Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-08 · Administracinė byla Nr. I-1005-764/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-08
Bylos Nr.
I-1005-764/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03277-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie TM
Trečiasis asmuo
Marijampolės pataisos namams
Advokatai
Juzeva Brinevičienė
Administracinė byla Nr. I-1005-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-03277-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui V. P. ir jo atstovei advokatei Juzevai Brinevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie TM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. pateikė teismui skundą (b. l. 17–18), kuriame prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie TM (toliau – Departamentas) 2013-08-01 sprendimą Nr. 2S-3366 ir įpareigoti atsakovą perkelti pareiškėją į Vilniaus pataisos namus.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad jam yra sunku atlikti bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN), nes, kaip nuo narkotinių medžiagų priklausomam asmeniui, yra sunku atsiriboti nuo jas šioje pataisos įstaigoje vartojančių nuteistųjų ir susilaikyti nuo potraukio vėl pradėti vartoti. Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) nuo narkotinių medžiagų priklausomiems asmenims nevykdomos jokios veiksmingos reabilitacijos programos. Bet net ir jose dalyvaujant kyla grėsmė atkristi, nes narkotines medžiagas vartoja labai daug nuteistųjų. Siekdamas susilaikyti nuo potraukio pradėti vartoti narkotines medžiagas, pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti atlikti bausmę jam paskirtame būryje, todėl jam būdavo skiriamos drausminės nuobaudos ir jis perkeliamas į baudos izoliatorių. Pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus atliktame tyrime nepagrįstai nurodyta, kad bausmę jam paskirtame būryje pareiškėjas atsisakydavo atlikti dėl įsiskolinimo kitiems nuteistiesiems. Pataisos namų administracija nuteistuosius dėl narkotinių medžiagų vartojimo tikrina retai, dažniausiai tikrinami dviejų būrių nuteistieji, kiti tikrinami atsitiktine tvarka. Marijampolės PN administracija yra nepajėgi kovoti su narkotinių medžiagų vartojimu. Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN) narkotinės medžiagos vartojamos žymiai rečiau, ten veikia reabilitacijos programa, be to, pareiškėjas yra vilnietis, čia gyvena jo artimieji ir žmona. Dėl riboto ilgalaikių pasimatymų skaičiaus, pareiškėjas retai susitinka su žmona. Nei Marijampolės PN administracija nei Kalėjimų departamentas pareiškėjo prašymų perkelti jį į Vilniaus PN netenkino. Departamento sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neišreiškė noro dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje. Ne visose programose yra laisvų vietų, be to, šiuo metu pareiškėjas lanko anoniminių alkoholikų grupę. Šią grupę lanko daugiau nei 100 žmonių. Kalėjimų departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjimo neišsamiai ir neobjektyviai, atsakė ne į visus jo išdėstytus motyvus, neatsižvelgė, kad bausmę Vilniaus PN pareiškėjui būtų atlikti geriau.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie TM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26–28) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus PN ir Marijampolės PN pateiktą informaciją, Departamentas konstatavo, kad nėra jokių aplinkybių dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti bausmės Marijampolės PN. Pataisos namuose yra užtikrinamos pareiškėjo teisės, bausmė vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, sudaromos galimybės gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Nuteistųjų perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 p. nuostatos ir Bausmių vykdymo kodeksas. Pagal šių teisės aktų nuostatas, nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos perkelti galima dėl ligos ar kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje įstaigoje. Išimtinių aplinkybių, kurioms esant nuteistasis bausmei atlikti gali būti perkaltas į kitą pataisos įstaigą, sąrašas teisės aktuose nėra nustatytas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 37–39) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namų administracijai nėra žinoma apie pareiškėjo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tokių duomenų nėra ir jo sveikatos istorijoje. 2012 metų III ketvirtį pareiškėjas lankė Suvalkijos regiono Anoniminių alkoholikų asociacijos vykdomus užsiėmimus. Pareiškėjo bausmės atlikimo metu į pataisos namus du kartus buvo atvykę Kauno narkomanų anonimų organizacijos atstovai, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs vykusiuose susitikimuose nėra. Pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistų vykdomoje Narkomanijos prevencijos programoje V. P. nedalyvavo. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios kliudytų pareiškėjui bausmę atlikti Marijampolės PN. Esminis pataisos įstaigos pakeitimo motyvas yra tai, kad jo artimieji ir sutuoktinė gyvena Vilniuje. Pokalbio su specialistu metu pareiškėjas paneigė „Vyrų krizių centrui“ išsiųstame laiške nurodytus teiginius apie sunkią psichologinę savijautą, mintis apie savižudybę ir teigė, kad jaučiasi gerai, savęs nežalojo ir neketina žaloti, tik nori išvykti į kitus pataisos namus. Pareiškėjo teiginiai, kad, būdamas Marijampolės PN, jaučia įtampą, yra nepagrįsti. Skunde nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jo pokalbius su psichologinės tarnybos specialistais, nes pokalbiai trukdavo pakankamai ilgą laiką, pareiškėjas neigė, kad jį kamuoja suicidinės mintys, 2012-02-07 ir 2012-08-21 psichologų konsultacijos atsisakė ir teigė, kad jokių problemų neturi. Pataisos namų administracija 2012-06-18 ir 2013-07-03 pasiūlė pareiškėjui apsispręsti kuriame būryje norėtų atlikti bausmę, tačiau pareiškėjas nurodė, kad sieks tikslo būti perkeltas į Vilniaus PN.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Kalėjimų departamento prie TM 2013-08-01 sprendimo Nr. 2S-3366, kuriuo atsisakyta pareiškėją likusiai bausmei atlikti perkelti iš Marijampolės PN į Vilniaus PN, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas, atliekantis bausmę Marijampolės PN, pataisos įstaigos administracijai 2013-06-07 pateikė prašymą bausmei atlikti būti perkeltas į Vilniaus PN. Marijampolės PN direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-06-07 prašymą, 2013-06-26 raštu Nr. 20/07-363 nurodė, kad pareiškėjo perkėlimas į Vilniaus PN negalimas, nes nėra aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės Marijampolės PN (b. l. 34).

Pareiškėjas V. P. 2013-07-01 pateikė skundą Departamento direktoriui, prašydamas perkelti jį iš Marijampolės PN į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, nes pareiškėjas yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 29–30). Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir Marijampolės PN 2013-07-31 pažymoje Nr. 9/07-10080 pateiktą informaciją, Departamento direktoriaus pavaduotojas prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų bausmės atlikti Marijampolės PN (b. l. 31–32).

Pareiškėjas prašo panaikinti nurodytą Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus pavaduotojo sprendimą ir įpareigoti jį perkelti į Vilniaus PN (b. l. 17–18).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (BVK 69 str. 2 d.). Perkėlimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 69 str. 3 d.).

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių X skyriaus „Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka“ 72 punkte nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu (72.1. p.); dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (72.2. p.). Kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos. Išvadą tvirtina Departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba Departamento direktoriaus pavaduotojas. Pagal patvirtintą išvadą, išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Departamento iniciatyva, kai yra direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.

Pažymėtina, kad Bausmių vykdomo kodekse ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatytas baigtinis aplinkybių, kurioms esant nuteistasis bausmei atlikti gali būti perkeliamas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, sąrašas, tačiau nustatyta, kad toks perkėlimas galimas dėl nuteistojo ligos ar išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Vadinasi, sprendžiant, ar yra pagrindas pagal BVK 69 str. perkelti V. P. iš Marijampolės PN į Vilniaus PN, turi būti įvertinta, ar tam yra teisėtas pagrindas.

Pareiškėjo reikalavimas būti perkeltam iš Marijampolės PN į Vilniaus PN iš esmės grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: 1) jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir, nors šiuo metu jų nevartoja, dėl didelio narkotines medžiagas vartojančių nuteistųjų skaičiaus, galimybės laisvai jų įsigyti pataisos namų teritorijoje, kyla grėsmė, kad pareiškėjas neatsispirs ir vėl pradės jas vartoti; 2) Marijampolės PN nevykdomos jokios nuo narkotinių medžiagų priklausomų asmenų gydymo ar reabilitacijos programos, psichologai nekompetentingi spręsti nuo narkotinių medžiagų priklausomų asmenų problemas; 3) skiriami tik vienos paros trukmės ilgalaikiai pasimatymai, kurių pareiškėjas yra priverstas atsisakyti, nes sutuoktinei, gyvenančiai Vilniuje, per brangu atvažiuoti į Marijampolę; 4) siekdamas būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, pareiškėjas nuolatos pažeidžia pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, dėl ko jam yra skiriamos nuobaudos ir jis uždaromas į baudos izoliatorių, tačiau tuomet negali bendrauti su artimaisiais; 5) bausmę turėtų atlikti Vilniaus PN, kuriuose narkotinių medžiagų vartojimas yra mažiau paplitęs, veikia reabilitacijos programos, be to, būtų arčiau namų ir galėtų dažniau bendrauti su artimaisiais (b. l. 17–18).

Įvertinęs nurodytus pareiškėjo argumentus, Marijampolės PN atsiliepime pateiktus paaiškinimus, taip pat kitus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju BVK 69 str. 2 d. nustatytų pagrindų nėra, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos išimtinėmis ir kliudančiomis jam atlikti bausmę Marijampolės PN. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundas yra grindžiamas išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir niekaip nepagrįstas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, kad esminis motyvas, dėl kurio jis turėtų būti perkeltas į Vilniaus PN yra jo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, nes Marijampolės PN jis neturi galimybės gydytis, dalyvauti reabilitacijos programose. Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad dėl gydymosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus pareiškėjas nesikreipė (b. l. 52), 2012-03-02 pokalbio su būrio viršininku metu nurodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja 9 metus ir problemų dėl to neturi (b. l. 61). Pirminės psichologinės konsultacijos metu (2011-11-02) pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti grupinėse programose, taip pat individualus psichologinis konsultavimas (b. l. 56–57). Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo tik anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kitose programose, organizuotose Kauno narkomanų anonimų organizacijos ir Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistų, nedalyvavo, nes nebuvo sudarytos galimybės, be to, specialistai yra nekompetentingi. Bylos duomenys tvirtina, kad būrio viršininkas, vykdydamas pareiškėjo adaptacijos planą, 2012-08-21 pokalbio metu siūlė jam psichologinę konsultaciją, tačiau pareiškėjas jos atsisakė (b. l. 62). Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Marijampolės PN vykdomos nuo narkotinių medžiagų priklausomų asmenų reabilitacijos programos, tačiau dėl neaiškių priežasčių pareiškėjas jose nedalyvavo. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai yra prieštaringi, t. y. jis teigia, kad nesudaromos galimybės dalyvauti programose, tačiau taip pat nurodo, kad jos nėra veiksmingos, nes vykdomos nekompetentingų specialistų, Marijampolės PN psichologų pagalbos atsisako. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą abejoti niekuo nepagrįstais pareiškėjo argumentais, kad Marijampolės PN neveikia veiksmingos reabilitacijos programos. Pažymėtina ir tai, kad 2013-05-06 psichologinės konsultacijos metu pareiškėjas paneigė asociacijai „Vyrų krizių centras“ skirtame laiške nurodytas aplinkybes apie norą nusižudyti ar save žalotis (b. l. 56–57). Marijampolės PN Krizių įveikos komanda 2013-05-09 posėdžio metu, įvertinusi pareiškėjo asociacijai „Vyrų krizių centras“ skirtame laiške nurodytas aplinkybes bei realią jo psichinę būseną, konstatavo, kad pareiškėjas yra linkęs manipuliuoti ir pervertinti situaciją, nes nori būti pervežtas į kitus pataisos namus.

