- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- II-19-1128/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01087-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Linas Pukinskas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Eduardas Zaleskis
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. K. (toliau – ir pareiškėjas), jo atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. K. skundą dėl 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16962-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2022 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo P. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 11 Eur bauda.
P. K. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, kelio būklę, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, to pasekoje atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš nutarimo nėra aišku kokių įrodymų pagrindu padarytos išvados. Pareiškėjas buvo pareiškęs valią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvavo viename nuotoliniame posėdyje, tačiau institucija, neatsižvelgiant į pareiškėjo prašymą administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant pareiškėjui. 2022 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje nebuvo pasisakyta, ar automobilis „Nissan Juke“, kurį vairavo pareiškėjas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su „Volvo XC70“, kas pagrįstai kelia abejonių dėl pareiškėjo elgesio tinkamo įvertinimo ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Specialistų išvada pareiškėjo atžvilgiu nėra nei kategoriška, nei griežta. Tokiu atveju pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai turėjo būti taikomas principas in dubio pro reo. Specialisto išvadoje yra neaišku, iš kur specialistai ima pradinius duomenis savo išvadai. „Volvo XC70“ vairuotojas nurodo vienokias buvusio aplinkybes, o specialistai konstruoja visiškai kitokias auto įvykio aplinkybes ir mechanizmą, kas kelia abejones dėl pareiškėjo inkriminuojamos administracinio nusižengimo veikos. Ekspertizėje pateikiami duomenys, pradedant nuo transporto priemonių greičio duomens įvykio metu ir pats įvykio mechanizmas neatitinka faktinės situacijos ir neaišku iš ko gauti ir kokiomis aplinkybėmis gauti. Specialistų išvados yra prieštaringos ir jomis nėra pagrindo remtis. Ekspertizės išvadoje nenurodo, jog pareiškėjas vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, tačiau skundžiamame nutarime šias aplinkybes konstatuoja institucija.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą teigia, kad nėra pagrindo tenkinti P. K. skundo. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 28 d. specialisto išvada Nr. 11-5639)22)/11-935(22), atlikta ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-44659-21. Išvados 2 punkte nurodyta, kad tikėtina, kad automobilio „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, – važiuodamas iš paskos automobiliui „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, – buvo nepriimtini ir sąlygojo jo vairuotojo automobilio susidūrimą su automobiliu „Volvo XC70“. Skundas grindžiamas subjektyviais samprotavimais, nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymais buvo įvertinti neteisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), važiavo vorele su kitomis mašinomis. Priekyje jo važiavo „Volvo“ automobilis, o priekyje jo važiavo „Opel“ automobilis. Nežino kodėl, bet „Opel“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, paties susidūrimo su „Passat“ automobiliu nematė, nes iš priekio važiavo automobiliai ir „Volvo“ buvo prieš jį. Pamatė tik sniego purslus ir pradėjo stabdyti. „Volvo“ automobilis taip pat stabdė. Tada „Volvo“ automobilis metėsi į dešinį šoną ir jiems atsivėrė toks kaip koridorius, kaip kišenė. Jie judėjo tuo koridoriumi ir „Volvo“ automobilis kampu ir jis slysdamas kabino jo kairįjį kampą, ir iškart po to įvyko susidūrimas su „Opel“ automobiliu. Tuo metu krito gal kelios snaigės, bet po avarijos pradėjo smarkiai snigti, kelio danga buvo žiemiška, apledėjusi, slidu. Iki priekyje važiuojančio automobilio važiavo maždaug 60-70 m atstumu, greitis buvo tarp 70-80 km/h.
Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad paskaičiavimai nustatyti pagal transporto priemonės susidūrimą su programa, jie nerašo ekspertizių pagal vairuotojų, liudytojų parodymus. Automobilis „Volvo“ buvo sąlyginai nublokštas į kelkraštį, o sugadinimai ant automobilio „Volvo“ kontakto su „Nissan“ padaryti ne tokie, kad būtų tokia smūgio jėga, kad automobilį „Volvo“ iš stovinčios padėties nublokštų taip toli nuo kelio sankasos. Sprendžiant pagal automobilio „Volvo“ padėtį po eismo įvykio, sugadinimus, tai jis negalėjo stovėti, nes kontaktas, atsitrenkimas „Nissan“ buvo ne toks, kad automobilį „Volvo“ iš stovinčios padėties nublokštų tokį atstumą į šalikelę. „Nissan“ buvo atskiras susidūrimas su automobiliu „VW Passat“. Tų transporto priemonių vairuotojams techniniu požiūriu negalima pareikšti jokių pretenzijų nei „VW Passat“, nei „VW Touran“. Reiškiamos pretenzijos „Nissan“, nes atsitrenkė į „Volvo“ ir „Opel“. „Nissan“ išvengti susidūrimo galima buvo laikantis atstumo ir lėtinti greitį. Jeigu važiuojant ir laikantis atstumo, ir laiku lėtinant, jo šalia „Volvo“ galinės dalies atsirasti automobilis negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
P. K. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, kelio būklę, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, to pasekoje atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį ir taip nesilaikė KET 9, 126, 127 punktuose nustatytų reikalavimų.
KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Pareiškėjas skunde iš esmės nesutiko su specialisto išvada ir nurodė, kad specialisto išvada yra prieštaringa, neatitinka faktinės situacijos, specialisto išvadoje nebuvo pasisakyta, ar automobilis „Nissan Juke“, kurį vairavo pareiškėjas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su „Volvo XC70“, be to, automobilio „Volvo XC70“ vairuotojas nurodo vienokias buvusio įvykio aplinkybes, t. y. kad „Volvo XC70 vairuotojas sustojo, po to į jo automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „Nissan Juke“, o specialistai konstruoja visiškai kitokias auto įvykio aplinkybes ir mechanizmą, kas kelia abejones dėl pareiškėjo inkriminuojamos administracinio nusižengimo veikos.
Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti institucijos nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nagrinėjamu atveju faktą, kad P. K. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 27 d. tarnybinis pranešimas, Lietuvos teismo Ekspertizės centro 2022 m. balandžio 28 d. specialisto išvada, fotonuotraukos, eksperto parodymai, iš dalies 2021 m. gruodžio 25 d. P. K. paaiškinimas, pareiškėjo parodymai.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, kad automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, – buvo nepriimtini ir sąlygojo jo vairuojamo automobilio susidūrimą su automobiliu „Volvo XC70“. Į automobilio „Volvo XC70“, judėjusio apie 45 km/h greičiu, galinį kairį kampą, priekinio dešiniojo sparno šonine dalimi apie 75 km/h greičiu atsitrenkė jam iš paskos važiavusio vairuotojo automobilis „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde teigia, kad specialisto išvada prieštaringa, automobilio „Volvo XC70“ vairuotojas nurodo vienokias buvusio įvykio aplinkybes, o specialistai konstruoja visiškai kitokias auto įvykio aplinkybes ir mechanizmą. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskaičiavimai buvo nustatyti pagal transporto priemonės susidūrimą su programa, ekspertai nerašo ekspertizių pagal vairuotojų, liudytojų parodymus. Automobilis „Volvo“ buvo sąlyginai nublokštas į kelkraštį, o sugadinimai ant automobilio „Volvo“ kontakto su „Nissan“ padaryti ne tokie, kad būtų tokia smūgio jėga, kad automobilį „Volvo“ iš stovinčios padėties nublokštų taip toli nuo kelio sankasos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nežino kodėl, bet „Opel“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, paties susidūrimo su „Passat“ automobiliu nematė, nes iš priekio važiavo automobiliai ir Volvo buvo prieš jį. Pamatė tik sniego purslus ir pradėjo stabdyti. „Volvo“ automobilis taip pat stabdė. Tada „Volvo“ automobilis metėsi į dešinį šoną ir jiems atsivėrė toks kaip koridorius, kaip kišenė. Jie judėjo tuo koridoriumi ir „Volvo“ automobilis kampu ir jis slysdamas kabino jo kairįjį kampą, ir iškart po to įvyko susidūrimas su „Opel“ automobiliu. Tai, kad automobilis „Opel“ nebuvo sustojęs, pareiškėjas nurodo ir 2021 m. gruodžio 25 d. paaiškinime. Netikėti eksperto išvada bei teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo, todėl argumentas, kad eksperto išvada prieštaringa, kadangi automobilio „Volvo XC70“ vairuotojas nurodo vienokias buvusio įvykio aplinkybes, o specialistai konstruoja visiškai kitokias auto įvykio aplinkybes ir mechanizmą yra atmestina kaip nepagrįsta, nes specialisto išvada yra rengiama remiantis ne su eismo įvykiu susijusių asmenų paaiškinimais, o programa.
Teismo vertinimu, skunde išdėstytos abejonės dėl to, ar automobilis „Nissan Juke“, kurį vairavo pareiškėjas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su „Volvo XC70“ buvo išsklaidytos eksperto teismo posėdžio metu pateiktais atsakymais į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Ekspertas aiškiai nurodė, kad transporto priemonių „VW Passat“, „VW Touran“ vairuotojams techniniu požiūriu negalima pareikšti jokių pretenzijų. Reiškiamos pretenzijos „Nissan“, nes atsitrenkė į „Volvo“ ir „Opel“. „Nissan“ išvengti susidūrimo galima buvo laikantis atstumo ir lėtinti greitį. Jeigu važiuojant ir laikantis atstumo, ir laiku lėtinant, jo šalia „Volvo“ galinės dalies atsirasti automobilis negalėjo. Taigi, iš eksperto paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, apsnigtas, tuo metu taip pat snigo, kelio dangą dengia ledas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo atsižvelgti ir įvertinti sudėtingas kelio sąlygas, ir imtis visų veiksmų, kad neįvyktų eismo įvykis, tačiau P. K. tinkamai neįvertino kelio sąlygų, todėl įvyko susidūrimas. Be to, tai, kad pareiškėjas nesilaikė saugaus atstumo, netinkamai atsižvelgė į kelio sąlygas, patvirtina jo 2021 m. gruodžio 25 d. paaiškinimas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad pradėjo stabdyti automobilį, pamatęs, kad automobilis nestojo kaip norėjo, stabdį nuspaudė iki galo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog P. K. nesilaikė KET reikalavimų, neatsižvelgė į meteorologines ir kelio sąlygas, nepaliko saugaus atstumo tarp priekyje esančio automobilio, taigi padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Šios išvados nepaneigia skunde išsakytos abejonės dėl eksperto išvados (ne)patikimumo, nėra esminės ir leidžiančios abejoti išvada.
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad P. K., be kita ko, nepasirinko saugaus greičio, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Kaip minėta, KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad nutarime yra nustatytas perteklinis kaltinimas P. K. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyviai įrodyta, kad pareiškėjas nepasirinko saugaus greičio, todėl iš nutarimo šalintina dalis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nepasirinko saugaus greičio bei šalintinas KET 127 punktas. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie šalinimai nekeičia skundžiamo nutarimo esmės.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės, kadangi buvo pareiškęs valią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvavo viename nuotoliniame posėdyje, tačiau institucija, neatsižvelgiant į pareiškėjo prašymą administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant pareiškėjui. Visgi, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2022 m. birželio 1 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad bylos nagrinėjimo data yra 2022 m. liepos 28 d. 2022 m. liepos 19 d. P. K. el. paštu informuotas, kad byla bus nagrinėjama naudojant vaizdo konferencijų technologijas, pareiškėjo atstovas el. paštu patvirtino, kad toks bylos nagrinėjimas tinka. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad 2022 m. liepos 28 d. bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvaujant atstovui advokatui davė paaiškinimus, paaiškinimai užfiksuoti nutarime. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos P. K. teisės.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė P. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atitinkamai prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš valstybės netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą nepakeistą ir P. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.