Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-21 · Administracinė byla Nr. I-437-162/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-06-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
I-437-162/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00156-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
S.M., S.L.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Trečiasis asmuo
L.T., D.L.
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-437-162/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00156-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjų S.M. ir S.L. atstovui P.M., pareiškėjo S.L. atstovei J.L., atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros skyriaus atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui ir trečiojo suinteresuotojo asmens L.T. atstovui D.L., 2012 m. birželio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S.M. ir S.L. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.T. ir D.L. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-04-03 sprendimo „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ Nr. (16.2)-2D-5084 panaikinimo ir įpareigojimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.T. ir D.L. savavališkos statybos aktą bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai skundu ir jo patikslinimu (b.l. 5-9; 33-37) kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti 2012 m. balandžio 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. (16.2)-2D-5084 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“; 2) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.T. ir D.L. savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Nurodo, jog yra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Atlikus kadastrinius matavimus S.M. žemės sklypo plane matyti, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai išpiltas pareiškėjų žemės sklypuose, neturint techninio projekto ir statybos leidimo, nenustačius servituto, kelio apsaugos zonų ir nesuderinus su pareiškėjais, taip pat kelias nepažymėtas Kvietinių kadastro vietovės žemėtvarkiniame projekte. Akcentuoja, jog kreipėsi į atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu surašyti savavališkos statybos aktą ir pateikti reikalavimą nelegalaus kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statytojams L.T. ir D.L. pašalinti savavališkos statybos padarinius iš pareiškėjų žemės sklypų. Atsakovas, nagrinėdamas minėtą skundą, priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir neaiškų skundžiamą sprendimą. Akcentuoja, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir tai patvirtina pareiškėjų žemės sklypų pirmieji abrisai, laikini žemės sklypų planai. 2012 m. sausio 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje buvo organizuojamas susitikimas dėl 1999 m. žemėtvarkos projektu suprojektuoto kelių ir nuovažos įrengimo nuo krašto kelio Gargždai – Kretinga, kuriame tretysis suinteresuotas asmuo D.L. pripažįsta kelią Nr. (duomenys neskelbtini) išpylęs savo lėšomis. Kelio statytojai ir naudotojai yra L.T. ir jos įgaliotas asmuo D.L., kurie įsirengė kelią per pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią žemę komerciniais tikslais, todėl mano, jog atsakovas privalėjo surašyti savavališkos statybos aktą ir pateikti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, jog nagrinėjama situacija turi prejudicinį ryšį su Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamomis bylomis Nr. I-174-243/2012 ir Nr. I-175-342/2012, kadangi pats atsakovas atliko tyrimą, prašė D.L. paaiškinimo ir tik po to sustabdė administracinę procedūrą, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. Mano, jog atsakovas disponavo reikalinga informacija nuo jų prašymo pateikimo dienos, todėl deklaruojant prejudicinį ryšį, administracinė procedūra turėjo būti sustabdyta iš karto, o ne atliekamas tyrimas ir priimamas ginčijamas sprendimas. Mano, jog atsakovas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1–2 dalimis, privalėjo surašyti savavališkos statybos aktą statytojui ir naudotojui, pareikalaudamas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovai formaliai vilkina kelio statybos padarinių šalinimą, neinformuodami pareiškėjų apie priimtus sprendimus ir jų apskundimų tvarką, taip trukdydami jiems atlikti detaliojo plano projektavimo darbus vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir pasirašyta sutartimi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei išduotomis projektavimo sąlygomis rengti detalųjį planą.

Pareiškėjai S.M. ir S.L. tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 68, 72), į teismo posėdį neatvyko. Jų interesams atstovaujantis atstovas P.M. ir pareiškėjo S.L. interesams atstovaujanti atstovė J.L. prašo tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovų – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Atstovas taip pat paaiškino, jog 2012 m. sausio mėnesį buvo sustabdyta administracinė procedūra dėl ankstesnio pareiškėjos S.M. skundo, surašytas savavališkos statybos aktas nežinomam statytojui, kadangi kelias yra valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnė administracinė procedūra buvo sustabdyta, kol bus išspręstas klausimas dėl žemės sklypo savininko, byloje skundžiamu sprendimu taip pat sustabdyta administracinė procedūra dėl pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. pateikto skundo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsiliepime (b.l. 56-58) nurodyta, jog skundžiamas sprendimas visiškai nesusijęs su pareiškėjo S.L. teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimu ir liečia tik S.M. interesus, nes buvo priimtas išnagrinėjus S.M. 2012 m. vasario 28 d. skundą, todėl S.L. reikalavimas neturi būti nagrinėjamas šioje byloje. Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos dvi bylos dėl to paties kelio statybos padarinių šalinimo, todėl, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi, prašo administracinę bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-175-342/2012.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo D.L., atstovaujantis ir trečiojo suinteresuoto asmens L.T. interesams, teismo posėdžio metu prašo atmesti pareiškėjų skundą, kaip nepagrįstą, atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime (b.l. 62-63) teigia, jog nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad D.L. 2006-2007 metais atlikti kelio pagerinimo darbai yra nelegali statyba, reikalaujanti statybą leidžiančių dokumentų. Nurodo, jog 2004 m. spalio 7 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 61-04, kurio pagrindu buvo įrengta, vėliau VĮ „Klaipėdos regioniniams keliams“ perduota 1v tipo nuovaža nuo kelio Nr. 216 Gargždai – Kretinga. Atlikti darbai traktuotini kaip paprastojo remonto darbai, apibrėžti kelių techninio reglamento KTR 1.01:2007 „Automobilių kelių tiesimo bei tiltų ir viadukų statybos rūšys“ priedo 5 punkte, ir jiems vykdyti nebuvo reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Pabrėžia, jog kelias egzistavo daug metų, juo važinėdavo žemės ūkio technika. Kelias 2006 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu buvo suprojektuotas ir juo papildytas Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. spalio 12 d. kelias buvo numatytas ir bet kokie darbai atlikti 2006-2007 metais, esant senam keliui, nepažeidė pareiškėjų teisių ar interesų. Nepateikta argumentų, patvirtinančių, jog kelias eina per pareiškėjos S.M. žemės sklypą. Teigia, jog S.L. nuo 2006 m. žinojo apie kelią, suprojektuotą valstybinės žemės sklypo ruože, kuris ribojasi su jo nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tačiau niekada nesikreipė dėl kelio panaikinimo, neginčijo žemės sklypo kadastrinių matavimų, sutiko su kelio egzistavimu. Mano, jog S.L. nėra suinteresuotas byloje dėl skundžiamo akto panaikinimo ar įpareigojimo atlikti veiksmus, nes skundžiamas sprendimas nepažeidžia jo interesų ir neturi jokios įtakos jo nuosavybės teisėms.

Tretysis suinteresuotas asmuo L.T., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 73), į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams S.M. ir S.L. bei trečiajam suinteresuotam asmeniui L.T. nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-5084 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t.y. surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.T. ir D.L. savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Statybos įstatymas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos medžiaga – pažymėjimais apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b.l. 13-16) nustatyta, jog žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4,1200 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2004 m. birželio 29 d. priklauso pareiškėjai S.M., o žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2006 m. lapkričio 27 d. priklauso pareiškėjui S.L. Žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Iš pareiškėjų skundo ir jo patikslinimo turinio matyti, jog prašydami panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, pareiškėjai siekia atitinkamomis teisinėmis priemonėmis išsiaiškinti situaciją dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo jų žemės sklypų sąskaita teisėtumo, prašydami tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.T. ir D.L. surašyti savavališkos statybos aktą bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo informacinės duomenų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-175-342/2012 pareiškėjo S.P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.T., S.M., S.L. dėl 2010 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. Ž12-751, kuriuo pripažintas netekusiu galios Kvietinių kadastro vietovėje suprojektuotas bendrojo naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 13.6-2339, panaikinimo, 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1147 „Dėl Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ pakeitimo dalyje, kuri panaikina savivaldybės kelią Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant šio kelio išbraukimą ir įpareigojimo atlikti veiksmus – kelią Nr. (duomenys neskelbtini) įbraižyti Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir pripažinti jį esant valstybinės žemės ruože paliko nenagrinėtu. 2012 m. gegužės 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-370/2012 minėta nutartis palikta nepakeista. Dėl paminėtų aplinkybių, negali būti tenkinamas atsakovų prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-175-342/2010, nes priimtas procesinis sprendimas skundą palikti nenagrinėtu yra įsiteisėjęs. Iš paminėtos nutarties turinio matyti, jog ginčas buvo kilęs dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio panaikinimo, t.y. savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pareiškėjai S.M. ir S.L. kreipėsi į teismą, prašydami nagrinėjamoje byloje panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą tretiesiems suinteresuotiems asmenims surašyti savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme taip pat yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-174-243/2012 pagal pareiškėjų S.M., S.L., J.L., M.T., G.T., L.T., S.M., A.V., S.P. patikslintus skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D.L., AB „TEO LT“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.22.2)-2071 „Dėl S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų pakeitimo“ panaikinimo ir dalies akto panaikinimo, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 4-1284-(1.3) „Dėl M.T. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų patikslinimo“ dalies panaikinimo, įpareigojimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pakeistus duomenis apie žemės sklypų specialiąsias sąlygas ir žemės sklypų plotą, įpareigojimo pašalinti neteisėtai išpilto kelio padarinius, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-174-234/2012 turinio (b.l. 91-94) bei 2012 m. vasario 7 d. aukščiau paminėtų pareiškėjų skundo turinio (b.l. 95-110) matyti, jog vienu iš pareiškėjų reiškiamų reikalavimų yra prašoma atsakovo atlikti veiksmus, siekiant pašalinti išpilto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statybos padarinius pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100802-00044. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjai S.M. ir S.L. taip pat reiškia reikalavimą, susijusį su kelio Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Pažymėtina, jog ginčo dalyku nėra kelio Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo teisėtumas, todėl aplinkybės, susijusios su keliu Nr. (duomenys neskelbtini), vertintinos tame kontekste, kiek tai susiję su skundžiamo sprendimo priėmimu ir įpareigojimu atlikti veiksmus.

Dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo

Rašytine bylos medžiaga bei pareiškėjų atstovo paaiškinimu nustatyta, kad pareiškėja S.M. atsakovams pateikė 2012 m. vasario 28 d. rašytą skundą dėl reikalavimo pateikimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims pašalinti neteisėtai išpilto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statybos padarinius. Skundas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje gautas 2012 m. kovo 1 d., registracijos Nr. 3D-705 (16.2) (b.l. 76-77). Kartu su skundu pareiškėja pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 19 d. pasitarimo protokolą Nr. A6-9 (b.l. 79-82) bei Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. sausio 23 d. raštą Nr. (5.1.22)-A5-418 (b.l. 78). Skunde pareiškėja nurodo, jog 2012 m. sausio 19 d. įvykusio pasitarimo metu D.L. pripažino, jog kelias Nr. (duomenys neskelbtini) išpiltas jo lėšomis gavus atitinkamus leidimus, todėl prašo atsakovų imtis atitinkamų priemonių pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos skundžiamame 2012 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. (16.2)-2D-5084 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ (b.l. 11-12) nurodė, jog pareiškėja jau buvo informuota apie sustabdytą procedūrą dėl jos gautų skundų, kol pasibaigs Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos, taip pat nurodė, kad tolimesni veiksmai dėl pareiškėjos minimo kelio pašalinimo turi būti sustabdyti iki teismas priims sprendimą. Sprendime nurodyta, jog šiuo metu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-174-234/2012 ir Nr. I-175-342/2012, kuriose ginčijami su Nr. (duomenys neskelbtini) statusu susiję administraciniai aktai.

Administracinė procedūra apibrėžiama kaip pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra asmens skundas (Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką, t.y. kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Šio įstatymo 27 straipsnis reglamentuoja administracinės procedūros sustabdymą ir nustato, jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, – apie administracinės procedūros sustabdymo pagrindą. Administracinė procedūra tęsiama, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys pareiškia norą dalyvauti procedūroje arba raštu atsisako joje dalyvauti, arba jeigu per 10 darbo dienų nuo rašto apie administracinės procedūros sustabdymą išsiuntimo dienos negautas iš jų atsakymas dėl pasiūlymo dalyvauti administracinėje procedūroje. Šiuo teisiniu reglamentavimu apibrėžiami du atvejai, kada gali būti sustabdoma administracinė procedūra : 1) kai administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą; 2) kai pradėjus administracinę procedūrą, paaiškėja, jog tuo pačiu klausimu skundą pradėjo nagrinėti teismas. 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 38 punktas analogiškai nustato, kai paaiškėja, jog skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, skundo nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas išnagrinės jį, ir apie tai pranešama asmeniui.

Atsakovų atstovas paaiškino, jog skundžiamą sprendimą vertiną kaip administracinės procedūros sustabdymą, kuriuo pareiškėja taip pat buvo informuota apie tai, kad anksčiau buvo sustabdytos administracinės procedūros dėl gautų skundų, kol Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtos bylos, o pati administracinė procedūra buvo sustabdyta anksčiau – 2012 m. sausio mėnesį, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, tik nurodė, jog minėtas sprendimas yra kitose nagrinėjamose bylose. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėja jau buvo informuota, kad dėl jos skundų sustabdyta administracinė procedūra, kol Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtos bylos. Iš Sprendimo turinio ir atsakovų atstovo paaiškinimų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra neaiškus, juo neatskleista Sprendimo esmė. Neaišku, ar skundžiamu sprendimu sustabdyta administracinė procedūra dėl pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundo ir kokiu pagrindu ši procedūra sustabdyta, ar pareiškėja informuojama apie jau sustabdytą procedūrą iki Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtos bylos. Jei Sprendimu administracinė procedūra sustabdyta gavus pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundą dėl to, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-174-243/2012 ir Nr. I-175-342/2012, nesuprantamas atsakovo sprendimas imtis tam tikrų veiksmų – 2012 m. kovo 8 d. paimti trečiojo suinteresuotojo asmens D.L. paaiškinimą dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 75). Akivaizdu, kad sustabdžius administracinę procedūrą, jokie veiksmai nėra atliekami. Teisėjų kolegija pažymi, jog gavus pareiškėjos skundą, atsakovui buvo žinoma informacija apie Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas administracines bylas Nr. I-174-243/2012 ir Nr. I-175-342/2012, todėl egzistavo visos prielaidos administracinės procedūros sustabdymui, tačiau skundžiamo sprendimo turinys bei atlikti veiksmai po Sprendimo priėmimo nepatvirtina atsakovo atstovo teiginio, kad skundžiamu sprendimu buvo sustabdyta administracinė procedūra.

Bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo turiniui keliami tokie pat reikalavimai, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Sprendime nenurodyta, kokia teisės norma remiantis jis priimtas; nenurodyta, kokių objektyvių duomenų (faktų) pagrindu sustabdyta ir ar sustabdyta administracinė procedūra; jei administracinė procedūra sustabdyta, tai ar dėl pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundo, ar dėl ankstesnių skundų. Tokiu būdu nesuprantamas sprendimo turinys ir esmė. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu iš esmės neišnagrinėtas pareiškėjos S.M. skundas, atsakovai įpareigotini iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skundą dėl reikalavimo pateikimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.T. ir D.L. pašalinti kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statybos padarinius, jį atitinkamai pagrįsti teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, aiškiai suformuluojant nustatytas arba suteikiamas teisės ir pareigas.

Dėl pareiškėjo S.L. subjektinės teisės ginčyti skundžiamą sprendimą

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau aptariamos įstatymo nuostatos reiškia ir tai, kad administracines bylas nagrinėjantis teismas privalo nustatyti kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos pareiškėjo nurodytu būdu. Tik nustatęs šias aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos S.M. skundą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims D.L. ir L.T. Skundą 2012 m. kovo 1 d. atsakovams rašė viena pareiškėja S.M., todėl skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus jos vienos, o ne abiejų pareiškėjų skundus. Iš pareiškėjos S.M. skundo atsakovams turinio matyti, jog ji dėsto aplinkybes dėl savo pažeistų teisių neteisėtai išpylus kelią Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nedėstomos jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo S.L. pažeistomis teisėmis, skundo nepasirašė pareiškėjas S.L., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas S.L. neturi subjektinės teisės ginčyti Sprendimą, kadangi jis jam nesukelia jokių teisinių pasekmių. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu skundas dalyje dėl sprendimo panaikinimo pareiškėjos S.L. atžvilgiu atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjai taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių atlikti veiksmus, t.y. dėl 2012 m. kovo 1 d. S.M. skunde keliamų reikalavimų priimti sprendimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.T. ir D.L. surašyti savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos – kelio Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengimo padarinius.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas paaiškino, jog 2010 m. rugpjūčio 2 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100802-00044 dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statybos padarinių pašalinimo. Kadangi žemės sklypo, kuriame išpiltas kelias, savininkas nežinomas, nes pagal galiojančius viešojo registro duomenis kelias išpiltas valstybiname žemės sklype, savavališkos statybos aktas surašytas nenurodant savavališkos statybos darbų atlikimo subjekto. Pareiškėjų atstovas P.M. motyvuoja, jog reikalavimas surašyti savavališkos statybos aktą tretiesiems suinteresuotiems asmenims nėra tapatus aukščiau nurodytam reikalavimui, kadangi žinomi ir nurodomi konkretūs savavališkos statybos darbų vykdymo subjektai – tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas sutinka su tokiu teiginiu ir mano, jog skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra tapatus administracinėje byloje Nr. I-174-234/2012 nagrinėjamam reikalavimui – įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pašalinti išpilto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statybos padarinius pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100802-00044.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos S.M. reikalavimas iš naujo išnagrinėti jos skundą ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims surašyti savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti Sprendimą pareiškėjos siekiamų teisinių pasekmių prasme. Teismui priėmus sprendimą įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą, atsakovai priims atitinkamą sprendimą ir pareiškėjos skunde teismui keliamu reikalavimu dėl savavališkos statybos akto surašymo konkretiems asmenims bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes Sprendimu toks pareiškėjos 2012 m. kovo 1 d. skunde atsakovui išdėstytas prašymas nebuvo apsvarstytas ir dėl jo nebuvo pasisakyta iš esmės. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis, pagal kurio nuostatas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir reikalavimo surašyti savavališkos statybos aktą nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas yra institucijos prerogatyva, todėl nesant atsakovų aiškiai išreikšto atsisakymo atlikti prašomus veiksmus, teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti atsakovus tretiesiems suinteresuotiems asmenims L.T. ir D.L. surašyti savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais,

nusprendžia:

pareiškėjos S.M. skundą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-5084 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (16.2)-2D-5084 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“.

Įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S.M. 2012 m. kovo 1 d. gautą skundą.

Skundą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-5084 panaikinimo pareiškėjo S.L. atžvilgiu atmesti, kaip nepagrįstą.

Skundą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė