- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2YT-4451-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00846-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėjas L. V. prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. V. mirties pareiškėjas priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo L. V. brolis V. V.. Pareiškėjas po brolio mirties į notarų biurą per nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi pradėjo palikimą sudarantį turtą valdyti faktiškai, t. y. perėmė palikėjo gyvenamojoje vietoje buvusius jo asmeninius daiktus ir pradėjo jais naudotis kaip savo. Pareiškėjas perėmė ir toliau naudojo palikėjui priklausančius asmeninius daiktus: baldus, knygas, įvairius įrankius, šeimos nuotraukas ir kitus palikėjo daiktus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas L. V. priėmė visą jam žinomą palikėjui V. V. priklausiusi turtą – jo gyvenamojoje vietoje buvusius daiktus. Pareiškėjas gavo duomenų, jog palikėjo V. V. vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,48 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina pateikiamas 2019-10-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ Nr. 7S-101-(14.7.3.). Į palikėjo V. V. palikimo apimtį patenka ir turtinės teisės į minėtą žemės sklypą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu – pareiškėjas siekia įforminti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą po savo brolio V. V. mirties. Būtinybė juridiškai įforminti palikimo priėmimo faktą iškilo tuomet, kai buvo gauti duomenys, apie palikėjo V. V. vardu atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą. Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas turės galimybę užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui teisme tinkamai įrodžius palikimo priėmimo juridinį faktą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), brolis (pop. bylos kopijos l. 8, 9, 10, 30). Palikimo, atsiradusio po V. V. mirties, priėmimo faktų nėra registruota (pop. bylos kopijos l. 11). Po V. V. mirties, V. V. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,48 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (2019-10-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ Nr. 7S-101-(14.7.3.) pop. bylos kopijos l. 25-26).
5. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
6. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Pareiškėjas nurodo, kad broliai gyveno kartu, po brolio mirties pareiškėjas perėmė ir toliau naudojosi palikėjui priklausančiais asmeniniais daiktais: baldais, knygomis, įvairiais įrankiais, šeimos nuotraukomis ir kitais palikėjos daiktais, buvusiais jų gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina kartu su pareiškimu pateikiamos nuotraukos, kuriuose užfiksuoti palikėjui priklausę kilnojamieji daiktai: nuotraukų albumas bei spinta (pop. bylos kopijos l. 13-19). Pareiškėjas taip pat perėmė ir palikėjui priklausiusius dokumentus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje (pop. bylos kopijos l. 20-24).
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po pareiškėjo brolio mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareiškėjas yra ketvirtos eilės įpėdinis. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad V. V. mirė nesusituokęs, vaikų neturėjo, testamentų registre nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų (pop. bylos kopijos l. 10, 11).
8. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas po brolio mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, byloje nėra jokių įrodymų paneigiančių, jog pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus valdydamas palikėjui priklausiusį kilnojamąjį turtą. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jo brolis L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.