- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- AN2-66-365/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01087-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties, kuria P. K. skundas netenkintas ir paliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas (Toliau – ir Institucija) 2022 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriuo P. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 11 Eur bauda.
P. K. nubaustas už tai, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11 val. 33 min., Švenčionių rajono sav., Vilnius-Švenčionys-Zarasai krašto kelyje vairavo transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio, bei meteorologines sąlygas, kelio būklę, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, to pasekoje atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį. Savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus.
Nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, P. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama 2023 m. sausio 4 d. nutartimi paliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą nepakeistą ir P. K. skundo netenkino. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog Institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė P. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Tačiau nustatęs, kad byloje nėra objektyviai įrodyta, jog pareiškėjas nepasirinko saugaus greičio, iš nutarimo pašalino dalį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nepasirinko saugaus greičio bei pašalino KET 127 punktą, kurie nekeičia skundžiamo nutarimo esmės.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu P. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą apelianto jo atžvilgiu nutraukti.
1.1. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog apeliantas nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma, kadangi realiai ne dėl apelianto kaltės kelyje buvo susiklosčiusi ekstremali situacija, dėl kurios kilimo apeliantas neturėjo techninės galimybės išvengti kontakto su automobiliu „Volvo XC70“.
1.2. Apeliantas pastebi, jog pagrindinį auto įvykį kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai 58 kilometre, sukėlė ne apeliantas, o kitas asmuo, t.y. automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas, kuris važiuodamas nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai važiuojamosios dalies kairę pusę bei susidūrė su priešpriešais važiavusiu vairuotojo automobiliu „VW Passat“, o po susidūrimo automobilis „Opel Vivaro“ sustojęs skersai kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai važiojamosios dalies, skirtos važiuoti Švenčionių kryptimi, ekstremaliai sudarė kliūtį iš paskos automobilio „Opel Vivaro“ link Švenčionių važiavusių automobilių „Volvo XC70“ ir „Nissan Juke“ vairuotojams. Būtent automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Vėlesnis kontaktas tarp „Volvo XC70“ ir „Nissan Juke“, buvo pasekmė netikėtai prieš šiuos automobilius įvykusių veiksmų, dėl kurių automobilių „Volvo XC70“ ir „Nissan Juke“ vairuotojai turėjo atlikti ekstremalius veiksmus siekiant išvengti pavojaus savo ir kitų žmonių gyvybei.
1.3. Apeliantas teigia, jog 2022-04-28 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Specialisto išvada), nebuvo atsakyta ar automobilis „Nissan Juke“, kurį vairavo apeliantas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu automobiliu „Opel Vivaro“ ir „VOLVO XC70“ atsakyta nebuvo. Teismo posėdžio metu eksperto teiginiai, kad jei apeliantas būtų laikęsis tinkamo atstumo, tačiau neįvardinant ir nenurodant koks gi tas buvusioje situacijoje atstumas būtų laikomas tinkamu, yra spekuliatyvūs.
1.4. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl Specialisto išvados patikimumo, apeliantas nurodo, jog jis posėdžio metu ekspertui kėlė klausimus, iš kur gauti Specialisto išvadoje nurodomi duomenys, kokie pradiniai duomenys buvo vedami į jo nurodomą programą ir kaip buvo gauti nurodomi automobilių greičiai, tačiau specialistas dėl šių duomenų taip ir nepaaiškino konkrečiai, apsiribodamas lakoniškais paaiškinimais. Nurodo, jog apeliantui tampa neaišku, kodėl vienus duomenis specialistas atmeta, o kitus priima kaip neginčijamus, kriterijų taip ir nenurodyta. Kaip gauna duomenis, kurie įvedami į sistemą, specialistas taip pat negalėjo paaiškinti. Tai pat apeliantui neaišku, kaip ir kokius kelio būklės duomenis į modeliavimo programą įvedė specialistas, kas taip pat reikšminga vertinant galimus modeliavimo rezultatus. Dėl to spėja, jog specialistas paėmė įvykyje dalyvavusių automobilių bendrąsias technines charakteristikas.
1.5. Apeliantas P. K. pabrėžia, jog jis tiek iš karto po įvykio, tiek ir teisme paaiškino, kad iki autoįvykio nuo pat Pabradės visi trys įvykyje dalyvavę automobiliai: „Opel Vivaro“, „Volvo XC7“, ir „Nissan Juke“ važiavo vienas paskui kitą išlaikydami protingą ir saugų atstumą vienas nuo kito pagal buvusias kelio sąlygas, taip automobiliai judėjo ilgą laiką, nei vienas iš automobilių nebandė lenkti priekyje važiavusio automobilio, nes kelio sąlygos buvo prastos. Apeliantas byloje ne kartą prašė teismo apklausti „Volvo XC70“ vairuotoją, kuris būtų pateikęs reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių bei būtų patvirtinęs apelianto teiginius, tiek dėl paties įvykio kilimo mechanizmo, tiek ir kaip viskas klostėsi iki įvykio ir po to, tačiau teismas tokius prašymus atmetė, formaliai teigdamas, jog šio vairuotojo parodymai nėra reikšmingi.
1.6. Apeliantas tvirtina, jog nėra aišku iš kokių duomenų specialistas padarė išvadas, jog įvykyje dalyvavusių automobilių „Opel Vivaro“, „VW Passat“, „Volvo XC70“, „VW Touran“ greičiai buvo apie 50 km/h, išskyrus apeliantą, kurio greitis, pasak eksperto buvo 75 km/h. Anot apelianto, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias specialisto išvadas, nėra. Be to, vertina, jog modeliuojant šią specialisto nurodomą aplinkybę, apeliantas turėjo tiesiai dideliu greičiu įvažiuoti į „Volvo XC70“ galą, o tokio dalyko nebuvo. Kaip matyti iš nuotraukų ir paaiškinimų, apeliantas nežymiai kampu slystančiai kliudė „Volvo XC70“ galinį kairįjį kampą, priekinio dešiniojo sparno šonine dalimi. Taigi, akivaizdu, jog Specialisto išvadoje nurodomas apelianto P. K. vairuojamo automobilio „Nissan Juke“ greitis 75 km/h, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka faktinės situacijos.
1.7. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovauja automobilio „Volvo XC70“ vairuotojo paaiškinimais, ir jo neapklausė teismo posėdyje, nors toks prašymas buvo pateiktas ne kartą, kuris tiek iš karto po įvykio, tiek ir vėliau aiškiai nurodo ir parodo, jog susidūrimo su „Nissan Juke“ automobiliu momentui jis buvo pilnai sustojęs ir nejudėjo, ir tik po to į jo automobilį „Volvo XC70“ atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „Nissan Juke“.
1.8. Pastebima, jog nėra aišku iš kokių duomenų specialistas daro išvadas apie automobilio „Volvo XC70“ nuvažiavimo nuo kelio sankasos pėdsakus (Išvados paveikslėlis Nr. 18), kadangi žiūrint į fotonuotraukose užfiksuotus „Volvo XC70“ slydimo pėdsakus, tokių duomenų niekur nėra užfiksuota. Be to, pabrėžia, jog nėra nuotraukomis fiksuota specialisto spėjamo susidūrimo kelio vietoje automobilių „Volvo XC70“ ir „Nissan Juke“ susidūrimo šukių, visos šių automobilių dalių susidūrimo šukės yra fiksuojamos ant dešinės kelio sankasos pusėje, kur yra užfiksuotas automobilis „Volvo XC70“, kas taip pat paneigia specialisto daromas išvadas apie susidūrimo mechanizmą. Nurodoma, jog labai didelių abejonių kelia ir Specialistų išvados 17 paveiksliuke padaryti atvaizdavimai bei paaiškinimai dėl automobilio „Volvo XC70“ atvaizduojamų pėdsakų, pažymint, kad niekur (nuotraukose ar įvykio protokole) nėra užfiksuota pėdsakų pradžia. Tai kelia abejonę, ar tikrai tai specialistų nurodomas „Volvo XC70“ pėdsakas, ar vis tiktai kitas visiškai su įvykiu nesusijęs žymuo.
