- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 1-6-304/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10078-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Kaltinamasis
- P. G.
- Nukentėjusysis
- A. R., R. S.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis, Audrius Karpinskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 6 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apygardos prokuratūros Mažeikių apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Generauskas surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo P. G. pareikštas kaltinimas pažeidus transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, ? būtent: 2015 m. vasario 17 d., apie 6.36 val., kelio (duomenys neskelbtini) 3,975 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neatsargiai vairuodamas jam priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 9 p., 14 p., 18 p., 127 p., 128 p. reikalavimus — nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, važiuodamas automobiliu ne mažesniu nei 141 km/h greičiu, t. y. viršydamas du kartus numatytą tame kelio ruože maksimalų leistiną 70 km/h greitį, artėdamas prie sankryžos savalaikiai nesulėtino važiavimo greičio, nesugebėjo laiku sustabdyti ir suvaldyti automobilio, kad išvengtų susidūrimo su iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiu S. L. bei D. U., dėl ko atsitrenkė į iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavusį automobilį VW Passat, vairuojamą S. L., kuris dėl eismo įvykio metų patirtų kūno sužalojimų 2015 m. vasario 18 d. ligoninėje mirė, bei buvo sužalota automobilio ,,VW Passat“ keleivė D. U., padarant jai galvos sumušimą su galvos smegenų sukrėtimu, lydimu galvos smegenų pabrinkimu, kairės alkūnės sumušimu, kas sukėlė D. U. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei sužaloti „Alfa Romeo“ keleiviai R. S., padarant jam galvos sumušimą su muštine žaizda kairio antakio srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kairės plaštakos ir dubens sumušimą, bei A. R., padarant jam galvos plaukuotosios dalies muštinę žaizdą, kairės pėdos sumušimą su pirštų minkštųjų audinių patinimu, kas sukėlė pastariesiems nežymius sveikatos sutrikimus.
Kaltinamasis P. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. vasario 16 d. vėlai vakare pamatė namo važiuojantį A. R.. Nuvažiavo pas A. į namus ir pasikvietė pas save į automobilį. A. atsisėdo į keleivio vietą ir kartu su juo nuvažiavo pas R. S., kad būtų linksmiau. R. norėjo valgyti, todėl nuvažiavo iki degalinės. Tada grįžo į (duomenys neskelbtini), sėdėjo automobilyje ir gėrė sidrą. Po to A. pasiūlė kažkur nuvažiuoti, bet jis atsisakė vairuoti automobilį, nes buvo išgėręs. Tada A. sėdo už automobilio vairo ir visi nuvažiavo keliu link (duomenys neskelbtini). Jis gėrė sidrą. Tada pasuko link (duomenys neskelbtini), prie ženklo sustojo nusišlapinti. Pradėjus vėl važiuoti jis dar kažkiek išgėrė sidro ir užmigo. Važiuojant iš aikštės nebuvo stipriai apsvaigę. Automobilį žadėjo palikti (duomenys neskelbtini), nes taip yra ir anksčiau daręs. A. vairuoti automobilį davė pats, nes anksčiau su juo buvo draugai. Prabudo greitosios pagalbos automobilyje. Buvo prakirsta nosis, du dantys nuskelti, dešinės kojos šlaunikaulis lūžęs. Paskui vėl netekau sąmonės. Neiššovė keleivio pusės oro pagalvė, tik vairuotojo. Veidas buvo nubrozdintas, nes trenkėsi į panelę. Su R. S. yra kaimynai. R. S. nustatė 0,04 promilės girtumą. R. S. sakė, kad automobilį vairavo A. A. norėjo važiuoti pas L. K. į (duomenys neskelbtini). Po įvykio su A. R. nebendravo. Kai sustojo prie gyvenvietės ženklo nusišlapinti, jis atsisėdo į keleivio vietą, užmigo ir atsipeikėjo greitosios pagalbos automobilyje. Vairuotojo pusėje iššovė oro pagalvė, o kaip jis susižalojo, nežino. Prie ženklo iš automobilio išlipo jis ir A., o ar išlipo R. S., nežino. R. S. sėdėjo gale, buvo nedaug išgėręs. A. R. už vairo sėdo aikštėje. Įvykio metu galėjo bet kur atsitrenkti, kraujas taškėsi visur, reikėjo siūti žaizdas. Alkoholį mašinoje vartojo iki nusišlapinimo, nusišlapinęs po 5 min užmigo. Iki to ženklo visą laiką gėrė, jam buvo nustatytas girtumas. Tuo metu dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tą dieną buvo po darbo, gerti pradėjo po darbo. R. S. lyg tai sėdėjo už jo. Nuo (duomenys neskelbtini) visą laiką vairavo A. Įvykio metu lūžo koja, gaisrininkai sakė, kad jis buvo susiraitęs po panele, buvo nuskelti priekiniai dantys. Nieko iš įvykio neprisimena. Buvo apsirengęs juoda pusiau odine striuke, oranžiniais kedais, juodomis treninginėmis kelnėmis. Jį galima atskirti iš apgamo ant veido. Plaukai trumpi, grandinėlė su kryželiu ant kaklo. A. R. buvo su tamsiai mėlyna pūkine striuke, tamsiomis kelnėmis. Koją turbūt susitrenkė į panelę, viršutinę dalį labiau susižalojo, dantis į plastmasę nuskėlė. Ligoninėje gulėjo apie mėnesį: dvi savaites traumatologiniame skyriuje, tris savaites reabilitacijoje. Iš ligoninės iš karto ėjo pas dantistą, nes dantis skaudėjo. Ligoninėje skundėsi skausmu, seselės prašė vaistų, gydytojui nieko nesakė. Šviesos automobilyje automatiškai įsijungia, mašina buvo techniškai tvarkinga.
Nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2015 m. vasario 16 d. apie 3 val. nakties parvežė tėvus namo ir nuėjo miegoti. Gavo SMS kvietimą išeiti parūkyti. Apsirengė ir išėjo į kiemą. Įsėdo į P. mašiną, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). A. ir P. turėjo 6-8 bambalius sidro. Išgėręs sidro užsimanė valgyti, todėl nuvažiavo į degalinę. Nusipirko valgyti ir vėl grįžo atgal. A. paprašė P. leisti pavairuoti automobilį, šis leido. Tada vėl už vairo sėdo P. Tada nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas A. merginą. Iš (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo P. Tada sustojo prie ženklo nusišlapinti ir už automobilio vairo sėdo A., P. sėdo į priekinę keleivio sėdynę. Taip išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kiek pavažiavus jis užmigo ir atsipeikėjo ligoninėje. Ligoninės priimamajame pamatė A., klausė, kas atsitiko. Šis sakė, kad važiavo 160 km/h greičiu ir atsitrenkė į kitą automobilį. Sakė, kad automobilį vairavo jis pats. Matė, kad P. veža vežimėliu paguldytą. A. verkė ir sakė, kad jis vairavo automobilį. Iš savo kiemo išvažiavo su P. G., jis vairavo automobilį. Iki degalinės irgi vairavo P. Grįžus į (duomenys neskelbtini) A. paprašė P. leisti pavairuoti automobilį, išbandyti galingumą. A. sėdo už vairo ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Važinėjo apie 30-40 minučių. Iki užmiegant viską atsimena. Policija apklausinėjo iš karto, ko klausė, tą ir tvirtino, nes buvo šoke, apie tai policiją perspėjo. A. R. nusprendė važiuoti pas merginą ir tarėsi dėl to su P. Jis nenorėjo gerti, todėl užmigo anksčiau nei P. G.. Matė, kad A. rašė žinutes, iš kalbos nusprendė, kad rašė L. K. P. tuo metu jokios draugės neturėjo. Iš pradžių sėdėjo viduryje, o susidūrimo metu gulėjo ant galinės sėdynės, diržo nebuvo prisisegęs. Prieš (duomenys neskelbtini) miegojo. Miega jautriai, jei automobilis būtų sustojęs, būtų atsibudęs. Atsimena, kaip sustojo nusišlapinti ir A. R. vėl sėdo už vairo. Iš pradžių sakė, kad prieš (duomenys neskelbtini) užmigo, nes nenorėjo gerti. Mano, kad užmigo netoli (duomenys neskelbtini). A. R. jam grasino ir jo kažkiek bijo, jis ir dabar grasina. Po avarijos bandė su A. R. išgėrinėti, tai jis pradėjo provokuoti ir norėjo įrašyti mūsų pokalbį. Priimamajame A. papasakojo, kad vairavo automobilį. Tą turėjo girdėti L. K., nes ir ji buvo šalia. A. pasakojo, kad važiavo 160 km/h ir atsitrenkė. Klausė jo, kas tada vairavo automobilį, šis atsakė, kad jis pats ir vairavo. A. priminė, ką jis sakė, bet jis viską neigė. Kaip ten atsidūrė L. K., nenutuokia. Pirtyje pas L. brolį A. įrašinėjo pokalbį ir jo vis klausė „juk P. vairavo automobilį“. Atsakė, kad jis pats vairavo. Ligoninėje matė, kad vežė P. G., bet su juo nekalbėjo. Po įvykio buvo be marškinėlių, be kojinių ir jį tokį apklausinėjo. Tą pačią dieną po ligoninės buvo apklaustas šoko būsenoje. Jis pasakojo, o pareigūnai taisė. Jam siuvo žaizdą, buvo sumušti dubens kaulai.
Nukentėjusysis G. L. parodė, kad sužinojęs, jog tėvas pakliuvo į avariją, išskubėjo į ligoninės priėmimo skyrių. Viskas vyko ryte apie 9 val. Sutiko R., G. nematė. R. paklausė, kur važiavo, kas vairavo, nepamena, ar pasakė. Įvykio metu žuvo tėvas, buvo sužalota sesers dukra. Civilinį ieškinį reiškia 10000 Eur. Su tėvu siejo geri santykiai, patyrė skausmą, netektį. Tėvas jam buvo artimas žmogus. Priimamajame sėdėjo R. S., kartu buvo ir jo tėvai. Jei gerai pamena, A. R. sėdėjo vežimėlyje ir kartu su juo buvo mergina. R. paklausė, ar jis dalyvavo, šis atsakė, kad miegojo. Norėjo prieiti prie P., bet taip ir nenuėjo. R. S. buvo nelabai girtas, gal buvo šoke.
Nukentėjusysis T. L. parodė, kad po įvykio tėvas buvo reanimacijoje, o dukterėčia priimamojo palatoje. Priimamajame matė, kad R. S. apklausinėjo policininkai, jis sakė, kad miegojo prieš eismo įvykį, įvykio neatsimena. Ar prie A. R. buvo mergina, nežino. Prašo priteisti 15000 Eur neturtinės žalos, nes su tėvu kartu dirbo, jis buvo jo ramstis, kūrė bendrus planus ateičiai, kartu ūkininkavo. Dabar liko jis ir motina. Buvo didelis pergyvenimas, skausmas dėl netekties, tačiau medikų pagalbos nereikėjo. Su S. nebendravo, matė, kaip jį apklausinėjo du pareigūnai. S. sakė, kad nežino, kas prieš eismo įvykį vairavo automobilį.
Nukentėjusioji V. L. parodė, kad vyras su anūke ryte važiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 9 val. paskambino I. V. ir pasakė, kad S. pakliuvo į avariją. Sūnūs išvažiavo į ligoninę, ji buvo šoke. Vyras miegoti nuo 21-22 val. vakaro, išvažiavo apie 6 val. ryto. Vyras buvo brangus, mylimas, visų žmonių gerbiamas. Prašau 20000 Eur neturtinės žalos. Turtinė žala – laidotuvių išlaidos. Vyras gerai matė, akinių nenešiojo.
