Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nurodė dirbanti (duomenys neskelbtini), konkretus faktinės gyvenamosios vietos adresas nežinomas (Vilniaus miestas), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2017 m. gegužės 24 d., nuo 20.40 val. iki 21.51 val., adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, norėdama patekti į butą, kuris buvo užrakintas, tyčia demontavo nukentėjusiajam R. Ž. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų apdailinę išorinę plokštę, išlaužė durų metalinį apsauginį skydą ir seifinio tipo mechanizmą, t. y. seifinę spyną bei metalinius blokuojančius strypus, 450 eurų vertės, dėl ko durys tapo netinkamos naudoti, tokiu būdu sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam R. Ž. 450 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja E. M. parodė pažįstanti kaltinamąją K. S., šiuo metu nebendrauja, tačiau anksčiau abi kartu nuomojosi Ž. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš įvykį tarp jų su K. kilo konfliktas, kadangi po savaitgalio grįžusi namo neberado kelių savo daiktų, buvo dingęs ir jos kompiuteris. Klausė K., kur dingo jos daiktai, tačiau ši sakė nieko nežinanti. Išsigandusi, kad kitą kartą gali ir daugiau daiktų neberasti, be to, žinodama, jog tarp K. S. ir buto šeimininkų vyksta nesutarimai dėl nuomos (kaltinamoji norėjo nuomą apmokėti iš savivaldybės gaunamais pinigais, o šeimininkai nesutiko) ir ši greitu metu išsikraustys iš buto (Ž. sakė, kad po mėnesio nutrauks su ja sutartį ir K. išsikraustys), nutarė tiek nelaukti, pati sukrovė jos visus daiktus (rūbus, batus ir kt.) į maišus ir paliko juos laiptinėje. Apie tai pranešė pačiai K., parašė SMS žinutę, tačiau jokios reakcijos iš jos nesulaukė. Taip pat paskambino R. Ž., pasakė, kad sukrovė daiktus, paliko juos laiptinėje prie durų, užrakino abi spynas. R. Ž. jai pasakė, kad negerai pasielgė, nurodė, kad ji turėjo duoti K. laiko išsikraustyti. Liudytojos teigimu, ji tuomet nepagalvojo, kad elgiasi netinkamai, dėl ko buvo nubausta administracine tvarka, baudą susimokėjo. Liudytojos teigimu, sukrovusi daiktus ir užrakinusi abi spynas (kaltinamoji turėjo raktą tik nuo apatinės spynos), išvažiavo į Elektrėnus. Įvykio vakarą su ja (E. M.) susisiekė R. Ž., kuri pranešė, kad yra išlaužtos jų buto durys, atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo matyti, kad durys tikrai išlaužtos, buvo išdraskyta visa viršutinė spyna, sugadinta medinė apdaila, išlupti šonai. R. Ž. klausė, ar ji galėtų iš karto nuvykti prie buto. Kadangi buvo vėlus vakaras, liudytoja buvo ne Vilniuje, iš karto nuvažiuoti neturėjo galimybės. Kitą dieną R. Ž. jai atsiuntė kitą nuotrauką, kurioje buvo matyti, kaip K. eina su savo draugu V. R. Jis rankose nešėsi maišelį, kuriame buvo kažkas pailgo. Liudytojos teigimu, V. R. bendravo su K., kelis kartus yra lankęsis tame bute (netrukus, kai jos atsikraustė). Po to, kai sukrovė K. daiktus ir paliko juos laiptinėje, užrakindama viršutinę durų spyną, K. su liudytoja taip nė karto ir nebandė susisiekti, nors jos (E. M.) telefonas visada buvo įjungtas (b. l. 218-225).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas M. R. parodė, jog kaltinamoji K. S. ir jos draugė E. yra jo pažįstamos. Su abiem anksčiau dirbo toje pačioje parduotuvėje Baltupiuose, jas pažinojo 5-6 metus. Dažnai su K. S. jis nebendraudavo, tačiau retkarčiais susitikdavo, pasiskambindavo, K. keletą kartų yra buvusį pas jį namuose. 2017-05-24, ryte, jam paskambino K., pasakė susipykusi su savo drauge E., minėjo, kad nebegali patekti į butą, kurį abi nuomojosi, neturėjo, kur pasidėti savo daiktus, dėl ko paprašė juos palikti jo namuose. Liudytojas nurodė sutikęs pagelbėti. K. atvažiavo taksi, atnešė 5-6 maišus su drabužiais, prašė tuos daiktus pasaugoti 2-4 dienas. Daugiau ji jokios pagalbos neprašė, nieko nepasakojo, ar tai čia jos visi daiktai, ar kažkokios dalies neatgavo. Ji pabuvo kokį pusvalandį ir išvažiavo. Tie maišai su daiktais pabuvo kelias dienas sukrauti koridoriuje, kaltinamoji juos atsiėmė jam nedalyvaujant (matyt, susitarė su jo broliu, tačiau jis su pastaruoju ta tema nieko nekalbėjo) (b. l. 205-214).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad 2017 metų gegužės mėn., tikslios datos nepamena, su juo telefonu susisiekė R. Ž.. Liudytojas dirbo (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, su durų pardavimu ir konsultacijomis dirba apie dvejus metus. Skambinantysis R. Ž. paklausė, ar galima pakeisti durų apdailos skydą, spyną, taip pat klausė, ar galima tiesiog pakeisti pačią durų varčią nedemontuojant staktos. Jis paprašė minėto asmens atsiųsti sugadintų durų nuotrauką, tam, kad galėtų įvertinti remonto galimybes. Gavęs nuotraukas į elektroninį paštą, pasakė, kad jie neturi galimybės pagaminti tokią pačią varčią, kadangi įvairių gamintojų durų konstruktyvai skiriasi. Atlikti viršutinės (seifinės) spynos remontą vietoje nėra jokių galimybių, kadangi nuotraukoje matėsi ne tik viršutinės spynos, bet ir metalinio durų skydo ženklūs pažeidimai. Sprendžiant iš nuotraukų, buvo pažeista ne tik viršutinė spyna, bet ir seifinio tipo mechanizmas. Seifinio tipo mechanizmą sudaro spyna ir papildomai dvi kryptis blokuojantys metaliniai strypai. Liudytojo manymu, durų nepavyko išlaužti galimai dėl to, kad vienas arba abu seifinio mechanizmo strypai užblokavo duris. Pačias duris sudaro dvi spynos: viršutinė (seifinė) ir apatinė (pagrindinė). Durų konstruktyvą sudaro metalinis varčios karkasas, LMDP (laminota medžio drožlių plokštė) apdailinė plokštė iš vidinės pusės, metalinė plokštė ir LMDP apdailinė plokštė iš išorinės pusės, metalinė stakta bei rakinimo mechanizmai. Sprendžiant pagal nuotrauką, buvo demontuota apdailinė išorinė plokštė bei mechaniniu būdu (išlaužus) pažeistas apsauginis metalinis skydas seifinės spynos montavimo vietoje. Išsakęs savo nuomonę, liudytojas V. B. nurodė rekomendavęs keisti, o ne remontuoti esamas duris, kadangi atlikti remonto darbus vietoje nėra galimybių, reikėtų vežti varčią į gamybą ir remontuoti gamyklinėmis sąlygomis (kas galėtų atlikti tokius darbus, patarti negali, nes nežino, kas atlieka tokius darbus). Įvertinti durų remonto kaštų (apdailinio skydo keitimas, spynos ir seifinio mechanizmo keitimas, metalinio plieninio skydo remonto darbai) negali, kadangi jų įmonė tokių darbų neatlieka. Visą viršutinė (seifinė) spyna bei seifinis mechanizmas (blokuojantys strypai) yra stipriai mechaniškai pažeisti. Viršutinė (seifinė) spyna išlaužta mechaniniu įrankiu, galimai laužtuvu, todėl spyna buvo nustumta iš savo tvirtinimo vietos į šoną. Su R. Ž. sudarė 2017-05-26 sutartį Nr. V05/26 ROB dėl naujų durų gamybos. Durų (durų konstruktyvo) kaina 450 eurų (paties gaminio vertė). R. Ž. atsiskaitė su (duomenys neskelbtini) už pagamintas duris, pervesdamas į įmonės sąskaitą pinigus. (duomenys neskelbtini) durų montavimo darbų neatliko. Dėl apatinės durų spynos liudytojas informacijos nepateikė, kadangi, kiek jam žinoma, apatinė spyna buvo atrakinta raktu ir nepažeista (b. l. 103).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių liudytojos R. Ž. parodymų matyti, kad jų bute sandėliukas-drabužinė yra su kambario tipo durų spyna. Išnuomojant butą, spynoje buvo paliktas vienas sandėliuko raktas. Jie naudojimosi sandėliuku niekaip nevaržė ir neskirstė nei E., nei K., tai buvo jų vidinis tarpusavio reikalas, kokia apimtimi jos dalinsis patalpomis. Nei iš K., nei iš E. negavo jokių nusiskundimų, kad jos nepasidalintų patalpomis. Nuo kada buvo pradėta naudotis, ji nežino, jų neinformavo, tačiau po K. ir jos atsivesto draugo bandymo išlaužti buto duris, E. sakė, kad sandėliuku naudojosi ir savo daiktus rakino E., nes kitaip K. naudodavosi jos daiktais. Jų butas yra draustas (apdraustas draudimo bendrovėje „Seezam“) tuo metu, kai gavo būsto paskolą; padarytą žalą dėl sugadintų lauko durų jiems atlygins draudimas, todėl civilinio ieškinio nereikš. Buvo sugadinti buto lauko durų apvadai, dvi spynos, medinė apdaila, tačiau įsibrauti į buto vidų nepavyko, nes durys yra šarvuotos ir durų apsauginiai metaliniai kaiščiai iššovė į durų staktą. Viršutinė lauko durų spyna buvo išpjauta, duryse matėsi netaisyklingos formos skylė delno dydžio. Kaip buvo sugadinta apatinė spyna, ji negali pasakyti, bet norint patekti į butą reikėjo kviesti avarinę tarnybą, kuri nupjautų apsauginius vyrius. Reikėjo keisti naujas duris, durų apvadus, padaryti apdailą iš išorės ir vidinės pusių. Durys buvo netinkamos toliau naudoti, todėl teko pirkti naują durų komplektą, o senas duris demontuoti. Naujų durų gamyba užtruko apie mėnesį, todėl iki tol teko užkalti duris fanera. Taip pat teko įdėti laikinas spynas su naujais raktais, daryti buto kapitalinį išvalymą. Butas buvo nenuomojamas visą vasarą, nuomoti pradėjo tik rugsėjo mėnesį. Po įvykio (kai buvo sugadintos durys) bute lankėsi tik ji ir vyras, nei E., nei K. bute daugiau nesilankė. E.sakė, kad pasirašys buto perdavimo aktą, todėl atvyko į butą, pasiėmė kažkokius savo daiktus ir pabėgo nepasirašiusi akto, palikdama raktus nuo buto. Vertingus daiktus iš buto jie išvežė, todėl jų pačių daiktai iš buto nedingo. Bute liko merginų daiktai (tiksliai nežino, kurie daiktai K., o kurie E.), kuriuos jie išvežė į Klaipėdą, kai į butą rugsėjo mėnesį atsikraustė nauji nuomininkai. Į dėžes supakuotus daiktus (supakavo dar gegužės mėnesį) iki šios dienos, t. y. iki 2018-01-04, saugojo. Dėžėse su daiktais turi būti paklodė, batai, drabužiai, vaistai, maisto papildai, papuošalai. Tarp daiktų nebuvo jokių auksinių papuošalų. Visų daiktų negali išvardinti, nes nepamena. Liudytoja iš Klaipėdos atvežė visus merginų daiktus, rastus bute po įvykio (kai buvo sugadintos lauko durys) (b. l.88-93).

Nukentėjusiojo R. Ž. pareiškime nurodyta, kad 2017-05-24, nuo 20.50 val., iki 21.20 val., buvo išlaužta buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spyna ir apdaila. Dėl apgadintų buto durų padaryta 450 eurų žala (b. l. 7).

Įvykio registrų (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenimis, 2017-05-25, 07.46 val., buto savininkas pranešė, kad vakar, apie 21.00 val., kažkas apgadino buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, išlaužė spyną, įtaria nuomininkę (b. l. 33)

2017-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra penktame aukšte. Apžiūrint buto įėjimo duris, nustatyta, kad išlaužta durų apdaila ir durų spyna. Medinė apdaila stovi šalia įėjimo durų. Durys šarvuotos, išlaužta durų spyna. Nuo durų apdailos ir metalinių durų spynos paimti laužimo pėdsakai (įpakuoti į paketą). Šalia durų guli kilimėlis, nuo jo paimti mikroobjektai (taip pat supakuoti į paketą). Durys apžiūros metu užrakintos, įėjimas į laiptinę stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 36-45).

Nukentėjusysis R. Ž. savanoriškai pateikė DVD diską su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini). Atlikta pateikto vaizdo įrašo apžiūra (b. l. 55-56).

2017-09-07 apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašas padarytas nuo 2017-05-25, 08.00 val., iki 2017-05-24, 23.00 val. Vaizdo stebėjimo kamera užfiksuota, kaip 2017-05-24, 20.40.44 val. į daugiabučio namo laiptinę užeina vyriškis su žalios spalvos sportbačiais, vilkintis tamsiai mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos džinsus, turintis baltos spalvos maišą su juodos spalvos linija ir baltos spalvos užrašu RAVEL. Taip pat įeina ir jauna mergina, už nugaros nešina raudonos spalvos kuprine, vilkinti tamsiai mėlynos spalvos sijoną, pilkos spalvos batelius ir baltos spalvos akinius ant galvos (b. l. 57-58). Papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad vaikinas su mergina į daugiabučio namo laiptinę užėjo 20:40:46, iš laiptinės išėjo 21:51:26, taip prasilenkdamas su šunis vedusiu vyru (b. l. 59-61).

Liudytojas V. B. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu pateikė užsakymo sutartį Nr. 05/26ROB, kurioje nurodyta, kad 2017-05-26 R. Ž. sudarė sutartį dėl durų pagaminimo. Durų kaina be montavimo 450 Eur (b. l. 105-109.)

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog K. S. pareikštas kaltinimas dėl svetimo turto sugadinimo pasitvirtino pilna apimtimi.

Nagrinėjamoje byloje K. S. kaltinama sugadinusi nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį turtą, kas pasireiškė tuo, jog kaltinamoji tyrimo metu nenustatytu įrankiu demontavo R. Ž. priklausančio buto durų apdailinę išorinę plokštę, išlaužė durų metalinį apsauginį skydą ir seifinio tipo mechanizmą (seifinę spyną ir metalinius blokuojančius strypus). Atsakydama į klausimą dėl kaltės pozicijos, kaltinamoji nurodė kaltę pripažįstanti iš dalies. Iš naujo nedėstant visų jos parodymų, kurie yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose, taip pat teisiamojo posėdžio protokole (b. l. 121, 126, 130, 188-192), galiausiai nurodyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (2-3 nuosprendžio lapai), matyti, jog K. S. pripažino tik tai, jog vakare su V. R. nuvykusi į jos kartu su E. M. išsinuomuotą butą, kurį dar ryte rado esant užrakintą, dar kartą pabandė atrakinti duris. Priešingai nei E. M., ji turėjo raktą tik nuo apatinės durų spynos, tuo raktu mėgino atrakinti duris, įkišo raktą į spyną. Sukiodama raktą toje apatinėje spynoje, ją sugadino, be to, kažkokiu būdu nukrito dalis apatinės spynos. Daugiau ji jokių veiksmų neatliko, prie viršutinės spynos nelindo, jokių įrankių nenaudojo, durų nelaužė, apdailos plokštės nedemontavo, to nedarė ir kartu su ja buvęs V. R..

Atsižvelgiant į tai, kad BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant savo veikos pavojingumą, numatant, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norint arba, jei ir nenorint, sąmoningai leidžiant joms atsirasti, anksčiau nurodyti kaltinamosios parodymai leidžia teigti, kad ji kaltinimo iš esmės nepripažįsta. Kaltinamoji kategoriškai neigia tyčia sugadinusi duris, neigia demontavusi apdailos plokštę, išlaužusi metalinį apsauginį skydą, visą seifinio tipo mechanizmą. Anot jos, ji tik įkišo raktą į apatinę spyną ir kažkokiu būdu sugadino ją, taip pat nulaužė jos dalį, iš ko galima suprasti neva tai atsitiko netyčia. Tuo tarpu prie viršutinės spynos, kuri visa buvo stipriai mechaniškai pažeista, kaltinamoji tikina visai nesilietusi. Tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jos gynybinę poziciją, nukreiptą išvengti atsakomybės arba siekiant, kad veiksmai teisiškai būtų vertinti kuo palankiau.

Kalbant apie pačią kaltinamąją K. S., nekyla abejonių, kad būtent ji turėjo tikslą patekti į butą, iš kurio norėjo pasiimti likusius daiktus. To neneigia ir pati kaltinamoji. Duomenų, kad yra bent kokie kiti asmenys, kuriems būtų buvęs interesas pakliūti į (duomenys neskelbtini) esantį butą, nėra. Vertinant kaltinamosios parodymus, svarbu pažymėti, kad jai dar 2017-05-24 ryte buvo aišku, kad ji į butą patekti negali. Bandė turimu raktu atrakinti apatinę spyną, tačiau to padaryti nepavyko. Suprato, kad juo durų ji niekaip neatrakins, kadangi yra užrakinta viršutinė spyna, nuo kurios rakto ji nė neturėjo (b. l. 188-192). Tokia situacija nepakitusi išliko ir iki vakaro, t. y. iki kaltinamajai vykstant į butą antrą kartą, ši nei su E. M. nebuvo susisiekusi (anot kaltinamosios, prisiskambinti nepavyko, tuo tarpu liudytoja E. M. teisme parodė, kad pati kaltinamoji visai nereagavo į jos SMS žinutę apie iškraustytus daiktus), neturėjo jokių žinių, kad pastaroji bus bute, nei gavo iš jos viršutinės spynos raktą. Tai rodo, jog kaltinamoji K. S. vakare į išsinuomotą butą vyko žinodama, kad ji į jį nepateks. Nepaisant to, ji dar pasikvietė vykti kartu V. R., vėl dėl nežinia kokių priežasčių rakino esą tą pačią apatinę spyną, nors jau prieš tai žinojo, kad ne dėl šios spynos ji negali užeiti į butą. Tokie pastarosios parodymai yra gana sunkiai suprantami, ne ką labiau aiškus ir kaltinamosios pasakojimas apie tai, kad apatinės spynos rakinimo metu kažkaip sugebėjo nulūžti dalis spynos. Toks miglotas aplinkybių dėstymas vertintinas kaip kaltinamosios nenoras atskleisti tiesą.

Iš objektyvių bylos duomenų (vaizdo įrašų) matyti, jog kaltinamoji K. S. ir V. R. į (duomenys neskelbtini) užėjo 2017-05-24, 20.40 val., ir prabuvo joje iki 21.51 val., būtent kada užfiksuotas pastarųjų išėjimas. Tai rodo, jog kaltinamoji ir V. R. laiptinėje, kurioje buvo K. S. kartu su E. M. išsinuomotas butas, praleido daugiau nei valandą laiko (konkrečiai – 1 val. 11 min.). Toks laiko tarpas yra aiškiai per ilgas, jeigu atėjimo tikslas būtų buvęs pasižiūrėti, ar į butą nėra grįžusi E. M.. Kaltinamoji taip ir nesugebėjo teismui logiškai paaiškinti, ką tiek laiko darė laiptinėje. Anot jos, ji vaikščiojo po laiptinę, vis bandė susisiekti su E. M., taip pat buto savininke R. Ž., be to, pabandė dar kartą atrakinti duris, tačiau tokie parodymai, įvertinus laiko trukmę, nėra įtikinami. Kur kas kitaip toks laikas vertintinas, turint galvoje, jog kaltinamoji mėgino įvairiais būdais paveikti duris, t. y. demontuojant išorinę apdailos plokštę, išlaužiant metalinį apsauginį durų skydą, o taip pat ir patį seifinio tipo mechanizmą (spyną ir metalinius blokuojančius strypus). Tokių veiksmų atlikimas neabejotinai reikalavo ne tik pastangų, bet ir užėmė atitinkamai laiko. Šioje vietoje reikšmingais laikytini liudytojų V. A. P. ir M. P. parodymai. Abu liudytojai patvirtino, kad būdami namuose įvykio vakarą (panašiu laiku, kurį kaltinamoji praleido laiptinėje) girdėjo sklindančius garsus, triukšmą, kurie tai pasigirsdavo, tai nurimdavo. Toks triukšmas, anot M. P., tęsėsi kaip tik apie valandą laiko. Nei ji, nei liudytojas V. A. P. to metu nesuprato, kad triukšmas sklinda iš laiptinės, pagalvojo, jog galbūt kažkas stumdo baldus, dėl ko nėjo į laiptinę aiškintis situacijos (b. l. 73, 80, 205-214, 218-225). Taigi liudytojų parodymai patvirtina, jog kaltinamajai kartu su V. R. būnant laiptinėje (pagal triukšmo sklidimo vietą galima manyti, kad būtent prie R. Ž. buto) buvo girdimi garsai, kas objektyviai paaiškinama, atsižvelgiant į nustatytus durų sugadinimus. Pati kaltinamoji, o taip pat ir liudytojas V. R. parodė, kad iki jiems ateinant durys buvo normalios būklės, be jokių apgadinimų. Tuo tarpu netrukus po to, kai pastarieji pasišalino iš laiptinės, paaiškėjo, kad R. Ž. buto durys yra akivaizdžiai sugadintos. Liudytojo V. A. P. parodymais nustatyta, kad pastarasis su išeinančia kaltinamąja ir vyriškiu susitiko prie laiptinės durų, kai grįžo pavedžiojęs šunis (tas užfiksuota ir vaizdo įrašuose), o, pabuvęs namuose 10-15 min. ir po to išėjęs į laiptinę, pamatė, kad kaimyno R. Ž. buto durys yra sugadintos. Akivaizdu, kad per tokį laiko tarpą niekas nebūtų sugebėjęs padaryti tokio pobūdžio ir apimties apgadinimų, o, be to, ir asmenų, kurie, kaip minėta anksčiau, būtų turėję tokį interesą, nėra.

Teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamoji K. S. sugadino nukentėjusiajam R. Ž. priklausančio buto duris. Objektyvūs bylos duomenys rodo, kad visą laiką kartu su kaltinamąja buvo ir V. R. Atsižvelgiant į kaltinimo turinį ir apimtį, teismas neturi pagrindo vertinti pastarojo veiksmus, daryti dėl jų teisines išvadas, tačiau bylos duomenys leidžia manyti, kad V. R. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo pasyvus stebėtojas, o pats atliko aktyvius veiksmus, nukreiptus į svetimo turtą sugadinimą. Dėl nurodytos priežasties, nuosprendžiui įsiteisėjus, praneština prokurorei, kad pastarojo veiksmuose galimai yra BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Esant tokiai situacijai, atitinkamai teismas kaltinamosios K. S. veiksmų nevertina kaip padarytų galimai bendrininkaujant su kitu asmeniu.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyti durų apgadinimai, jų pobūdis ir apimtis, nepalieka abejonių, kad veiksmai buvo atlikti tyčia ir kryptingai (b. l. 36-45). Maža to, taip paveikti duris buvo galima tik pasitelkiant jėgą ir panaudojant įrankį (beje, atkeiptinas dėmesys, kad apatinė durų spyna, nuo kurios kaltinamoji turėjo raktą ir kurios nebuvo reikalo laužti, kaip tik ir liko nesugadinta). Apklaustas liudytojas V. B., dirbantis durų, taip pat ir seifinio tipo, gamybos, prekybos srityje, parodė, jog tokius sugadinimus, kuriuos apžiūrėjo atsiųstose nuotraukose, apskritai matė pirmą kartą. Buvo akivaizdu, kad duris bandyta laužti. Neskaitant apdailos plokštės demontavimo, buvo matyti, kad pilnai pažeista visa viršutinė spyna – ji buvo mechaniškai išlaužta, matėsi, kad ji iškreipta į kairę pusę, be to, išlenktas ir pats mechanizmas, netgi 1 mm storio skardos atlenktos, ko be įrankio padaryti neįmanoma (b. l. 103, 218-225). Apgadinimų pobūdis leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad durys sugadintos, panaudojant įrankį. Teismas nesiima spręsti, kokiu konkrečiai įrankiu tai buvo padaryta. Tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo išsakomi teiginiai, kad tas įrankis buvo laužtuvas. Visgi, teigti to kategoriškai teismas neturi pakankamo pagrindo, tačiau pažymi, kad įrankis į nusikalstamos veikos padarymo vietą objektyviai galėjo būti atsineštas. Matyti, jog V. R. turėjo plastikinį maišą, kuriame laisvai galėjo tilpti įrankis, kuriuo buvo pasinaudota atliekant nusikalstamus veiksmus.

Kaltinamosios K. S. kaltė yra įrodyta byloje surinktų, anksčiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų visuma, nusikalstami veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamosios K. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas K. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog K. S. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys: K. S. anksčiau neteista (b. l. 140), administracine tvarka bausta, tiek šiuo metu, tiek ir nusikalstamos veikos padarymo dienai turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 141-146), vidurinio profesinio išsilavinimo, neištekėjusi, dirbanti (b. l. 147), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 155), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (b. l. 150), tačiau 2007 m. gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kurioje jai nustatytas mišraus elgesio ir emocijų sutrikimas. 2018-03-15 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-149/2018 konstatuota nesant duomenų, jog K. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl ko jai netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 161). Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamosios K. S. pakaltinamumo, dėl ko ji baudžiamojon atsakomybėn traukiama bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai K. S. jai inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą vieną švelniausių bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (iš esmės artimą minimaliai ribai). Nors įstatymas numato dar švelnesnę bausmės rūšį, kuri galėtų būti svarstytina kaip skirtina pirmą kartą teisiamam asmeniui, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamoji yra dirbanti ir, kaip pati nurodė, dirba kiekvieną darbo dieną nuo 07 val. iki 17 val. (b. l. 218-225), laiko, kad tokią bausmę (viešuosius darbus) skirti yra netikslinga, kadangi ji dėl objektyvių priežasčių būtų sunkiai įvykdytina. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju būtent baudos (taikytina BK 47 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-10-06, bei nusikalstamos veikos metu galiojęs MGL dydis) bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus bei yra tinkama ir pakankama bausmės paskirčiai pasiekti.

K. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 135), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini mikroobjektai ir 2 mikrosil išliejos, supakuoti į plastikinius maišus (paketus) ir pagal 2017-06-12 kvitą serija BBB Nr. 5PK001207 perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (b. l. 46, 47).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla (b. l. 56)..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltau, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 35 MGL (1 318,10 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti prokurorui, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) veiksmuose galimai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti mikroobjektus ir 2 mikrosil išliejas, kurie supakuoti į plastikinius maišus (paketus) ir pagal 2017-06-12 kvitą serija BBB Nr. 5PK001207 perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (b. l. 46, 47).

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.