Teismui pateiktame skunde taip pat nurodoma, kad, siekdamas atsiriboti nuo narkotines medžiagas vartojančių asmenų, pareiškėjas pažeisdavo bausmės atlikimo režimo reikalavimus, tam kad jam būtų skirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių. Marijampolės PN 2013-07-18 pažyma tvirtina, kad pareiškėjui drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių, buvo skirta 12 kartų (b. l. 36). Kita vertus, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą abejoti šiais pareiškėjo argumentais. Pareiškėjo adaptacijos plane esantys duomenys tvirtina, kad 2012-12-28 pokalbio su psichologu metu pareiškėjas tvirtino, jog bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė, t. y. atsisakė bausmę atlikti jam paskirtame būryje, siekdamas išvengti skolų grąžinimo kitiems nuteistiesiems (b. l. 63). Nurodytas aplinkybes pareiškėjas patvirtino savo parašu. Atlikto tarnybinio tyrimo metu, šios aplinkybės iš esmės pasitvirtino, tačiau dėl įrodymų stokos nebuvo pagrindo kito nuteistojo atžvilgiu pradėti tyrimą (b. l. 42). Marijampolės PN administracija, siūlė pareiškėjui pasirinkti būrį, kuriame jis norėtų atlikti bausmę, tačiau pareiškėjas tokios galimybės atsisakė ir pareiškė, kad sieks bet kokiu būdu būti pervestas į kitą pataisos įstaigą (b. l. 64). Apie norą būti perkeltam į kitus pataisos namus pareiškėjas pareikšdavo beveik kiekviename pokalbyje su būrio viršininku (b. l. 63–64). Toks pareiškėjo elgesys ir nenoras bendradarbiauti su Marijampolės PN administracija sprendžiant jo keliamas problemas, sudaro pagrindą abejoti tikraisiais pareiškėjo reikalavimo motyvais. Šias abejones patvirtina ir ta aplinkybė, kad perkėlimui pareiškėjas pasirinko būtent Vilniaus PN, nors pats teigė, kad narkotinių medžiagų vartojimo atveji yra reti ir Alytaus PN. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad bausmę Marijampolės PN pareiškėjas atlieka nuo 2011-10-27, eiti į jam paskirtą būrį pirmą kartą atsisakė 2012-12-28, prašymą būti perkeltam į Vilniaus PN pateikė tik 2013-06-07. Paprašius nurodyti tokio delsimo motyvus, pareiškėjas tik nurodė, kad iki to momento neabejojo, kad sugebės atsispirti pagundai vėl pradėti vartoti narkotines medžiagas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į pareiškėjo argumentus, kad būdamas Vilniaus PN turėtų daugiau galimybių bendrauti su artimaisiais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą būti perkeltam į Vilniaus PN, neatitinka BVK 69 str. nuostatų, t. y. nėra išimtinės ir kliudančios jam atlikti bausmę Marijampolės PN. Teismo nuomone, Marijampolės PN administracija siekė spręsti pareiškėjo keliamas problemas, siūlė jam pasirinkti kitą būrį bausmei atlikti, siūlė psichologų konsultacijas, tačiau tokios pagalbos pareiškėjas kategoriškai atsisakė ir pasirinko kitą savo veiksmų eigą. Teismas pažymi, kad noras būti arčiau artimųjų negali būti pagrindas perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą, nes bausmės atlikimo vieta parenkama laikantis BVK nuostatų, taip pat atsižvelgiant į kiekvienoje pataisos įstaigose esančių nuteistųjų skaičių.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, kliudančios jam atlikti bausmę Marijampolės PN. Kalėjimų departamentas prie TM pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, atsižvelgė į Marijampolės PN 2013-07-31 pažymoje pateiktus duomenis ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo V. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Henrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė