Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val.; gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-01-09 20.40 val. iki 2019-01-11 17.00 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad G. J. yra atlikęs keturias dienas laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, G. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per keturis mėnesius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2019 m. sausio 15 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, panaikinant pirmosios instancijos teismo jam paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

4. Teismo posėdyje nuteistojo G. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 325¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kai apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties arba tik šio Kodekso 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Sprendimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka priima bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija ir prireikus pakeičia bylos nagrinėjimo laiką“. Minėtu atveju, nenustačius BPK 325¹ straipsnyje būtinų sąlygų baudžiamąją bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka – atmestinas.

6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuteistąjį G. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau ginčija jam paskirtą bausmę, prašo sušvelninti bausmę, panaikinant įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018)

9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas G. J. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad G. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas (b. l. 30), 2016 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2016 m. spalio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu (įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius). Baudžiamojo poveikio priemonės G. J. nebuvo skirtos (b. l. 48-50). 2019 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro“ pateiktoje informacijoje Nr. S–45 nustatyta, kad G. J. psichikos sveikatos centre pirmą kartą pas gydytoją psichiatrą apsilankė (duomenys neskelbtini) Jam diagnozuotas F51.0 (Neorganinė nemiga) (b. l. 28). Jis nebaustas administracine tvarka (pareikšta žodinė pastaba) (b. l. 31), nuo (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi (b. l. 56-58, 76-78), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 33), turi du sūnus (b. l. 79), moka kreditus bankui (b. l. 82), jo žmona L. J. (nukentėjusioji) niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 83-86). 2019 m. sausio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko V. J. pateiktoje informacijoje nustatyta, kad palikus teismo jam paskirtą įpareigojimą būti namuose, G. J. gali tinkamai neatlikti įmonės generalinio direktoriaus pareigų, kadangi jo darbas yra susijęs su darbuotojų paieška ir nuoma užsienio valstybėse, todėl jis gali netekti darbo. Įmonė prašo G. J. panaikinti jam paskirtą teismo įpareigojimą (b. l. 74). Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad G. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos galutinės bausmės dydį. Taip pat, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (b. l. 23) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) Nors BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. neteistas, tačiau 2016 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2016 m. spalio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nusikalstama veika padaryta jo sūnui (įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius). Baudžiamojo poveikio priemonės G. J. nebuvo skirtos (b. l. 48-50). Naujai prieš savo žmoną padaro smurtinę nusikalstamą veiką. Iš ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepadarė išvadų. Įvertinus G. J. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti viešuosius darbus (jis yra dirbantis), areštą ar laisvės atėmimą (teisiamas pirmą kartą), todėl paskyrus jam švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę – laisvės apribojimą su atitinkamais teismo įpareigojimais, bus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nuteistajam yra paskirta mažesnė nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmė (vidurkis 1 (vieni) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų). Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. G. J. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val.; gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, G. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per keturis mėnesius. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tokią bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo. Be to, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas G. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-01-09 20.40 val. iki 2019-01-11 17.00 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad G. J. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo dienas. Įvertinus jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė nėra švelninama.

11. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kitos) Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Tačiau bet kokiu atveju teismas tokią galimybę apsvarstyti turėtų.

12. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad G. J. būtų pats savanoriškai atvykęs į teisėsaugos instituciją ir pranešęs apie savo nusikalstamą veiką, tačiau jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailėjosi, todėl yra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo G. J., vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų kitų aplinkybių egzistavimą. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, todėl G. J. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

13. Pagrindo švelninti G. J. paskirtą bausmę nesudaro ir jo nurodytos aplinkybės, kad jis iš esmės yra vienintelis šeimos maitintojas (išlaiko du nepilnamečius vaikus (vienas vaikas nuteistojo ir nukentėjusiosios, kitas nukentėjusiosios) ir vaiko priežiūros atostogose esančią žmoną, kuri šiuo metu negauna jokių pajamų, kuri tuo pačiu yra ir nukentėjusioji nuo G. J. šioje byloje su kuria G. J. ir toliau gyvena šeimoje). Jis yra vienintelis pajamų šaltinis, kiekvieną mėnesį moka apie 900 Eur paskolą iš 23571,43 Eur paskolos (16071,48 Eur už namą ir 7499,95 Eur už automobilį) likučio (2019-01-30 dienai) šeimos reikmėms, nuo (duomenys neskelbtini) įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi pagal neterminuotą darbo sutartį (40 val. per savaitę darbo krūviu), nustatant 3 (trijų) mėnesių bandomąjį laikotarpį darbdavio iniciatyva.

14. G. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, generalinio direktoriaus pareigose yra nesuderinamas su teismo jam paskirtu įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., todėl jį būtina panaikinti, teisėjų kolegijos nuomone yra nepagrįsti.

15. BK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, kurie yra numatyti šio straipsnio 5 ir 6 dalyje. Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai.

16. Kaip minėta anksčiau, G. J. paskirta sumažinta bausmė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimas, bei paskirti šie įpareigojimai: būti namuose nuo 22 iki 6 val.; gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 4, 7 punktai)

17. Pažymėtina, kad iš G. J. baudžiamojoje byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) darbo sutarties matyti, kad G. J. darbo laikas įmonėje yra nustatytas 40 valandų per savaitę, 5 darbo dienos savaitėje (darbo sutartis 4 punktas). Darbo sutartyje nėra nustatyta, kad jo darbas yra susijęs su darbo komandiruotėmis į užsienio valstybes. Teismo jam paskirtas įpareigojimas yra taikomas nuo 22 val. iki 6 val., todėl, aukštesniojo teismo įsitikinimu, paskirtas teismo įpareigojimas nuteistajam netrukdo dirbti ir atlikti darbines pareigas darbovietėje. Nuteistojo G. J. skunde nurodomos priežastys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad nuteistajam skirtas įpareigojimas per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. yra perteklinis, neproporcingas ar skirtas nepagrįstai. Sutiktina, kad nuteistajam taikomi įpareigojimai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apylinkės teismo paskirtas įpareigojimas – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., yra paskirtas pagrįstai, nevaržo G. J. teisės dirbti ir yra paliktinas nepakeistas.

19. Pažymėtina, kad vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį kilus abejonių ar neaiškumų dėl teismo paskirtos bausmės – laisvės apribojimo taikymo, teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo (pvz. leidimo išvykti į komandiruotes), institucijos teikimu gavus asmens prašymą nutartimi išsprendžia apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas (BPK 361-362 straipsniai).

20. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, G. J. paskirta bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, ją sumažinus bei paskyrus galutinę bausmę, paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir atitinka padarytos veikos pavojingumą bei asmenybę, nėra per griežta, teismo paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. yra suderinamas su G. J. darbu, jo keisti nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.