1.9. Apeliantas pažymi, jog jis važiuodamas kelyje Vilnius-Švenčionys- Zarasai automobiliu „Nissan Juke“ judėjo neviršydamas leistino greičio, važiavo pasirinkęs tinkamą toms oro sąlygoms ir kelio būklei važiavimo greitį, laikėsi tinkamo atstumo iki priešais važiavusios transporto priemonės „Volvo XC70“, kad priešais važiuojančiai transporto priemonei pradėjus lėtinti greitį, apeliantas taip pat galėtų sustabdyti savo transporto priemonę. Apeliantas, vadovaudamasis KET 126 p., 128 p., 141 p., sprendžia, kad būtent „Opel Vivaro“ vairuotojo veiksmai lėmė ekstremalios situacijos kelyje susidarymą ir kilusį autoįvykį, dėl ko nėra apelianto kaltės, nepaisant turėto kontakto su „Volvo XC70“, siekiant išvengti skaudesnių pasekmių. Apeliantas laikėsi tinkamo toms sąlygoms atstumo iki automobilio „Volvo XC70“, tačiau dėl staiga ir netikėtai susiklosčiusios situacijos, t.y. automobilio „Opel Vivaro“ užmetimo į priešingą kelio pusę ir jo susidūrimo su „VW Passat“ ir „VW Touran“ automobiliu, dėl šių aplinkybių apelianto kelio pusėje susiklostė netikėta staigi ir ekstremali situacija, dėl ko apeliantas neturėtojo techninės galimybės išvengti susidūrimo su „Volvo XC70“, nors apeliantas manevruodamas pagal susidariusią ekstremalią situaciją bei staigiai kilusias aplinkybės ir stengėsi išvengti susidūrimo.
1.10. Apeliantas skunde nurodo, jog jam kyla klausimas ir dėl Specialisto išvadoje nurodomo automobilio „VW Touran“. Nors visur šis automobilis figūruoja, tačiau jo vertinimo ir duomenų dėl įvykio, kaip kitų automobilių („Opel Vivaro“, „VW Passat“, „Volvo XC70“, „Nissan Juke“) nėra pateikta, nors jis taip pat kaip ir apelianto automobilis šiame įvykyje patyrė sugadinimų ir galimai turėjo įtakos automobilio „Opel Vivaro“ persilinkimui kelyje. Pasak apelianto, neatmestina, jog šio automobilio veiksmai galėjo lemti, jog apeliantui nepavyko išmanevruoti neužkliudžius automobilio „Volvo XC70“, kas taip pat patvirtina apelianto teiginius, jog susiklosčiusioje situacijoje jis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su „Volvo XC70“. Apklausiamas specialistas nurodė, jog duomenys dėl įvykio dėl šio automobilio jam nėra reikšmingi, tačiau kodėl šie duomenys yra nereikšmingi, taip ir nepaaiškino. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šioje dalyje kyla visa eilė abejonių dėl Specialisto išvadų patikimumo, nes ją atlikę specialistai labai selektyviai atsirinko ką vertinti, bei nevertino aplinkybių, kurias nurodė kiti to įvykio dalyviai, kas kelia pagrįstų abejonių dėl tinkamo apelianto veiksmų įvertinimo.
1.11. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, P. K. mano, jog Specialisto išvadomis nėra pagrindo remtis, nes ši išvada kelia abejones dėl to, kokiais duomenimis buvo naudojamasi darant išvadas, ir ar į Specialistų išvadą nėra perkelta duomenų iš su apeliantu nesusijusio įvykio. Apelianto tvirtinimu, nėra pagrindo išvadai jog jo veiksmai susiklosčius staigiai ekstremaliai situacijai kelyje lėmė „Volvo XC70“ ir „Nissan Juke“ susidūrimą, kadangi apeliantas staiga susiklosčiusioje situacijoje kelyje objektyviai neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtimi t.y. automobiliu „Volvo XC70“, todėl, remiantis in dubio pro reo principu, mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis naikintina ir administracinė byla apelianto atžvilgius nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jo netenkinti. Institucijos nuomonė, Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė pareiškėją ir ekspertą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus. Eksperto pateiktą išvadą vertino visumoje su kitais įrodymais ir priimdamas sprendimą rėmėsi surinkta byloje įrodymų visuma. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes Institucija nurodo vertinanti kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčiją kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, mano, jog dėl eismo įvykio yra kaltas kitas asmuo, t.y. automobilio „Opel Vivaro“ vairuotojas, o teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vertino įrodymus, suabsoliutino 2022 m. balandžio 28 Specialisto išvadoje padarytas tikėtinas išvadas, kurios, pasak apelianto, yra prieštaringos ir nenuoseklios, paremtos duomenimis prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams, dėl ko apeliantui kyla abejonių ar jo (P. K.) vairuojamas automobilis „Nissan Juke“ turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su „Volvo XC70“. Pasak apelianto, specialistai konstruoja visiškai kitokias autoįvykio aplinkybes ir mechanizmą. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas tokiai apelianto keliamai versijai patvirtinti ar paneigti apklausė P. K., specialistą (ekspertą) V. Š., pateikusį 2022-04-28 Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimdamas sprendimą rėmėsi surinkta byloje įrodymų visuma – administracinio nusižengimo protokolu, eismo įvykio schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei kitais bylos nagrinėjimo metu pateiktais rašytiniais ir vaizdo duomenimis.
Iš byloje esančių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisriato Švenčionių rajono policijos komisariato tarnybinio pranešimo (b.l. 18), Eismo įvykio vietos plano (b.l. 38), 2022-04-28 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-35), fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Švenčionių rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44659-21. Šiame ikiteisminiame tyrime 2022-04-28 pateikta Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus tyrimui medžiagos duomenis, kad 2021-12-25 apie 11:30 val., kelio Vilniaus Švenčionys-Zarasai 59-me kilometre, automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliai tyrime - „Opel Vivaro“) vairuojamas K. G., vairuotojui važiuojant link Švenčionių susidūrė su priešpriešiais link Vilniaus važiavusio J. A. vairuotu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tyrime - „VW Passat“). Automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tyrime - „Volvo XC70“), vairuotojas E. I. važiuodamas link Švenčionių, įvykus eismo įvykiui, pagal jo parodymus, sustojo kelio dešinėje pusėje, po to į jo automobilio galinės dalies kairę pusę, jo manymu atsitrenkė jam iš paskos važiavęs automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tyrime - „Nissan Juke“), vairuojamas P. K. po ko jo automobilis buvo nublokštas ant kelio Vilniaus-Švenčionys-Zarasai sankasos jos dešinėje pusėje, o automobilis „Nissan Juke“ atsitrenkė į automobilį „Opel Vivaro“. Į automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tyrime - „VW Touran“) vairuojamą J. C., kurio vairuotojas važiavo link Vilniaus, kairį šoną atsitrenkė į šio automobilio eismo juostą sudaužyta priekine dalimi įvažiavęs automobilis „Opel Vivaro“. Šio eismo įvykio metu susižalojo automobilio „VW Passat“ vairuotojas.
Administracinio nusižengimo byloje pateiktoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tikėtina, kad automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, – buvo nepriimtini ir sąlygojo jo vairuojamo automobilio susidūrimą su automobiliu „Volvo XC70“. Į automobilio „Volvo XC70“, judėjusio apie 45 km/h greičiu, galinį kairį kampą, priekinio dešiniojo sparno šonine dalimi apie 75 km/h greičiu atsitrenkė jam iš paskos važiavusio vairuotojo automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Apeliantui neigiant kaltę ir keliant abejones dėl to, ar automobilis „Nissan Juke“, kurį vairavo pareiškėjas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su „Volvo XC70“, teismo posėdžio metu buvo apklaustas išvadą teikęs specialistas – ekspertas, kuris įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą) V. Š.. Teismo posėdžio metu specialistas, tvirtindamas išvadą nurodė, kad transporto priemonių „VW Passat“, „VW Touran“ vairuotojams techniniu požiūriu negalima pareikšti jokių pretenzijų. Reiškiamos pretenzijos „Nissan“, nes atsitrenkė į „Volvo“ ir „Opel“. „Nissan“ išvengti susidūrimo galima buvo tik laikantis atstumo ir lėtinti greitį. Jeigu važiuojant ir laikantis atstumo, ir laiku lėtinant, jo šalia „Volvo“ galinės dalies atsirasti automobilis negalėjo. Tokie eksperto paaiškinimai, kaip pagrįstai sprendė apylinkės teismas, patvirtina, kad P. K. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, apsnigtas, tuo metu taip pat snigo, kelio dangą dengia ledas. 2021 m. gruodžio 25 d. paaiškinimme P. K. nurodė, kad jis pradėjo stabdyti automobilį, pamatęs, kad automobilis nestojo kaip norėjo, stabdį nuspaudė iki galo (b.l. 37). Atsižvelgiant į šių įrodymų visumą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad pareiškėjas turėjo atsižvelgti ir įvertinti sudėtingas kelio sąlygas, ir imtis visų veiksmų, kad neįvyktų eismo įvykis, tačiau P. K. tinkamai neįvertino kelio sąlygų, todėl įvyko susidūrimas. Šių faktinių aplinkybių visuma leidžia vertinti, kad Institucija, kurios išvadoms pritarė apylinkės teismas, darė pagrįstą išvadą, jog P. K. nesilaikė KET reikalavimų, neatsižvelgė į meteorologines ir kelio sąlygas, nepaliko saugaus atstumo tarp priekyje esančio automobilio, todėl jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Šios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde įžvelgiamos abejonės dėl išvados (ne) patikimumo, tvirtinant, kad automobilio „Volvo XC70“ vairuotojas nurodo vienokias buvusio įvykio aplinkybes, o specialistai konstruoja visiškai kitokias autoįvykio aplinkybes ir mechanizmą, kad iš Specialisto išvados yra neaišku, iš kur buvo imami pradiniai duomenys, pradedant nuo transporto priemonių greičio ir, kad iš specialisto išvados neaišku iš ko gauti ir kokiomis aplinkybėmis gauti duomenys. Pažymėtina, kad specialisto išvada (ekspertizė) skiriama, kai nagrinėjamoje byloje reikalingos specialiosios žinios tam tikroje srityje, Atkreiptinas dėmesys, kad specialios žinios neapima teisinių žinių, o teisinė veikų kvalifikacija, faktinių bylos aplinkybių vertinimas ir nustatymas, ar buvo laikomasi visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių, yra teismo prerogatyva. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Nepaisant to, ekspertizės aktas (taip pat ir specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti eismo įvykio aplinkybes, buvo pasitelkti asmenys, turintys reikiamų specialių žinių, t. y. eismo įvykio ir transporto trasologinės ekspertizės teismo ekspertas bei transporto inžinerijos mokslų magistras, turintis vaizdų, eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas, kurie ir atliko tyrimą naudojant patvirtintus standartinio tyrimo procedūrų aprašymus „Transporto priemonių susidūrimo mechanizmo nustatymas“. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas papildomai paaiškino, kad paskaičiavimai nustatyti pagal transporto priemonės susidūrimą su programa, pažymėjo, jog automobilis „Volvo“ buvo sąlyginai nublokštas į kelkraštį, o sugadinimai ant automobilio „Volvo“ kontakto su „Nissan“ padaryti ne tokie, kad būtų tokia smūgio jėga, kad automobilį „Volvo“ iš stovinčios padėties nublokštų taip toli nuo kelio sankasos. Pabrėžė, jog sprendžiant pagal automobilio „Volvo“ padėtį po eismo įvykio, sugadinimus, tai jis negalėjo stovėti, nes kontaktas, atsitrenkimas „Nissan“ buvo ne toks, kad automobilį „Volvo“ iš stovinčios padėties nublokštų tokį atstumą į šalikelę. „Nissan“ buvo atskiras susidūrimas su automobiliu „VW Passat“. Tų transporto priemonių vairuotojams techniniu požiūriu negalima pareikšti jokių pretenzijų nei „VW Passat“, nei „VW Touran“. Reiškiamos pretenzijos „Nissan“, nes atsitrenkė į „Volvo“ ir „Opel“. „Nissan“ išvengti susidūrimo galima buvo laikantis atstumo ir lėtinti greitį. Jeigu važiuojant ir laikantis atstumo, ir laiku lėtinant, jo šalia „Volvo“ galinės dalies atsirasti automobilis negalėjo. Įvertinus specialisto išvadas, jo paaiškinimus teisme ir sugretinus šiuos duomenis su 2021 m. gruodžio 25 d. P. K. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, tai, jog specialistas akcentavo ir tai, kad teikiant išvadas buvo vertinamas ir sukibimas su važiuojamąja dalimi, tai, kad specialisto išvada pateikta remiantis eismo įvykio vietos vaizdu, eismo įvykyje dalyvausių autombilių sugadinimų bendru vaizdu, transporto priemonių greičius tyrimo metu apskaičiavus pagal matomas stabdymo žymes, atlikus susidūrimo modeliavimą, daroma išvada, kad subjektyvūs apelianto samprotavimai, yra niekuo neparemti ir neįrodo, jog specialisto išvadoje pateiktos išvados yra nepatikimos. Apelianto deklaruojamos abejonės dėl laiko, kad buvo padaryta vėliau negu eismo įvykis, dėl šukių, judėjimo padangų žymių nėra reikšmingos veiksmų kvalifikavimui, nes byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis „Nissan Juke“ turėjo kontaktą su automobiliu „Volvo XC70“.
Pasisakant dėl apelianto argumentų, jog teismas nepagrįstai atsisakė apklausti dalį liudininkų, kurie tiesiogiai dalyvavo aptariamame auto įvykyje, dėl ko mano, jog teismas nepašalino visų abejonių, netikslumų, bei prieštaravimų, būtina pažymėti, jog dėl liudytojų apklausos teismas priėmė motyvuotą protokolinę nutartį. Įvertinus tai, jog teisme apklaustas specialistas teikė nuoseklius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių susijusių su „Volvo“ vairuotojo veiksmais pagal gynybos teikiamus klausimus, tai, jog prieštaravimų dėl specialisto išvados ir jo teikiamų paaiškinimų su byloje esančiais duomenimis nekilo, sutiktina su teismo išvadomis, jog apelianto išdėstytos abejonės dėl išvadų pagrįstumo buvo išsklaidytos specialisto teismo posėdyje pateiktais atsakymais, kuomet specialisto išvada nepakito, o būtent: jog automobilio „Nissan“ veiksmai lėmė susidūrimą su automobiliu „Volvo“. Vien tai, kad P. K. savaip vertina eismo įvykį, nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, P. K. kaltei konstatuoti pakanka byloje esančių įrodymų, o ir teismų praktikoje pripažįstama, jog iš procesinių normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas versijas, turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir kad to nepadarius, pažeidžiamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės ir įrodinėjimo tvarka. Kaip aptarta ankščiau, šioje byloje pažeidimo padarymo faktą patvirtina bylos įrodymų visuma, kuri pakankama konstatuoti, kad P. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad P. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ja apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį nepakeistą ir P. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.