Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1170-524/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

2016 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Jolantos Gailevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nedarbingam ir paramos reikalingam tėvui, trečiasis asmuo T. M., ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo (pilnamečio sūnaus) V. M. išlaikymą – 300,00 Eur periodinę išmoką kas mėnesį, pinigines lėšas pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-10-03 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus sprendimu ieškovui buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Paaiškino, kad nuo 2014-09-29 gauna 222,80 Eur dydžio senatvės pensiją, nuo to momento negauna neįgalumo pensijos. Mano, jog neįgalumo, atsiradusio dėl sunkios sveikatos būklės, faktas yra visiškai akivaizdus ir rimtas bei teisėtas pagrindas tam, kad paramos reikalaujantis tėvas iš atsakovo pilnamečio sūnaus sulauktų pasirūpinimo ir gautų kas mėnesį mokamą išlaikymą. Iš gaunamos pensijos neišgyvena, trūksta maistui, vaistams, jokių darbo pajamų pragyvenimui neturi nuo 2013 metų. Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas neteikė tuo metu nepilnamečiam atsakovui išlaikymo, dėl ko atsakovo motina buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Po santuokos nutraukimo ieškovas vis dar gyveno kartu su buvusia sutuoktine ir atsakovu, tačiau vengė mokėti komunalinius mokesčius, vėliau apskritai nustojo tai daręs. Todėl atsakovo motinai teko visa finansinė našta. Dėl sunkios materialinės padėties atsakovas nusprendė nesiekti aukštesnio išsilavinimo, o eiti mokytis į profesinę mokyklą, kad galėtų save išlaikyti. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas niekada nesidomėjo atsakovo gyvenimu, pasiekimais. Mano, kad nedarbingi tėvai, turintys pakankami lėšų pragyvenimui, neturi teisės į išlaikymą. Mano, jog atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, santaupas. Teigė, kad negali teikti išlaikymo tėvui, kadangi vienas išlaiko šeimą, turi finansinių įsipareigojimų, jo gaunamo darbo užmokesčio ne visada pakanka minimaliems poreikiams tenkinti. Pažymėjo, jog atsakovo motinos pensija yra daug mažesnė nei ieškovo, tačiau atsakovas būdamas sunkioje finansinėje padėtyje neturi galimybės padėti daug sunkiau gyvenančiai savo motinai. Trečiasis asmuo T. M. pateikė atsiliepimą iš ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Palaikė atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-04 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo gaunamos pajamos iš esmės yra artimos minimaliosios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) dydžiui, byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėtų specialiųjų poreikių, kurie sąlygotų didesnius būtinuosius poreikius, ieškovo gaunamos pensijos dydis artimas vidutinės senatvės pensijos dydžio sumai šalyje. Pažymėjo, kad nors ieškovas ir turi sveikatos sutrikimų, serga cukriniu diabetu, jam būtina kelio sąnario keitimo operacija, didžiąją dalį medicininių paslaugų jis gauna nemokamai. Teismas sprendė, kad ieškovo gaunamų pajamų pakanka būtiniausiems poreikiams racionaliai patenkinti. Pažymėjo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip tėvo, pareigas tuo metu dėl nepilnamečio atsakovo. Taip pat padarė išvadą, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį negali teikti ieškovui jo prašomo dydžio išlaikymo.Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus duomenis, rėmėsi tik atsakovo ir trečiojo asmens išdėstytomis aplinkybėmis, todėl teismo sprendimas nėra objektyvus. Palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybei ir papildomai nurodo, kad: Teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismas netinkamai vertino ieškovo galimybes bendrauti ir rūpintis atsakovo gyvenimu, pastarajam buvus nepilnamečiam. Teismas nevertino, kad santuokos nutraukimo metu ieškovas visą turimą turtą paliko buvusiai sutuoktinei ir atsakovui, be to, atsakovą išlaikė.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes bei teismo nurodytus motyvus ir papildomai nurodo, kad apeliantas klaidina teismą, teikdamas aplinkybes dėl rūpinimosi atsakovu, kaip vaiku, bei savo turtinės padėties. Pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl patiriamų išlaidų neatitinka apelianto gaunamų pajamų, todėl mano, kad apeliantas slepia duomenis apie savo tikrąją turtinę padėtį. Teigia, kad aplinkybės dėl būsimos operacijos apeliantui atlikimo ir išlaidų jai bei vaistams nėra pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nustatyta, kad atsakovas yra ieškovo sūnus. Ištuokos liudijimu įrodyta, jog jo tėvai išsiskyrė 1989 m. (b. l. 9), kai atsakovui buvo 10 metų. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, jog nutraukę santuoką atsakovo tėvai dar vedė bendrą ūkį. Šis ieškovo paaiškinimas papildomai įrodinėjamas rašytiniais įrodymais: 2007-10-16 susitarimu dėl turto pasidalijimo (b. l. 11) ir 1994-03-09 nutarimu dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo (b. l. 45). Ieškovo kambario įsigijimo dokumentai įrodo, jog ieškovas atskirą gyvenamąją patalpą įsigijo 2007-10-29 (b. l. 57), byloje nėra įrodymų dėl kitos ieškovo gyvenamosios vietos, todėl darytina išvada, jog 1989 m. išsituokę atsakovo tėvai dar ilgai gyveno viename bute, t. y. tame pačiame bute gyveno ir atsakovas. Atsakovas nurodo, jog tarp jo ir ieškovo nebuvo ir nėra tarpusavio supratimo, bendravimo. Šią aplinkybę įrodo ši iškelta byla, tačiau atsakovo nepaneigtas ieškovo motyvas, jog atsakovas visą laiką išlaikė atsakovą, suteikė ir atsakovui su mama paliko butą miesto centre pagal 2007-10-16 susitarimą (b. l. 11). Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas aprūpino atsakovą gyvenamuoju plotu, prisidėjo prie būsto išlaikymo, atsakovo asmenybės formavimosi laikotarpiu, – iki 10 metų amžiaus gyveno kaip šeima ir byloje nesant jokių įrodymų, kad ieškovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį atsakovą, negalima padaryti tokios išvados, kad atsakovas netinkamai vykdė visas tėvo pareigas, nustatytas CK 3.155 str. Byloje įrodyta, jog ieškovas paminėtu nutarimu priteistą išlaikymą atsakovui sumokėjo (b. l. 12). 1994-03-09 nutarimas dėl išlaikymo iš ieškovo priteisimo buvo priimtas, kai atsakovui buvo 15 metų, iki vaiko 15 metų amžiaus ieškovas savo tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką vykdė, ją įvykdė ir vėliau teismui priteisus išlaikymo dydį, todėl padaryti išvados, jog ieškovas šios pareigos nevykdė, nėra teisinio pagrindo. Atsakovo nurodomas motyvas, jog jis su savo tėvu nebendravo, tėvas jam nesuteikė moralinės pagalbos, nėra pagrindas šioje byloje atmesti ieškinį. Visų pirma, šioje byloje būtina įvertinti buvusį ieškovo darbo pobūdį. Byloje įrodyta, kad ieškovas visą savo gyvenimą dirbo jūrininku. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog jūrininko darbo pobūdis buvo susijęs su keletą mėnesių trunkančiais reisais jūroje, todėl šios bylos šalių santykiams ieškovo darbo pobūdis galėjo turėti neigiamos įtakos. Nesant byloje jokių įrodymų dėl ieškovo netinkamo elgesio buityje, padaryti išvados, jog dėl savo darbo pobūdžio ieškovas netinkamai vykdė tėvo pareigas, nustatytas CK 3.155 str., nėra teisinio pagrindo. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų, ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Paminėti bylos įrodymai neleidžia padaryti išvados, jog ieškovas vengė kaltais veiksmais vykdyti tėvo pareigas ir atsakovas šias aplinkybes įrodė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Šios bendrosios teisės normos yra detalizuotos CK 3.205–3.206 straipsniuose, kuriuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus bei detalizuoti pagrindai tokiam išlaikymui ar jo apribojimui. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą – jie privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; šio straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes, ir įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.205 straipsnis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Šioje byloje įrodyta, jog ieškovas yra senatvės pensininkas (b. l. 7), nuo 20015-01-01 gaunantis 223,68 Eur senatvės pensiją, iki 2014-09-04 jam buvo nustatytas 45 procentų darbingumas (b. l. 5). Byloje įrodyta, jog nuo 2014-10-09 jis yra įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę nemokamam kelio sąnario endoprotezui gauti (b. l. 20), 2015-05-26 išrašu iš medicininių dokumentų įrodyta, jog ieškovas serga cukriniu diabetu, nuolat turi gydytis pas endokrinologą, urologą ir reumatologą (b. l. 21). Byloje įrodyta, jog ieškovas turi bendrabučio tipo kambarį (b. l. 13–14), kito turto ieškovas neturi. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas turi santaupų kitos valstybės banko įstaigoje, nes jo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas nurodytai aplinkybei pagrįsti (CPK 177 str.). CK 3.205 straipsnis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai. Paminėti įrodymai įrodo ieškovo nedarbingumą. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Ieškovo gaunamos pajamos 223 Eur ir jo nurodomas vieno mėnesio išlaidų apskaičiavimas (b. l.132) leidžia iš dalies padaryti išvadą, jog ieškovui yra reikalingas išlaikymas. Paminėtas ieškovo ligų pobūdis ir bylos įrodymai dėl vaistų pirkimo (b. l. 134–138) leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškovui kas mėnesį papildomai reikalinga 65 Eur suma vaistams. Pridėti rašytiniai įrodymai įrodo, jog ieškovas perka insulinines adatas, vitaminus, vaistus nuo skausmo. Šį savo poreikį ieškovas privalo patenkinti ir atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę ir pareigą ieškovui padėti. Kolegija įvertina ir atsakovo turtinę padėtį – jo paskolos dokumentus, mažo vaiko gimimo ir šio vaiko mamos išlaikymo faktą, todėl ieškovo ieškinio visa apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovui yra skirta pensija, todėl savo poreikius maistui ir būstui jis privalo patenkinti iš gaunamos pensijos. Atkreiptinas dėmesys, jog paskolos suteikimas neįrodo atsakovo blogos turtinės padėties. Paskolos suteikimo metu banko įstaiga įvertina asmens pajamas ir ši aplinkybė įrodo, jog paskolą gavęs asmuo turi pajamų, todėl gali iš dalies prisidėti prie tėvo išlaikymo.Iš atsakovo ieškovui priteistinas išlaikymas po 65 Eur kas mėnesį ieškovo medikamentams, jo papildomoms išlaidoms būsimo operacinio gydymo (sąnario keitimo) metu. Šios išlaidos ieškovui yra gyvybiškai svarbios, todėl atsakovas, iki pat pilnametystės išlaikomas ieškovo, dirbantis kitoje valstybėje, turi galimybę ir pareigą išlaikymą teikti. Pagal CK 3.208 str. nuostatas ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš atsakavo ieškovui priteistina po 65 Eur išlaikymo kas mėnesį pervedant į I. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 547044000293649363 SEB banke, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus ieškinio dalį atitinkamai mažintinos bylinėjimosi išlaidos, priteistos iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui. Ieškovo ieškinys patenkintas 30 procentų, nes apeliaciniame skunde ieškovas prašo priteisti po 200 Eur periodinių išmokų, todėl atitinkamai sumažintinos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovo atsakovui priteistina 455 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 3,50 Eur išlaidų, turėtų dokumentų vertimui. Byloje trečiasis asmuo nurodo, jog patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau šios išlaidos mažintinos iki 50 Eur atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei į tai, kad trečiojo asmens ir atsakovo pozicija byloje sutapo ir trečiasis asmuo patyrė per dideles išlaidas advokato pagalbai, todėl iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2–5 d., 98 str.). Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo iš ieškovo priteisti 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau ši suma mažintina atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į šalių teisinį santykį, t. y. į tą aplinkybę, kad išlaikymo prašo tėvas iš sūnaus dėl sunkios turtinės padėties, todėl pernelyg didelės atsakovo išlaidos advokato pagalbai pažeistų protingumo principą ( CK 1.5 str. CPK 3 str. 7d., 98 str.), todėl apeliacinės instancijos teisme atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai mažintinos iki 100 Eur. Atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų apimtį – 30 procentų, iš ieškovo atsakovui priteistina 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti I. M. iš V. M. išlaikymą po 65 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant į I. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 547044000293649363 SEB banke.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš I. M. V. M. 455 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 3,50 Eur išlaidų, turėtų dokumentų vertimui, bei 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš I. M. T. M. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.