- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- e2-33503-1089/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27230-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Advokatai
- Povilas Kazakevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždrajai akcinei bendrovei „Krasas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Krasas“ 2 347 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. 2016 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose trūko ventilis, kurį 2015 m. rugsėjį sumontavo UAB „Unipresta“. Ventilį UAB „Unipresta“ įsigijo iš atsakovės UAB „Krasas“. Trūkus ventiliui išsiliejęs vanduo apgadino (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Ieškovė buvo apdraudusi UAB „Unipresta“ civilinę atsakomybę ir išmokėjo 2 347 Eur žalai atlyginti skirtą draudimo išmoką. UAB „Unipresta“ nekokybišką ventilį įgijo iš atsakovės, todėl pastaroji yra atsakingą už kilusią žalą.
1.2. Atsakovė ventilį pardavė 2015 m. liepos 1 d., o ventilis trūko 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. dar nepasibaigus ventilio garantiniam terminui. Tai leidžia spręsti, kad atsakovė pardavė nekokybišką prekę ir yra atsakinga už aplietoms patalpoms padarytą žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Krasas“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti iš ieškovės įmonės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Įvykis, kurio metu buvo padaryta žala ieškovės minimoms patalpoms, įvyko daugiau nei prieš trejus metus. Nukentėjusio asmens teisė reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsirado 2016 m. rugpjūčio 18 d., kai buvo padaryta žala. Į teismą ieškovė kreipėsi ne anksčiau nei 2019 m. rugsėjo 12 d. Taigi ieškinys pareikštas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.
2.2. Pati ieškovė pripažįsta, kad dėl patalpų užliejimo kilo UAB „Unipresta“, o ne kokio kito asmens, civilinė atsakomybė. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė pripažino, kad dėl patalpų užliejimo yra kalta būtent UAB „Unipresta“, kurios civilinę atsakomybę ieškovė buvo apdraudusi.
2.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ventilis buvo nekokybiškas, kuo pasireiškė ventilio nekokybiškumas. Iš ieškinio ir jo priedų galima spręsti, kad nebuvo atliktas kompetentingas ventilio tyrimas. Ventilis buvo sertifikuotas ir kokybiškas. Prekės gedimą galėjo lemti nekokybiškas sumontavimas, netinkamas vandentiekio sistemos eksploatavimas, netinkamai atlikti vamzdyno hidrauliniai bandymai ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
3. Byloje nėra ginčo ir tą patvirtina rašytiniai įrodymai, kad ieškovė buvo apdraudusi UAB „Unipresta“ civilinę atsakomybę (b. l. 4, 5). UAB „Unipresta“ 2015 metais atliko vidaus santechninius darbus name (duomenys neskelbtini) (b. l. 40–43). Atsakovė UAB „Krasas“ pripažįsta faktinę aplinkybę, kad UAB „Unipresta“, atlikdama nurodytus darbus, panaudojo iš atsakovės 2015 m. liepos 1 d. įgytas santechninės įrangos dalis, be kita ko, rakinamą ventilį 15v/v (b. l. 44). 2016 m. rugpjūčio 18 d. iš UAB „Unipresta“ sumontuotos kolektorinės spintos buvo užlietos patalpos (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–39, 51).
4. Nurodytas patalpas buvo apdraudusi ADB „Gjensidige“, kuri dėl padarytos žalos draudėjui išmokėjo 2 347 Eur dydžio draudimo išmoką (b. l. 52). Ieškovė pareikštame ieškinyje paaiškino, kad kompensavo ADB „Gjensidige“ nurodytą sumą. Atsakovė šių faktinių aplinkybių taip pat neneigia ir su jomis sutinka.
5. Šioje byloje ieškovė pareiškė atsakovei atgręžtinį reikalavimą dėl ADB „Gjensidige“ išmokėtos sumos priteisimo. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra atsakinga dėl paminėtų patalpų užliejimo, o įmonės neteisėti veiksmai pasireiškė nekokybiškos prekės – rakinamo ventilio 15v/v, pardavimu UAB „Unipresta“. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovei, pareiškusiai subrogacinį reikalavimą, teko pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 178 straipsnis).
6. Nuo ieškovės pareikšto ieškinio atsakovė ginasi keliais atsikirtimais: ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminas, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir neįrodytas ginčo prekės kokybės trūkumo faktas. Šių atsikirtimų analizė ir apibrėžia byloje sprendžiamo ginčo teisminio nagrinėjimo esmę.
7. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimų dėl žalos atlyginimo pareiškimo atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017, 26 punktas).
9. Kaip minėta, patalpų užliejimas įvyko 2016 m. rugpjūčio 18 d. ADB „Gjensidige“ turto apžiūros protokolą surašė tą pačią dieną (b. l. 51). Apie patalpų užliejimo faktą, o kartu ir užliejimo šaltinį ir priežastis, kaip galima spręsti iš UAB „Unipresta“ 2016 m. lapkričio 15 d. pretenzijos, adresuotos atsakovei, turinio, UAB „Unipresta“ tapo žinoma užliejimo dieną (b. l. 45). Taigi nurodyta data (2019 m. rugpjūčio 18 d.) laikytina žalos atsiradimo, o kartu ir ieškinio senaties termino pradžios, momentu. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė pagrįstai teigia, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti atsakovei subrogacinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
10. Atsakovė nuo ieškovės reikalavimo, be kita ko, ginasi ieškinio senaties praleidimu. Ieškinio senaties terminą ieškovė praleido nežymiai. Tačiau ieškovė yra verslininkė, veikianti draudimo srityje, kuri neabejotinai galėjo ir turėjo visapusiškai įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, t. y. kad reiškiančiam subrogacinį reikalavimą asmeniui taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir imtis aktyvių veiksmų, kad į teismą kreiptųsi per įstatyme įtvirtintą aiškiai apibrėžtą ieškinio senaties terminą. Ieškovės pasyvumą galinčių pateisinti aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, svarbu ir tai, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovei būtų faktiškai siųstos ir įteiktos pretenzijos dėl žalos kompensavimo, o atsakovės elgesys būtų sudaręs ieškovei pagrįstą įspūdį, kad įmonė sutinka atlyginti žalą ir (ar) jos dalį. Dėl to ieškinio senaties termino praleidimas, atsakovei prašant, sudaro savarankišką materialinį teisinį pagrindą atmesti ieškovės reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Ar ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui ir ar atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą?
11. Iš byloje pateikto tarp ieškovės ir UAB „Unipresta“ sudaryto Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) Nr. 9000459 aišku, kad ieškovė buvo apdraudusi UAB „Unipresta“ civilinę atsakomybę, t. y. UAB „Unipresta“ turtinius interesus, kylančius iš civilinės atsakomybės už tretiesiems asmenims padarytą žalą. Priešingai nei teigia atsakovė, nurodytas draudimo pobūdis savaime nereiškia, kad, išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė negalėjo įgyti atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovę. Jeigu UAB „Unipresta“ nebūtų apdraudusi savo civilinės atsakomybės ir vietoje ieškovės būtų atlyginusi žalą bei reikštų analogišką reikalavimą atsakovei, nurodytas atsakovės atsikirtimas neturėtų teisinės reikšmės. Taigi žalą kompensavusio subjekto klausimas šiuo atveju yra nereikšmingas. Antra vertus, aplinkybė, ar pagal tarp ieškovės ir UAB „Unipresta“ sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sąlygas UAB „Unipresta“ vidaus santechninių darbų atlikimui panaudotų detalių, įsigytų iš kitų asmenų, defektai, jeigu dėl to tretiesiems asmenims padaroma žala, defektai yra priskiriami UAB „Unipresta“ apdraustai rizikai, ar ne, šiuo konkrečiu atveju taip pat yra antraeilė. Dėl to atsakovė nepagrįstai teigia, kad pagal savo esmę ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
12. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų bei patalpų užliejimo kildina iš vienintelio argumento – žala kilo nepraėjus dviem metam po to, kai UAB „Unipresta“ įsigijo iš atsakovės ventilį. Tokia pozicija yra nepagrįsta, nes aplinkybė, kad prekė buvo nekokybiška, gali būti įrodyta ne taikant teisines fikcijas, bet konkrečiais faktiniais duomenimis (pvz., prekės kokybės tyrimo išvadomis ir pan.). Atsakovė į bylą pateikė nurodytos prekės kokybės sertifikatus (b. l. 83–91). Ieškovė nepateikė duomenų, kad po vandens išsiliejimo buvo objektyviai tirtos išsiliejimo priežastys ir nustatyta, jog tą lėmė išimtinai atsakovės parduoto ventilio gamyklinis brokas. Vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas pareikštas reikalavimas, – tai UAB „Unipresta“ paaiškinimai (b. l. 45, 53). Tačiau pastarieji nėra pakankami nustatyti, kad vandens išsiliejimą lėmė būtent atsakovės parduotos prekės defektai, o ne kitos tikėtinumo aspektu lygiavertės priežastys. Atsakovė, gindamasi nuo ieškovės reikalavimo, atsiliepimo į ieškinį 17 punkte kelia pagrįstas versijas (pvz., ventilis buvo netinkamai sumontuotas ar pažeistas montavimo metu ir kt.), kurių nepaneigus, negalima konstatuoti, kad patalpų užliejimo priežastis buvo išimtinai atsakovės parduoto ventilio gamyklinis brokas. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovei būtų buvusios sudarytos galimybės susipažinti su UAB „Unipresta“ išmontuotu ventiliu ar vandens išsiliejimo priežasčių tyrimo išvadomis, jeigu tokios buvo rengtos, patikrinti jų pagrįstumą ir pareikšti dėl jų nuomonę. Taigi pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ne objektyviais, bet iš esmės subjektyviais duomenimis.
13. Ieškovė, kaip profesionali draudimo rinkos dalyvė, kurios kasdienė veikla yra betarpiškai susijusi su draudiminių įvykių aplinkybių aiškinimųsi, analize, prieš kreipdamasi į teismą turėjo dėti pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą ieškinio faktinį pagrindą sudarančioms aplinkybėms pagrįsti. Kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad dėl kilusios žalos yra atsakinga atsakovė. Kita vertus, iš ieškinio ir jo priedų turinio galima spręsti, kad apskritai nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus žalos kilimo priežasčių nustatymo tyrimas. Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovė neatvyko, apie savo procesinio pasyvumo priežastis nepranešė, nors buvo informuota apie posėdžio vietą ir laiką. Elgdamasi procese pasyviai, ieškovė prisiėmė riziką dėl to, kad byla gali būti išnagrinėta iš esmės įmonės atstovams nedalyvaujant iškart po parengiamojo posėdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuojama, kad ieškovė neįrodė pareikštų reikalavimų faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis). Kadangi nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra atsakinga dėl ginčo patalpų užliejimo, ieškinys netenkinamas remiantis ir tuo, jog yra nepagrįstas materialiąja prasme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
14. Netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad įmonė advokatui už suteiktą teisinę pagalbą (ieškinio parengimas, dalyvavimas teismo posėdyje) sumokėjo 1 161,60 Eur (b. l. 115-121). Įvertinus atsakovei suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, apimtį, nurodytos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir jų atlyginimas atsakovei priteisiamas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakovei UAB „Krasas“ 1 161,60 Eur (tūkstančio šimto šešiasdešimt vieno euro ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.