Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo P. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto Liaudies Deputatų tarybos Vykdomasis Komitetas 1988-05-07 sprendimu Nr. 116 „Dėl leidimo vykdyti tyrinėjimo - projektavimo darbus ir žemės sklypų suteikimo” nusprendė suteikti Butų ūkio valdybai 0,8 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tarp geležinkelio šakos į žvejybos uostą ir esamų „Šviesos”, „Spindulio” ir „Žvaigždės” garažų kooperatyvų teritorijų, kooperatiniams garažams statyti (apie 140 boksų), pavedė Statybos ir architektūros valdybai pažymėti suteiktų sklypų ribas, užsakovams pateikus geodezines nuotraukas (e.b.l.9). Klaipėdos miesto Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1989-05-12 sprendimu Nr. 142 „Dėl garažų kooperatyvų organizavimo“ minėtame sklype nusprendė organizuoti prie miesto Vykdomojo komiteto individualių automobilių garažų statybos kooperatyvą „Nendrė“ (sprendimo 1.1 punktas)(e.b.l.10). 1992-07-08 vykusiame Garažų statybos ,,Nendrė” narių susirinkime garažo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirta D. G. (e.b.l. 23-27) 1996 m. spalio 30 d. pažymoje nurodyta, kad D. G. už jam skirtą garažą atsiskaitė, įnešė visa būtiną pajų sumą (e.b.l. 28). Mirus D. G., (duomenys neskelbtini) J. G. pateikė pareiškimą, kurio prašė perrašyti garažą Nr. (duomenys neskelbtini) jos vardu (e.b.l. 30). J. G. pateikė prašymą išregistruoti ją iš garažų statybos kooperatyvo ,,Nendrė“ Narių sąrašo ir perduoti garažą P. B. (e.b.l. 31). 2007-07-05 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi P. B. pardavė garažą pareiškėjui P. J., kuris tapo bendrijos nariu (e.b.l. 33). Byloje pateikta UAB ,,Vakarų matininkas” parengta statinių kadastrinė byla, iš kurios matyti, jog garažo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-22 įsakymu Nr. AD1-3752 pareiškėjo garažui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (e.b.l.56-61). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. L., (duomenys neskelbtini) , patvirtino, kad po D. G. mirties iš J. G. garažą įsigijo P. B.; bendrijos buhalterė išdavė 1996-10-30 pažymą dėl pajaus įnešimo; tuo metu savininke jau buvo J. G.. Liudytoja D. K. nurodė, kad ji bendrijoje dirbo buhaltere, apie garažų savininkus duomenų nekaupė, nežino, kas ir kada pirko garažą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas. 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015). Netenkinus bent vienos sąlygos, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.

CK 4.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėjas P. J. garažą pirko 2007-07-05, prieš tai garažo valdytoju buvo P. B.. Duomenų, kada, kokio sandorio metu P. B. įgijo garažą, byloje nėra. Iš Garažų savininkų bendrijos „Nendrė“ pirmininko V. L. 2017-02-08 pažymos matyti, kad bendrijos narys D. G. garažą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 1992-07-08, jį valdė iki savo mirties(duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad 1996-10-30 J. G. pateikė prašymą išregistruoti ją iš bendrijos narių, 1996-10-30 į bendrijos narius buvo priimtas P. B.. Iš teismui pateiktų pirminių dokumentų nustatyta, jog 1996-08-12 J. G. pateikė bendrijai prašymą garažą perrašyti jos vardu, vėliau pateikė prašymą garažą perduoti P. B.. Duomenų, ar garažas buvo perrašytas, nėra, tačiau iš P. B. prašymo matyti, kad jis kreipėsi į kooperatyvo „Nendrė“ pirmininką prašydamas priimti jį į garažų kooperatyvo narius, o 2007-07-05 kaip teisėtas garažo valdytojas pardavė nurodytą garažą pareiškėjui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, bei įvertinus tai, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių įrodymų, suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl garažų statybos kooperatyvo „Nendrė“ garažo Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų sąžiningo įgijimo, valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, laikytina, kad prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 270 str., 530-533 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad P. J., a.k(duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į garažo patalpas 23,01 kv. m. ploto, esančias(duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu(duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas plane ,,1G1b“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.