Nukentėjusioji S. U. parodė, kad tėvas su jos dukra rytą išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 9 val. sužinojo apie avariją. Ligoninėje dukra gulėjo intensyvios priežiūros palatoje, jai buvo stiprus smegenų sutrenkimas. Dukrą išvežė į (duomenys neskelbtini), 3 dienas leido vaistai, nes ji cypė ir draskėsi. Tik į trečią dieną dukra pradėjo kalbėti. Nebuvo nieko susilaužiusi, tik išgyveno. Reiškia 10000 Eur neturtinę žalą, o dukra 15000 Eur. Po mėnesio dukra pasakojo įvykio aplinkybes. Ji pasakojo, kaip sustojo prie sankryžos, apsidairė. Nieko nebuvo. Ji sėdėjo keleivio pusėje, jokių šviesų nematė. Trauma dukrai labai sunki. Apie liekamuosius reiškinius liepė nusiteikti pačiam blogiausiam. Pati vaistų nevartojo, tik motinai laidotuvių metu davė raminamųjų. Dukrai nesakė apie senelio mirtį, savaitę slėpė šią žinią.
Nukentėjusioji D. U. parodė, kad šiuo metu sveikata gera, apie įvykio aplinkybes pasakojo tik policijos pareigūnams. Su seneliu važiavo į (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo priekyje, buvo užsisegusi saugos diržą. Sustojo prie sankryžos, apsidairė, nieko nesimatė. Paties susidūrimo ir po to neprisimena. Nežino, ar kitas automobilis važiavo su šviesomis. Penkias savaites gulėjo ligoninėje ir vieną mėnesį buvo sanatorijoje. Grįžus ėjo į mokyklą, pamokos sekėsi sunkiai. Dabar daugiau mokosi, kad viską geriau įsimintų.
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad vėlyvą vakarą važiavo namo ir pamatė P. vairuojamą automobilį. P. pasiūlė kartu išgerti ir jis sutiko, turėjo pusę butelio degtinės ir sidro. Išgėrė ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Iš ten paskambino R. ir pasikvietė jį kartu išgerti. Nusipirko sidro, dar išgėrė. Paskui nuvažiavo į degalinę nusipirkti cigarečių. P. paprašė duoti pavairuoti jo automobilį. Nuvairavo iki (duomenys neskelbtini), vėl grįžo atgal. P. prašė paskambinti jo buvusiai draugei F., nes norėjo su ja susitikti. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) ženklo ir tada už vairo sėdo P. Po (duomenys neskelbtini) važinėjo jis, vėliau už vairo sėdo P., jis atsisėdo į keleivio sėdynę priekyje, o R. atsisėdo gale. Už (duomenys neskelbtini) išlipo, nusišlapino. Važiavo link (duomenys neskelbtini). Gal buvo kiek užmigęs, atsimena tik tiek, kad pamatė šviesas ir atsipeikėjo griovyje. Išlipo iš mašinos, išbėgo ant kelio. P. mašinoje sėdėjo atsilošęs, R. gale ant sėdynės. Ant kelio buvo žmogus, jam liepė kviesti pagalbą. R. išlipo iš mašinos, bet pasakė, kad šalta ir grįžo atgal į mašiną. Norėjo iš mašinos ištraukti P., bet vairuotojo pusės durelės neatsidarė, todėl jį traukė per keleivio priekines dureles. Traukė šonu, P. šaukė, kad skauda koją. Matė, kad P. skaudančios kojos nepajudina, jį tempė atbulas. Po įvykio jam skaudėjo pirštas, šonkauliai, buvo praskelta galva, visas pakaušis buvo kruvinas. Gal P. G. iš nosies bėgo kraujas, neprisimena. Laukė pagalbos. Atsimena, kad gaisrininkas atjungė akumuliatorius. Ištempęs iš mašinos P. laikė ant rankų, lūžusi koja buvo be bato. Batai galėjo nuo P. kojų nusimauti jį tempiant iš mašinos. Kai atvažiavo greitoji, nuo P. pasitraukė. Policijoje kelis kartus klausė, kas vairavo automobilį, sakė, kad vairavo P. R. į ligoninę važiavo kitu automobiliu. Priėmimo skyriuje visi trys buvo vienoje patalpoje, o paskui visus išskirstė. Paskambino draugei, ji irgi atvažiavo į priimamąjį. Buvo ir P. bei R. motinos. Vėliau su pareigūnais išvažiavo į skyrių. Kur tuo metu buvo R., nežino, tik policijoje buvo kartu. R. S. matė, kaip jis su P. pasikeitė vietomis. Kada R. S. užmigo, nežino. Pats irgi užmigo. Ligoninėje kalbėjo apie tai, kad vairavo P. R. S. buvo klasiokas, su P. buvo pažįstami seniau, jų tėvai yra draugai, jie patys draugai. Su R. S. po įvykio nebendravo, nes nebuvo geriausi draugai, jis kerštauja už tai, kad jis jį mokykloje skriaudė. Jam pačiam buvo sužalotas pakaušis, nestipriai sumušta krūtinės ląsta, kur atsitrenkė, nežino. Priekis skaudėjo, pirštas kojos buvo pamuštas. Važiuodamas miegojo, bet atsimena, kad pamatė šviesas ir atsidūrė griovyje. Link (duomenys neskelbtini) mašiną vairavo jis. Nemano, kad greitis buvo 200 km/h, galėjo būti 101-102 km/h. Po avarijos buvo tamsu, todėl P. veido nematė, kažkiek kraujo buvo. Reiškia ieškinį 3000 Eur. Patyrė pažeminimą, nes visi sakė, kad yra žudikas. R. S. negrasino, buvo kelis kartus susitikęs. Su P. buvo susitikęs, jis sakė, kad nieko neatsimena.
Liudytojas D. Č. parodė, kad dirba Telšių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pamainos vadu. 2015 m. vasario 17 d. gavo pranešimą vykti į autoįvykio vietą. Atvykus į vietą rado susidūrusias transporto priemones. Viename automobilyje buvo užspaustas vyras ir mergaitė. Kitame automobilyje ant galinės sėdynės jaunuolis skundėsi kojos skausmais, o kiti du buvo sąmoningi ir blaškėsi aplink automobilį. Į įvykio vietą atvyko pirmi, dar nebuvo nei policijos pareigūnų, nei greitosios pagalbos automobilių. Alfa Romeo automobilio priekinės sėdynės buvo tuščios, jose jau niekas nesėdėjo. Automobilio gale sėdėjusio jaunuolio neatpažintų. Priekyje sėdėję jaunuoliai buvo sąmoningi, todėl ėjo prie kito automobilio. Alfa Romeo automobilio dešinės pusės abejos durelės buvo atdaros. Ką jaunuoliai kalbėjo, ne viską prisimena. Negali pasakyti, ar kas gulėjo ant žemės. Keleivio pusės abejos durelės lyg tai buvo atdaros. Nė vienas iš jų netraukė iš automobilio nukentėjusiųjų asmenų, tik jis nuo galinės sėdynės ištraukė jaunuolį, nė vieno veido neprisimena. B. nukirpo Alfa Romeo automobilio akumuliatoriaus laidus. Tas automobilis stovėjo nuo Telšių kairėje pusėje priekiu į s/b „Ramunė“. Ant kelio buvo detalės, salelės stulpai nuversti. Jie gelbėjo žmones. Po visko mes nurinko išsimėčiusias detales. Nežino, ar jas rinko prieš atvykstant policijos pareigūnams. Mano, kad policija buvo baigusi darbą. Jaunuolis ant galinės sėdynės buvo nuvirtęs, atrodė kaip be sąmonės, vis kartojo „koja, koja“. Jį ištraukė suėmęs už pečių ir paguldė ant žemės. To jaunuolio galva automobilyje ant galinės sėdynės buvo pasukta į kairę, o sėdmenys į dešinę. Jaunuolio statyti nebandė, nes jam skaudėjo koją. Nei apie oro pagalves, nei apie saugos diržus ir vairuotojo pusės dureles nieko negaliu pasakyti, neprisimena. Jaunuolį ištraukė iš automobilio galo, jis ir gulėjo ant žolės. Ištraukęs jaunuolį jį šone ir paliko dešinėje automobilio pusėje, o kiti prie jo budėjo. Jo galva buvo pasukta į priešingas dureles. Įlindo į automobilio galą, pasodino, o jis vis kartojo: „koja, koja“. Kaip jis buvo apsirengęs, neatsimena.
Liudytojas D. P. parodė, kad dirba Telšių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu gelbėtoju. 2015 m. vasario 17 d. apie 7 val. gavome iškvietimą vykti į įvykio vietą. Nuvykus pamatė, kad netoli „Norfos“ sankryžoje automobilyje VW Passat yra prispaustas vairuotojas. Jis vairavo automobilį ir padavinėjo įrangą kitiems gelbėtojams. Kitoje kelio pusėje pievoje buvo automobilis Alfa Romeo. Kas vyksta tame automobilyje, nematė. Žmogus gulėjo ant žolyno, jį padėjo įkelti į greitosios pagalbos automobilį. Kas vairavo automobilį, nesidomėjo. Gulinčiajam buvo lūžusi koja. Jis išneštas iš automobilio, gulėjo priekyje jo ant žolyno. Pirmas prie automobilio priėjo pamainos vadas. Jaunuolis buvo sąmoningas, šaukė, kad skauda koja. Kažkas vaikščiojo prie automobilio, bet jis nieko neklausė. Kas automobiliui Alfa Romeo atjungė akumuliatoriaus laidus, nežino. Užkėlė jaunuolį ant neštuvų ir nuėjo kitur. Nuolaužas šlavė po visko, kai išvežė nukentėjusiuosius. Nuo VW Passat galo didžiausią dalį sušlavė. Kai nukentėjusįjį kėlė ant neštuvų, turbūt policijos pareigūnai jau buvo atvykę. Nuolaužas šlavė nuo kelio jau po jų išvykimo, tiksliai pasakyti negali. Nematė kaip nukentėjusysis buvo iškeltas iš mašinos. Automobilio durelių taip pat nematė.
Liudytojas L. B. parodė, kad dirba Telšių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu gelbėtoju. Atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, automobilis VW Passat buvo ant kelio, o kitas griovyje. Vadas liepė atjungti akumuliatorius iš griovyje esančio automobilio. Tada nuėjo prie kito automobilio, nes ten buvo sunkiai sužalotas žmogus. Prie griovyje esančio automobilio dešinės pusės galinių durelių gulėjo žmogus. Į automobilio vidų nežiūrėjo, aplink kažkas vaikščiojo. Tas žmogus gulėjo netoli galinių durelių keleivio pusėje. Atjungęs akumuliatorius nuėjo prie kito automobilio. Jis šiukšlių netvarkė, jas šluoja tik leidus policijos pareigūnams. Kaip tada buvo, neatsimena. Priekyje automobilio gulinčio žmogaus nebuvo. Kai atjungė akumuliatorius, gal ir buvo greitoji pagalba atvažiavusi, neprisimena.
