Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-125-377/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-09
Bylos Nr.
e2-125-377/2023
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01973-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Ieškovas
G. B.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Petras Remeika
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-125-377/2023Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01973-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,sekretoriaujant Militai Balandienei,dalyvaujant ieškovei G. B., jos atstovui advokatui Petrui Remeikai,

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. B., atstovaujamos advokato Petro Remeikos, nepilnamečio N. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės ir ieškovės G. B. (toliau – ieškovai), ieškinį atsakovui A. P. (toliau – atsakovas), institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N J. P., gim. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2022-08-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskiriant sūnaus mamą G. B.; 2) nustatyti A. P. ir nepilnamečio sūnaus N J. P. bendravimo tvarką; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas nurodė, kad su atsakovu A. P. susipažino 2014 metais. Bendraujant, 2014 metų lapkričio mėnesį pasijuto nėščia. Pirmus nėštumo mėnesius sutarė gerai, tačiau vėliau suprato, kad atsakovas yra ne šeimos žmogus ir visiškai nesirūpinantis ja kaip jo būsimo kūdikio motina, todėl santykius nutraukė. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. J.. Atsakovas tėvystę pripažino gera valia, suteikė sūnui savo pavardę - P. Atsakovas dirba ir gyvena J. K., tikslaus jo adreso nežino. Atsakovas A. P. gera valia mokėdavo sūnaus išlaikymui apie 200 Eur kas mėnesį, tačiau nuo 2022m. rugpjūčio 1 d. nutraukė išlaikymo mokėjimą savo sūnui. Ieškovė nežino atsakovo gyvenimo būdo, užimtumo ir gaunamų pajamų. Tačiau mano, jog jo pajamos yra pakankamai geros ir ženkliai didesnės nei jos. Be to, atsakovas yra sveikas ir darbingas žmogus, todėl gali ir net privalo imtis visų priemonių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai būti tenkinami tinkamai. Iškovė niekada netrukdė atsakovui matytis su sūnumi. Buvo sutarę, kad nepilnamečio sūnaus N. J. auklėjime dalyvaus abu tėvai bendro tarpusavio susitarimo pagrindu ir ginčo dėl dalyvavimo nepilnamečio sūnaus auklėjime nekils. Kadangi sūnaus tėvas gyvena atskirai, siekiant, kad tėvas nors kiek bendrautų su sūnumi, būtina nustatyti bendravimo grafiką teismine tvarka.

Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog palaiko savo pateiktą Išvadą. Mama rūpinasi vaiku. Dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nesutarimų nekyla. 2022 m. lapkričio 15 d. skyriaus specialistė lankėsi G. B., gyv. (duomenys neskelbtini) šeimoje. G. B. kartu su savo nepilnamečiu sūnumi N J. P. ir sugyventiniu P. S. gyvena nuomojamame dviejų kambarių ir virtuvės bute, būstas su visais patogumais, šeimoje sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiui vaikui augti, gyventi, mokytis ir ilsėtis. A. P. dirba užsienyje, skyriaus specialistei su juo susisiekti nepavyko, atsakovas telefonu neatsiliepė, neperskambino. Skyriaus specialistė 2022 m. lapkričio 15 d. bendravo su nepilnamečiu N J. P., išklausė jo nuomonę, vaikas paaiškino, kad gyvena kartu su savo mama, o jo tėtis A. P. gyvena atskirai, Anglijoje. Berniuko teigimu, jo tėvai kartu negyvena nuo tada, kai jam buvo 3 metai. Su mama sutaria gerai. Mažametis kalbėdamas apie savo tėtį pasakė, kad tėtis juo nesirūpina, neskambina, nebendrauja, nesidomi kaip jam sekasi. N. J. norėtų bendrauti su tėčiu, su juo susitikti. Berniukas nurodė, kad tuo metu, kai tėtis grįžta į Lietuvą, kartais su juo susitinka, dažniausiai – močiutės namuose. Pasilikti nakvynei pas tėtį kol kas nenorėtų, nebent vėliau. Vaikas taip pat paaiškino, kad tėtis pasveikina jį su gimtadieniu, yra davęs pinigų, tačiau neatsimena, ar iš tėčio sulaukia sveikinimų kitų švenčių progomis. Pritaria ieškovės nurodytai bendravimo tėvo su sūnumi tvarkai. Rekomenduotina kiekvienu konkrečiu tėvo susitikimo su sūnumi atveju abiem tėvams įvertinti ir vaiko norą bei apsisprendimą. Dėl išlaikymo priteisimo. Nurodo, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Sutinka, jog tokia suma neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, tačiau, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgs ir įvertins vaiko poreikius.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Susisiekus su atsakovu telefonu, pastarasis paaiškino, jog šiuo metu yra užsienyje, byloje dalyvauti neturi galimybės, su ieškovės ieškiniu sutinka, prašo tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad šalys yra N J. P., gimusio(duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė ir atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nebendrauja, gyvena skyrium, atsakovas nutraukė išlaikymo mokėjimą, gyvena ir dirba J. K..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Ieškovės teigimu, ji niekada netrukdė ir ateityje netrukdys atsakovui matytis su sūnumi. Nepilnametis vaikas N. J. taip pat išreiškė norą bendrauti su tėvu, norėtų ateityje su juo susitikti, pasilikti nakvynei pas tėtį kol kas nenorėtų, nebent vėliau.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos Išvados matyti, jog su atsakovu pasikalbėti nepavyko. Vaiko teisių specialistams lankantis ieškovės G. B. namuose, pastaroji nurodė, jog atsakovas A. P. su sūnumi nebendrauja. Tėvas vaiku, jo sveikatos, ugdymo poreikiais bei interesais nesidomi, su berniuku ryšio nepalaiko, nors N. J. tikrai norėtų bendrauti su savo tėčiu. G. B. nurodė, kad jei A. P. išreikštų norą bendrauti, susitikti su sūnumi, ji tam neprieštarautų, nedarytų jokių kliūčių.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Tai patvirtino ir Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė teismo posėdžio metu.

Kaip jau buvo nurodyta, nepilnametis gyvena tik su mama. Tėvas su vaiku nebendrauja. Per visą minimą laikotarpį tik kelis kartus nepilnametis bendravo su tėvu močiutės namuose per socialinius tinklus. Kadangi atsakovas yra nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo, tarp nepilnamečio ir jo tėvo šiuo metu galimai emocinis ryšys yra nutrūkęs. Iš vaiko nuomonės išklausymo paaiškinimų matyti, jog nepilnametis sutiktų bendrauti su tėvu, norėtų, kad tėvas jam paskambintų, o grįžus į Lietuvą norėtų su juo susitikti.

Teismas, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą konstatuoja, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia vaiko interesų, tai patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, todėl nustatytina ieškovės nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka:

1. A. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N J. P. kas

antros savaitės savaitgalį, šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. Susitikimų metu, iki sūnus to pageidaus, dalyvaujant N mamai G. B..

2.A. P. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi (pagal jo gebėjimus ir norą ) telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui.

3. A. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N J. P. ir kitu, šiame susitarime neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus užimtumą ir galimybes, bei susitikimus iš anksto suderinęs su nepilnamečio sūnaus mama G. B..

4. A. P. atkūrus tėvišką ryšį su nepilnamečiu sūnumi N ir jam išreiškus norą su tėvu A. P. savaitgalį leisti kartu, A. P. turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, pasiimdamas N. J. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas jį sekmadienį 19 val. vaiko mamai, į jos gyvenamąją vietą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri viena prižiūri sūnų ir juo rūpinasi. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutraukė išlaikymo mokėjimą sūnui, materialiai išlaikyti nepadeda, su sūnumi nebendrauja. Paskutinį kartą atsakovas lapkričio mėnesį su sūnumi bendravo per socialinius tinklus.

Ieškovė prašo išlaikymą priteisti periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria apie 500 Eur.

Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius, nustatyta, kad šalių sūnus N J. P., gimęs (duomenys neskelbtini) , šiuo metu yra mažametis, nuo 2 metų amžiaus lanko reabilitacijos procedūras dėl kojų raiščių, lanko pirmą klasę Tauragės M. M. progimnazijoje. Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui. Iš ieškovės parodymų teisme, jos pateikto paskaičiavimo nustatyta, kad sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga skirti 500 Eur/mėn., t.y.: maistui – 60 Eur, rūbams – 100 Eur; laisvalaikiui – 60 Eur; būreliams – 16 Eur; higienos priemonėms – 20 Eur; mokyklos reikmenims – 20 Eur; gydymo išlaidoms – 25 Eur; vanduo, elektra, būsto nuoma – 100 Eur; dienpinigiai – 50 Eur; kuras – 30 Eur; telefono išlaidos – 5 Eur; žaislai – 10 Eur; internetas – 6 Eur; poilsis– 20 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvena su draugu nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini) . Ieškovės gaunamos pajamos sudaro: 167 Eur /mėn. socialinė išmoka, 127 Eur/mėn. vaiko pinigai. Taip pat jai padeda tėvai, jos sugyventinis. Artimiausiu metu planuoja pradėti dirbti grožio salone (duomenys neskelbtini). Iš SODRA duomenų nustatyta, jog ieškovė nuo 2023 m. sausio 3 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą: kitas.

Ieškovė turi vieną automobilį, tačiau jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nėra sudariusi santuokos su kitu asmeniu, kitų išlaikytinių neturi.

Atsakovas neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Iš teismo iniciatyva surinktų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį matyti, kad Lietuvoje registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, iš SODRA duomenų nustatyta, jog Lietuvoje nedirba. Ieškovės teigimu, tai patvirtino telefonu ir atsakovas, jis šiuo metu gyvena ir dirba J. K.. Atsakovas gyvena su drauge, turi dar vieną išlaikytinį. Atsakovas yra jauno amžiaus, byloje nenustatyta, kad jis būtų nedarbingas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turi remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

Atsižvelgiant į N. J. amžių, į aplinkybę, kad jis šiuo metu yra mažametis, lanko pirmą klasę, turi ir sveikatos problemų, lanko būrelius: Tauragės sporto centre, Krepšinio mokyklą(duomenys neskelbtini) , molio būrelį, teismas pripažįsta kaip būtinas vaikui išlaikyti ieškovės nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės.

Teismas nustatė, kad šiuo metu šalių sūnaus būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai 500 Eur suma per mėnesį. Siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ne tik gali, bet ir privalo teikti sūnui išlaikymą. Kaip teisme nustatyta, atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu sutinka.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). N J. P. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 100 procentų yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 2022 m. rugsėjo 5d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. (8.3.Mr) ATP-C-2022-03879, pagrindu. Jos atstovu paskirtas advokatas Petras Remeika. (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už neturtinį reikalavimą, taikant indeksavimą priteistinas 100 Eur žyminis mokestis (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą); už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį – 250 Eur (250 Eur × 12 mėnesių = 3000 Eur × 3 % = 90 Eur × 75 % = 67,50 Eur ). Viso – 167,50 Eur žyminio mokesčio.

Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 31,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N J. P., gim. (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2022-08-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti sūnaus mamą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N J. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tvarką tokiomis sąlygomis:

1. A. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N J. P. kas antros savaitės savaitgalį, šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. Susitikimų metu, iki sūnus to pageidaus, dalyvaujant N mamai G. B..

2. A. P. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi (pagal jo gebėjimus ir norą ) telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui.

3. A. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N J. P. ir kitu, šiame susitarime neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus užimtumą ir galimybes, bei susitikimus iš anksto suderinęs su nepilnamečio sūnaus mama G. B..

4. A. P. atkūrus tėvišką ryšį su nepilnamečiu sūnumi N ir jam išreiškus norą su tėvu A. P. savaitgalį leisti kartu, A. P. turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, pasiimdamas N. J. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas jį sekmadienį 19 val. vaiko mamai, į jos gyvenamąją vietą.

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 167,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31,04 Eur (trisdešimt vieną eurą 04 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė