- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- I-29-621/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,
dalyvaujant atsakovių Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui Tadui Baltuškai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą ir patikslintą skundą atsakovėms Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-31 Nr. SP-378-(7.0158) ir 2013-07-23 Nr. SP-2395-(7.1481) sprendimus; įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 5 milijonus litų neturtinės žalos.
Pareiškėjas A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde (b. l. 2) bei patikslintame skunde (b. l. 115-116) išdėstytus reikalavimus. Papildomai pažymėjo, jog prašo panaikinti sprendimus, kuriais atsisako teikti antrinę teisinę pagalbą. Negalima remtis Registrų centro duomenų bazės išrašu. Turtas išdalintas keliems asmenims ir neparodytas planuose. Visi dokumentai rodo, kad tokio turto nėra. Sprendimai buvo priimti, nesikreipus į Registrų centrą dėl išsamesnio paaiškinimo. Yra tik Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pažyma, ne tos tarnybos, kuri gali pasakyti ir įvertinti, ar turi pilietis turto, ar ne. Tai buvo tarpusavio susitarimo pagrindas. Nurodo, jog daug kartų yra pateikęs dokumentus ir išaiškinęs tarnybai, kad tokio turto nėra, tačiau jie visada kreipiasi į VMI. Registrų centras, žinodamas, kad pareiškėjas negali žinoti apie kitų turtą, neišduoda reikalaujamų pažymų. Tarnyba turi tokią galimybę, tačiau ji to nedarė. Jai patogiau vykdyti kažkieno užsakymus, kad būtų neteikiama teisinė pagalba. Jie turi žinoti, kad Registrų centro įrašai yra neginčijami. Pareiškėjas nurodo, kad turi butą ir vieno ha sklypą kaime registruotą, kito turto neturi. Yra kreipęsis į savivaldybę dėl nuosavybės teisių grąžinimo ir pareiškėjui pasiūlė kreiptis iš naujo į teismą. Pareiškėjas nėra savininkas, nes neturi registruoto žemės sklypo. Kadastriniai matavimai buvo atlikti vėliau, negu parašyta pažymose, bet matavimai nepasirašyti, nes neatitinka tikrovės. VMI žino įstatymus, gali prieiti prie Registrų centro duomenų bazės, ji to nedaro, o nurodo apskrities viršininko sprendimą. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė skolininką ir skolininku tapo Nacionalinė žemės tarnyba, kuri ir šiandien nesiima jokių priemonių, kad ištaisytų klaidą. Atsirašinėja, kad nuosavybė atkurta, o tai, kad žemės nėra, jų nedomina. Jie patys neturi tokių planų, apie kuriuos rašo. Pareiškėjas jokių dokumentų nepasirašinėja, nes jie neatitinka tikrovės. Tarnyba nesiėmė veiksmų, kad išsiaiškintų. Nurodo, kad gyvena vienas, moka už šešis žmones. Tarnyba prašė apmokėti, bet pareiškėjo pensija maža. Jie skaičiavo teorines pajamas, ne faktines. Pateikė pažymas, kad pareiškėjas skolingas VMI už šilumą ir karštą vandenį. Jie neskaito pateikiamų dokumentų. Pagal Registrų centro išduotas pažymas matyti, kad neatitinka sklypų plotai, yra mažiau. Turtas išdalintas kitiems asmenims, turto nėra, pareiškėjui reikia mokėti mokesčius. Nesutinka su tais žemės plotais, Paitaičių g. 4a yra žemės sklypas, dalis priklauso, bet jos nėra. Botanikos sodas pats sau pasididino teritoriją žemės sąskaita. Sklypas yra, bet nėra žemės tiek, kiek parašyta. Žemės dalis nustatė apskrities viršininkas. Piktmiškio g. 13a ta dalis yra mažesnė, negu leidžia įstatymai. Dalį pareiškėjui sesuo atidavė. Mažiau kaip keturi arai – negali būti sklypas grąžinamas. Artimiausias atstumas iki gatvės keturi šimtai metrų. Pumpučių g. 50 nesuteikė adreso, nes ten yra apie keturiasdešimt arų mažesnis sklypas, negu priklauso, o mokesčius palieka kaip priklauso. Viršininko sprendimai neatitinka tikrovės. Iš Nacionalinės žemės tarnybos nesulaukė atsakymo, o teismo priteista žemė dingo. Žemės nėra, pareiškėjas nėra savininkas, negali Registrų centre registruoti to, ko nėra.