Liudytoja G. B. parodė, kad dirba GMP skubios pagalbos specialiste. 2015 m. vasario 17 d. apie 6.30 val. buvo iškviesti į autoįvykio vietą kelyje link (duomenys neskelbtini). Pamatė sužalotą žmogų. Kairėje pusėje buvo jaunuolis, jam buvo lūžęs šlaunikaulis. Tai galėjo būti P. G.. Jis buvo iš automobilio ištrauktas ir paguldytas ant pievos, gulėjo automobilio šone, automobilis buvo toliau. Jis gulėjo, dejavo. Nemano, kad jis pats galėjo išlipti iš automobilio, nes buvo dideli skausmai, reikėjo šinuoti koją. Kartu buvo ir jo draugas, jį vežė kartu į ligoninę. Nukentėjusįjį vežė apžiūrėti šlaunikaulio, nes jis buvo lūžęs. Prie automobilio buvo žmonių, bet ką jie darė, neatsimena. Jaunuolis su lūžusiu šlaunikauliu buvo sąmoningas ir skundėsi, kad jam skauda. Kas vairavo automobilį, neklausė, niekas ir nesakė. Antram jaunuoliui pagalbos neteikė, jis nebuvo kruvinas, jo veido neatsimena. Jaunuolius nuvežė į priėmimo skyrių. Kitus nukentėjusiuosius vežė kiti du greitosios pagalbos automobiliai. Užpildė dvi ligonio korteles. Eismo įvykio vietos neprisimena, neprisimena kaip mašinos stovėjo. Nukentėjusysis negalėjo judėti dėl didelio skausmo, kitos galūnės nebuvo sužalotos. Gali būti, kad esat šoko būsenai skausmo nejaučiama. Jei žino ir mato sužalojimus, visada apie tai pažymi kortelėje, jei neaišku, nežymi. Ji teikė pagalbą ir tikriausiai ligoninėje pildė kitą formą kompiuteryje, duomenys yra archyve. Formoje rašoma data, pavardė, kortelės numeris. Neprisimena, ar jaunuoliui buvo išmušti dantys. Jei matė, užpildė, nematė, nepildė. Nežino, ar sulaužytu šlaunikauliu jis pats galėjo išlipti iš automobilio, galėjo tik šliaužti.
Liudytojas A. G. parodė, kad dirba greitosios pagalbos vairuotoju. Buvo iškviestas į įvykio vietą. Įvykio metu buvo sužalotų asmenų. Vienam iš jų padėjo šinuoti koją ir jį pakrauti į greitosios pagalbos automobilį. Kuris jaunuolis buvo, nežino, jo neatpažįsta. Nukentėjusieji buvo už pertvaros, todėl apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. Niekuo nesidomėjo, tik padėjo sušinuoti šlaunikaulį. Jaunuolį paėmė iš pievos, o iš kurios pusės, nežino, nebuvo kada žiūrėti į šalis. Neįsidėmėjo nei įvykio vietos, nei žmonių veidų, tik vykdė įpareigojimus.
Liudytoja L. K. parodė, kad nukentėjusysis A. R. yra jos vaiko tėvas. Ryte paskambino A. R. ir papasakojo, kad įvyko avarija. Į ligoninės priimamąjį nuvyko anksti ryte. Ten jau buvo R., A., P. ir R. motinos. Po 20 min atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu ji sėdėjo su A., o P. motina laukė prie durų. Iki šiol neklausė, nei kaip įvyko avarija, nei kaip susižalojo. A. išsivežė policija, o ji išvyko namo. Priėmime buvo apie 30 min. R. S. buvo priešais juos. Nežino, ar jis girdėjo apie ką jie kalbėjosi. A. sakė, kad važiavo pas G.
Liudytoja D. G. parodė, kad 2015 m. vasario 17 d. paskambino A. ir pasakė, kad vaikai pakliuvo į ligoninę. Į ligoninę išvažiavo su draugais A. Prie sankryžos pamatė policijos mašiną. Sustojo paklausti, kas įvyko. Pareigūnai pasakė, kad vaikai ligoninėje, liepė iš mašinos pasiimti vertingus daiktus. Paėmė sūnaus kedus, kurie buvo priekinėje keleivio pusėje. Vairuotojo pusėje oro pagalvė buvo išsiskleidusi, bagažinės durys neatsidarė. Magnetolą jos draugas ištraukė įlindęs į automobilį per vairuotojo dureles. Nuvyko į ligoninę. P. vos atpažino: veidas buvo kruvinas, atrodė kaip be dantų, lūpos sutinusios. Pirmi jo žodžiai buvo tokie: „mama, aš nevairavau“. Sūnui susiuvo žaizdas, įtarė šlaunies lūžimą. Peršvietę pasakė, kad reikia operuoti, bet operuos tik kitą dieną, nes sūnus buvo vartojęs alkoholio. Atidavė sūnaus rūbus. Draugai matė, kaip ji iš automobilio ėmė kedus. Policijos pareigūnas S. ar dar kitas sakė, kad automobilį vairavo P. Pareigūnai stovėjo ant kelio ir net nepriėjo prie automobilio pažiūrėti. Draugai G. A., D. A., draugas, su kuriuo gyvena, R. M. matė, kaip ji paėmė kedus ir dar diskutavo, kaip tie batai atsidūrė keleivio vietoje. R. S. pasakė, kad automobilį vairavo A. R.. Galvojo, kad teisybė paaiškės. Sūnus sakė, kad A. R. liepė S. sakyti, kad vairavo P. G., pati to negirdėjo. Jei sūnus būtų vairavęs, jį būtų apsaugojusi oro pagalvė. Sūnui nuskilo dantys, buvo siūtos žaizdos. Sūnaus abu batai buvo ant kilimėlio priekinėje keleivio vietoje. Visos automobilio durys buvo atidarytos, tik bagažinės negalėjo atidaryti, magnetolą išėmė per vairuotojo pusę. Mašinos priekis buvo nukreiptas į kelio pusę, galas buvo už krūmų. Ant galinės sėdynės rado R. telefoną, o P. telefono iš viso nerado. Sūnui buvo sužalotas dešinės pusės skruostas, lūpa, nosis, vieno priekinio danties pusė buvo nuskelta, o kitas dantis nuskeltas iki dantenų. Ligoninėje pasakė, kad po viso gydymo reikia kreiptis pas stomatologą. Sūnų užregistravau pas gyd. K., kuri viską sutvarkė. Nuskeltus dantis pastebėjo priėmimo skyriuje. Pati yra medikė, viską supranta. Sūnus gulėjo traumatologijos skyriuje, todėl apie dantis pasakėme šio skyriaus seselei. Ji ir pasakė, kad mums išėjus iš ligoninės reikia kreiptis į stomatologus. Gydytojas parašė, kad sūnui lengvas lūžis. Su R. S. gyvena tame pačiame miestelyje, bendrauja su jo tėvais. Su R. S. kalbėjo apie įvykį, kai viskas pasikeitė sūnaus nenaudai. Jis sakė, kad jam grasino A. R., tai girdėjo K. E.. R. S. pasakojo, kad automobilį vairavo A. R.. Miestelyje vairavo P., o prie miestelio ženklo persėdo A. R. R. S. miegojo, todėl nematė toliau nieko. R. S. priėmime pasakė kas vairavo automobilį.
Liudytoja V. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas. Avarijos rytą jai paskambino A. R. ir pasakė, kad padarė avariją. Jis papasakojo, kad paskambinti paprašė P. G., nes pats paskambinti negalėjo. A. paklausiau, kas vairavo automobilį. A. R. pasakė, kad jis pats vairavo automobilį. Žinojo, kad P. už (duomenys neskelbtini) ribų išgėręs niekada nevairuoja automobilio. A. sakė, kad jam atims teises, gali būti liūdnos pasekmės, žadėjo paskambinti vėliau, bet nepaskambino. Skambino ji, bet A. nekėlė ragelio, į skambučius neatsakė. P. lankė ligoninėje, jis sakė, kad visų įvykio aplinkybių neatsimena. Su R. S. nebendrauja. Su P. G. santykiai buvo gana artimi, tuo metu buvo daugiau negu draugai, tačiau kartu negyveno. P. G. pats neskambino, nes sužalotas buvo priimamajame. A. R. pats pasakė, kad jis vairavo automobilį. Kai kalbėjo su P. G., jis sakė, kad sėdėjo keleivio pusėje, o daugiau neatsimena. Jo veidas buvo sužalotas, dantys nuskelti. A. R. (duomenys neskelbtini) turėjo draugę L. K., pas ją važiavo. Apie F. nieko negirdėjo. Po visko A. R. jos vengė, neatsiliepdavo į skambučius. Po įvykio ligoninės priimamajame A. R. kalbėjo rišliai, jokių abejonių nekilo. Su A. R. užaugo viename kieme, turi jo kaip draugo telefono numerį.
Liudytojas P. M. parodė, kad apie 6.10 val. važiavo į (duomenys neskelbtini). Sankryžoje išvažiuojant iš Telšių pamatė ne savo vietoje automobilį AUDI. Priėjęs pamatė už vairo dejuojantį vyrą ir šalia sėdinčią merginą. Griovyje pamatė kitą automobilį, iš ten atbėgo jaunuolis ir paprašė iškviesti pagalbą. Augęs vyras aimanavo, o mergina buvo šviesiais išsidraikiusiais plaukais. Prie griovyje stovinčio automobilio nepriėjo, užteko vaizdo iš pirmo automobilio. Kuris jaunuolis prie jo priėjo, negali pasakyti, nes buvo tamsu, kiek nuo avarinių žibintų apsišvietė, tiek matė. Jaunuolis atėjo šlubčiodamas, 70 procentų tikras, kad dešine koja, jo nueinančio nematė. Atvažiavo gaisrinė, parodė kur kas yra. Vaikinas iš griovio nuėjo atgal šlubuodamas. Aimanos sklido ir iš griovio, ir iš kito automobilio. Iš griovio sklido didesnės aimanos. Pagalbą jau kvietė, kai priėjo jaunuolis, kuris prašė iškviesti pagalbą. Vieno žmogaus dejonės sklido iš griovio, bet pasižiūrėti nėjo.
Liudytojas E. S. parodė, kad dirba ugniagesiu gelbėtoju. Apie 6 val. ryto vyko į įvykio vietą. Atvykus pamatė vieną mašiną griovyje, o kitą mašiną ant kelio. Priėjo prie WV Passat, kuri buvo ant kelio. Mašinos viduje buvo du keleiviai: vairuotojas ir mergina, abu be sąmonės. Iškirpo vairuotojo dureles, ištraukė vairuotoją. Prispaustų toje mašinoje asmenų nebuvo. Visi sužaloti asmenys buvo išvežti į ligoninę. Atrodo, kad iš juodo automobilio visi buvo išlipę. Ant žemės gulinčių asmenų nematė. Iš VW Passat pirmus išvežė į ligoninę. Su lūžusia koja išvyko su antra greitąja. Prie juodos mašinos jis nedirbo. Matomumas buvo normalus. Buvo suveikusios VW Passat automobilyje priekinės oro pagalvės.
Ekspertas D. J. parodė, kad 2015-08-26 ir 2016-01-21 atliko du tyrimus kartu su ekspertais, kurie tyrė sužalojimus. Tiriant eismo įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad nukentėjusysis S. L. nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio P. G. priklausančio automobilio. Jei nebūtų buvęs viršytas greitis, šio įvykio nebūtų buvę, be to, buvo tamsus paros metas. Normaliu greičiu nieko nebūtų įvykę. S. L. neįvertino aplinkybių, nes buvo tamsu, jis negalėjo gerai matyti. Kai VW Passat pradėjo judėti nuo STOP linijos, Alfa Romeo pagal paskaičiavimą buvo už 182 m nuo susidūrimo linijos. Sunku pasakyti, kaip reikėjo įvertinti judėjimo greitį tamsiu paros metu. Eksperimento metu buvo nustatinėjamas objekto matomumas, tačiau nėra įvertintas greitis. Iš žibinto šviesos spręsti apie greitį negalima, tamsiu paros metu įvertinti judėjimo greitį žymiai sudėtingiau. Šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas turėjo įvertinti aplinkybes, tačiau greitis buvo viršytas. Įvykio priežastis greitis, o jei atitinkamos sąlygos, tai ir VW Passat vairuotojas. Šiuo atveju teigti, kad jis važiavo neįsitikinęs saugumu, negalima. Susidūrimo metu greitis buvo 129 km/h. Vien pagal kraujo pavyzdžius negalima spręsti apie asmens sėdėjimo vietą, tai mokslininkų išvada. Įvertinus automobilio Alfa Romeo patirtą smūgį, padarė išvadą, kad viduje esantys sviro įstrižai automobilio. Įvertinus viską, nebuvo sužalojimų, kad kategoriškai pasisakytų, kas kaltas. Rėmėsi automobilio sugadinimais. A. R. buvo sužalota krūtinės ląsta, pakaušis. Jis sviro kūnu link priekio, atsitrenkė į konsolę, galva pasviro ir atsitrenkė pakaušiu į stiklą. Ar taip buvo, duomenų neturi. Ventiliatorius galėjo iškristi nuo smūgio, bet ne ventiliatorius sužalojo pėdą. Negali pasakyti, ar automobilyje buvo A. R. kraujo. Jie tyrė sužalojimo mechanizmą. Pakaušio sritis buvo sužalota į stiklą. A. R. pagal sužalojimų pobūdį negalėjo sėdėti vairuotojo pusėje. Dėl pedalų dažniausiai sužalojama dešinė pėda. Kairė tiktai tada, jei deformuotos automobilio grindys. Jei muštas krūtinės ląstos priekis, tai tik patvirtina išvadą, kad automobilį vairavo ne A. R. Išsiskleidusi pagalvė gali sužaloti krūtinę. Apie A. R. sužalotą krūtinės ląstą šiai dienai duomenų neturi. Pakaušio sužalojimo A. R. negalėjo patirti būdamas vairuotojo vietoje, nes ten išsiskleidusi vairuotojo pagalvė. Žaizda pakaušyje buvo, bet mato tik randą, kuris galimai atsirado nuo atsitrenkimo į stiklą. Rando nustatymas negalimas. Ši žaizda galėjo būti sužalojus ir kėdės atlošu. Šiuo atveju pagalvė veikė kaip stabdys ir smūgio atgal nebuvo. Netgi ekspertai negauna pagalvės suveikimo duomenų, tai laikoma paslaptyje. Kartais pagalvė nešauna, kartais iššauna. Ties vairo konsole matoma, kad ji buvo paveikta, tikėtina, kojos. Jei P. G. būtų patyręs sužalojimus sėdėdamas keleivio pusėje ir vietoje, jo kojos turėjo būti vos ne ant galinės sėdynės. Jis patyrė sužalojimus vairuotojo vietoje. Ekspertai ištyrė iš to, kas yra ir padarė išvadą. Pagal tyrimo procedūras yra tiriami sužalojimai, o po to sugadinimai, tada viskas gretinama. Asmens sėdėjimo vieta tapatinama su sužalojimais. Objektyviai papildyti duomenų nėra. Prarastas laikas, todėl patikslinti negali. Atlikus papildomus tyrimus niekas esminiai nesikeis. Priekinio lango sugadinimą padarė priekyje sėdėjęs asmuo, žaizdoje turi būti stiklo dalelių, stiklo duženoje lieka pėdsakų. P. G. kontaktuodamas su oro pagalve slystelėjo į kairę. Negalima teigti, kad P. G. kraujo pėdsakai atsirado tempiant jį. Jis kraujavo, bet kraujavo ir A. R. Geltonų dėmių ant oro pagalvės netyrė. Rentgeno nuotraukos neturėjo. Automobilių susidūrimo vieta yra stabdymo pėdsakų pabaigoje, viskas fiksuota 6 paveikslėlyje.
Ekspertas D. J. po papildomos ekspertizės parodė, kad išsamiai susipažino su abiejų papildomų ekspertizių kopijomis, tvirtina savo ekspertizės išvadas. Pakomentavo ir argumentavo eksperto V. M. išvadą: pirma dalis MV-2016-73 yra eismo įvykio tyrimas ir šioje dalyje ekspertizė atlikta taip, kaip atliko ir jis. V. M. nepavyko modeliuojant gauti automobilio VW Passat idealiosios padėties, todėl susidaro nežymūs greičių skirtumai. Ekspertas V. M. atliko modeliavimą automobiliui Alfa Romeo judant 119 km/h greičiu, o jis 129 km/h. Mano, kad jam pavyko tiksliau viską nustatyti, paklaidos galėjo gautis dėl modeliavimo. VW Passat įvažiavo į pagrindinį kelią ir susidūrė su automobiliu Alfa Romeo. Pastarasis automobilis viršijo greitį ir važiavo 131 km/h greičiu, todėl neteko galimybės sustabdyti automobilį. Jis pats nustatė, kad automobilis Alfa Romeo važiavo 141 km/h greičiu. Modeliuojant ekspertas V. M. priima automobilio Alfa Romeo lėtėjimą 6,9 m/s², o jis 7,4 m/s² remiantis metodiniais skaičiavimais. V. M. teigia, kad abu vairuotojai kalti. Vienas viršija greitį, o kitas nepraleidžia pagrindiniu keliu važiuojančio vairuotojo. V. M. pasirinko kitą metodiką. V. M. verčia automobilį Alfa Romeo stabdyti. Jo stabdyti nereikėjo, būtų važiavęs ir nuvažiavęs. Buvo tamsus paros metas, todėl VW Passat vairuotojas nepastebėjo atvažiuojančio pagrindiniu keliu automobilio. Jei automobilis Alfa Romeo būtų važiavęs leistinu greičiu, nieko nebūtų įvykę. Jei VW Passat būtų pastebėjęs atvažiuojantį automobilį, žiburiukus, būtų laukęs. Viskas atsiremia į tai, ar automobilis VW Passat turėjo galimybę važiuoti. Abu atliko ekspertizes vienasmeniškai. Jo išvada pagrįsta objektyviais moksliniais skaičiavimais nustatyta metodika ir tvarka. Jo tyrimo išvadą patikrino dar du ekspertai, jis irgi tikrina kitų ekspertų išvadas. Jų atliekamos ekspertizės atitinka visus standartus. Techniniu požiūriu vairuotojas iš šalutinio kelio turi duoti kelią. Atliktais skaičiavimais įrodo, kad Alfa Romeo viršijo greitį. Pažeidimo fakto konstatavimas nėra jo kompetencija. Asmeninė nuomonė tokia: žiburiukai tamsiu paros metu ir šviesos yra skirtingi dalykai. Kai VW Passat pajudėjo, Alfa Romeo buvo už 181 m. Viskas atsiremia į tai, ar automobilis VW Passat turėjo galimybę važiuoti. Antroje ekspertizės išvadoje 2016-73K ekspertai mini, kad buvo pateiktos daugumos dokumentų kopijos. Jis turėjo visą medžiagą. Ekspertizės 3 lape aprašant automobilio VW Passat sugadinimus rašoma apie oro pagalves, t. y. šoninių oro pagalvių suveikimą. Iš jam pateiktos medžiagos mato tik 2 priekyje suveikusias oro pagalves, apie šoninių pagalvių suveikimą nieko nemato. Abu ekspertai pasisako, kad techniniu požiūriu, automobiliui Alfa Romeo susidūrus su automobiliu VW Passat, Alfa Romeo keleiviai priekinėse sėdynėse dėl inercijos jėgų judėjo link automobilio priekinės dalies ir į kairę. Tą pasakojo ir jis. Pirminio smūgio metu priekyje sėdėję asmenys pasidavė į priekį ir kairėn. Teismas priėmė sprendimą tirti DNR, kas ir buvo padaryta. Taip pat ekspertai mini, kad 3-4 pav. pateikti vaizdai, kur buvo modeliuojamas automobilio Alfa Romeo vairuotojo (prisegto saugos diržu) ir keleivio (neprisegto saugos diržu) judėjimas betarpiškai prieš susidūrimą ir susidūrimo metu. Motyvai, kodėl vairuotojas prisegtas, o keleivis neprisegtas, akte nenurodyti. Jo akte yra pasisakyta, kad tikėtina, kad vairavo P. G., būdamas neprisisegęs saugos diržu. Be to, jo tyrimas rodo, kad abu priekyje sėdėję asmenys buvo neprisisegę saugos diržais. Toliau yra pasisakoma, kad automobilio Alfa Romeo keleivio priekinėje sėdynėje (kuris buvo neprisegtas saugos diržu), papildomą judėjimą į kairę iš dalies sąlygojo intensyvus šio automobilio stabdymas prieš susidūrimą su automobiliu VW Passat bei automobilio Alfa Romeo judėjimo kryptis ir t. t. Jis nedrįsta teigti, kad automobilis buvo stabdomas link dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto. Fotografuojant gali lūžti lęšis ir tai gali būti optinė apgaulė. Kita dalis atitinka ir jų išvadą. Privatūs ekspertai nurodo, kad kaip nurodo B. Madea, R. Dettmeyer „Teisės ir medicinos pagrindai“ 264-265 psl., frontalinio susidūrimo metu, vairuotojui nesąmoningai įrėmus kojas į automobilio dugną, galimi šokikaulio ar pėdos kaulų lūžiai. Tokie sužalojimai buvo nustatyti pas A. R.. Nuslėpti nieko nenorėjo, A. R. akcentavo pėdos sumušimą. Negalėjo nustatyti sužalojimų padarymo mechanizmo, todėl negalėjo nustatyti, kurioje vietoje šis sumušimas buvo patirtas. Ekspertų išvados antroje pastraipoje ekspertai teigia, kad A. R. sužalojimų nebuvo, todėl jis vairavo automobilį. Jis dėl to pademonstravo, kaip veikia oro pagalvė. A. R. slydo kairiau. Neprisisegus saugos diržu tokia situacija įmanoma. Atkreipė dėmesį į tai, kad žmogaus šlaunis yra tvirtas kaulas. P. G. buvo sužalotas. Vairuotojo pusėje yra apgadinta panelė ir kt. keleivio pusėje to nėra, tai kaip susižalotų? Keleivio pusėje akivaizdžių apgadinimų nėra. Kaip reikia susilaužyti šlaunį, paaiškinti negali. Tiriama tai, ko nėra, dėl A. R. sužalojimo tyrimo nėra. Menamos aplinkybės netiriamos. A. R. galvos sužalojimas buvo patirtas smūgio metu, apžiūrėjo ekspertas P. P. Pėdos paviršius nebuvo aprašytas, todėl išvados neteikė. Vien tik kraujas negali nustatyti, kas vairavo. Du nuskelti P. G. priekiniai dantys neįtikina, kad atsitrenkta buvo į stiklą. Tvirtina, kad A. R. pakaušiu atsitrenkė į stiklą. 7 lape aiškiai pasisakyta apie A. R. sužalojimus. Būna tokių traumų, kai smūgis kliūna į užpakalinę galvos dalį. Atsilošiant kirstinės žaizdos negali būti, bet nesako, kad neįmanoma. Susipažinę su kitomis išvadomis, tvirtina savo išvadas. Išvados tikėtinos, bet faktiniai duomenys rodo taip, kaip jų išvadoje. Po smūgio automobilis Alfa Romeo buvo veikiamas inercijos jėgų ir judėjo sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę. Po tyrimo jų išvada buvo tokia, kad A. R. trenkėsi smūgio metu į stiklą pakaušiu. Tokią išvadą davė konstatuodami, kad jis sėdėjo neprisisegęs saugos diržu. Kai turės duomenų dėl diržų, galbūt išvada bus kitokia. Pagalvių suveikimo mechanizmo ir veikimo schemų neturi. Apie diržus jokių duomenų neturėjo. Oro pagalvė turi būti įjungta visada. Pats sužalojimų mechanizmas rodo, kad diržai susidūrimo metu buvo neprisegti. Oro pagalvių veikimo schemos būna įvairios, pagalvė suveikia net ir nesėdint. Dėl lėtėjimo prieš susidūrimą prie -10 laipsnių — žiemą naujomis padangomis pats yra pasiekęs 8,6. Dėl saugos diržų — staigiai pasidavus į priekį, diržas užsikerta. Prie diržų yra įmontuoti pirotechniniai įtaisai. Diržas pritraukia žmogaus kūną prie sėdynės. Veido sužalojimai atsiranda esant trinčiai. Tada nusibrozdini odą. Smūgio metu buvo ne tik smūgis, bet ir trintis, nes kūnas buvo įstrižai. Atliktos dvi ekspertizės. Lietuvos teismo ekspertizės centras teikia aukščiausios klasės išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Ekspertas R. P. P. parodė, kad buvo tirta A. R. galvos plaukuotoji dalis. Apžiūrėjo A. R., jo pakaušio dešinėje pusėje buvo randas. Pėdos sumušimas A. R. buvo nuo stipraus smūgio, koja negalėjo būti įstrigusi į pedalą. Mažai tikėtina, kad dėl pedalų susižalotų. Buvo trenktasi į automobilio priekį ir į kairę pusę. A. R. žaizda buvo sferinė, muštinė, pažeisti gilesni audiniai, todėl bėgo kraujas, išskobta buvo stiklo dalelėmis.
Ekspertas R. P. P. po papildomos ekspertizės parodė, kad su ekspertu D. J. patvirtina savo išvadas. Kai rado mašinos sugadinimus, išsikvietė A. R. Jis atvyko, jie viską išmatavo. Aptarė eigą ir nustatė, kad abu priekyje sėdėję asmenys nesegėjo diržų. A. R. judėjo į priekį, šiek tiek į kairę, kadangi stiklas nuožulnus, buvo sužalotas jo pakaušis. Diržas gali trūkti, bet jei diržai susegti, tai po tokio smūgio gali būti sužaloti vidaus organai.
Ekspertas G. P. parodė, kad jo ir R. P. P. tyrimo objektas buvo medicininiai dokumentai. Išoriškai P. G. neapžiūrėjo. Buvo pateikta stacionarinė ligos istorija, joje buvo GMP kvietimo kortelė, buvo pateikta forma G6 (2015-04-01), kur buvo aprašyta, kad sužalota nosis ir dešinė veido sritis. Medicininiuose dokumentuose nebuvo aprašyti išoriniai sužalojimai, ligos istorijoje to nebuvo. Krūtinės ląstos sužalojimai nėra užfiksuoti, todėl to netyrė. Dėl pėdos lūžimo irgi nėra pasisakyta. Tyrimo objektas ne patys asmenys, o dokumentai. A. R. likęs tik randas, o kitų pažymų nebuvo. Jei P. G. būtų buvęs be saugos diržo, būtų patyręs sužalojimus galvoje, bet jis patyrė tik veido sužalojimus. Su saugos diržu nebūtų veidu pasiekęs panelės. P. G. dešine sulaužyta koja remtis negalėjo, bet teoriškai galėjo judėti, mojuoti rankomis, šokinėti ant kitos kojos. Šoko būsenoje žmogus nejuda, o lengvo šoko būsenoje juda. Išoriniai sužalojimai nenurodyti, todėl yra duota tikėtina išvada. Nežinoma, ar buvo spiralinis lūžis, ar išilginis. Veido srityje nėra magistralinių kraujagyslių, kad jas pažeidus kraujas trykštų fontanu. Buvo kapiliarinis kraujavimas ir jis netryško į visas puses. Dantys galėjo būti nuskelti į oro pagalvę, nes tai labai stiprus stabdymo smūgis, ypatingai važiuojant be saugos diržo. Kontaktas į oro pagalvę toks, kad gali ir dantis, ir kt. sužaloti. Keleivio pusėje R. G. galėjo susižaloti dantis, bet kitų sužalojimų kaip keleivio pusėje nebuvo. Nosis, dantys, skruostas — viena lokalizacija. Tai žmogus iš pusiau gulsčio turėjo persisukti. Žmogus lenkiasi automobilyje nuo smūgio. Jei stiklo vietoje rastų plaukų, galėtų nustatyti, kas sėdėjo keleivio vietoje. Kraujas, oda suyra greitai, bet ten galėjo būti plaukų. Po papildomos ekspertizės atlikimo patvirtino išvadas, taip pat ir kompleksinės išvados tikrumą.
Šalies argumentai
Ekspertas V. M. parodė, kad yra kaip transporto transologas ir tuo užsiima nuo 1993 m. Buvo pateiktas advokato M. Mikalausko prašymas dėl ekspertizės atlikimo. Atsakė į užduotus klausimus. Ekspertizės kažkiek skiriasi. Pagal automobilių sugadinimus matosi, kad tarp automobilių įvyko du kontaktai, taip atsirado ir skirtumai. Ekspertas D. J. antro kontakto neakcentavo. Greičiai buvo apskaičiuoti pagal programą. 119 km/h nėra astronomiškai tikslus greitis. Galėjo būti +5 km/h. Objektyviai negalima nustatyti kaip judėjo VW Passat automobilis. Tai buvo sekundžių reikalas. Alfa Romeo automobilio lėtėjimas 69 km/h. Viskas turi įtakos: ir šalta kelio danga, ir sukibimo koeficientas, žieminės padangos, žema temperatūra. Paskaičiavimai 9 psl. 58,3 m sureagavo į stabdymą iki susidūrimo vietos, kai VW Passat pajudėjo nuo STOP ženklo. Kas nurodo, kad jis ten buvo sustojęs? 9 psl. apačioje yra paskaičiavimai. Abu vairuotojai sąlygojo įvykį. Negali pasakyti, kaip judėjo VW Passat automobilis. Gali būti du variantai. Jei judėjo iš vietos, tai 120 m atstumu, jei kitaip, tai 58,3. Pagal KET važiuojant iš šalutinio kelio reikia duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam. Dėl matomumo aš vertinu vienaip. Prie sankryžos vairuotojai greičio nesumažino. Skaičiuodami naudoja įprastus veiksmus, ne girtų vairuotojų. Jei VW Passat buvo sustojęs, tai išvada iki 150 m ir galima matyti, kad artėja automobilis. Turi transporto trasologijos kvalifikaciją ir jis neviršiją įgaliojimų, yra mokslų daktaras, buvo dėstytoju. Jei ekspertizė atliekama teismo pavedimu, tai įvardijama kaip ekspertizės aktas, jei tyrėjų pavedimu, tai specialisto išvada. Jo išvadai reikalavimo nėra, todėl ji yra eksperto išvada. 1.1 punkte išvardinta, kokią medžiagą turėjo. Objektyvūs duomenys yra kai viskas nufilmuota. Objektyvių duomenų nėra, o subjektyviais duomenimis nesivadovauja. Esminis momentas - greičio viršijimas buvo priežastinis ryšys. Ekspertizę atliko pagal advokato prašymą ir jo suformuluotus klausimus, apmokėjimą atliko G. 5 paveikslėlyje matosi, kad ašmenys judėjo į priekį ir į kairę. Yra kompiuterinė programa, kuri suformuoja modulį segint apsaugos diržą. Šioje programoje yra teikiami duomenys tik su prisegtais diržais, o kitų klausimų programai užduoti negalima. Dar prieš susidūrimą Alfa Romeo judėjo kampu į dešinę. Savo kompetencijos ribose gali tik tiek pasakyti. Prisegta-neprisegta, tai tik sąlyginis klausimas. Keleivis be diržo, vairuotojas su diržu. Oro pagalvės sprogsta ir išskiria didelę energiją. Veikė koncentruoto smūgio poveikis iš automobilio vidaus link priekinio stiklo. Jei prisisegęs tvarkingai diržu, neturėjo atsitrenkti į stiklą. Automobilio vietoje nežiūrėjo, pakankamai buvo medžiagos. Salono sugadinimus matė, bet detalės galėjo būti trūkusios dėl deformacijos arba dėl kontakto. Jei detalė iššokusi, tai nebūtinai tas gali būti dėl kontakto su kitu automobiliu.
Ekspertas V. M. parodė, kad surašė išvadą pagal pateiktą medžiagą. Reikėjo įvertinti automobilio ir nukentėjusiųjų būklę. Nepakako duomenų nustatyti, kas vairavo automobilį. Eismo įvykio metu automobilyje buvę asmenys buvo bloškiami į priekį, paskui į kairę. Priekinis stiklas buvo suaižėjęs, bet plaukų nebuvo toje vietoje. Pagal DNR nieko nebuvo galima nustatyti. Smūgis į stiklą buvo iš vidaus ir jį padarė asmuo, sėdėjęs keleivio vietoje. Pagal sužalojimus ekspertų nuomonės išsiskyrė, todėl negalėjo nustatyti, kuris kokioje vietoje sėdėjo. Su daktaru atmetė tai, kad P. G. susižalojo į priekinį stiklą. P. G. negalėjo veidu atsitrenkti į priekinį stiklą. Turėjo būti sužalotos atsikišusios veido dalys. Kontaktuota galėjo būti ir su vairu, ir su panele vairuotojo vietoje, galėjo nuslysti nuo pagalvės, kuri yra 35 litrų talpos. Ji subliūkšta ir galva nuslysta. Per kiek laiko subliūkšta oro pagalvė, negali pasakyti. Salono priekyje sulaužyta panelė tiek vairuotojo pusėje, tiek keleivio pusėje. Jei vairuotojas keliu įsirėmė po vairu, salono gale galėjo viskas pasistumti į priekį. Koja lūžo dėl sugniuždymo. Kažkokių specifinių sužalojimų nebuvo. Ekspertizės metodas toks pat, kaip ir Klaipėdos, moduliuojama taip pat. Kompleksinė ekspertizė, kai ekspertizę atlieka keli skirtingi ekspertai, komisijinė, kai ekspertizę atlieka keli tos pačios srities ekspertai. Ekspertizę buvo pavesta atlikti jam ir kitam ekspertui. Kitas asmuo nelabai ką galėtų padėti. Jie konsultuojasi vieni su kitais. Tvirtina savo ekspertizės išvadas. Mano, kad privatūs ekspertai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kiekvienas ekspertas turi savo nuomonę, bet šioje byloje trūksta duomenų. Stiklo suaižėjimo centras būdingas kontakte su galva. Asmuo be diržo turėjo būti atsitrenkęs į stiklą. Iškeltomis rankomis atsitrenkti į stiklą mažai tikėtina. Į konsolę atsimušta krūtine. Smūgio metu visi pasidavė į priekį, po to į kairę. Yra padaryti sužalojimai ir automobilio sugadinimai. Darant ekspertizę jie tarpusavyje derinami. Jei asmuo būtų buvęs su diržu, nebūtų pasiekęs paviršių. Panelė negalėjo būti sulaužyta nuo kito automobilio smūgio. Salono sužalojimai susiformavo nuo viduje buvusių asmenų. P. G. į priekį atsikišę veido paviršiai nebuvo sužaloti. Į stiklą buvo atsitrenkta arba kakta, arba pakaušiu. To neatmeta, bet veidu neįmanoma. Pusiau gulomis galima sėdėti galinėje sėdynėje, bet ne priekyje. Bet kuriuo atveju galva juda į priekį, kol neatsitrenkia į stiklą. Mano, kad atsitrenkta galva. Buvo pakeista diržo būsena. Ekspertas V. M. rašo, kad išvyniotas vairuotojo pusės diržas ir tuomet užsirakino spyna. Keleivio pusėje spyna suveikė neišvyniojus diržo, keleivis nebuvo prisisegęs. Vairuotojo pusėje V. M. nuotraukoje diržas matosi kaip ir išvyniotas.
Ekspertas P. P. parodė, kad advokato prašymu atliko ekspertizę. Iš jo akto matosi, kad po pirmo smūgio kūnai judėjo į priekį ir į kairę. Keleivio vietoje sėdintis asmuo galėjo pasiekti stiklą galva, bet ne pakaušiu. Kai rašė, kad pakaušis, rašė apie asmenį, sėdintį vairuotojo pusėje. Aišku, gali atskristi butelis ir prakirsti pakaušį. Jei nebuvo antros oro pagalvės, tai kentėjo vairuotojo kairė pusė. Galva daugiau lošiasi atgal. Kraujas laša iš nosies, o jei sužeistas pakaušis, teka kaklu. Pėdos sužalojimai būdingi vairuotojui. Esant frontaliniam smūgiui būdingas krūtinės sumušimas. Kojos lūžio negalima pakomentuoti, nėra rentgeno nuotraukos, jis neturi teisės reikalauti medicininių dokumentų. Dėl sužalojimų galima tiksliai atsakyti tik lavonui atlikus skrodimą. Abejotini dokumentai dėl dantų lūžio. Jie galėjo atsirasti dėl stipraus sukandimo. Medicininiai dokumentai yra nepatikimas dalykas, tik skrodimo metu nustatomi tikslūs duomenys. P. G. turėjo trenktis kakta, o paskui veidu. Pagalvės neatmeta, bet turi būti ir plastiko dalelių. Jei asmuo juda į priekį ir į kairę, tada sužalojama dešinė veido pusė. Dešinė koja taip pat judėjo į priekį. Kojos lūžimo mechanizmo nežinojo, reikia radiologinės nuotraukos. Po avarijos nė vienas asmuo nebuvo apžiūrėtas ekspertų. Veido sužaloti į dešinę pagalvės pusę negalėjo. Turi būti sužalota kairė veido pusė, bet ta pusė švari. Pagalvei trenkus, A. R. galėjo susižaloti pakaušį. P. G. galėjo sėdėti vairuotojo pusėje. Labai tikėtina, kad vairuotojo pusėje segėjo diržą. Po galvos traumos gali neatsiminti. Oro pagalvė yra kietas bukas daiktas, ji gali sužaloti nosį, prakirsti, nes priekyje yra plastmasė. Jei keleivis krypsta į vidų, negali dešinės kojos susilaužyti. Keleivio vietoje nuo smūgio gali susilaužyti dešinė koja.
Ekspertas J. M. P. parodė, kad ekspertu dirba nuo 1973 m. Asmenys atliekant ekspertizę nebuvo apžiūrėti. A. R. buvo nustatyta muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda ir sužalota pėda. P. G. buvo sužalotas veidas ir šlaunikaulis. A. R. buvo apžiūrėtas anksčiau, o P. G. sužalojimai tik iš aprašymo. Jį apžiūrėjo gydantis daktaras ir nesivargino viską surašyti. Žmogus, veikiamas inercijos, gali atsimušti kakta arba pakaušiu į stiklą. Šiuo atveju negalima atskirti. A. R. galva sužalota gana aukštai. Negali pasakyti, kuris į kurią automobilio dalį atsitrenkė, nėra specifinių sužalojimų, kurie įrodytų. Dėl privačios ekspertizės gali pasakyti, kad jie stengiasi, jog būtų naudinga užsakovui. Pasisakė minimaliai, nes nėra medžiagos, kad pateiktų tikslias išvadas. Pėdsakai ant oro pagalvės nėra įrodymas, nes kraujavo tiek P. G., tiek A. R. Jei važiavo be saugos diržo, galėjo virsti ant oro pagalvės, jei su diržu, negalėjo virsti. Vairuotojui galėjo lūžti dešinė koja atsimušus į priekinę panelę. Pėda A. R. sumušta, patinę pirštai. Ją buvo galima įvairiai sumušti: ir į mašinos pedalus, ir ant daikto. Vairuotojas visada mažiausiai nukenčia. A. R. sako skauda, daktaras rašo „sumušta“. Jei smūgis į krūtinę, tai galva lieka nesužalota. Galėjo smakru į krūtinę atsimušti.
Iš LR VĮ „Regitra registracijos liudijimo matyti, kad automobilis Alfa Romeo 156 registruotas 2014-05-29 P. G. vardu (1t.,b.l. 25).
Iš LR VĮ „Regitra registracijos liudijimo matyti, kad automobilis VW Passat registruotas 2012-03-27-29 V. L. vardu (1t.,b.l. 24).
Iš 2015-02-07 alkoholio kiekio matuokliu P. G. nustatytas 1,91 promilių girtumas (2t.,b.l. 6).
Iš 2015-02-24 specialisto išvados Nr. T-A 1548/15(01) matyti, kad P. G. kraujyje rasta 1,89 promilės etilo alkoholio (2t.,b.l. 8).
Iš teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G601/15(03) matyti kokie autoįvykio metu buvo padaryti sužalojimai P. G. (1t.,b.l. 157,158).
Iš teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M124/15(03) matyti kokie autoįvykio metu buvo padaryti sužalojimai S. L. (1t.,b.l. 143-147).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios V. L. parodymų matyti, kad 2015-02-17, apie 06:10 val. kartu su anūke D. U. išvyko iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Autoįvykio metu vyras žuvo, anūkė buvo sužalota (1t.,b.l. 52-56).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo S. L., T. L., G. L. parodymų matyti, kad dėl tėvo mirties jie patyrė neturtinę žalą nes su tėvu gerai sutardavo, buvo labai artimi ryšiai (1t.,b.l. 60,93,97).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios D. U. parodymų matyti, kad ji su seneliu 2015-02-17, apie 06:10 val. kartu su savo seneliu vairuojamu automobiliu VW Passat išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir buvo prisisegusi saugos diržu. Pamena, kad senelis sustojo prie sankryžos, kaip ji suprato tikslu pasižiūrėti ar neatvažiuoja koks automobilis, po ko nieko nebepamena, kaip įvyko autoįvykis nieko pasakyti negali (1t.,b.l. 71,72).
Iš teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 574/15(03) matyti kokie autoįvykio metu buvo padaryti sužalojimai D. U. (1t.,b.l. 149,150).
Žemesnės instancijos teismas
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios S. U. parodymų matyti, kad jos dukra D. U. autoįvykio metu buvo sužalota ir ką jai dukra po įvykio pasakojo, t. y. patvirtina dukros duotus parodymus, kad D. atvažiuojančio automobilio nematė ar nepastebėjo (1t.,b.l. 66-67).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo R. S. parodymų matyti, kad, autoįvykio metu jis sėdėjo automobilyje Alfa Romeo galinėje sėdynėje patvirtino, kad važiuojant automobiliu Alfa Romeo į (duomenys neskelbtini), jis A. R. ir P. G. buvo sustoję nusišlapinti ir kai vėl visi susėdo į automobilį, už vairo sėdo A. R., nes jis pasakė, kad yra blaivesnis už P. G. Negali nei patvirtinti nei paneigti kas autoįvykio metu vairavo automobilį Alfa Romeo (1t.,b.l. 76-78).
Iš Drager alkotesterio matyti, kad 2015-02-17 09.10 val. R. S. nustatytas 0,56 promilių girtumas (2t.,b.l. 3).
Iš teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 5174/15(03) matyti kokie autoįvykio metu buvo padaryti sužalojimai R. S. (1t.,b.l. 152,153).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų A. R. parodymų matyt, jog jis nepripažino autoįvykio metu vairavęs automobilį Alfa Romeo. Automobilyje sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje (1t.,b.l. 84, 88-89).
Iš ikiteisminio tyrimo metu akistatos tarp A. R. ir įtariamojo P. G. matyti, kad jie pasiliko prie savo duotų parodymų (1t.,b.l. 107-109).
Iš Drager alkotesterio matyti, kad 2015-02-17 08.46 val. A. R. nustatytas 1,04 promilių girtumas (2t.,b.l. 5).
Iš teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 513/15(03) matyti kokie autoįvykio metu buvo padaryti sužalojimai A. R. (1t.,b.l. 155).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų L. K. parodymų matyt, jog jai A. R. nepasakė kas autoįvykio metu vairavo automobilį Alfa Romeo, o ji ir neklausė (1t.,b.l. 101-102).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo P. M. parodymų matyti, kad 2015 m. žiemą kelyje (duomenys neskelbtini) pamatė automobilius po autoįvykio, iškvietė medikus (1t.,b.l. 104).
Žemesnės instancijos teismas
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos D. G. parodymų matyti, kad po įvykio jai sūnus P. pasakė, kad autoįvykio metu automobilio jis nevairavo (1t.,b.l. 110-111,113).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos V. V. parodymų matyti, kad 2015 m. vasario mėn. jai paskambino A. R. ir pasakė, kad autoįvykio metu vairavo automobilį Alfa Romeo. Po smūgio jam sutrenkta krūtinė (1t.,b.l. 115).
Iš 2015-02-17 kelių eismo įvykio apžiūros protokolo matyti autoįvykio metu užfiksuotos automobilių stovėjimo padėtys bei jų deformacija (1t.,b.l. 16-23).
Iš 2015-02-17 ikiteisminio tyrimo metu surašyto transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo matyti kokie automobilio sugadinimai (1t.,b.l. 31-35).
Iš 2015-02-17 ikiteisminio tyrimo metu surašyto transporto priemonės Alfa Romeom 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo matyti kokie automobilio sugadinimai (1t.,b.l. 36,117-121).
Iš 2015-04-27 - 2015-05-07 gautos specialisto išvados Nr. S 132/15(01): matyti, kad atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties DNR profilis, kuri sutampa su P. G. DNR profiliu su 99,99999999999999 proc. tikimybe (1t.,b.l. 161-166).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto D. J. išvados 2015-08-26 Nr.11K-116(15) matyti, kad atsakyta į klausimus: koks buvo Alfa Rome 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis prieš susidūrimą; kurių eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (1t.,b.l. 168-178).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto R. P. P. išvados 2016-01-21 Nr.11K-283(15) matyti, kad atlikta kompleksinė ekspertizė ir atsakyta į klausimus: koks A. R. patirtų sužalojimų mechanizmas; koks P. G. patirtų sužalojimų mechanizmas; kuriam asmeniui A. R. ar P. G. sėdint vairuotojo vietoje gavosi patirti sužalojimai? (1t.,b.l. 195-200).
Iš 2016-04-19 gautos informacijos iš Telšių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos matytai, kad 2015-02-17 apie 06 val. 29 min. bendro pagalbos centro gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu prispaustas žmogus kelyje (duomenys neskelbtini) (2t.,b.l. 86).
Iš 2016-04-21 gautos informacijos Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, kad 2015-02-17 apie 06val. 29 min. VšĮ Telšių GMP tarnyba autoįvykio vietoje, įvykusio kelyje (duomenys neskelbtini) šalia automobilio rado nukentėsusįjį P. G. (2t.,b.l. 88).
Iš nukentėjusiojo A. R. pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad jis reiškia 3000Eurų neturtinę žalą (2t.,b.l. 149,150).
Iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą pasisako dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems (2t.,b.l. 164-167).
Iš nukentėjusiųjų: V. L., S. L. (mirė (duomenys neskelbtini) 3 t. b.l.10), S. U., D. U., G. L., T. L. civilinio ieškinio matyti kokį ieškinį jie reiškia kaltininkui (2t.,b.l. 171-174).
Teismo nutartis 2016-10-26 dėl daiktinių įrodymų surinkimo (mikrodalelių nuo priekinio automobilio Alfa Romeo stiklo ir P. G. bei A. R. seilių ėminio) (3t.,b.l. 55).
Automobilio Alfa Romeo apžiūros protokolas (3t.,b.l. 61-67).
