Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. M. (I. M.) ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl išlaikymo nedarbingam ir paramos reikalingam tėvui padidinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2016 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1170-524/2016 iš atsakovo tėvui ieškovui I. M. priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti tėvui ieškovui I. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nedarbingam ir paramos reikalingam tėvui, trečiasis asmuo T. M., ir tenkino ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo bei nusprendė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti I. M. iš V. M. išlaikymą po 65 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant į I. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš I. M. V. M. 455 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 3,50 Eur išlaidų, turėtų dokumentų vertimui, bei 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme; priteisti iš I. M. T. M. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Pažymi, kad priimtą teismo sprendimą V. M. vykdė ypatingai sunkiai. Lėšų kurį laiką nepervedė, įskaičiavo visas išlaidas ir tik tuomet pradėjo pervesti taip kaip jam geriau. Kurį laiką iš viso negavo jokių pinigų, pervedamų sumų neindeksuodavo. Indeksacija Vyriausybės nustatyta tvarka vyko 2016 metais, 2017 metais, 2018 metais, tačiau ieškovas didesnės sumos negavo.

Ieškovas teigia, jog nuo to laiko kai buvo priteistas išlaikymas iki dabar, ženkliai pasikeitė ekonominė situacija šalyje, padidėjo maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų kainos. Todėl padidėjo ir visų būtiniausių ieškovo poreikių patenkinimas, tapo daug brangesnis. Ši aplinkybė visiems žinoma todėl jos įrodinėti nereikia. Taip pat nereikia įrodinėti aplinkybių, kad ieškovui reikalingas maistas, vitaminai, vaistai, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, komunalinės paslaugos. Nurodo, kad jo sveikatos būklė labai pablogėjo - pastoviai gydosi, guli ligoninėje. 2019 m. gruodžio 31 d. medicinos dokumentų išraše: Diagnozė (pagrindinė liga, jos funkcinė klasė, laipsnis; sutrikimas; kodas pagal TLK-10-AM) - kepenų abscesai - K75.0, 2 tipo diabetas ir komplikacijos, blogai kontroliuojamas - Eli.65; pirminė (esencialinė) hipertenzija - 110; stazinis širdies nepakankamumas - 150.0. Visi susirgimai labai rimti sunkūs, reikalaujantys ypatingai geros mitybos ir priežiūros, vaistų. Tai įrodo medicinos išrašai, vaistų įsigijimo kvitai.

Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.205 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Civilinio kodekso 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ieškovas nevengė išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus ir tai yra įrodyta Klaipėdos apygardos teismo sprendimu.

Dėl pasikeitusio gyvenimo būdo vis labiau įsigali individualistinis požiūris, formuojasi naujos socialinės rizikos grupės ir daugėja socialinės atskirties atvejų, pastarosios tendencijos ypač sustiprėjo dėl ekonominės krizės. Ši socialinė atskirtis sąlygoja, jog šeimos nariai vieni nuo kitų nutolsta ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tarpusavio santykiai nutrūksta arba pasidaro nepastovūs, ar iš viso dėl šeimos skyrybų jų neliko. Kadangi konstitucinė vaikų pareiga globoti ir rūpintis savo tėvais yra pakankamai plati ir neapibrėžta, svarbu yra nustatyti, ar šios pareigos susiaurinimas civiliniame kodekse iki pinigų išmokų užtikrina pareigos globoti ir rūpintis tėvais tinkamą įgyvendinimą.

Ieškovas nurodo, jog įstatymas numato tik vieną išlaikymo formą, kurią teismas gali priteisti išlaikymo reikalingiems tėvams - pinigines išmokas, mokamas kas mėnesį. Tai reiškia, jog priteisti išlaikymą skiriant konkrečią sumą, natūra ar turtu, nėra galima. Išlaikymą teismai priteisia esant dviem sąlygoms: tėvai turi būti ir nedarbingi ir reikalingi paramos. Šiuo konkrečiu atveju jau įrodyta ankstesnėje byloje, jog I. M. yra nedarbingas ir paramos reikalingas tėvas, tačiau jam nepakanka jau priteistos 65 Eur pinigų sumos prisidedant prie gaunamos pensijos, kadangi kaip jau minėta žymiai pasikeitė ekonominė padėtis. Viskas pabrango, dokumentais įrodyta, jog I. M. sunkiai serga ir jam reikalingi vaistai, vitaminai, kurie nedidele dalimi yra kompensuojami, tačiau kitą pinigų dalį reikia sumokėti pačiam. Teigia, jog šiuo metu jis yra visiškam skurde, nes reikia mokėti ne tik už vaistus ir maistą, bet ir už būstą, kitus patarnavimus. Be to, teismas sprendime buvo nurodęs, jog priteista periodinė 65,00 Eur suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ieškovas negavo indeksuotos sumos visiškai. 2016 metais indeksacijos koeficientas buvo 101,7 x 65 : 100 = 66,12 Eur, privalėjo gauti 13,44 Eur daugiau. 2017 m. indeksacijos koeficientas buvo 103,9 x 65 : 100 = 67,54 Eur, privalėjo gauti 30,48 Eur daugiau; 2018 m. indeksacijos koeficientas 101,9 x 65 : 100 = 65,71 Eur, privalėjo gauti 8,52 Eur daugiau. Iš viso 52,44 Eur. Gal ši suma kitiems nėra svarbi ir didelė, bet ieškovui atsidūrus skurde, ši suma yra labai didelė. Be to teismui pateikia banko išklotinę kurioje matyti visi mokėjimai. Vietoj 65 Eur buvo pervedama po 50 Eur ir nereguliariai. Pradėta mokėti 2017 m. balandžio mėnesį, pirma įmoka 49,99 Eur. Iš viso nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2019 m. gruodžio 31 d. V. M. turėjo sumokėti 2535,00 Eur, tačiau išklotinė rodo kad 2016 metais visiškai nėra įmokų. 2017 metais sumokėta po 50,01 Eur periodinėmis įmokomis tik už aštuonis mėnesius. Suma sudaro 400 Eur ir už 2018 metus sumokėta tik už tris mėnesius, suma sudaro 150 Eur. Įsiskolinimas sudaro nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2018 m. gruodžio 31 d. skaičiuojant po 65 Eur kas mėnesį 1985 Eur. 2019 metais sumokėtos taip pat kelios įmokos. Ieškovo nuomone, tai rodo, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo sunkiai sergančiu tėvu, nesistengia ir neteikia net labai minimalios, taip reikalingos pagalbos tėvui I. M., rodo jam nepagarbą, abejingumą.

Ieškinyje yra duomenys, kad I. M. yra senatvės pensininkas. 2014 m. rugsėjo 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą Nr. PE-SP1-10612 dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo ir paskyrė I. M. 222,80 Eur (769,27 Lt) per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki gyvos galvos. Šiuo metu gaunama pensija yra 315,94 Eur. Tai matyti VSDFV Klaipėdos skyriaus išraše. Teigia, kad jis jokio papildomo darbo dirbti negali ir papildomai užsidirbti lėšų pragyvenimui neturi galimybės dėl sveikatos būklės. Pragyvenimui, gydymuisi ir vaistams, vitaminams, maistui, gaunamos pensijos ir išlaikymo 65,00 Eur kuris mokamas nereguliariai, neužtenka. Esant ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, ieškovo nuomone, yra akivaizdu jog 65,00 Eur išlaikymo dydis, kurį privalo mokėti atsakovas yra per mažas. Minimali suma šiai dienai kurią privalėtų teikti atsakovas nedarbingam ir paramos reikalingam tėvui, ieškovo nuomone, remiantis protingumo, sąžiningumo principais turėtų siekti bent jau 200 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Galina Korabliova paaiškino, jog ieškovas yra pagyvenęs ir ligotas žmogus (neturi nei vieno sveiko organo), vartoja daug jam priskirtų medikamentų, vieni iš jų yra kompensuojami, kiti ne. Ieškovas gauna 325 Eur pensiją iš kurios turi ir pragyventi ir pirkti vaistus bei mokėti 45 Eur už pragyvenimą turimame bendrabučio tipo kambaryje. Paaiškino, jog ieškovas su sūnumi visiškai nebendrauja, tarp tėvo ir sūnaus po tėvų skyrybų įvyko nesusipratimas, ieškovas kaltina buvusią žmoną, teigia, kad išlaikymą nepilnamečiam tuo metu sūnui mokėjo. Ieškovo atstovė paaiškino, jog buvo momentai, kai susidarydavo išlaikymo įsiskolinimas, bet jis buvo padengtas. Kai ieškovas skyrėsi su sutuoktine, atsakovo motina paliko sutuoktinei ir nepilnamečiam vaikui butą, o buvusi sutuoktinė jam nupirko bendrabučio tipo kambarį, kuriame yra daliniai patogumai – bendra virtuvė ir tualetas. Nurodė, jog atsakovas ieškovui priteisto išlaikymo reguliariai nemoka, neindeksuoja, perveda 45-50 Eur išmokas, šiuo metu yra susidariusi nemaža skola, šiais metais priteisto išlaikymo išvis nemoka. Ieškovas serga, dažnai guli ligoninėse, vartoja daug vaistų, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Ieškovo atstovė nurodė, jog dėl vartojamų vaistų ieškovo kepenyse prasidėjo puvimas, jam reikia keisti kelio sąnarį. Nurodo, kad ieškovas pyksta ant atsakovo, kad šis nemoka jam priteisto išlaikymo, o atsakovas pyksta ant tėvo, tarp jų nėra bendravimo. Dėl sunkios materialinės padėties susidarusias skolas ieškovui padeda padengti draugai. Tam, kad ieškovas galėtų pragyventi, gydytis ir atidavinėti skolas prašo padidinti jam iš sūnaus teikiamą teismo sprendimu priteistą išlaikymą nuo 65 Eur iki 200 Eur į mėnesį.

2020 m. kovo 3 d. trečiasis asmuo T. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ji yra atsakovo mama ir teigia, jog V. M. tėvas I. M. nesirūpino sūnaus išlaikymu, jo auklėjimu. Kai išsiskyrė vengė mokėti priteistą išlaikymą sūnui, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą, kad priteistų. Teigia, jog su savo tėvu I. M. atsakovas nebendrauja nuo paauglystės. Visą bendro gyvenimo laiką jis dirbo jūreiviu, todėl namuose būdavo retai, kai grįždavo iš reiso išvažiuodavo atostogų į Ukrainą pas gimines, todėl vaikus auklėjo ir išlaikė viena. Nurodo, jog jos sūnus V. M. šiuo metu gyvena Anglijoje, augina du mažamečius vaikus: dviejų ir penkių metų, nuomojasi būstą, moka už vaikų darželį ir mokyklą, todėl jo materialinė padėtis yra sunki. Pažymi, kad jos pensija yra nedidelė (235 Eur), todėl padeda ir jai materialiai, o savo tėvui moka pagal galimybes. Prašo teismo atsižvelgti į sunkią materialinę atsakovo padėtį ir ieškinį atmesti.

2020 m. spalio 6 d. trečiasis asmuo pateikė į bylą papildomą atsiliepimą nurodydama, jog ji kaip atsakovo mama nori pareikšti, kad susijus su Covid-19 pandemija atsakovas nedirbo, todėl jo materialinė padėtis yra sunki, prašo teismo netenkinti ieškovo ieškinio (b.l. 115).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam įteiktas tinkamai - išsiustas jo ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (Liepų g. 19-39, Klaipėda) ir kitu jo žinomu ieškovo nurodytu adresu Jungtinėje Karalystėje (126 Kendal, Purfleet, Essex, RM19 ILL) bei atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai jam įteikti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 12 ir 13 straipsniais (diplomatiniais kanalais per Lietuvos Respublikos ambasadą, bylos lapas (toliau - b.l. 70-72)), vadovaujantis proceso operatyvumo, koncentracijos, atsakovas apie teismo posėdį taip pat informuotas viešo paskelbimo būdu. Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išaiškinta, kad „pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, 56 straipsnio l dalį asmenys turi teisę byloje turėti atstovus, kuriais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai arba asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Tačiau, jeigu Jūs tokio atstovo byloje nepaskirsite, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsniu, Jūs privalote paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam ateityje būtų įteikiami su šia byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu Jūs šios pareigos neįvykdysite ir nenurodysite įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai susiję su byla ir skirti Jums liks byloje ir bus laikomi įteiktais“. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad apie nagrinėjamą bylą atsakovui yra žinoma, bet jis teismui nepateikė atsiliepimo, priešpriešinių įrodymų dėl ieškinio reikalavimų, nepranešė apie savo paskirtą įgaliotą asmenį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina iš esmė atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-394-328/2016 esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas I. M. yra atsakovo V. M. tėvas (b.l. 8). Ieškovo I. M. ir trečiojo asmens, atsakovo motinos, T. M. santuoka nutraukta 1989 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 9-10, 44,46). 1994 m. kovo 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo, iš ieškovo I. M. nepilnamečio sūnaus V. M. išlaikymui buvo nutarta ieškoti alimentus periodinėmis išmokomis (b.l. 45). Ieškovui laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (b.l. 5), ieškovas yra įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę nemokamam kelio sąnario protezui gauti, ieškovui yra diagnozuotas cukrinis diabetas, kuriuo serga daug metų, diagnozuoti kiti susirgimai, užfiksuoti ieškovo nusiskundimai sąnarių skausmais (b.l. 20, 21). 2014 m. rugsėjo 29 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu atsakovui paskirta senatvės pensija 769,27 Lt (b.l. 7), ieškovo gaunama senatvės pensija sudaro apie 223,68 Eur (b.l. 16-18). Ieškovo vardu nėra registruota transporto priemonių, įmonių (b.l. 13, 31). Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 57). Atsakovas V. M. augina nepilnametį sūnų, gim. 2015 m. sausio 5 d. (b.l. 37,38). Atsakovo sugyventinė turėjo teisę į motinystės pašalpą laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d., kuri vidutiniškai sudarė apie 138 svarus sterlingų (b.l. 39-40). Atsakovas turi mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui Jungtinėje Karalystėje (b.l. 41-42,83-84, 85-86, 93-95), taip pat skolinių įsipareigojimų (b.l. 73-74, 75-76). Atsakovas yra sudaręs paskolos sutartį 15000,00 svarų sterlingų sumai 36 mėn. laikotarpiui (b.l. 77-80), taip pat sudaręs būsto kredito sutartį 21 metų laikotarpiui, pagal kurią mėnesinės įmokos sudaro apie 331,21 svarų sterlingų (nuolatinės mėnesinės įmokos) (b.l. 87-88).

2. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-394-328/2016 nustatė, jog atsakovas yra ieškovo sūnus. Ištuokos liudijimu įrodyta, jog jo tėvai išsiskyrė 1989 m. (b. l. 9), kai atsakovui buvo 10 metų. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, jog nutraukę santuoką atsakovo tėvai dar vedė bendrą ūkį. Šis ieškovo paaiškinimas papildomai įrodinėjamas rašytiniais įrodymais: 2007 m. spalio 16 d. susitarimu dėl turto pasidalijimo (b. l. 11) ir 1994 m. kovo 9 d. nutarimu dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo (b. l. 45). Ieškovo kambario įsigijimo dokumentai įrodo, jog ieškovas atskirą gyvenamąją patalpą įsigijo 2007 m. spalio 29 d. (b. l. 57), byloje nėra įrodymų dėl kitos ieškovo gyvenamosios vietos, todėl darytina išvada, jog 1989 m. išsituokę atsakovo tėvai dar ilgai gyveno viename bute, t. y. tame pačiame bute gyveno ir atsakovas. Atsakovas nurodo, jog tarp jo ir ieškovo nebuvo ir nėra tarpusavio supratimo, bendravimo. Šią aplinkybę įrodo ši iškelta byla, tačiau atsakovo nepaneigtas ieškovo motyvas, jog atsakovas visą laiką išlaikė atsakovą, suteikė ir atsakovui su mama paliko butą miesto centre pagal 2007 m. spalio 16 d. susitarimą (b. l. 11). Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas aprūpino atsakovą gyvenamuoju plotu, prisidėjo prie būsto išlaikymo, atsakovo asmenybės formavimosi laikotarpiu, – iki 10 metų amžiaus gyveno kaip šeima ir byloje nesant jokių įrodymų, kad ieškovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį atsakovą, negalima padaryti tokios išvados, kad atsakovas netinkamai vykdė visas tėvo pareigas, nustatytas CK 3.155 str. Byloje įrodyta, jog ieškovas paminėtu nutarimu priteistą išlaikymą atsakovui sumokėjo (b. l. 12). 1994 m. kovo 9 d. nutarimas dėl išlaikymo iš ieškovo priteisimo buvo priimtas, kai atsakovui buvo 15 metų, iki vaiko 15 metų amžiaus ieškovas savo tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką vykdė, ją įvykdė ir vėliau teismui priteisus išlaikymo dydį, todėl padaryti išvados, jog ieškovas šios pareigos nevykdė, nėra teisinio pagrindo. Atsakovo nurodomas motyvas, jog jis su savo tėvu nebendravo, tėvas jam nesuteikė moralinės pagalbos, nėra pagrindas šioje byloje atmesti ieškinį. Visų pirma, šioje byloje būtina įvertinti buvusį ieškovo darbo pobūdį. Byloje įrodyta, kad ieškovas visą savo gyvenimą dirbo jūrininku. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog jūrininko darbo pobūdis buvo susijęs su keletą mėnesių trunkančiais reisais jūroje, todėl šios bylos šalių santykiams ieškovo darbo pobūdis galėjo turėti neigiamos įtakos. Nesant byloje jokių įrodymų dėl ieškovo netinkamo elgesio buityje, padaryti išvados, jog dėl savo darbo pobūdžio ieškovas netinkamai vykdė tėvo pareigas, nustatytas CK 3.155 straipsnyje, nėra teisinio pagrindo. Šių aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu nereikia įrodinėti, kadangi jos yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

3. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (civilinės bylos Nr. 2-2296-1032/2020, b. l. 41). 2007 m. spalio 16 d. susitarimu ieškovas ir trečiasis asmuo buvę sutuoktiniai susitarė, kad T. M. vietoj jo užimamo kambario 10,68 kv. m. bute (duomenys neskelbtini), perka I. M. kambarį 12 kv.m. bendrabutyje (duomenys neskelbtini) (b.l. 43).

4. 1996 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo antstolių kontora išdavė pažymą, jog I. M. alimentų įsiskolinimą apmokėjo iki š.m. rugsėjo 13 d. ir remiantis T. M. pareiškimu, pastaroji jokių pretenzijų jam neturi (b.l. 44).

5. VSDFV duomenimis nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovui buvo mokama 352,06 Eur senatvės pensija (b.l. 87-89).

6. VSDFV informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovo darbovietes ir jam mokamas išmokas nėra (b. l. 90).

7. Atsakovas trečiojo asmens nurodomais duomenimis turi du nepilnamečius vaikus – 2 ir 5 metų.

8. Iš į bylą pateiktų ieškovo medicininių dokumentų nustatyta, kad ieškovui nustatytos diagnozės: 2 tipo cukrinis diabetas E11.65, plaučių embolija I26.0, kepenų abscesai K75.0, poūmi torakalgija, stuburo krūtininės srities osteochondrozė G54.3, su gretutiniais susirgimais (2 tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija, netoksinis vienas skydliaukės mazgas, hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu, šlapimo takų infekcija, priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija, dešinės kojos giliųjų venų trombozė ir k.t. (b.l. 22-30, 101-107). Ieškovui buvo kompensuotos dantų protezavimo paslaugos 305 Eur sumoje (b.l. 31).

9. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovas jam priklausančio registruotino nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b.l. 118).

Dėl ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

10. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų, ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-394-328/2016 sprendimu konstatavo, jog bylos įrodymai neleidžia padaryti išvados, jog ieškovas vengė kaltais veiksmais vykdyti tėvo pareigas ir atsakovas šias aplinkybes įrodė (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir CK 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais.

12. Šios bendrosios teisės normos yra detalizuotos CK 3.205–3.206 straipsniuose, kuriuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus bei detalizuoti pagrindai tokiam išlaikymui ar jo apribojimui. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą – jie privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; šio straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes, ir įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.205 straipsnis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas.

13. Teismas spręsdamas ieškovo ieškinio reikalavimus vadovaujantis Civilinio kodekso 3.4 straipsniu, kur numatyta, kad jeigu šeimos santykiai nereglamentuoti šios knygos ar kitų Civilinio kodekso knygų normų, jiems taikomos kitų civilinių įstatymų, reglamentuojančių panašius teisinius santykius, normos ir taiko CK 3.201 straipsnio 2 dalį, kur numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

14. Šioje byloje įrodyta, jog ieškovas yra 69 metų senatvės pensininkas (b. l. 15, 87-90), šiuo metu gaunantis 352,06 Eur senatvės pensiją, iki 2014 m. rugsėjo 4 d. jam buvo nustatytas 45 procentų darbingumas (b. l. 19). 2018-2019 išrašais iš medicininių dokumentų nustatyta, jog ieškovui diagnozuotas cukrinis diabetas E11.65, plaučių embolija I26.0, kepenų abscesai K75.0, poūmi torakalgija, stuburo krūtininės srities osteochondrozė G54.3, su gretutiniais susirgimais (2 tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija, netoksinis vienas skydliaukės mazgas, hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu, šlapimo takų infekcija, priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija, dešinės kojos giliųjų venų trombozė ir k.t., nuolat turi gydytis pas endokrinologą, urologą, kardiologą, pastoviai turi vartoti jam paskirtus vaistus (b.l. 22-30, 35-39, 101-107). Byloje įrodyta, jog ieškovas turi bendrabučio tipo kambarį (b. l. 41-42), kito turto ieškovas neturi.

15. CK 3.205 straipsnis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai. Į bylą ieškovo pateikti įrodymai dėl jo sveikatos būklės įrodo ieškovo nedarbingumą. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Ieškovo gaunamos pajamos 352,06 Eur ir jo nurodomas vieno mėnesio išlaidų apskaičiavimas, kad jam į mėnesį reikia 734 Eur pajamų būtinosioms išlaidoms (b. l. 45) leidžia iš dalies padaryti išvadą, jog ieškovui yra reikalingas išlaikymas. Paminėtas ieškovo ligų pobūdis ir bylos įrodymai dėl vaistų pirkimo (b. l. 35-39) leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškovui kas mėnesį papildomai reikalinga 100 Eur suma vaistams. Pridėti rašytiniai įrodymai įrodo, jog ieškovas perka insulinines adatas, vitaminus, vaistus nuo skausmo, bei jam priskirtus pastoviai gerti medikamentus. Šį savo poreikį ieškovas privalo patenkinti ir atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę ir pareigą ieškovui padėti.

16. Pažymėtina, kad ieškovas reiškia teismui ieškinį prašydamas pakeisti 2016 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu jam iš atsakovo priteistą 65 Eur išlaikymą iki 200 Eur. Ieškovas į bylą pateikė savo sąskaitos išrašą iš kurio matyti, kad atsakovas iš jo priteistą išlaikymą ieškovui moka nereguliariai bei mažesnėmis sumomis apie 50-60 Eur, paskutinis pavedimas ieškovui buvo atliktas 2019 m. gegužės 9 d. (b.l. 11-14, 108-111).

17. Nagrinėjamoje byloje teismas dėjo pastangas informuoti atsakovą apie bylos nagrinėjimą, Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti jo žinomos gyvenamosios vietos adresu Didžiojoje Britanijoje. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti trečiajam asmeniui atsakovo motinai T. M., kuri pateikė atsiliepimą į ieškinį bei informavo teismą apie tai, kad atsakovas augina du nepilnamečius vaikus ir dėl Covid 19 pandemijos nedirbo, todėl jo sunki materialinė padėtis, teismo vertinimu, atsakovo nedalyvavimas procese atsiliepimo bei duomenų apie savo šeiminę ir turtinę padėtį teismui neteikimas yra atsakovo sąmoningo ir nepakankamai rūpestingo bei atsakingo elgesio pasekmė, kai asmuo sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, asmens nepasirūpinimas dalyvavimu procese iš esmės suponuoja ir tai, kad atsakovas sąmoningai prisiima riziką nerealizuoti savo teisės būti išklausytam, bei gintis nuo jam pareikšto ieškinio (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Civilinėje byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, jo turtinę padėtį nėra. Trečiojo asmens nurodomais duomenimis šiuo metu atsakovas turi 2 nepilnamečius vaikus – 2 ir 5 metų amžiaus bei dėl Covid 19 pandemijos bei nedarbo jo materialinė padėtis yra sunki. 2016 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį – jo paskolos dokumentus, mažo vaiko gimimo ir šio vaiko mamos išlaikymo faktą, todėl ieškovo ieškinio visa apimtimi tenkinti nenustatė teisinio pagrindo. Nesant byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį teismas konstatuoja, kad atsakovas būdamas 41 metų darbingo amžiaus, turi gauti savo amžių bei turimą išsilavinimą atitinkančias pajamas. Teismas įvertina ir tai, kad trečiojo asmens nurodomais duomenimis atsakovas šiuo metu augina 2 nepilnamečius vaikus. Atsakovui yra skirta senatvės pensija, todėl savo poreikius maistui ir būstui jis privalo patenkinti iš gaunamos pensijos. Pažymėtina, kad šiuo metu teismas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, suteiktos paskolos išmokėjimą, jo nedarbą, kas galėtų įrodyti atsakovo sunkią turtinę padėtį. Trečiojo asmens nurodomi duomenys, nesant į bylą pateiktų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepatvirtina atsakovo turtinės padėties (CPK 178 straipsnis).

19. Įvertinus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, jo sveikatos būklę vadovaujantis medicininiais dokumentais ir jam paskirtų nuolat vartoti medikamentų gausą, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies - iš atsakovo ieškovui priteistinas išlaikymas po 65 Eur kas mėnesį ieškovo medikamentams, jo papildomoms medicininėms išlaidoms keistinas iki 100 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pervedant šias lėšas į I. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. Šios išlaidos ieškovui yra gyvybiškai svarbios, todėl atsakovas, iki pat pilnametystės būdamas išlaikomas ieškovo, dirbantis kitoje valstybėje, turi galimybę ir pareigą išlaikymą teikti. Pagal CK 3.208 straipsnio nuostatas ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

21. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo 20 Eur (100 Eur – 65 Eur = 35 Eur × 12× 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 Eur) dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

23. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1170-524/2016 iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ieškovui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant šias lėšas į I. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Atsakovui skirtą teismo sprendimo kopiją palikti byloje ir vadovaujantis CPK 805 straipsniu laikyti tinkamai įteiktu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.