Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-607-169/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-14
Bylos Nr.
2-607-169/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Ieškovas
BUAB „Rekolas“
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Kristina Sūnaitienė
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 14 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieškovės BUAB „Rekolas“ atstovams Giedriui Mikuliui ir Eglei Banytei,

atsakovės R. B. individualios įmonės „L.“ atstovams R. B., advokato padėjėjai Kristinai Sūnaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Rekolas“ ieškinį atsakovei R. B. individualiai įmonei „L.“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 50 000 Lt skolą. Nurodė, jog ieškovei 2011-12-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, patikrinus bankrutuojančios įmonės dokumentus, paaiškėjo, kad 2012-01-02 tarp ieškovės ir atsakovės atliktas 50 000 Lt įskaitymas. Kadangi minėtas įskaitymas atliktas jau priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, kuria taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – viso ieškovės turto areštas, toks įskaitymas pažeidžia kitų ieškovės kreditorių reikalavimus, todėl yra pagrindas įskaitytą 50 000 Lt sumą priteisti ieškovei.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai sutartiniai santykiai 2003-01-03 autotransporto paslaugų sutarties bei 2004-11-15 paskolos sutarties pagrindu. Pagal šias sutartis bei žodinius šalių susitarimus atsakovė paskolino ieškovei 780 000 Lt, o taip pat teikė kuro transportavimo paslaugas bei ieškojo naujų kuro pirkėjų, kuriems nesumokėjus už nupirktą kurą ieškovei, ši turėjo teisę sulaikyti jai pagal paskolos sutartį perduotas sumas, lygias klientų skoloms. Vienas iš atsakovės surastų klientų buvo UAB „Mustangas“, kuriai 2009-05-18 buvo iškelta bankroto byla ir, kurios įsiskolinimas ieškovei sudarė 142 377,93 Lt. Kadangi ieškovė sulaikė atitinkamą sumą iš jai atsakovės paskolintų lėšų, BUAB „Mustangas“ akcininkai J. Z. ir R. B. pasirašė vekselius 140 000 Lt sumai atsakovės vadovui R. B. ir pagal šiuos vekselius sumokėjo 50 000 Lt. 2011-06-30 ieškovė BUAB „Mustangas“ 142 377,63 Lt skolą pripažino beviltiška ir nurašė, o 2012-01-02 ieškovė su atsakove pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą, pagal kurį BUAB „Mustangas“ akcininkų sumokėta 50 000 Lt suma mažinama ieškovės skola atsakovei pagal 2004-11-15 paskolos sutartį ir ta pačia suma mažinama BUAB „Mustangas“ skola ieškovei. Teigė, jog atsakovė niekada nebuvo skoloje ieškovei, todėl šis ieškinio reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir netenkintinas. Vėliau atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė šalių 2012-01-02 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą pripažinti negaliojančiu, kadangi šis aktas buvo pasirašytas jau priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, kuria buvo areštuotas visas ieškovės turtas, todėl minėtas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir laikytinas niekiniu. Pripažinus šį aktą negaliojančiu, taikyti restituciją ir laikyti, kad atsakovė 50 000 Lt suma nesumažina ieškovės skolos, o ieškovė 50 000 Lt suma nesumažina BUAB „Mustangas“ skolos.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė sutiko su reikalavimu pripažinti 2012-01-02 Tarpusavio skolų užskaitymo aktą niekiniu, tačiau restituciją prašė taikyti kitokiu būdu, t.y. priteisti iš atsakovės ieškovei 50 000 Lt sumą ir padidinti atsakovės reikalavimą į ieškovę 50 000 Lt suma.

