Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-04-08 · Civilinė byla Nr. e2-12217-936/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
e2-12217-936/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36560-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Atsakovas
K. S.
Ieškovas
Seesam Insurance AS
Trečiasis asmuo
V. R.
Kategorijos
  • 3.2.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-12217-936/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36560-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.1.7.; 3.2.6.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS ieškinį atsakovei K. S. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-04 sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 852 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 852 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-11-21, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 19 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bei valstybės naudai priteisė 4,58 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovė 2019-02-28 pateikė teismui pareiškimą dėl 2019-02-04 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-04 sprendimą už akių. Pareiškime atsakovė nurodė, jog neturėjo galimybės per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimo į ieškinį, o apie priimtą teismo sprendimą sužinojo iš trečiojo asmens. Atsakovė ieškinio ir jo priedų asmeniškai negavo. Atsakovės nuomone byloje atsakovu turėjo būti būtent trečiasis asmuo, o ne ji pati, kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto durų ji nelaužė ir negadino, nes neturi tam nei jėgos, nei reikalingų instrumentų, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-1738-932/2018 nebuvo nustatytas kaltas dėl turto sugadinimo asmuo. Atsakovė pažymėjo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys buvo senos ir padėvėtos, o po išlaužimo jos buvo pakeistos naujomis durimis, todėl turėtų būti išieškoma mažesnė suma.

Atsiliepimas

Ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais. Pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje 1-1738-932/2018 atsakovė buvo nuteista būtent dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų sugadinimo ir nėra pagrįsti atsakovės argumentai, jog byloje atsakovu turėjo būti įtrauktas trečiasis asmuo, o ne atsakovė. Taip pat ieškovas nesutiko su atsakovės argumentu, jog žalos suma turėtų būti mažesnė. Ieškovas nurodė, jog sugadintos durys buvo geležinės, ilgaamžės, todėl praktikoje tokių tipo medžiagoms nusidėvėjimas dėl amžiaus neskaičiuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Nagrinėjamu atveju teismas priėmęs ieškovo ieškinį, ieškinio ir jo priedų kopijas siuntė atsakovei ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės darbovietės Vilniaus miesto klinikinės ligoninei, (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Dar kartą persiuntus dokumentus atsakovės darbovietės adresu, 2019-01-14 teismo pranešimas ieškinys, jo priedai buvo įteikti atsakovės darbovietės Vilniaus miesto klinikinės ligoninės administracijai (el. bylos priedo 3, 4, 5, 6).

Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 1 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo CPK 123 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti jos darbovietės administracijai, tai, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis normomis, laikytina tinkamu įteikimu. Atsakovė nurodo, jog ji teismo siųsto ieškinio ir jo priedų asmeniškai negavo. Teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kritiškai, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės administracijai įteikti atsakovei skirti procesiniai dokumentai vėliau nebuvo grąžinti atgal teismui, todėl darytina išvada, jog jie buvo įteikti pačiai atsakovei ir atsakovė turėjo galimybę laiku, per teismo nustatytą terminą, pateikti atsiliepimą į ieškinį.

CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

Atsakovė nurodo, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-1738-932/2018 nebuvo tiksliai nustatytas asmuo sugadinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Teismas susipažinęs su 2018-07-18 nuosprendžiu priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1738-932/2018 nustatė, jog tik atsakovė buvo pripažinta kalta dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų sugadinimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis aukščiau minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018-08-08, todėl atsakovės argumentai, jog nebuvo nustatytas kaltas asmuo dėl minėto buto durų sugadinimo ir kad byloje atsakovu turėjo būti įtrauktas trečiasis asmuo, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Atsakovė taip pat nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys buvo senos ir atitinkamai žalos dydis turėjo būti mažesnis. Pastarieji atsakovės argumentai laikytini deklaratyviais, kadangi įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės nurodomas aplinkybes bei paneigtų ieškovo į bylą pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovė neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, todėl teismas atmeta atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285, 287, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti atsakovės K. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Urmila Valiukienė