Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 427 str. 2 d., byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovę informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. „Bigbank“ AS filialas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19003655 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 2 390,00 Eur dydžio kreditas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka grąžinti kreditą, sumokėti 167,30 Eur sutarties sudarymo mokestį, mokėti 7,00 Eur mėnesinį administravimo mokestį, palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2026 m. kovo 20 d. Atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl „Bigbank“ AS filialas sutartį vienašališkai nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti likusią negrąžintą 2 363,18 Eur kredito sumą bei pareikšti reikalavimus dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų piniginių sumų sumokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 2 363,18 Eur negrąžinto kredito.

Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 8 d. periodine reikalavimo perleidimų sutartimi visos iš sutarties kylančios pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės į atsakovę buvo perleistos ieškovei, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. spalio 8 d.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2019 m. spalio 28 d. pranešimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Iš bylos aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo mėnesinių įmokų bei kitų pagal sutartį mokėtinų sumų. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovui liko skolinga 2 363,18 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 363,18 Eur negrąžinto kredito ir 163,30 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

Kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti pradiniam kreditoriui 7,00 Eur fiksuotą sutarties administravimo mokestį (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 2.1 p.) Iš byloje esančio išrašo iš 2019 m. spalio 8 d. pradinio kreditoriaus ir ieškovės pasirašyto priėmimo–perdavimo akto duomenų matyti, kad reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo teisę į atsakovės nesumokėto 27,30 Eur dydžio administravimo mokesčio skolą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinas 27,30 Eur sutarties administravimo mokestis.

Sutarties pagrindinėse sąlygose numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 7 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Sutartyje nenumatyta, kad sutarties nutraukimo atveju mokėjimo palūkanos nustojamos skaičiuoti. Taigi remiantis sutartimi ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 134,41 Eur palūkanos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. vasario 25 d.) ir 7 proc. metinės mokėjimo palūkanos už negrąžintą kredito sumą (2 363,18 Eur), skaičiuojamos nuo ieškinio parengimo iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kredito sutartyje (bendrųjų sąlygų 6.1 punkte) numatyta, kad sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovė nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 165,42 Eur delspinigių (0,05 proc. norma per dieną), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2020 m. vasario 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 165,42 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 853,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. kovo 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 str. 1 d., iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 32,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės „PlusPlus Capital“ AS , j. a. k. 11919806, naudai 2 363,18 Eur negrąžintą kreditą, 163,30 Eur sutarties sudarymo mokestį, 27,30 Eur sutarties administravimo mokestį, 134,41 Eur mokėjimo palūkanas, 165,42 Eur delspinigius, 7 proc. metines mokėjimo palūkanas nuo 2 363,18 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 25 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 853,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 3 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.