Ieškovės atstovė E.Banytė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Sutiko su priešieškinio reikalavimu dėl Tarpusavio skolų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu ir prašė taikyti restituciją taip, kaip nurodyta atsiliepime į priešieškinį. Paaiškino, jog atsakovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuosekliai aiškino, kad UAB „Mustangas“ akcininkai 50 000 Lt sumokėjo atsakovei už tai, kad ši už juos sumokėjo BUAB „Rekolas“, todėl nors pagal vekselius 50 000 Lt yra sumokėta fiziniam asmeniui R. B., ši suma turėtų būti laikoma BUAB „Mustangas“ skolos dalimi ieškovei, kuri buvo sumokėta atsakovei, todėl atsakovė turi šiuos be pagrindo gautus pinigus grąžinti ieškovei.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog atsakovės atstovo R. B. pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius gautos lėšos nėra be pagrindo įgytas turtas, būtent vekseliai yra šio turto įgijimo pagrindas. Fiziniai asmenys, išduodami šiuos vekselius nenurodė, jog tai BUAB „Mustangas“ skolos grąžinimas. Kad ieškovė neužskaitė šių pinigų kaip BUAB „Mustangas“ skolos grąžinimo, patvirtina tai, kad ieškovė tuo metu bankrutuojančiai UAB „Mustangas“ pateikė 142 377 Lt kreditorinį reikalavimą. BUAB „Mustangas“ akcininkai žinodami, kad pas ieškovę esantys atsakovės pinigai yra BUAB „Mustangas“ prievolės įvykdymas, pasirašė vekselius atsakovės vadovui, tačiau tai nesukūrė jam pareigos atlyginti ieškovei BUAB „Mustangas“ skolos. Nei įstatymas, nei koks sandoris nenumato, kad pinigai, gauti pagal vekselius, pagal restitucijos taikymo taisykles galėtų grįžti ieškovei. Taikant restituciją atsakovės reikalavimas ieškovei padidėtų 50 000 Lt suma, o ieškovės reikalavimas BUAB „Mustangas“ net negalėtų padidėti, kadangi ji jau buvo pareiškusi kreditorinius reikalavimus BUAB „Mustangas“ visai 142 377 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį.

Liudytojas J. Z. teismo posėdyje parodė, kad bendradarbiauti su ieškove pradėjo per atsakovės įmonę. UAB „Mustangas“ pirko kurą iš ieškovės per atsakovę, o atsiskaitydavo tiesiogiai UAB „Rekolas“. Nurodė, jog jiems buvo žinoma, kad UAB „Rekolas“ turi atsakovės įmonės pinigų, ir, kad turimų pinigų ribose R. B. IĮ „L.“ jiems vežė kurą. Kai UAB „Mustangas“ buvo iškelta bankroto byla, manydami, kad R. B. IĮ „L.“ neatgaus pas UAB „Rekolas“ esančių pinigų, jis ir kitas UAB „Mustangas“ akcininkas R. B. pasirašė vekselius 140 000 Lt sumai R. B. naudai, pagal kuriuos sumokėjo 50 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys.

Byloje nustatyta, kad 2004-11-15 šalys sudarė paskolos sutartį Nr. 13, pagal kurią atsakovė kaip avansinį mokėjimą už naftos produktus, perkamus iš ieškovės, suteikė ieškovei 780 000 Lt paskolą. Šią paskolą ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovei iki 2005-11-16 (38–40 b. l.). Vėlesniais paskolos sutarties pakeitimais paskolos grąžinimo terminas buvo nukeltas iki 2009-11-15 (41–44 b. l.). Šalys taip pat 2003-01-03 buvo sudariusios autotransporto paslaugų sutartį Nr. 01/2003, pagal kurią atsakovė teikė ieškovei transportavimo paslaugas (45 b. l.). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad remiantis minėtomis sutartimis bei įmonių vadovų žodiniu susitarimu atsakovė taip pat teikė tarpininkavimo paslaugas ieškovei, t.y. ieškojo klientų naftos produktams iš UAB „Rekolas“ pirkti, o kaip garantą, kad R. B. IĮ „L.“ surasti klientai atsiskaitys tinkamai, UAB „Rekolas“ galėjo sulaikyti atitinkamas sumas iš jai pagal paskolos sutartį perduotų sumų. UAB „Mustangas“ buvo atsakovės surastas klientas, kuris pirko kurą iš UAB „Rekolas“, tačiau tinkamai neatsiskaitė. 2009-05-18 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1482-390/2009 UAB „Mustangas“ iškelta bankroto byla, kurioje UAB „Rekolas“ pareiškė 178 001,59 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudarė 142 377,63 Lt už parduotus degalus ir 35 623,96 Lt delspinigių (82–83 b. l.). UAB „Mustangas“ iškėlus bankroto bylą, UAB „Rekolas“ sulaikė atsakovės pagal paskolą suteiktų lėšų sumą, lygią BUAB „Mustangas“ skolai, t.y. 142 377,63 Lt. Atsakovės vadovas R. B., laikydamas, kad yra sumokėjęs UAB „Mustangas“ skolą, kreipėsi į bankrutavusio UAB „Mustangas“ akcininkus dėl nuostolių atlyginimo, todėl UAB „Mustangas“ akcininkai J. Z. ir R. B. pasirašė paprastuosius vekselius 140 000 Lt sumai R. B.. Pagal šiuos vekselius R. B. ir J. Z. sumokėjo atsakovės atstovui R. B. 50 000 Lt (47–51 b. l.). 2012-01-02 šalys sudarė Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą, pagal kurį R. B. IĮ „L.“ savininkui sumokėtais UAB „Mustangas“ akcininkų R. B. ir J. Z. 50 000 Lt mažinama UAB „Rekolas“ paskolos suma pagal 2004-11-15 paskolos sutartį, o UAB „Rekolas“ ta pačia suma mažina UAB „Mustangas“ skolą. 2012-01-23 atsakovė pateikė ieškovės bankroto administratoriui kreditorinį reikalavimą, kuriame nurodė, jog 2011-12-28 UAB „Rekolas“ skola jai sudarė 156 681,36 Lt, t.y. 142 377,93 Lt skolos ir 14 303,43 Lt delspinigių. Taip pat nurodė, jog dalis UAB „Rekolas“ skolos, t.y. 50 000 Lt yra įskaityta 2012-01-02, 90 000 Lt paskolos daliai yra išrašyti UAB „Mustangas“ akcininkų R. B. ir J. Z. vekseliai R. B. IĮ „L.“ savininko R. B. naudai kaip būsima kompensacija už UAB „Rekolas“ suteiktą paskolą, pagal 2004-11-15 paskolos sutartį Nr. 13, todėl likęs reikalavimas BUAB „Rekolas“ yra 16 681,36 Lt (6 b. l.).

LR CK 6.50 straipsnis numato, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui.

Įvertinus tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius, tai, kad ieškovė sulaikė pagal paskolos sutartį gautų pinigų sumą, lygią UAB „Mustangas“ skolai, o atsakovė kreipėsi dėl tokios pačios pinigų sumos grąžinimo į bankrutavusios UAB „Mustangas“ akcininkus J. Z. ir R. B. ir šie pasirašė paprastuosius vekselius 140 000 Lt sumai R. B. naudai, darytina pagrįsta išvada, kad iš tikrųjų R. B. IĮ „L.“ įvykdė BUAB „Mustangas“ 142 377,93 Lt prievolę ieškovei UAB „Rekolas“ ir įgijo kreditoriaus teises į UAB „Mustangas“. Kadangi UAB „Mustangas“ bankrutavo, jokio turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, neliko, BUAB „Mustangas“ akcininkai J. Z. ir R. B. pasirašė paprastuosius vekselius, pagal kuriuos jau sumokėjo R. B. 50 000 Lt. Kad tarp šalių susiklostė būtent tokie santykiai, neneigia nei ieškovė, nei atsakovė, tai patvirtina Alytaus vyriausiojo policijos komisariato medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą 52-At-00316-12, esantys duomenys, liudytojo J. Z. parodymai teismo posėdyje.

Nustačius, kad ieškovė BUAB „Rekolas“ sulaikė pagal paskolos sutartį atsakovės jai perduotus 142 377,93 Lt, t.y. negrąžino atsakovei tokio dydžio paskolos dalies, o atsakovė R. B. IĮ „L.“ įvykdė 142 377,93 Lt prievolę už UAB „Mustangas“, laikytina, kad R. B. IĮ „L.“ nebeturi 142 377,93 Lt reikalavimo teisės į BUAB „Rekolas“, o BUAB „Rekolas“ nebeturi tokio paties dydžio reikalavimo teisės į BUAB „Mustangas“.

Dėl 2012-01-02 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu

Byloje nustatyta, jog ieškovei BUAB „Rekolas“ 2011-12-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1370-368/2011 iškelta bankroto byla. Ta pačia nutartimi areštuotas visas ieškovės turtas iki įsiteisės nutartis iškelti bankroto bylą (4–5 b. l.). Minėta, jog 2012-01-02 šalys sudarė Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą, pagal kurį R. B. IĮ „L.“ savininkui sumokėtais UAB „Mustangas“ akcininkų R. B. ir J. Z. 50 000 Lt mažinama UAB „Rekolas“ paskolos suma pagal 2004-11-15 paskolos sutartį, o UAB „Rekolas“ ta pačia suma mažina UAB „Mustangas“ skolą. 2012-01-23 atsakovė pateikė ieškovės bankroto administratoriui kreditorinį reikalavimą, kuriame nurodė, jog 2011-12-28 UAB „Rekolas“ skola jai sudarė 156 6681,36 Lt, t.y. 142 377,93 Lt skolos ir 14 303,43 Lt delspinigių. Taip pat nurodė, jog dalis UAB „Rekolas“ skolos, t.y. 50 000 Lt yra įskaityta 2012-01-02, 90 000 Lt paskolos daliai yra išrašyti UAB „Mustangas“ akcininkų R. B. ir J. Z. vekseliai R. B. IĮ „L.“ savininko R. B. naudai, kaip būsima kompensacija už UAB „Rekolas“ suteiktą paskolą pagal 2004-11-15 paskolos sutartį Nr. 13, todėl likęs reikalavimas BUAB „Rekolas“ yra 16 681,36 Lt (6 b. l.). Byloje pareikštu priešieškiniu R. B. IĮ „L.“ prašo pripažinti 2012-01-02 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

Teismas šioje byloje nustatė, jog iš tikrųjų tarp šalių susiklostė tokie teisiniai santykiai – R. B. IĮ „L.“ įvykdė UAB „Mustangas“ prievolę UAB „Rekolas“ ir įgijo kreditoriaus teises į BUAB „Mustangas“. Kaip minėta anksčiau, UAB „Mustangas“ bankroto byla iškelta 2009-05-18, UAB „Rekolas“ tuo metu sulaikė atsakovės pagal paskolos sutartį perduotas sumas, BUAB „Mustangas“ akcininkai J. Z. ir R. B. pasirašė paprastuosius vekselius R. B. naudai 2009-05-27, 2009-11-30 ir 2010-05-30 ir laikotarpiu nuo 2009-12-30 iki 2011-04-05 sumokėjo R. B. 50 000 Lt. Kaip matyti, faktiškai atsakovė įvykdė BUAB „Mustangas“ prievolę ieškovei 2009 m. ir tais pačiais metais R. B. naudai buvo pasirašyti vekseliai, t.y. teisiniai santykiai, kurių metu pasikeitė prievolės šalys, susiklostė dar iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei, duomenų, kad tuo metu ieškovė būtų buvusi nemoki ir dėl taip susiklosčiusių santykių būtų buvę pažeisti įmonės kreditorių interesai, nėra. Įstatymas nenumato, kokia forma turėtų būti įteisintas prievolės įvykdymas už skolininką, visi nurodyti veiksmai yra atlikti dar iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei priėmimo, todėl atsižvelgęs į šias aplinkybes ir įvertinęs šalių paaiškinimus, kad tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktas – tai šalių suderinta valia buhalterinėje apskaitoje įteisinti seniai įvykusius įvykius (37 b. l.), teismas konstatuoja, jog 2012-01-02 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktu šalys iš tikrųjų siekė tik įteisinti tai, kas faktiškai buvo įvykdyta 2009–2011 m.

Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktas, kuriuo šalys susitarė, kad R. B. IĮ „L.“ savininkui sumokėtais BUAB „Mustangas“ akcininkų R. B. ir J. Z. 50 000 Lt mažinama UAB „Rekolas“ paskolos suma pagal 2004-11-15 paskolos sutartį, o UAB „Rekolas“ ta pačia suma mažina BUAB „Mustangas“ skolą, t.y. šalys neva įskaitė dalį reikalavimų, iš tikrųjų negalėjo sukelti tokių teisinių pasekmių, kokių šalys manė pasieksiančios, kadangi atsakovė visą prievolę, t.y. ne tik 50 000 Lt, bet 142 773,93 Lt už UAB „Mustangas“ įvykdė dar 2009 m. Atsižvelgdamas į tai, kokie iš tikrųjų santykiai buvo susiklostę tarp šalių, į šalių paaiškinimus, kaip jie suvokė tuos santykius, teismas sprendžia, kad šalys dėl nepakankamo teisinio išprusimo ir nesugebėjimo tinkamai kvalifikuoti tarpusavio santykių, sudarė sandorį, kuriuo ydingai bandė įteisinti jau įvykusius įvykius.

Kadangi dokumentą, kurio turinys patvirtina, kad R. B. IĮ „L.“ įvykdė dalį prievolės už UAB „Mustangas“, šalys pasirašė galiojant ieškovei teismo nustatytai laikinajai apsaugos priemonei, tačiau dar nesant galiojančios nutarties iškelti bankroto bylą, kyla šio akto teisėtumo klausimas.

Vienas įmonių bankroto instituto tikslų – kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kreditoriams sudaromos sąlygos patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir finansų, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad, esant galimybei, būtų atkurtas finansinis jo stabilumas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo apsaugoti galimai nemokios įmonės turtinę padėtį ir užkirsti kelią per tą laiką sumažinti jos turtą, taip apsaugant visų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti kelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Iš šio įstatyme nustatyto reglamentavimo matyti, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, pradeda galioti didesnė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių turtinių interesų apsauga, o iki tol, teisme esant paduotam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, nurodyti interesai saugomi ta apimtimi, kuria nustatyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

LR CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju šalių Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktas pasirašytas galiojant teismo nutartimi nustatytam draudimui vykdyti visas UAB „Rekolas“ finansines prievoles. Nors teismas nustatė, kad prievolė buvo įvykdyta už kitą asmenį dar 2009 m. ir todėl šalių 2012-01-02 pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktas iš tikrųjų nebegalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi šiuo aktu šalys bandė įteisinti seniai įvykusį sandorį, kaip minėta anksčiau, laikotarpiu, kada faktiškai susiklostė šie teisiniai santykiai, ieškovei bankroto byla nebuvo iškelta, todėl jos kreditorių interesai nebuvo pažeisti, tačiau pats faktas, kad aktas pasirašytas galiojant ieškovei pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl 2012-01-02 šalių sudarytas Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktas pripažintinas negaliojančiu.

Dėl restitucijos taikymo

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (LR CK 1.80 straipsnis). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos; išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Atsakovė, priešieškiniu prašiusi pripažinti Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą negaliojančiu, prašė taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, t.y. laikyti, kad atsakovė 50 000 Lt nesumažino reikalavimo teisės į BUAB „Rekolas“, o ši 50 000 Lt nesumažina BAUB „Mustangas“ skolos. Ieškovė nesutiko su tokiu restitucijos būdu ir prašė, pripažinus tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą negaliojančiu, priteisti ieškovei iš R. B. IĮ „L.“ 50 000 Lt ir laikyti, kad atsakovės reikalavimas ieškovei yra 50 000 Lt didesnis.

Teismui nustačius, kad atsakovė dar 2009 m. įvykdė UAB „Mustangas“ prievolę ieškovei, todėl R. B. IĮ „L.“ nebeturi 142 377,93 Lt reikalavimo teisės į BUAB „Rekolas“, o BUAB „Rekolas“ nebeturi tokio paties dydžio reikalavimo teisės į BUAB „Mustangas“, konstatuotina, jog 2012-01-02 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktu, jokie reikalavimai nebuvo sumažinti, jokie pinigai nebuvo perduoti, šalys pagal šį sandorį nieko viena iš kitos negavo, todėl restitucija netaikytina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 2012-01-02 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, atsakovei iš ieškovės atsakovei priteistina 144 Lt žyminio mokesčio.

Iš ieškovės taip pat priteistina 35,93 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (LR CPK 96 straipsnio 3 dalis ir 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 282 straipsniais, teismas

n usprendžia:

ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2012-01-02 Tarpusavio atsiskaitymo užskaitymo aktą, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Rekolas“ ir atsakovės R. B. IĮ „L.“, negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Rekolas“ atsakovei R. B. IĮ „L.“ 144 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt keturi litai) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Rekolas“ 35,93 Lt (trisdešimt penki litai 93 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė