- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- AN2-231-1035/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00565-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- R. I.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas R. I. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3576-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 4 d. nutarimu R. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 40 Eur bauda.
R. I. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 21 d. 00.54 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje, t. y. ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, tokiu būdu pažeidė KET 150.10 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi R. I. skundas dėl Institucijos 2024 m. kovo 4 d. nutarimo atmestas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu R. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis paliko pakankamą atstumą kitam automobiliui pravažiuoti. Šioje byloje šis atstumas nebuvo nustatytas, kaip ir pati faktinė situacija, jam pasistačius automobilį „Huyndai“. Automobilio „Seat“ stovėjimo vieta pateiktose nuotraukose yra po jo savininkės B. S. bandymo išvažiuoti. Teismas rėmėsi nuotraukomis, kuriose neužfiksuota reali situacija prieš bandymą išvažiuoti. Be to, byloje pateiktos nuotraukos padarytos taip, kad nesimatytų tikrieji atstumai, siekiant juos nuslėpti.
1.2. B. S. parodė, kad, jeigu bandytų išvažiuoti, būtų kliudžiusi automobilį „Volkswagen“, todėl, apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju išvažiuoti trukdė būtent automobilis „Volkswagen“. Apelianto automobilio „Huyndai“ statymo metu galimai vietoj automobilio „Volkswagen“ stovėjo kitas automobilis arba jo išvis nebuvo. Liudytojai G. M. ir B. S. patvirtino, kad automobilių aikštelė buvo tuščia, kai B. S. statė automobilį. Po to atvažiavo apeliantas ir pastatė savo automobilį palikdamas virš 3,5 m tarpą iki kito automobilio, o iki kelkraščio – apie 9 m. Galimai automobilio „Volkswagen“ savininkas neįvertino atstumų ir per arti pastatė automobilį šalia automobilio „Seat“.
1.3. Byloje taip pat nenustatytas automobilių sustatymo eiliškumas, ar automobilis „Seat“ buvo pastatytas laikantis Kelių eismo taisyklių, ar automobilis „Volkswagen“ netrukdė išvažiuoti, ar tikrai neįmanoma buvo išvažiuoti susiklosčiusioje situacijoje. Be to, įrodinėjimo pareiga buvo perkelta apeliantui, kuris turėjo įrodyti atstumus ir aplinkybė, kad buvo palikta pakankamai vietos išvažiuoti iš automobilių aikštelės. Kyla abejonių, ar automobiliu „Seat“ išvis buvo ketinama išvažiuoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1.4. Byla objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta bei atsakyta į visus R. I. paaiškinimuose keliamus klausimus. Siekiant išsiaiškinti R. I. paaiškinime ir pranešėjo pranešime nurodytas aplinkybes bei įvykio nuotraukų tikslų padarymo laiką, buvo kreiptasi į asmenį, pranešusį apie administracinį nusižengimą, G. M., prašant atsakyti į klausimus: a) kokią transporto priemonę vairuodamas asmuo negalėjo išvažiuoti iš aikštelės; b) kaip buvo išvažiuota iš aikštelės; c) ar statant savo transporto priemonę, aikštelėje stovėjo transporto priemonė, kurios valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) Taip pat paprašyta patikslinti 2023 m. gruodžio 21 d. fiksuoto įvykio nuotraukų darymo laiką – valandą ir minutes bei atsiųsti darytų nuotraukų nukopijuotą variantą, t. y. ekrano nuotraukas iš tos priemonės, kuria jos padarytos. Pranešėjas atsiuntė jo padarytų dviejų nuotraukų nukopijuotą variantą iš mobilaus telefono, kuriuo buvo darytos dvi nuotraukos.
1.5. Pritartina teismo nuomonei, kad R. I., prieš statydamas automobilį „Hyundai“ prieš pat automobilį „Seat“, privalėjo vadovautis KET 150.10 punkto reikalavimais, o byloje įrodžius, kad šiuos reikalavimus jis pažeidė, darytina išvada, kad R. I. pagrįstai ir teisėtai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Vien tai, kad automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini), yra susiklosčiusi kitokia automobilių statymo praktika, nereiškia, jog automobilius galima statyti ignoruojant KET 150.10 punkto reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su byloje Institucijos ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei sprendimu pripažinti jį kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Savo nesutikimą grindžia iš esmės tuo, kad byloje nesurinkta pakankamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti pirminę faktinę situaciją, jam pastačius ir palikus automobilį stovėjimo aikštelėje, o byloje esančiuose įrodymuose (nuotraukose) neužfiksuota buvusi reali situacija, be to, nuotraukos padarytos iškreipiant atstumus tarp automobilių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. I. apylinkės teismui pateiktą skundą dėl Institucijos nutarimo grindė iš esmės analogiškais argumentais. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai dėl jų pasisakė ir motyvuotai atmetė. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Nagrinėjamu atveju R. I. nubaustas už tai, kad daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje pastatė automobilį KET draudžiamoje vietoje, t. y. ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Šiais veiksmais pažeidė KET 150.10 punktą, kuriame numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnai) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Dėl apelianto argumentų, kad jis, pastatęs automobilį, paliko pakankamą atstumą kitam automobiliui pravažiuoti, pažymėtina, jog KET 150.10 punktas draudžia sustoti ir stovėti ne tik ten, kur sustojusi transporto priemonė visiškai užstotų kitą transporto priemonę ir tokiu būdu taptų neįmanoma išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės (stovėjimo vietos), bet ir ten, kur sustojusi transporto priemonė tik trukdytų kitos transporto priemonės vairuotojui išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės (stovėjimo vietos). Apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje pranešėjo (liudytojų) G. M. pateiktas nuotraukas, pranešimo turinį, pranešėjo ir liudytojos B. S. (kitos transporto priemonės vairuotojos) paaiškinimu, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju galimybė išvažiuoti automobiliu „Seat“ buvo ypatingai apsunkinta ir faktiškai neįmanoma dėl per arti pastatyto R. I. automobilio. Buvo paliktas per mažas tarpas tarp minėtų automobilių, dėl ko automobilis „Seat“ neturėjo galimybės saugiai, nekliudant kitų transporto priemonių ar neužlipant ant šaligatvio, išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės.
Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į R. I. argumentus, kad jam statant automobilį faktinė situacija aikštelėje galimai buvo kitokia, t. y. jam pastačius automobilį, jis paliko pakankamai vietos automobiliui „Seat“ išvažiuoti, o šiam automobiliui išvažiuoti kliūtį sudarė vėliau pastatytas automobilis „Volkswagen“. Apylinkės teismas šią R. I. versiją motyvuotai atmetė, pabrėždamas jos nenuoseklumą. Duodamas paaiškinimus R. I. nurodydavo vis kitas aplinkybes, susijusias su apeliaciniame skunde akcentuojama pirmine faktine situacija. Iš pradžių teigė, kad pastatė automobilį ir atstumas iki kito automobilio buvo pakankamas. Vėliau teigė, kad jam statant savo automobilį automobilio „Seat“ nebuvo arba jis buvo pastatytas kitaip, arba šalia automobilio „Seat“ nebuvo minėto automobilio „Volkswagen“. Skundžiamoje nutartyje, išsamiai išanalizavus ir palyginus tarpusavyje R. I., liudytojos B. S. duotus paaiškinimus, teisingai konstatuota, kad R. I. automobilis nebuvo pastatytas anksčiau nei liudytojos automobilis. Taip pat teisingai konstatuota, kad automobiliui „Seat“ trukdė R. I., pažeidžiant KET 150.10 punktą, pastatytas automobilis, o ne automobilis „Volkswagen“. Nėra pagrindo abejoti liudytojos B. S. parodymais, kad ji statė savo automobilį šalia automobilio „Volkswagen“. Kitaip tariant, automobilis „Volkswagen“ jau stovėjo. Liudytojos paaiškinimas, kad jeigu šalia nebūtų automobilio „Volkswagen“, ji būtų stačiusi automobilį kiek kitaip, t. y. ne lygiagrečiai šaligatviui, o įstrižai kampe. Priešingai nei R. I. paaiškinimai, liudytojos paaiškinimai yra logiški ir įtikinami, todėl nėra pagrindo jais netikėti.
Apelianto argumentai, kad šioje byloje jam buvo perkelta įrodinėjimo pareiga, atmestini kaip deklaratyvūs. Aplinkybė, kad R. I. nepripažino kaltės ir teikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo užimtą poziciją, negali būti vertinama kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija, siekdama išsiaiškinti R. I. paaiškinime ir pranešėjo pranešime nurodytas aplinkybes bei įvykio nuotraukų tikslų padarymo laiką, kreipėsi į pranešėją papildomų duomenų ir paaiškinimų. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju Institucija visapusiškai ir išsamiai ištyrė administracinį nusižengimą bei pagrįstai patraukė R. I. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. I. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Institucijos nutarimu R. I. yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį nepakeistą ir R. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.