Teismo nutartis 2016-11-22 dėl DNR ekspertizės (3t.,b.l. 79,80).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 247/2016(01) matyti, kad DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta (3t.,b.l. 106,108).
UAB Impulsanos ir UAB „Unge“ ekspertų dr. V. M. ir dr. P. P. ekspertizių išvados 2016-73K (3t.,b.l. 122-144).
Iš medicinos praktikos licencijos matyti, kad P. P. 2009-05-04 suteikta teisė verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją (3t.,b.l. 15-152).
P. G. pateikta foto nuotrauka, jo teigimu daryta po autoįvykio (3t.,b.l. 174,175)
Dėl teismo papildomos ekspertizės išvados UAB „Unge“ (3t.,b.l. 176-181).
Dėl teismo papildomos ekspertizės išvados UAB Impulsanos (3t.,b.l. 182-188).
Dėl kompleksinės - komisijinės autotechninės – teismo medicinos ekspertizės teikiami klausimai (3t.,b.l. 193-195).
Dėl kompleksinės - komisijinės autotechninės – teismo medicinos ekspertizės teismo 2017-04-19 teismo nutartis (4t.,b.l. 1,2).
Iš Lietuvos ekspertizės centro ekspertizės ekspertų V. M. ir J. M. P. akto 2017-09-08 Nr.11-839(17) išvados 3 d. matyti, kad negalima nustatyti, kas – A. R. ar P. G. - vairavo automobilį „Alfa Romeo 156“ eismo įvykio metu (4t.,b.l. 11-16).
Sąskaitos už teisines paslaugas nukentėjusiesiems ir kaltinamajam (4t.,b.l. 33-42).
Motyvai dėl išteisinamojo nuosprendžio.
Motyvuojamoji dalis
Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata įtvirtinta ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad minėta konstitucine nuostata įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga.
Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo samprata iš esmės yra tokia pat, kaip ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo samprata (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą.
Pagal LR BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais teismas vadovaujasi bei daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo. Dėl veikos padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo bei kitų aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teisėjus įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kaltinamajam P. G. pareikštas kaltinimas pažeidus transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, ? būtent: 2015 m. vasario 17 d., apie 6.36 val., kelio (duomenys neskelbtini) 3,975 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neatsargiai vairuodamas jam priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 9 p., 14 p., 18 p., 127 p., 128 p. reikalavimus — nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, važiuodamas automobiliu ne mažesniu nei 141 km/h greičiu, t. y. viršydamas du kartus numatytą tame kelio ruože maksimalų leistiną 70 km/h greitį, artėdamas prie sankryžos savalaikiai nesulėtino važiavimo greičio, nesugebėjo laiku sustabdyti ir suvaldyti automobilio, kad išvengtų susidūrimo su iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiu S. L. bei D. U., dėl ko atsitrenkė į iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavusį automobilį VW Passat, vairuojamą S. L., kuris dėl eismo įvykio metų patirtų kūno sužalojimų 2015 m. vasario 18 d. ligoninėje mirė, bei buvo sužalota automobilio ,,VW Passat“ keleivė D. U., padarant jai galvos sumušimą su galvos smegenų sukrėtimu, lydimu galvos smegenų pabrinkimu, kairės alkūnės sumušimu, kas sukėlė D. U. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei sužaloti „Alfa Romeo“ keleiviai R. S., padarant jam galvos sumušimą su muštine žaizda kairio antakio srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kairės plaštakos ir dubens sumušimą, bei A. R., padarant jam galvos plaukuotosios dalies muštinę žaizdą, kairės pėdos sumušimą su pirštų minkštųjų audinių patinimu, kas sukėlė pastariesiems nežymius sveikatos sutrikimus.
Kaltinamasis P. G. kaltu neprisipažino.
Liudytojas ir nukentėjusysis R. S., autoįvykio metu sėdėjęs automobilyje „Alfa Romeo“ galinėje sėdynėje patvirtino, kad važiuojant automobiliu Alfa Romeo į (duomenys neskelbtini), jis A. R. ir P. G. buvo sustoję nusišlapinti ir kai vėl visi susėdo į automobilį, už vairo sėdo A. R., nes jis pasakė, kad yra blaivesnis už P. G. Šiuos parodymus R. S. patvirtino teisiamajame posėdyje paaiškindamas, kad po sustojimo prie ženklo nusišlapinti ir už automobilio vairo sėdo A., P. sėdo į priekinę keleivio sėdynę. Taip išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kiek pavažiavus jis užmigo ir atsipeikėjo ligoninėje. Ligoninės priimamajame pamatė A., klausė, kas atsitiko. Šis sakė, kad važiavo 160 km/h greičiu ir atsitrenkė į kitą automobilį. Sakė, kad automobilį vairavo jis pats. Matė, kad P. veža vežimėliu paguldytą. A. verkė ir sakė, kad jis vairavo automobilį. Iš savo kiemo išvažiavo su P. G., jis vairavo automobilį. Iki degalinės irgi vairavo P. Grįžus į (duomenys neskelbtini) A. paprašė P. leisti pavairuoti automobilį, išbandyti galingumą. A. sėdo už vairo ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Važinėjo apie 30-40 minučių. Iki užmiegant viską atsimena. Policija apklausinėjo iš karto, ko klausė, tą ir tvirtino, nes buvo šoke, apie tai policiją perspėjo. A. R. nusprendė važiuoti pas merginą ir tarėsi dėl to su P. Jis nenorėjo gerti, todėl užmigo anksčiau nei P. G. Matė, kad A. rašė žinutes, iš kalbos nusprendė, kad rašė L. K. P. tuo metu jokios draugės neturėjo. Iš pradžių sėdėjo viduryje, o susidūrimo metu gulėjo ant galinės sėdynės, diržo nebuvo prisisegęs. Prieš (duomenys neskelbtini) miegojo. Miega jautriai, jei automobilis būtų sustojęs, būtų atsibudęs. Atsimena, kaip sustojo nusišlapinti ir A. R. vėl sėdo už vairo. Iš pradžių sakė, kad prieš (duomenys neskelbtini) užmigo, nes nenorėjo gerti. Mano, kad užmigo netoli (duomenys neskelbtini). A. R. jam grasino ir jo kažkiek bijo, jis ir dabar grasina. Po avarijos bandė su A. R. išgėrinėti, tai jis pradėjo provokuoti ir norėjo įrašyti jų pokalbį. Priimamajame A. papasakojo, kad vairavo automobilį. Tą turėjo girdėti L. K., nes ir ji buvo šalia. A. pasakojo, kad važiavo 160 km/h ir atsitrenkė. Klausė jo, kas tada vairavo automobilį, šis atsakė, kad jis pats ir vairavo. A. priminė, ką jis sakė, bet jis viską neigė. Pirtyje pas L. brolį A. įrašinėjo pokalbį ir jo vis klausė „juk P. vairavo automobilį“. Atsakė, kad jis pats vairavo.
Liudytoja L. V. taip pat patvirtino, kad jos žiniomis autoįvykio metu automobilį vairavo A. R. A. R. jai paskambino eismo įvykio dieną ir prisipažino, kad vairavo a/m Alfa Romeo bei susidūrė su kitu automobiliu. Ligoninėje P. G. patvirtino, kad susidūrimo metu sėdėjo priekyje keleivio vietoje.
Šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Iš ikiteisminio tyrimo metu akistatos tarp A. R. ir nukentėjusiojo R. S. matyti, kad R. S. nurodė, jog autoįvykio metu automobilį Alfa Romeo vairavo A. R. A. R. prieštaravo tokiems R. S. paaiškinimui (1t.,b.l. 81-83). Savo parodymus patvirtino teisme ir argumentavo kodėl duodamas pirminius parodymus nutylėjo kas vairavo automobilį. Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai paskambinęs A. R. pasakė, kad autoįvykio metu jis vairavo automobilį Alfa Romeo (t. b. l. 115), šiuos savo parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje. A. R. yra L. K. vaiko tėvas. Todėl suprantama jos pozicija dėl parodymų davimo, pareiškiant, kad neklausė A. R. kas vairavo automobilį autoįvykio metu, todėl nežino ir nieko pasakyti negali.
Byloje buvo pateiktos dvi skirtingos specialistų ekspertų UAB „Impulsana“ ir UAB „Unge“ išvados dėl eismo įvykio kaltininko, kurios neleido daryti neginčijamos išvados kas autoįvykio metu vairavo transporto priemonę „Alfa Romeo“.
2017-03-14 gauta specialisto UAB „Unge“ P. P. teismo medicininė papildoma ekspertizės išvada Nr. 0041/16, kurioje nurodyta, kad P. G. veido sužalojimai labiausiai tikėtina, kad buvo padaryti autoįvykio metu jam atsitrenkus veidu į priekinį automobilio stiklą, sėdint keleivio pusėje ir, kad veido sužalojimai nėra būdingi išsiskleidus smūgio metu vairuotojo pusės priekinei oro pagalvei.
2017-03-20 gauta UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvada Nr. MV 2017-23, kad vairuotojas buvo užsisegęs saugos diržu, o keleivis priekinėje dešinėje sėdynėje nebuvo užsisegęs saugos diržu.
Prokuroro nuomone, 2017-03-14 gauta specialisto UAB „Unge“ P. P. teismo medicininė papildoma ekspertizės išvada Nr. 0041/16, turėtų būti vertintina kritiškai ir teismas turėtų remtis tik 2017-03-20 gauta UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvada Nr. MV 2017-23,m nes UAB „Unge“ P. P. išvada neatitinka LR BPK 20 str. numatytų reikalavimų, nes be teismo žinios, be proceso dalyvių prašymo, be teismo nutarties, daiktai negali būti apžiūrimi, o juo labiau savarankiškai, nedalyvaujant nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismo paskirtam asmeniui atlikti daiktų apžiūrą yra draudžiama, todėl prokuroro nuomone 2017-03-20 gauta UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvada Nr. MV 2017-23, vertintina kritiškai.
Pirmoji atlikta 2016-01-21 ekspertizės aktas Nr. 11K-283(15), tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu susidūrimo su automobiliu „VW Passat“ momentu, automobilyje „Alfa Romeo 156“ P. G. sėdėjo automobilio „Alfa Romeo 156“vairuotojo vietoje, o A. R. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje.
Antroji atlikta UAB „Impulsana“ 2016-12-08 ekspertizės aktas Nr. 11K-283(15), ekspertų V. M. ir P. P. išvada Nr. 2016-73 K, kad labiausiai tikėtina, kad P. G. veido sužalojimai susidarė P. G. sėdint priekinėje keleivio pusėje ir jam atsitrenkus galva į priekinį automobilio lango stiklą, o A. R. galvos sužalojimas greičiausiai gavosi kokiam tai kietam daiktui atsitrenkiant į galvą ar vėlesnėse trauminėse fazėse. Taip pat, kad labiausiai tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu susidūrus su automobiliu „VW Passat“ momentu, automobilyje „Alfa Romeo 156“ A. R. sėdėjo automobilio „Alfa Romeo 156“ vairuotojo vietoje, o P. G. sėdėjo priekinėje keleivio pusėje.
Trečioji atlikta 2017-09-08 ir gautas ekspertizės aktas Nr. 11K-839(17), kad A. R. galva sužalota atsitrenkus į kietą buką paviršių, P. G. veidas buvo sužalotas atsitrenkus į riboto paviršiaus objektus, ne į priekinį stiklą. Negalima nustatyti, kas A. R. ar P. G. – vairavo automobilį „Alfa Romeo 156“ eismo įvykio metu. Automobilio „Alfa Romeo 156“ priekinio keleivio vietoje sėdėjęs asmuo eismo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržu. Negalima nustatyti, ar eismo įvykio metu automobilio vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo buvo prisisegęs saugos diržu.
Teismas, išklausęs, ekspertų specialistų išvadas, prieštaravimus, paskyrė komisijinę - kompleksinę autotechninę ir medicininę ekspertizę, ją atliko Lietuvos ekspertizės centro ekspertizės ekspertai V. M. ir J. M. P., kurie pateikė ekspertinę išvadą, akto 2017-09-08 Nr.11-839(17) išvados 3 d., kad negalima nustatyti, kas – A. R. ar P. G. - vairavo automobilį „Alfa Romeo 156“ eismo įvykio metu (4t.,b.l. 11-16), kad nėra galimybės nustatyti kieno iš automobilį galimai vairavusių asmenų P. G. ar A. R. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – žuvusiu VW Passat vairuotoju S. L. Ekspertų nuomonė neišsiskyrė, kad eismo įvykio pagrindinė priežastis Alfa Romeo viršytas leistinas greitis.
Teismas išklausęs visų ekspertų pasisakymų ir gavus nuomones, kad šioje byloje atlikti daugiau ekspertizių ar kitų veiksmų nėra galimybių, nes kaip jau paminėta ant priekinio Alfa Romeo stiklo DNR neišliko, kas akivaizdu būtų palengvinęs ekspertų duodamas išvadas ir neturint galimybių moksliniais pagrindais nustatyti neginčytinai kaltą asmenį, teismas remiasi minėtų liudytojų parodymais ir komisijinę - kompleksinę autotechninę ir medicininę ekspertizę atlikusių ekspertų išvada.
Byloje ekspertizes atliko aukščiausios klasės ekspertai, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti jų išvadomis, kurias apibendrino komisijinę - kompleksinę autotechninę ir medicininę ekspertizę atlikę Lietuvos ekspertizės centro ekspertizės ekspertai V. M. ir J. M. P. ir teismo nuomone pašalino abejones dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kylantis iš Konstitucijos, jos 30 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai).
Pagal Konstituciją žalą paprastai turi atlyginti ją padaręs asmuo arba už jo veiksmus atsakingas asmuo. Tačiau taikant Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltiniu, solidariai atsako žalą tiesiogiai padaręs asmuo ir didesnio pavojaus šaltinį dėl savo kaltės praradęs jo valdytojas, nors didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, dėl savo neatsargumo praradusio didesnio pavojaus šaltinį, veiksmai nėra bendri su žalą padariusio asmens veiksmais ir nėra tiesiogiai susiję su to asmens veiksmų pasekmėmis, tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų ir žalos atsiradimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio, o jo kaltės dalis, palyginti su žalą tiesiogiai padariusiu asmeniu, yra mažesnė.
CK taip pat yra nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, atsiranda civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, jis yra laikomas kaltu (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Šiose CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatytos tam tikros teisinės pasekmės – civilinės atsakomybės taikymas.
CK 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.248 straipsnio 3 dalyje pažymėtina, kad jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atlieka neteisėtus veiksmus arba nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir taip nesudarytų prielaidų atsirasti tokioms situacijoms, kad kiti asmenys galėtų užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis deliktinę civilinę atsakomybę, teismas, spręsdamas, kad neturtinė žala, padaryta dėl kaltinamajam priklausančio didesnio pavojaus šaltinio veikimo, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, turi būti atlyginama remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK 6.270 straipsnio nuostatomis. Automobilio savininkas gali realizuoti nuosavybės teisę valdydamas jam priklausantį turtą, juo naudodamasis ir disponuodamas. Valdymas, kaip daiktinė teisė, reiškia juridiškai turėti daiktą savo žinioje, daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį. Iš šio valdymo apibrėžimo matyti, kad automobilio savininkas, realizuodamas valdymo teisę, gali veikti ir kaip automobilio valdytojas, t. y. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Savininkas, perleidęs nuosavybės teisę, kartu naujajam savininkui perleidžia ir automobilio valdymą. Nuo perleidimo momento automobilio savininkas nenustoja savo daiktinės valdymo teisės, tačiau CK prasme tai nėra svarbu, nes ne šios teisės turėtojas yra atsakingas už žalą asmuo. Nuo faktinio teisėto automobilio perleidimo, nesusijusio su darbo santykiais, kitam fiziniam asmeniui momento automobilio savininkas nelaikytinas asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Juo tampa fizinis asmuo, gavęs teisėtai faktiškai naudoti automobilį ne dėl darbo santykių. Šis subjektas laikytinas automobilio valdytoju CK 6.270 str. prasme. Sprendžiant dėl žalos, padarytos susidūrus kelioms transporto priemonėms, atlyginimo, turi būti atsižvelgiama į kaltę, kaip į vieną iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako už žalą, net ir nesant jo kaltės. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos aplinkybės, šalinančios didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltę, kaip numatyta įstatyme. Nenustatytas kaltininkas naudojosi mašina su P. G. žinia, todėl automobilio neteisėto išėjimo iš valdytojo žinios fakto nustatyta nėra, ir jo, kaip valdytojo, atsakomybė nepasibaigė. Žala padaryta autoįvykio metu, kai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo P. G. mašina atsitrenkė į nukentėjusiojo, autoįvykyje žuvusiojo S. L. automobilį. Veikla, susijusi su transporto priemonių eksploatavimu, jų dalyvavimu eisme, neabejotinai kelia didesnį pavojų visiems aplinkiniams asmenims. Būtent dėl to nustatyta atsakomybė už žalą asmeniui, kurio veikla susijusi su automobilio valdymu, nors to asmens veikoje ir nėra kaltės (CK 6.270 str. ). Pagal teisės aktus sprendžiama, kas yra automobilio valdytojas. Kas yra automobilio valdytojas, turi būti aiškinama vadovaujantis tuo, kad tai asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Automobilis gali kelti didesnį pavojų tada, kai jis naudojamas, t. y. važiuoja ar pajuda savaime. Judėjimo metu mašina negali būti visiškai kontroliuojama žmogaus, jos pavojingos savybės (masė, greitis, energija, ribotas manevringumas, inercija) daro įtaką žalos atsiradimo faktui, jos mastui ir pobūdžiui. Todėl už judančio automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą turi atsakyti asmenys, kurie turi galimybę jais teisėtai naudotis ir kurie privalo užtikrinti jų saugų eksploatavimą. Svarbu ir tai, kad automobilių valdytojai patys tiesiogiai atsako už žalą, padarytą šio didesnio pavojaus šaltinio. Automobilio savininkas gali realizuoti nuosavybės teisę valdydamas jam priklausantį turtą, juo naudodamasis ir disponuodamas. Valdymas, kaip daiktinė teisė, reiškia juridiškai turėti daiktą savo žinioje, daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį. Iš šio valdymo apibrėžimo matyti, kad automobilio savininkas, realizuodamas valdymo teisę, gali veikti ir kaip automobilio valdytojas, t. y. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Savininkas, perleidęs nuosavybės teisę, kartu naujajam savininkui perleidžia ir automobilio valdymą. Savininkas gali sudaryti sandorius dėl savo turto ir įstatymo nustatyta tvarka leisti naudotis automobiliu kitiems asmenims. Nuo perleidimo momento automobilio savininkas nenustoja savo daiktinės valdymo teisės, tačiau CK 6.268 str. prasme tai nėra svarbu, nes ne šios teisės turėtojas yra atsakingas už žalą asmuo. Nuo faktinio teisėto automobilio perleidimo, nesusijusio su darbo santykiais, kitam fiziniam asmeniui momento automobilio savininkas nelaikytinas asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Asmuo, teisėtai ir faktiškai perėmęs vairuoti automobilį ne dėl darbo santykių, tapo asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims, ir tapo atsakingu už automobilio padarytą žalą. Juo tampa fizinis asmuo, gavęs teisėtai faktiškai naudoti automobilį Nagrinėjama norma nenustato pagrindų ir tvarkos, pagal kuriuos automobiliai yra naudojami ar perduodami naudotis iš vienų asmenų kitiems, todėl turi būti remiamasi kitomis įstatymo normomis ir teisės aktais. Žala atsirado dėl šioje byloje nenustatyto asmens vairuojamo automobilio atsitrenkimo į priekyje sustojusią nukentėjusiojo S. L. mašiną, t. y. dėl dviejų didesnio pavojaus šaltinių sąveikos. Atsakomybės už žalą klausimas šiuo atveju negali būti išspręstas tik pagal CK 6.270 str., numatantį atsakomybę be kaltės. Autoavarijos kilimą ir žalos atsiradimą, kai susiduria (sąveikauja) keli didesnį pavojų keliantys objektai, gali lemti nevisiškai teisingi ar neteisėti transporto priemones vairuojančių asmenų veiksmai. Instrukcijas vairuotojui apie tai, kaip valdyti transporto priemonę konkrečioje situacijoje (stovint, pradedant judėti, manevruojant, važiuojant per sankryžas ir kt.) reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jos duoda labai detalius nurodymus vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams. Taigi sprendžiant dėl žalos, padarytos susidūrus transporto priemonėms, atlyginimo, turi būti atsižvelgiama į kaltę, kaip į vieną iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Kaltė civilinėje atsakomybėje suprantama kaip asmens elgesio neatitikimas objektyvių elgesio standartų, kai asmuo nesugeba elgtis taip, kaip galima būtų protingai iš jo tikėtis. Turi būti įvertinta, ar transporto priemonės savininkas padarė neteisėtus veiksmus. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta ar P. G. elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti. Eismo dalyviams ir kitiems asmenims nurodoma grįsti savo elgesį tarpusavio pagarba ir atsargumu, elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui, nepadarytų žalos.
Dėl atstovavimo išlaidų
Kaltinamasis P. G. išteisintinas neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, todėl nukentėjusiųjų išlaidos atstovų pagalbai apmokėti nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos (BPK 104 straipsnio 2 dalis).
P. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : automobilius: VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie perduoti saugojimui į Telšių AVPK saugojimo aikštelę (kvitas Nr. 0034729), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkams.
Iš automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti kvapai, oro pagalvė, mikrodalelės nuo vairuotojo sėdynės, mikrodalelės nuo priekinio automobilio stiklo vidinės pusės (įskilimo vietoje), perduotus saugojimui į Telšių AVPK saugyklą ( kvitas Nr. 00000203) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini įstatymo nustatyta tvarka.
P. G. drabužius bei avalynę, kurie po apžiūros perduoti saugojimui į Telšių AVPK saugyklą ( kvitas Nr. 00000204) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini P. G.
Vadovaujantis LR BK 303 str. 6 d., po nuosprendžio įsiteisėjimo byla perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
P. G. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 6 dalyje.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 1 p. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti,
Vadovaujantis LR BPK 112 str. 4 d. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: V. L., S. U., D. U., G. L., T. L., A. R. ir R. S. išaiškinti, kad jie turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.
Kaltinamasis P. G. išteisintas neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, todėl nukentėjusiųjų išlaidos atstovų pagalbai apmokėti nepripažinti proceso išlaidomis ir nepriteisti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Automobilius: VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie perduoti saugojimui į Telšių AVPK saugojimo aikštelę (kvitas Nr. 0034729), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkams. Iš automobilio Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti kvapai, oro pagalvė, mikrodalelės nuo vairuotojo sėdynės, mikrodalelės nuo priekinio automobilio stiklo vidinės pusės (įskilimo vietoje), perduotus saugojimui į Telšių AVPK saugyklą ( kvitas Nr. 00000203) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini įstatymo nustatyta tvarka. P. G. drabužius bei avalynę, kurie po apžiūros perduoti saugojimui į Telšių AVPK saugyklą ( kvitas Nr. 00000204) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini P. G.
Vadovaujantis LR BK 303 str. 6 d., po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.