstamo jį parvežti. S. J. pažįstamo jis nepažįsta, vardo, pavardės nežino. Pažįstamas atvyko "Mercedes" markės automobiliu, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Jie visi keturi, t.y. jis, S. J., E. G. ir G. K., su tuo pažįstamu, "Mercedes" markės automobiliu, vyko iš Anykščių r. į Ukmergę. Tuomet su S. J. susisiekė jo draugė V. P.. Po to S. J. pasakė, kad reikia nuvažiuoti paimti jo draugės V. P. iš (duomenys neskelbtini). S. J. sakė, kad V. dabar yra pas S. P.. Galimai po 20 min., jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso jis nežino, tą vakarą ten lankėsi pirmą kartą. Automobilį pastatė tokioje, kaip aikštelėje, prie pat S. P. namų durų jie neprivažiavo. Iš automobilio išlipo jis, S. J., E. G. ir G. K.. Vairuotojas liko automobilyje. Nuėjo prie S. P., namų durų. Pas S. P. ėjo tikslu pasiimti S. J. draugės. Niekas neplanavo ten muštis. Visi keturi ėjo, nes S. J. vienas nenorėjo eiti, bijojo. Nuėjus prie S. P. namų durų, pabeldė, nestipriai, gražiai. Beldė, nes prie durų nebuvo durų skambučio. Buvo jau tamsu, elektros apšvietimas nešvietė. Pabeldus duris atidarė buto šeimininkas. Jėga niekas nesibrovė į namo vidų. S. P., be jokių kalbų, vieną kartą, kažkokiu metaliniu daiktu, sudavė jam į galvą. S. P. jam pataikė kažkur į viršugalvį, t.y. plaukuotąją galvos dalį. Metalas galimai buvo rudos - pilkos spalvos. Po suduoto smūgio metaliniu daiktu jam iš karto pradėjo stipriai bėgti kraujas. Smūgio sudavimo momentu buvo galvoje padaryta kirstinė žaizda. Po suduoto smūgio jis nelabai matė kas vyko, nes rankomis susiėmė už galvos ir bandė sustabdyti kraujavimą. Jam skaudėjo galvą. Sąmonės praradęs nebuvo. Kažkas iš S. P. rankų atėmė tą metalinį daiktą, kuriuo jam buvo suduota į galvą. Atsimena, kad po to kai atėmė metalinį daiktą, S. J., vieną kartą, ranka sudavė S. P. į galvos sritį. Tiksliai nežino ar S. J. sudavė kumščiu ar delnu S. P.. Kas daugiau vyko, jis nematė. Jam visai ne tas rūpėjo, nes jam kraujas iš galvos bėgo upeliais. Matė, kad S. J., E. G. ir G. K. užėjo į S. P. namų vidų.S. D. įėjo paskutinis, tada S. J. trenkė nukentėjusiajam į galvą gal 2 smūgius, gal sykį ir jis trenkė S. P. bet ne į veidą , o į krūtinę. Nežino, kokius fizinius veiksmus E. G., S. J. ir G. K. atliko S. P. atžvilgiu. Namo viduje jo draugai buvo neilgiau kaip 5 minutes. Nežino ar namo viduje vyko muštynės. Iš S. P. namų išėjo S. J. su savo drauge V. P., o prie jo priėjo G. K. ir E. G.. Jie visi nuėjo prie automobilio. S. J. savo draugės V. P. jėga neišnešė ir neišvedė iš namų, pati juk prašė ją parvežti į namus. V. P. nešaukė ir neprašė jos paleisti. Įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, nes nuo įvykio praėjo jau keli mėnesiai. Tada visi, t.y. jis, S. J., E. G., V. P., G. K. ir vairuotojas važiavo į Ukmergės miestą. Atvykus į Ukmergės miestą jie dar išgėrė alaus. Viskas įvyko todėl, nes S. P. jam sudavė į galvos sritį, viskas nuo to ir prasidėjo. Dėl žaizdos galvos srityje niekur jis nesikreipė. Dabar gailisi, kad nekur nesikreipė. Galvos srityje jam yra likęs apie 1 cm ilgio randas. Daikto, kuriuo jam buvo suduota jis atpažinti negalėtų. Jis įvykio metu S. P. jis nespyrė ir kumščiais šiam nesudavė. Nesupranta, kodėl S. P. sugalvojo jį apkaltinti.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. G. savo kaltę pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo posėdžio metu, gailisi, sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu iš dalies, mano, kad turėtų atlyginti 1000 Eur civilinį ieškinį visi bendrai, atlygino ligonių kasai dalį žalos, t.y. 31,00 Eur (t. 3,b.l.107) ir parodė, kad 2020 m. vasario, ar kovo mėnesį, tikslios dienos nežino, buvo pas S. J., (duomenys neskelbtini)., gėrė alų. Tuo metu pas S. J. namuose buvo S. D. ir jo draugas G. K.. Alaus išgėrė nedaug, galimai kiekvienas po dvi skardines, nebuvo girti. Pavakaryje, tikslaus laiko nežino, jie sugalvojo S. D. parvežti į namus, t.y. į Ukmergės miestą. S. J. paskambino pažįstamam D. P.. Pas S. J. atvyko D. P. automobiliu "Mercedes", galimai žalios spalvos. Jie visi, t.y. jis, S. J., S. D., G. K. ir D. P., automobiliu vyko į Ukmergę. Ketinimų nuvykti pas S. P. neturėjo. S. P. pažįsta, nes su juo yra dirbęs karjere. Iki šio įvykio jis tikrai su S. P. nesipyko ir jų santykiai tarpusavio buvo geri. Važiuojant link Ukmergės, S. J. paskambino ar parašė V. P.. V. P. pasakė, kad yra pas S. P., prašė atvažiuoti jos pasiimti. V. P. yra jo krikšto motina, ir yra S. J. meilužė. Galimai V. P. yra ir S. P., meilužė, jeigu pas jį namuose būna. Jis nežino ar iki įvykio S. P. ir S. J. tarpusavyje konfliktavo dėl V. P. ar ne. Tą patį vakarą, tikslaus laiko jis nežino, jie visi penki, t.y. jis, S. J., S. D., G. K. ir D. P., automobiliu "Mercedes", atvyko į (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, S. J. žinojo, kur S. P. gyvena. E. G. nežinojo kur yra S. P. namai. S. P. gyvena daugiabučiame name, tačiau jis turi pasidaręs atskirą įėjimą. Norint patekti į S. P. namus, į laiptinę eiti nereikia. Kadangi prie S. P. namų nėra galimybės automobiliu privažiuoti, todėl automobilį paliko nuošaliau. Keturiese, jis, S. J., S. D. ir G. K., ėjo į S. P. namus. D. P. liko automobilyje. Ėjo keturi, nes S. J. prašė. Šis kažkodėl baiminosi, kad gali kažkas įvykti. Atėjus prie S. P., namų, į duris pabeldė S. D.. Jis, S. J. ir G. K. nuo lauko durų stovėjo maždaug už 3-4 m, prie pavėsinės. Pabeldus, duris atidarė S. P.. S. P. pradėjo rėkauti, S. D. sakė: "ką tu čia veiki". Jam atrodo, tuo metu, S. P. jų net nematė. Po to viskas akimirksniu įvyko, nes trumpai apsižodžiavus, S. P., vieną kartą, kirvio ašmenimis, sudavė S. D. į galvą. Prasivėrus durims iš namų sklido šviesa, todėl jiems, kieme, viskas gerai matėsi. S. P. duris atidarė laikydamas kirvį rankose. Kirvis buvo juodos spalvos, o kotas raudonos spalvos. Tiksliai apibūdinti kirvio negali. Tai nedidelis kirvukas, ne žaislinis. Po suduoto smūgio S. P. atsitraukė į namo vidų, t.y. į koridorių. Tada į koridorių įėjo S. D., iš paskos jam G. K., po to jis ir S. J.. S. P. namuose esantis koridorius yra neplatus, galimai 1-1,5 m pločio tada koridoriuje prasidėjo muštynės, t.y. S. P. su S. D. susikibo rankomis ir pradėjo tarpusavyje stumdytis, vienas kitą laikė už pečių, tuo metu G. K. stovėjo jiems už nugaros. Tada G. K. prie jų prisijungė. Jis iš tikrųjų nežino, kas kokius fizinius veiksmus atliko, nenorėjo jis ten išvis kištis, bet gavosi kaip gavosi. Matė kaip S. D. mojavo kumščiais, tai gal kur ir pataikė S. P.. Nežino ar G. K. sudavė kumščiais S. P. ar ne. Kiek matė, G. K. stovėjo S. D. už nugaros. Po to į namo koridoriuje vykusias muštines įsikišo ir jis. Tiksliai atsimena. Jis du kartus kumščiais sudavė S. P. į viršutinę kūno dalį, galimai krutinę, tiksliai kur pataikė - neatsimena. Nemano, kad daugiau nei du kartus jis sudavė S. P.. Kas padarė sužalojimus S. P. veide jis nežino, nes jis S. P. tikrai į veidą netrenkė. Jis S. P. koja nespyrė. Gal ir galėjo jie visi keturi, t.y. jis, S. J., G, S. D., bendrai įvykio metu kumščiais suduoti 17 kartų ir du kartus įspirti S. P., juk vis dėl to, buvo keturiese. Po suduoto smūgio S. P. pats ant žemės numetė kirvį, todėl jis būdamas koridoriuje, minėtą kirvį numetė į virtuvę, kad daugiau jis nebūtų panaudotas. Jiems užėjus pas S. P. į namus V. P. buvo gretimame kambaryje. Matė V. P. sėdinčią ant lovos. Vykusiose muštynėse dalyvavo ir S. J.. Matė, kaip S. J. vieną kartą ranka sudavė S. P. į nugarą ar į priekį, tiksliai nežino kur. Nežino ar S. J. sudavė kumščiu ar delnu S. P.. Visos muštynės vyko 6 minutes, tikrai ne ilgiau, nes S. J. pasiėmė V. P. ir išėjo iš S. P. namų. S. J. kažkaip po pažasčiu pasikišęs išsivedė ar išsinešė V. P.. Jis, S. D. ir G. K., netrukus išėjo paskui šiuos. V. P. buvo neblaivi, nes jis ją per tiek metų tikrai pažįsta. S. P. irgi įvykio metu buvo neblaivus. Kai S. J. išsivedė V. P. ji nešaukė ir neprašė jos paleisti, pati ji juk juos ir pasikvietė. Jis S. P. sudavė bent porą kartų tai tikrai. Įvykio aplinkybes jis gerai atsimena. Po šio įvykio jis su S. P. jokių santykių nesiaiškino ir jam neskambinėjo.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino iš dalies, atsiprašė nukentėjusiojo posėdžio metu, gailisi, sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu iš dalies, mano, kad turėtų atlyginti 1000 Eur civilinį ieškinį visi bendrai, atlygino ligonių kasai dalį žalos, t.y. 32,00 Eur (t3,b.l.105) 2020-02-15, po pietų, jam į mobilaus ryšio telefoną Nr. 8-674-84644 parašė V. P. žinutę. Žinutėje V. P. jo prašė atvažiuoti jos paimti iš (duomenys neskelbtini). V. P. jam sakė, kad ji yra pas S. P.. V. P. yra jo draugė, meilužė. Jis ir V. P. kartu yra 17 metų. Šiuo metu su V. P. jis negyvena. Iki įvykio dienos jis S. P. pažinojo iš matymo. Iki įvykio dienos tarp jo ir S. P. yra buvę konfliktas, t.y. jis su draugais ar sūnumis buvo atvažiavęs į Anykščių rajoną ir jį sumušė. Anykščiuose buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visa tai buvo prieš du ar tris metus. Konfliktai tarp jo ir S. P. vyksta todėl, kad S. P. pats jam skambinėja ir jį baugina. Kai gavo V. P. žinutę, jis, E. G., S. D. ir S. D. draugas, G. K., D. P. vyko automobiliu "Mercedes" į Ukmergės miestą. Automobilis "Mercedes" priklauso D. P.. Į Ukmergės miestą vyko, nes vežė S. D. į namus. Nuo V. P. žinutės gavimo praėjus apie 15 minučių, jie jau buvo Šventupės kaime. Atvykę į Šventupės kaimą pas S. P. į namus, kurio tikslaus adreso jis nežino, iš automobilio išlipo jis, E. G., S. D. ir G. K.. D. P. liko automobilyje, nes šis nevaikšto. S. P. namas yra daugiabutis, neatsimena ar į jo namus yra atskiras įėjimas ar bendras. Visi keturi nuėjo prie S. P. laiptinės (durų). Kadangi S. P. durų skambučio neturi, todėl jie pabeldė į duris. Duris jiems atidarė S. P.. S. P. plačiai atidarė duris ir pasakė: "o gaidžiai", ir užsimojo rankoje laikomu kirvuku, ir juo sudavė S. D. į galvą. Kai atvažiavo niekas su S. P. net neketino muštis. S. P. pirmas pradėjo, kirviu sudavė S. D. į galvą, ir padarė kirstinę žaizdą S. D. galvoje. S. D. iš galvos labai bėgo kraujas. Kirvis buvo pagamintas iš juodo metalo, tai buvo "Fiskar" firmos kirvis. S. P. kirviu sudavė S. D., nes jie prie durų stovėjo eilute, o S. D. buvo arčiausiai S. P.. Po S. P. suduoto smūgio įvyko susistumdymas, t. y. E. G., S. D. ir G. K. susistumdė su S. P.. Susistumdymas įvyko koridoriuje. Ar tuo metu minėti asmenys tarpusavyje mušėsi, nematė. Matė, kad jie tarpusavyje tik stumdėsi. Tuo metu S. D. stovėjo rankomis už galvos susiėmęs. Susistumdymo metu, jis praeidamas pro šalį, vieną kartą, delnu sudavė S. P., kai šis jį laikė už megztinio. Kumščiu S. P. jis nesudavė. Daugiau šio jis nemušė. Po suduoto smūgio jis nuėjo į kambarį ir išsivedė V. P.. V. P. vedėsi po paranke, apsikabinęs. V. P. rankose nenešė. V. P. atžvilgiu jis jokio smurto nenaudojo. V. P. nesipriešino, išėjo ir viskas kartu su juo. Tą dieną V. P. buvo kaip reikiant neblaivi. Ar įvykio metu S. P. buvo neblaivus nežino. V. P. tuo metu buvo apsirengusi, nes jam atėjus į kambarį ji ant sofos žiūrėjo televizorių. Išvedęs V. P. iš S. P. namų, jie stovėjo prie automobilio ir kartu rūkė, t.y. rūkė jis ir V. P.. Maždaug po 5 ar keturių minučių iš S. P. namų išėjo E. G., S. D. ir G. K.. Išvesdamas V. P. matė, kad S. P. stumdo E. G., S. D. G. K.. Jie tarpusavyje nesimušė. Kas S. P. 17 kartų sudavė kumščiais į galvos, krūtinės ir rankų sritis jis nematė, taip pat nežino kas nukentėjusiajam spyrė du kartus. Negali pasakyti ar S. P. įvykio metu galėjo būti padaryti sužalojimai nurodyti įtarime, ar ne. Iš S. P. namų išėjus E. G., S. D. ir jo draugui, jie visi šeši, automobiliu "Mercedes" važiavo į Ukmergės miestą. Žino, kad tą vakarą jų ieškojo policija Anykščių rajone, tačiau jie tuo metu buvo dar Ukmergės mieste. Įvykio vakarą jis ir jo draugai buvo blaivūs, nes buvo tik po dvi skardines alaus išgėrę. Po minėto įvykio jis su S. P. bendravo telefonu. S. P. pats jam skambino ir gąsdino taksistais. Kadangi S. P. laiko ant jo piktumą, todėl mano, kad S. P. visas aplinkybes perdeda ir pagrąžina.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su S. D. buvo daug išgėrę, gal porą bonkių degtinės. Buvo prie savo namų, prie kiemo (duomenys neskelbtini) paskambino jo žmonos brolis. Pasakė, kad atvažiuoja, reikės pagalbos-laiko moterį uždarytą, nepaleidžia. Jis atvažiavo su Mersedesu nedideliu. Kartu dar buvo S. J. ir E. G.. Jie turėjo mašinoje alaus, važiuodami gėrė. Jie buvo vidutiniškai išgėrę, S. D. ir G. K. buvo girtesnį, jis mano kad būtų pripūtęs gal 3 promiles. S. J. prašė važiuoti paimti moters iš Šventupės, kurią laiko uždarytą. Buvo išgėręs, tai ir važiavo. Kur eiti žinojo S. J.. Jie nuėjo visi, paskambino ar pabeldė. Kuris skambino nepamena. Ir kas kaip stovėjo nepamena. Toliau kažkokios grumtynės įvyko. Ten jie apsižodžiavo. Jų niekas nekvietė užeiti į vidų. Įvyko apsistumdymas. G. K. nematė, kaip nukentėjusysis su kirvuku sudavė kažkam. Ėjo dėl draugiškumo kartu. Kas kam sudavė negali pasakyti. Jis nukentėjusiajam tikrai nesudavė. Kai vyko grumtynės jis įsiterpė į tarpą, kad grumtynių nebūtų. Jis skyrė visus, nenorėjo, kad būtų konfliktas. Ten buvo grupės muštynės. Nukentėjusysis grūmėsi su visais, o G. K. įsikišo ir skyrė. Jis matė, kaip S. J. išsivedė savo moterį. Išeinant jis matė kaip S. P. ir S. D. buvo sužaloti. Dėl girtumo neatsimena kaip viskas buvo. Nukentėjusįjį tuomet matė pirmą kartą. Su nukentėjusiuoju jo santykiai geri , jis dirba taksistu, kartais naudojasi jo paslaugomis. Jei reikės civilinį ieškinį atlygins, tačiau jo manymu civilinis ieškinys yra gerokai per didelis.
Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad kada viskas vyko tikrai neatsimena, prieš du ar tris mėnesius, galimai įtarime nurodytu laiku. Tą dieną daug alkoholio vartojo, su S. D., gėrė degtinę. Vakarop, tikslaus laiko nežino, S. D. paskambino kažkoks pažįstamas, kuris paprašė pagalbos. Tas pažįstamas sakė, kad jo žmona ar sugyventinė yra pas kažkokį vyrą Šventupės kaime ir jos niekur neišleidžia. Tuo metu jis ir S. D. buvo girti, todėl tiksliai visų aplinkybių jis neatsimena. Ką tiksliai S. D. kalbėjo su pažįstamu jis nežino. Nuo skambučio praėjus apie 20 minučių iš kaimo, kuris yra Anykščių r., atvažiavo S. D. pažįstami. Jie atvažiavo į Ukmergę kažkokiu mažu automobiliu, galimai "Mersedes" markės automobiliu. Kiek atsimena atvažiavo trise, t.y. jaunas "bachuriukas", storas vyras ir vairuotojas. Tada, jie visi, iš Ukmergės miesto važiavo į Šventupę. Tie asmenys juos paėmė nuo "barako", kuris yra (duomenys neskelbtini). Į Šventupės kaimą nuvažiavo penkiese, t.y. jis, S. D., jaunuolis, storas vyras ir vairuotojas. Atvykę į Šventupės kaimą, jie sustojo aikštelėje, po to nuo aikštelės ėjo gal apie kilometrą. Vairuotojas pasiliko automobilyje ir jų laukė, o jie keturiese nuėjo pas S. P.. Jis pats S. P. nepažįsta, tą vakarą jį pirmą kartą matė. Jam yra žinoma tik tiek, kad jis yra taksi vairuotojas. Jiems nuėjus pas tą žmogų į namus, į duris kažkas pabeldė. Jam atrodo, tas storas vyras beldė, nes jo "boba" ten buvo, tai jis pirmas ten ir ėjo. Duris atidarė S. P.. Tada tarpduryje įvyko žodinis konfliktas. Viskas vyko nedidelėje patalpoje, taip vadinamoje verandoje. Ta patalpa buvo siaura. Ką jie tiksliai kalbėjo jis neatsimena, gali tik pasakyti, kad jie "koliojasi", t.y. vadinosi necenzūriniais žodžiais. Atsimena, kad S. P., atidaręs duris, rankoje turėjo kažkokį daiktą panašų į lazdą ar strypą. Daikto apibūdinti negali, nes neatsimena. Negali pasakyti ar tuo daiktu S. P. kam sudavė ar ne. Gali tik pasakyti, kad jie 100 procentų tarpusavyje stumdėsi. Stumdėsi S. P. ir storas vyras. Neatsimena ar jaunuolis ir S. D. susistumdyme dalyvavo ar ne. Visas nesąmones dėl "bobos" pradėjo storas vyras, todėl ten ir važiavo aiškintis. Jis stovėjo nuošaliau. Įsikišo tuo metu, kai vyko susistumdymas. Susistumdymo metu jis skyrė storą vyrą su namo savininku. Bandė išskirti juos atsistojęs tarp šių asmenų, skyrė rankomis ištiesęs jas į šalis. Šio skyrimo momentu namo savininkas jį net užgavo, tik negali pasakyti rankomis ar tuo daiktu. Namo savininkas jam pataikė kažkur į veido sritį, į nosį ar į kaktą. Kadangi jam jų išskirti nepavyko, nes jis yra per mažos kategorijos, kad tokius "dramblius" išskirti, tai nusipjovė ir atsitraukė. Buvo jis namo viduje, t.y. tokiame kaip koridoriuje, bet po to atsitraukęs išėjo į kiemą. Kaip toliau namo viduje tas sustumdymas vyko jis nežino, nematė, o gal neatsimena. Atsimena, kad po to storas vyras išsivedė moterį iš to vyro namų. Kaip ta moteris atrodė jis neatsimena. Kai tą moterį išsivedė storas vyras jie visi važiavo į Ukmergę. Jis S. P., nemušė, jam rankomis nesudavė ir kojomis nespardė. Jis tikrai negali pasakyti ar S. D., jaunuolis ir storas vyras mušė S. P..
N. S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Turi meilužę V. P., draugauja apie aštuonerius metus. V. P. dažnai atvažiuoja pas jį ir pabūna kelias dienas. Žino, kad ji turi sutuoktinį. Taip pat žino, kad V. P. prieš jį turėjo kitą jaunesnį meilužį - S. J., gyv. (duomenys neskelbtini) Tačiau jo telefono numerio nežino, nes jį yra užblokavęs, kadangi anksčiau S. J. jam rašinėdavo žinutes su grasinimais susidoroti, primušti, nes jis iš jo paveržė V. P.. 2020-02-10 pas jį atvažiavo V. P.. Iki 2020-02-15 vakaro V. P. buvo pas jį namuose. 2020-02-15, apie 18:00 val., jiems būnant bute, į duris kažkas pasibeldė. Pamanė, kad kaimynas parnešė skolintą įrankį. Prieš tai jie abu su V. P. gėrė alkoholį. Buvo lengvai išgėrę, tačiau negirti. Pažiūrėjęs pro durų akutę, nieko nematė. Atrakino duris ir į koridorių įėjo keturi vyrai. Du iš jų jis pažino, tai buvo S. J. ir E. G., kitų dviejų vyrų nepažįsta. Visi keturi vyrai į koridorių įgriuvo netikėtai, nustūmė jį į kampą prie sandėliuko ir vonios kambario durų, ir nieko nesakę pradėjo mušti. Visi smūgiavo kumščiais į galvą apie 10-15 kartų. Kiek kartų, kuris vyras, jam tuo metu sudavė, jis nežino, tuo metu negalėjo jis atskirti kieno čia kumštis yra. Smūgių metu į koridorių įėjo S. J.. Į koridorių įėjęs S. J. jam pasakė: "pakliuvai pidere", ir tarp trijų vyrų jam suduodamų smūgių S. J. du kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį. Šių smūgių metu, negali pasakyti kaip įvyko, tačiau minėti trys vyrai jį prispaudė prie sienos, t.y. jam du nepažįstami vyrai jį kažkaip laikė už rankų prispaudė prie sienos. Šiems dviems nepažįstamiems vyrams jiems tokiu būdu laikant prispaudus prie sienos, E. G., nemažiau kaip du kartus, spyrė jam į veido sritį. Nugriuvęs jis nebuvo, mušė stovintį. Kiek tiksliai E. G. spyrė jam negali pasakyti, nes nuo suduodamų smūgių jis buvo lengvai apsvaigęs. Kuzavinis irgi mušė, tačiau negali pasakyti kiek kartų. Tuo metu, kai jį spardė, S. J. nuėjo į kambarį, apkabino V. P. ir ją pakėlė ant rankų ir išsinešė iš buto į kiemą. Moteris nesipriešino, nerėkė, neprašė pagalbos. Bute liko V. P. drabužiai, batai, mobilusis telefonas. Įkandin S. J., nešančio V. P., į kiemą išėjo ir kiti trys su juo atėję vyrai. Mano, kad šie keturi vyrai buvo atvykę kažkokiu automobiliu ir palikę jį stovėti gatvėje. Jis iš savo buto nematė automobilio. Kai jį mušė, jis nerėkė, nekvietė pagalbos. Viskas įvyko labai greitai, trūko gal kokias 5 minutes. Jis mano, kad jį mušė dėl pavydo, keršydami jam už V. P.. Asmenims pasišalinus, jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, jį nuvežė į VšĮ ,,Ukmergės ligoninė" priėmimo - skubios pagalbos skyrių. Ten apžiūrėjo gydytojas, nustatė veido kaulų lūžius, bei nukreipė į Vilniaus m. Žalgirio ligoninę. Po apžiūros Žalgirio ligoninėje, grįžo į namus ir pranešė Ukmergės policijos tyrėjui. S. D. ir G. K. jo atsiprašė. Po įvykio jis pasiėmė dvi savaites atostogų. Jam ir dabar nutirpęs dešinys skruostas, iš nosies nevalingai bėga skystis, prasidėjo galvos skausmai, kurių anksčiau nebuvo. Aktyviausias buvo E. G., tačiau S. J. smūgiavo jam į dešinę pusę, kur jis patyrė didžiausius sužalojimus. Buvo sutarę su V. P., kad ją ryte prieš darbą. Jam rekomendavo gydytojai gerti tabletes nuo skausmo.
L. V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. P. yra jos meilužis, draugas. S. P. ji pažįsta apie 5-7 metus, nuolatos negyvena, atvyksta pasisvečiuoti. 2020-02-10 su S. P. atvyko pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), Savaitę ji buvo pas S. P.. Gėrė alkoholį. 2020-02-14, vakare, tamsiu paros metu, žiūrėjo televizorių, S. P. jau miegojo. Žiūrėdama televizorių išgirdo lyg krebždesį prie durų, kažkas buvo ne taip, į duris niekas nebeldė. Ji nuėjo prie lauko durų. Atidariusi duris pamatė S. J.. Jį pamačiusi greitai uždarė buto duris. Ji galvoja, kad tą dieną S. J. atvyko, nes norėjo pasitikslinti kur tiksliai gyvena S. P.. Su kuo tą dieną buvo S. J. ji nežino. S. J. yra jos meilužis jau ilgą laiką. S. J. gyvena tame pačiame, (duomenys neskelbtini). Šeštadienį, t.y. 2020 m. vasario 15 d., pavakaryje, apie 17.00-18.00 val., ji ir S. P. buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Kažkas pabeldė į duris. Durų atidaryti nuėjo S. P.. Netrukus koridoriuje išgirdo triukšmą, bildesį: "bum, bum..", jokių asmenų pokalbio ji negirdėjo. Jai nespėjus net sureaguoti prie jos priėjo S. J., kuris jai nieko nesakęs, paėmė ją į savo rankas, t.y. galima sakyti po pažaščiu, ir išsinešė iš buto, t.y. iš kambario į koridorių, o po to į lauką. Ji nešaukė, nors ir suprato, kad kažkas vyksta. Ji nesipriešino, nes jai nebuvo prieš ką ten priešintis, nes S. J. yra itin stambaus sudėjimo ir tvirtas vyras, ką ji tokia smulki būtų galėjusi padaryti. S. J. nunešė ją į kieme stovintį automobilį. Automobilio spalvos, markės ir valstybinio numerio ji nežino. S. J. ją pasodino ant automobilio galinės sėdynės, o pats atsisėdo šalia, kad ji niekur neišeitų. Automobilyje sėdėjo vairuotojas, D.. S. J. prieš jos valią, jėga, išnešė ją iš namų ir pasodino į automobilį. Nepraėjus minutei laiko, į automobilį atėjo ir kiti asmenys, t.y. E. G., S. D. ir dar vienas, jai nepažįstamas ir nematytas jaunuolis. Kai S. J. nešė ją iš namų, ji koridoriuje jokių vykstančių muštynių nematė, nes viskas vyko labai greitai. Būdama automobilyje pastebėjo, kad S. D. iš galvos kraujuoja. S. D. sakė, kad jam S. P. su kirvuku kaukštelėjo per galvą. Prieš jos valią jos laisvę suvaržę asmenys jos nemušė, neprievartavo ir jokiais kitais būdais neskriaudė. Ji dėl minėto įvykio jos laisvę suvaržiusiems asmenims jokių pretenzijų neturi, paėmė tai paėmė. Kiek kartų, kokiu būdu ir kokie asmenys mušė S. P. ji nežino, nes nematė. Automobilyje buvę vyrai kažką kalbėjo tarp savęs, apie tai kas įvyko, jos nekalbino. Viskas įvyko dėl S. J. pavydo. Ji iš S. P. atsiėmė jai priklausančius daiktus. Ji bendrauja tiek su S. P. tiek su S. J., todėl nepalaiko nei vienos pusės ir vieno apie kitą prašė nepasakoti. Nuo gruodžio 24 d. gyvena su S. J. bet bendrauja ir su S. P..
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo D. P. parodymų matyti, kad turi automobilį "Mersedes A170" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) S. J. pažįsta, nes jo mama, sesuo arba jis, jo (D. P.) mamos, ar jo, kai kur nors reikia juos nuvežti, prašo pagalbos. S. J. kartais padeda mamai atlikti sunkius vyriškus darbus ūkyje. E. G., S. D., V. P., S. P. nepažįsta. 2020 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neatsimena, S. J. paskambino ir paprašė nuvežti į Ukmergę. Jis sutiko, minėtu automobiliu nuvažiavo pas S. J. į namus, (duomenys neskelbtini)S. J. ir trys nepažįstami vyrai, nuo kurių jautėsi alkoholio kvapas, galimai 18-19 val., nuvežė į (duomenys neskelbtini). To paprašė S. J.. Minėtame kaime sustojo. S. J. ir trys jo draugai kažkur nuėjo. Pas ką S. J. su draugais vyko jis nežino, nei S. J., nei jo draugai, jam nesakė. Kur jo keleiviai buvo, ką veikė, su kuo buvo susitikę, jis nematė, jokių kitų asmenų nematė, triukšmo negirdėjo, sėdėjo vienas savo automobilyje ir laukė jų ateinančių. Gal po 10 minučių, į jo automobilį sugrįžo S. J., kartu su tais pačiais 3 draugais ir moterimi. S. J. paprašė jo juos visus nuvežti į Ukmergę. Nenorėjo, kad tiek žmonių liptų jam į automobilį, bet paprieštarauti bijojo. Visi jie buvo girti. Moteris buvo smulkaus sudėjimo, tamsiais garbanotais plaukais, buvo girta, tyliai, ramiai sėdėjo, nekalbėjo. Fizinių sužalojimų nei ant vieno iš grįžusių asmenų nepastebėjo. Jis S. J. ir jo draugus, moterį paleido Ukmergėje, kažkokio namo kieme, netoli didžiosios "Maxima" parduotuvės (t. I, b. l. 132 - 133).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 530/2020(01) matyti, kad nukentėjusiajam S. P. padarytos daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne, t.y. dešinės akies abiejų vokų 3 x 4 cm dydžio poodinė kraujosruva, kairės akies abiejų vokų 3,5 x 5 cm dydžio poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu, ausies spenelio apatiniame krašte 0,7 x 0,5 cm dydžio poodinė kraujosruva, kairio žasto viršutiniame trečdalyje, išoriniame nugariniame paviršiuje 2 x 3 cm dydžio poodinė kraujosruva, dešinio žasto vidiniame paviršiuje 1,3 x 0,8 cm dydžio poodinė kraujosruva, 1-o krūtinės slankstelio projekcijoje 2 x 3 cm dydžio poodinė kraujosruva, nosies dešinio sparnelio 0,5 x 0,3 cm odos nubrozdinimas, nugaros kairėje pusėje, 11 x 10 cm odos plote, daugybiniai, linijiniai, nuo 0,5 x 0,1 cm iki 4,5 x 0,5 cm dydžio odos nubrozdinimai, dešinio žasto vidiniame – nugariniame paviršiuje daugybiniai nuo 0,5 x 0,1 cm iki 5 x 0,2 cm dydžio odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis, bei analogiški 0,3 x 0,2 cm dydžio odos nubrozdinimai dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, bei dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio kairėje, nosikaulio lūžiai. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dešimčia trauminių poveikių ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicinos pagalbos, t.y. 2020-02-15. (t. 1, b. l. 95 - 97).
Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp įtariamojo S. J. ir nukentėjusiojo S. P. matyti, kad S. P. nurodė, kad 2020-02-15, pas jį į namus atvažiavo S. J.. Atrakinus duris, jas kažkas atidarė iš lauko pusės. Atsidarius durims už jų pamatė tris vyrus. Vieną pažinojo, tai buvo E. G.. Minėti trys vyrai kumščiais pradėjo jį daužyti. Sudavė nemažiau 15 kartų ir nedaugiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, t.y. veidą, krūtinę ir šonus. Kai vyrai jį įspraudė į koridoriaus kampą į jo namų koridorių atėjo S. J.. S. J. jam pasakė: "pakliuvai pidere" ir du kartus kumščiu sudavė jam į veidą. S. J. nuėjo į kambarį, kur buvo V. P., pasikišęs po pažastimi išsinešė V. P.. Tuo meta E. G. jam spardė veidą. E. G. nemažiau kaip du ar tris kartus spyrė jam į veido sritį, sakydamas: - "kiek tau kartų sakė nelysk prie jos". S. P. parodė, kad jis, E. G., S. D. ir jo draugas, nuėjo pas S. P. į namus. S. D. pabeldus į duris, jas atidarė S. P., pasakė: - "o gaidžiai" ir vieną kartą kirviu sudavė S. D. į galvą. S. D. iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Prasidėjo muštynės, kas tiksliai mušėsi jis nežino. Jis, užėjęs į koridorių, vieną kartą, kairės rankos plaštakos delnu sudavė S. P. į dešinį petį. Du kartus kumščiu nesudavė į veido sritį. (t. I, b. l. 165 - 170).
Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp įtariamojo E. G. ir nukentėjusiojo S. P. matyti, kad S. P. nurodė, kad E. G. pažįsta, 2020-02-15, vakare, į jo namus įvirto trys vyrai, vienas iš jų buvo E. G.. Šie trys vyrai jį pradėjo mušti, smūgiavo jam rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, veidą, krūtinę ir šonus. Kuris iš jų jam pirmas sudavė smūgį jis nežino. Jį daužė rankų kumščiais iki tol, kol jis atsirėmė į sandėliuko duris. E. G. ir jam du nepažįstami vyrai bendrais savo veiksmais jam sudavė nemažiau kaip 15 kartų kumščiais. Visi trys jį daužė kumščiais. Atėjo S. J., jam (S. P.) pasakė: "pakliuvai pidere" ir du kartus kumščiu sudavė jam į veidą. S. J. išsinešus V. P. iš buto, kiti trys asmenys gal dar vieną ar du kartus jam sudavė, po to nuo jo atsitraukė ir išėjo paskui S. J. į lauką. Įtariamasis E. G. nurodė, kad į duris pabeldė S. D., jis, S. J. ir G. K. nuo lauko durų stovėjo maždaug už 4-5 metrų, prie prieangio. Duris atidarė S. P.. S. P. ir S. D. susiėmė rankomis, t.y. tarpusavyje pradėjo stumdytis koridoriuje. S. D. ir S. P. susistumdžius, į koridorių įšoko G. K., paskui jis. Prasidėjo muštynės. Jis du ar tris kartus kumščiu sudavė S. P., kur pataikė nežino, gal į veidą ar krūtinę. S. D. ir G. K. taip pat kumščiais sudavė S. P., tačiau nežino kiek kartų šie sudavė ir į kurią kūno vietą pataikė. Galimai, įvykio metu jis, S. D., G. K. sudavė nemažiau kaip 15 kartų kumščiais S. P. į įvairias kūno vietas. (t. II, b. l. 10 - 15).
Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp S. D. ir nukentėjusiojo S. P. matyti, kad S. P. nurodė, kad S. D., mato trečią kartą, pirmą kartą šį vyrą matė įvykio metu, t.y. 2020-02-15, po to po įvykio buvo jis atvažiavęs jo atsiprašyti. 2020-02-15, vakare, jis ir V. P. buvo namuose, išgirdo beldimą į duris, jis duris atrakino. Į jo namus įsiveržė trys vyrai. Vieną žinojo - tai buvo E. G.. Vienas iš nepažįstamų - S. D.. Užėję trys vyrai jį puolė mušti. Pokalbio nebuvo. Visi trys, t.y. E. G., S. D., ir dar vienas, vienu metu pradėjo jį daužyti rankų kumščiais. Šie bendrai jam sudavė nemažiau kaip 15 kartų kumščiais į įvairias kūno vietas, t.y. kūną, veidą, šonus ir krūtinę - į viršutinę kūno dalį. Į buto koridorių atėjo S. J., kuris pasakė: "pakliuvai pidere" ir du kartus kumščiu sudavė jam į veidą. S. J. nuėjo į kambarį, V. P. pažastyje išsinešė. Tuo metu E. G. du ar tris kartus koja spyrė jam į veidą. Įtariamasis S. D. parodė, kad, galimai į duris beldė jis. Duris atidarė pats S. P.. Atsidaręs duris, S. P., jam, viena kartą, kažkokiu metaliniu daiktu, sudavė į galvą. Po suduoto smūgio, jam iš karto pradėjo bėgti kraujas, buvo galvoje padaryta kirstinė žaizda. Jis į S. namų vidų užėjęs nebuvo. Po jam suduoto smūgio jis į namo koridorių nėjo. E. G. ir G. K. užėjo į S. buto koridorių. Tada į koridorių atbėgo S. J. ir vieną ar du kartus ranka sudavė S. P. į galvą. E. G. vieną ar du, ar tris kartus, koja spyrė S. P.. Kur pataikė - nežino. Po šių spyrių, S. J. ne išsinešė V. P., o išsivedė. Jis (S. D.) S. P. kumščiu nesudavė. (t. 2, b. l. 101 - 106).
Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp G. K. ir nukentėjusiojo S. P. matyti, kad S. P. nurodė, kad G. K. nepažįsta, mato antrą kartą, jis pats duris atrakino ir jas atidarė. Į jo namus įsiveržė trys vyrai. Vienas - E. G.. Kitų dviejų jis nepažinojo. Įsibrovę vyrai puolė jį mušti. Jam minėti vyrai, galimai, sudavė nemažiau kaip 20 kartų. Mušė rankų kumščiais, į įvairias kūno vietas, veidą, galvą, krūtinę, šonus. Atėjo S. J., pasakė: "pakliuvai pidere" ir du kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį. Dviems nepažįstamiems vyrams jį laikant prie sienos, E. G., nemažiau kaip tris ar keturis kartus spyrė jam į veidą. Įtariamasis G. K. parodė, kad su S. P. parodymais sutinka iš dalies. S. P. įvykio metu nemušė. Pabeldus į duris jas atidarė vyras. Tarpduryje įvyko žodinis konfliktas. S. P. rankose turėjo kažkokį daiktą, kirvį, žarsteklį, ar į lazdą panašų daiktą. S. P. sudavė kažkam iš jų, rankoje laikomu daiktu. Jis S. P. kumščiu nesudavė ir nespyrė nei vieno karto. Kažkas mušė kojomis tai tikrai, bet tiksliai negali pasakyti kas, nes neatsimena. (t. 2, b. l. 150 - 155).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra mūriniame daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., butas, pažymėtas Nr. 1. Butas yra daugiabučio namo vidiniame kieme. Į butą, esantį pirmame aukšte, patenkama iš medinio tambūro, per skardines lauko duris. Už šių durų yra koridorius. Koridoriaus kairėje yra virtuvė, dešinėje pirmas gyvenamasis kambarys, už jo antras gyvenamasis kambarys. Koridoriaus gale yra sandėliukas. Sandėliuko kairėje yra vonios kambarys. Koridorius išklotas linoleumu. Ant linoleumu išklotų koridoriaus grindų, kampe, ties sandėliuko ir vonios kambario durimis, matomi raudonos spalvos ištiškimai, panašūs į kraują, nuo 0,5 cm iki 1 cm skersmens dydžio, išsidėstę 30 X 20 cm plote. Apžiūrėjus gyvenamąsias patalpas, daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nepaimta. (t. 1, b. l. 4 - 6, 7 - 10).
Iš alkoholio kiekio matuoklio tikrinimų rezultatų matyti, kad 2020-02-16, 01.08 val. nukentėjusiajam S. P. buvo nustatytas 0,35 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 27 - 28).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad nukentėjusiajam S. P. pateikus reikalavimą pateiki visus namuose esančius kirvius, S. P. savanoriškai iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pateikė virtuvėje buvusį kirvuką. Kirvukas buvo lentynoje, kur laikomi maisto gamybai skirti įrankiai. Kirvukas metalinis, o jo rankena iš raudonos spalvos plastiko. (t. 1, b. l. 54 - 55, 56 - 59).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2020-02-16 nutarimo matyti, kad nukentėjusysis S. P. buvo pripažintas nukentėjusiuoju jam buvo išaiškintos procesinės teisės ir pareigos. (t.1, b.l.73-74);
Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad S. D., E. G., S. D. ir G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pagal kurį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
K. S. D., E. G., S. D. ir G. K. veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad visi kartu, t.y S. D., E. G., S. J., G. K., atvyko pas nukentėjusįjį S. P. į namus, esančius (duomenys neskelbtini)., S. P. atidarius buto duris, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami tiesiogine vieninga tyčia, ne mažiau kaip penkiolika kartų kumščiais sudavė S. P. į viršutinę kūno dalį, t.y. galvą, krūtinę, rankas ir kitas kūno vietas, šių smūgių sudavimo metu į buto koridorių patekęs S. J. du kartus kumščiu sudavė S. P. į galvos sritį, po ko E. G. dar kartą ne mažiau kaip du kartus spyrė S. P. į galvos sritį ir šiais savo bendrais veiksmais S. P. padarė daugybines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kūne, t.y. dešinės akies abiejų vokų 3x4 cm dydžio poodinę kraujosruvą, kairės akies abiejų vokų 3,5x5 cm dydžio poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimus, ausies spenelio apatiniame krašte 0,7x0,5 cm dydžio poodinę kraujosruvą, kairio žasto viršutiniame trečdalyje, išoriniame nugariniame paviršiuje 2x3 cm dydžio poodines kraujosruvas, dešinio žasto vidiniame paviršiuje 1,3x0,8 cm dydžio poodinę kraujosruvą, 1-o krūtinės slankstelio projekcijoje 2x3 cm dydžio poodinę kraujosruvą, nosies dešinio sparnelio 0,5x0,3 cm odos nubrozdinimą , nugaros kairėje pusėje, 11x10 cm odos plote, daugybinius, linijinius, nuo 0,5x0,1 cm iki 4,5x0,5 cm dydžio odos nubrozdinimus, dešinio žasto vidiniame – nugariniame paviršiuje daugybinius nuo 0,5x0,1 cm iki 5x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis, bei analogiškus 0,3x0,2 cm dydžio odos nubrozdinimus dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, bei dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio kairėje, nosikaulio lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. K. S. D. kaltu prisipažino visiškai. Iš S. D. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir iš akistatos su nukentėjusiuoju matyti, kad kaltinamajam S. D. pasibeldus į nukentėjusiojo nuomojamo buto duris, nukentėjusysis pats atidarė duris ir turėjo kirvį, kuriuo iš karto tvojo S. D. į galvą, kaip pripažino pats kaltinamasis tai jį suerzino ir nors jam buvo prakirsta galva, pats S. D. visgi dalyvavo muštynėse, pats pripažino trenkęs nukentėjusiajam į krūtinę, be to ir E. G. teisiamojo posėdžio metu ir iš akistatos su nukentėjusiuoju matyti, kad parodė, kad S. D. mojavo kumščiais, bei nurodė, kad visi bendrai galėjo suduoti 17 smūgių. Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai. Iš E. G. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir iš akistatos su nukentėjusiuoju matyti, kad kaltinamasis pats pripažino sudavęs kumščiais du ar tris kartus į veidą ar į krūtinę. K. S. J. kaltu prisipažino iš dalies. Iš S. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir iš akistatos su nukentėjusiuoju matyti, kad kaltinamasis pats pripažino sudavęs kairės rankos plaštaka per dešinįjį petį vieną kartą. Kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino. Iš G. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir iš akistatos su nukentėjusiuoju matyti, kad kaltinamasis nurodė, kad muštynėse nedalyvavo, tačiau E. G. akistatos su nukentėjusiuoju metu paliudijo, kad S. D. ir G. K. taip pat kumščiais sudavė S. P., tačiau nežino kiek kartų šie sudavė ir į kurią kūno vietą pataikė. Galimai, įvykio metu jis, S. D., G. K. sudavė nemažiau kaip 15 kartų kumščiais S. P. į įvairias kūno vietas. Kad G. K. mušė nukentėjusįjį patvirtino ir pats S. P..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina kaltinamųjų veiksmuose esant subjektyvųjį sudėties požymį – tiesioginę tyčią, nes nuteistieji suduodami smūgius kojomis ir rankomis nukentėjusiajam į galvą, veidą, rankas, nugarą, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jo sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jiems buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Nors kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino tik iš dalies o G. K. kaltės nepripažino, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. P. duotais parodymais, šie parodymai sutampa su kitais bylos įrodymais: teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūra, kurie sutampa ir su kitų kaltinamųjų parodymais. K. S. D., E. G., S. D. ir G. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017). Nagrinėjamu atveju kaltinamieji S. D., E. G., S. D. ir G. K. susitarė ir važiavo į (duomenys neskelbtini)., paimti pas nukentėjusįjį S. P. buvusios V. P., be to susitarimą išreiškė ir konkliudentiniais veiksmais, tuo metu, kai jie naudojo fizinius veiksmus nukentėjusiojo S. P. atžvilgiu. Kaltinamieji suprato savo veiksmų esmę ir taip norėjo veikti, todėl BK 24 straipsnio 1 dalis kaltinamųjų atžvilgiu, pritaikyta tinkamai.
Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamųjų kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji S. D., E. G., S. D. ir G. K. bendrais veiksmais nesunkiai nukentėjusiajam sutrikdė sveikatą, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės individualizavimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
S. D. padarė tyčinę nusikalstamą nesunkią veiką. K. S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). S. D. nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas, teistumas išnykęs, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l.121-136). K. S. D. skiriama ir LR BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas devyniems mėnesiams intensyvią trijų mėnesių priežiūrą ir paskiriant įpareigojimus.
S. J. padarė tyčinę nusikalstamą nesunkią veiką. K. S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). S. J. nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, teistumas išnykęs, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l.182-192). K. S. J. skiriama ir LR BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams intensyvią trijų mėnesių priežiūrą ir paskiriant įpareigojimus.
E. G. padarė tyčinę nusikalstamą nesunkią veiką. Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šia nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), būdamas recidyvistu. E. G. bedarbis, administracine tvarka nebaustas, teistas, teistumas neišnykęs, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l.27-80). Kaltinamajam E. G. skiriama ir LR BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – 60 parų areštas.
G. K. padarė tyčinę nusikalstamą nesunkią veiką. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), būdamas recidyvistu, bei neatlyginęs baudžiamuoju įsakymu priteistos baudos. G. K. bedarbis, administracine tvarka baustas, teistas, teistumas neišnykęs, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas (t. 3, b.l.17-36). Kaltinamajam G. K. skiriama ir LR BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – 60 parų areštas. Bausmė bendrintina Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimi pagrindu prie nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti 2020 m.gegužės 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę 80 MGL (4000 Eur) baudą , paliekant galioti baudžiamuoju įsakymu paskirtas poveikio priemones.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą pripažinti civiliniu ieškovu ir padengti padarytą materialinę bei neturtinę žalą (t. 1, b.l. 75-87, 88-90) bei ieškinį dėl 3500 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusysis nurodo, jog jam buvo padaryta ši turtinė žala kai jis buvo gydomas VŠĮ „Ukmergės ligoninė“, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kurioje turėjo būti atlikta skruostikaulio ir nosies operacija, kuri dėl karantino buvo atidėta, negalėjo 2 sav. dirbti, tai, kad nukentėjusysis lankėsi gydymo įstaigose patvirtina medicininių dokumentų išrašai. Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė.
LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.
Nukentėjusysis S. P. prašo atlyginti ir patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 3500 eurų sumai. Kaltinamieji tokios sumos neturtinės žalos nepripažįsta motyvuodami, jog ji nėra tokia didelė.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamieji S. J., E. G., S. D., G. K. savo nusikalstamais veiksmais padarė S. P. žalą. Nukentėjusiajam dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, dėl veido, nosies sumušimo.
Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, teko išgyventi skausmą, gėrė nuskausminančius vaistus akies gydymą, taip pat nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamieji sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, dėl mažareikšmės dingsties. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenybes, turtinę padėtį, kad yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgiant į tai, kaltinamieji turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Iš dalies atsižvelgtina į tai, jog ir patys kaltinamieji įvykio metu nebuvo sužaloti, nes nepateikė tai įrodančių duomenų. S. P. padarytos daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne, t.y. dešinės akies abiejų vokų 3 x 4 cm dydžio poodinė kraujosruva, kairės akies abiejų vokų 3,5 x 5 cm dydžio poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu, ausies spenelio apatiniame krašte 0,7 x 0,5 cm dydžio poodinė kraujosruva, kairio žasto viršutiniame trečdalyje, išoriniame nugariniame paviršiuje 2 x 3 cm dydžio poodinė kraujosruva, dešinio žasto vidiniame paviršiuje 1,3 x 0,8 cm dydžio poodinė kraujosruva, 1-o krūtinės slankstelio projekcijoje 2 x 3 cm dydžio poodinė kraujosruva, nosies dešinio sparnelio 0,5 x 0,3 cm odos nubrozdinimas, nugaros kairėje pusėje, 11 x 10 cm odos plote, daugybiniai, linijiniai, nuo 0,5 x 0,1 cm iki 4,5 x 0,5 cm dydžio odos nubrozdinimai, dešinio žasto vidiniame – nugariniame paviršiuje daugybiniai nuo 0,5 x 0,1 cm iki 5 x 0,2 cm dydžio odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis, bei analogiški 0,3 x 0,2 cm dydžio odos nubrozdinimai dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, bei dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio kairėje, nosikaulio lūžiai. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dešimčia trauminių poveikių ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicinos pagalbos, t.y. 2020-02-15. (t. 1, b. l. 95 - 97).
Teismo vertinimu prašoma priteisti 3500 Eurų neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog S. P. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, sužalojimų padarymo aplinkybes, vertintini 2500 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamųjų S. J., E. G., S. D., G. K. nes jų veiksmų pasekoje atsiradusių sužalojimų atsirado žala. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį ( t. 1, b.l. 115-116, 117-118, 119-122, 123-124) prašė priteisti 126,05 Eur, kaltinamasis E. G. sumokėjo 31,00 Eur (t.3, b.l.107), S. J. sumokėjo 32,00 Eur (t.3, b.l. 105), todėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 63,05 Eur, tačiau kaltinamųjų atsakomybė vis tiek lieka solidari.
Įstatyminis pagrindas priteisti palūkanas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinės ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas. Priteisiant 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje (t.y. dėl 63 Eur, kuriuos kaltinamieji sumokėjo) byla dėl šio civilinio ieškinio dalies nutrauktina.
N. S. P. patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje, kurios priteisiamos iš kaltinamųjų solidariai.
Byloje buvo pripažintas gynėjų adv. V. Budrevičienės, V. Bradulskienės, V. Giriūno ir D. Dudėnienės dalyvavimas būtinu, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos BK 106 str.
K. S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.l. 116-118), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.
Kaltinamajam E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.l. 24-26), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.
K. S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 179-181), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.
K. S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.l. 116-118), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.
Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.l. 164-166), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD diskai su mobiliojo ryšio išklotinėmis saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis 1 vnt, saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK (t.1, b.l. 70-71, 73), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę,
nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, psichotropines ar narkotines medžiagas, d) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, e) dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
P. S. D. 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis S. D. 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis S. D. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) . nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra ar COVID-19 testavimu(skiepijimu), prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. D. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę,
nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, psichotropines ar narkotines medžiagas, d) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, e) dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
P. S. J. 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis S. J. 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis S. J. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini)., nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra ar COVID-19 testavimu(skiepijimu), prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. J. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 parų areštą.
Išaiškinti nuteistajam E. G., kad įsiteisėjus nuosprendžiui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. G. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 parų areštą.
Bausmę subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimi pagrindu prie nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti 2020 m. gegužės 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę 80 MGL (4000 Eur) baudą, paliekant galioti baudžiamuoju įsakymu paskirtas poveikio priemones: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. paskirtą draudimą G. K. naudotis specialiąja teise , teise vairuoti kelių transporto priemones 4(ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo -paskyrimo dienos , t.y. 2020 balandžio 29 d., bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, G. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 224,00 (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt keturi) eurai.
G. K. skirti galutinę bausmę 60 parų arešto, 80 MGL (4000 Eur) baudą, paliekant galioti baudžiamuoju įsakymu paskirtas poveikio priemones: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. paskirtą draudimą G. K. naudotis specialiąja teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 4(ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos , t.y. 2020 balandžio 29 d., bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, G. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 224,00 (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt keturi) eurai.
Išaiškinti nuteistajam G. K., kad įsiteisėjus nuosprendžiui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. K. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. CD diską su mobiliojo ryšio išklotinėmis saugomą prie bylos, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvį 1 vnt, saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK (t.1, b.l. 70-71, 73), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. D., S. J., E. G. ir G. G. solidariai 63,05 Eur (šešiasdešimt tris eurus 5 centus) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai Ž. L. g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”), likusioje dalyje bylą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
N. S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. D., S. J., E. G. ir G. K. solidariai 2500 EUR neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti solidariai iš S. D., S. J., E. G. ir G. G. 850 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo S. P. naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.