Taip pat prašo priteisti 5 milijonus litų neturtinės žalos. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad prarado motiną, prarado savo sveikatą. Neturtinę žalą sudaro neteisėtai apskaičiuoti mokesčiai; pareiškėjas paliktas be nieko, neturi kompiuterio, negali susirinkti informacijos, nežino įstatymų, nieko. Tik dabar išmoko dirbti kompiuteriu. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo suteikta advokato Armanavičiaus pagalba, jis atstovavo iki nutarties priėmimo. Deklaracijoje nurodė, kad turto neturi. Nurodo, kad turi butą ir sklypą Žaliūkių kaime, kiti objektai yra grąžinimo stadijoje, bet negrąžinti. Pateikė deklaraciją, kurioje buvo nenurodyti sklypai, tačiau antrinės teisinės pagalbos tarnyba užklausė VMI. Turto nėra, sklypai teoriškai atkurti, bet faktiškai jų nėra. Nežino, kuriais metais apskrities viršininko įsakymu atkurti žemės sklypai ir taip pat nežino, iš kur atsirado nuosavybė, jei jos neregistravo.
Atsiliepimas
Atsakovių Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovas Tadas Baltuška teismo posėdžio metu pažymėjo, jog palaiko atsiliepimuose (b. l. 59-60, 129-131) nuodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog ginčas – ar pareiškėjas turi nekilnojamojo turto, ar jo vertė tinkamai apskaičiuota. Tarnyba priimdama sprendimą rėmėsi tuo metu Registrų centro nurodytais turto objektais, priklausančiais pareiškėjui, bei VMI papildomais raštais. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtą turtą, o nagrinėjant administracines bylas, šalys savo parodymus grindžia įrodymais. Ginčai dėl žemės sklypų, ribų ar naudojimosi tvarka nepaneigia aplinkybės, kad tie objektai priklauso nuosavybės teise pareiškėjui. Nuosavybė įgyjama CK nustatyta tvarka. Pareiškėjas neginčija viršininko įsakymų, kur jam buvo suteikta nuosavybės teisė. Vertinant sklypus po vieną litais, tai neatitinka jos rinkos kainos ir Registrų centro vertinimo duomenų. Pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Nekilnojamo turto registrą ir pasitelkęs ekspertus siekti sumažinti nekilnojamo turto kainą, todėl tarnyba rėmėsi Nekilnojamo turto registro išrašais, kur įvardinti objektai, jų kainos. Pareiškėjo turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį. Panaikinus sprendimus tarnyba negalėtų suteikti antrinės teisinės pagalbos, nes jo šiuo metu turimas turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį. Pareiškėjas pažymi, kad jam sudėtinga naudotis tuo sklypu, atsisako pasirašyti kadastrinių matavimų bylas, bet tai nesusiję su nuosavybės teisės turėjimu. Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo – ginčo klausimo nebuvo keliama, jo aplinkybės nebuvo nurodytos. Antrinė teisinė pagalba teikiama įstatymo nustatyta tvarka tuo atveju, jei pareiškėjo turtas neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šiuo atveju pareiškėjo turtas viršija ir tarnyba turi ne teisę, o pareigą atsisakyti teikti pagalbą. Dėl neturtinės žalos dydžio – prašymas grindžiamas subjektyviu vertinimu, nepateikiant įrodymų ar aplinkybių, patvirtinančių jo neturtinės žalos dydį. Vilniaus apygardos teisme buvo suteikta teisinė pagalba, nes nebuvo nustatyta, kad jo turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį ir gavus informaciją iš VMI bei įvertinus Nekilnojamo turto registro duomenis ir naujai paaiškėjus aplinkybėms teisinė pagalba buvo nutraukta. Šiandien pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas turi turto. Jis nepateikė dokumentų, kad neturi nuosavybės. Prašo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas netenkintini.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisėtai 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. SP-378-(7.0158) bei 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. SP-2395-(7.1481), vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsniu, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.
Bylos medžiaga nustatyta, jog 2013 m. sausio 14 d. pareiškėjas Šiaulių VGTPT pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2012 dėl 2012-12-31 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties apskundimo (b. l. 18-22).
2013-01-16 tarnyboje gautas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių apskrities VMI) raštas Nr. GD-41(7.3094), kuriame pateikta informacija, kad pareiškėjo 2013-01-15 metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje neteisingai užpildytas privalomas registruoti turtas bei viso turto vertė (b. l. 27). Atsižvelgiant į gautą Šiaulių apskrities VMI informaciją, 2013-01-22 tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 str. 2 p. paprašė pareiškėjo patikslinti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Pareiškėjas 2013-01-29 pateikė papildytą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, iš kurios matyti, kad pareiškėjo deklaruotas turtas 30005,00 Lt, o deklaruotos metinės pajamos sudaro 9585,00 Lt (b. l. 30-33).
Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Šiaulių apskrities VMI rašte nurodyta pareiškėjo turto vertė skiriasi nuo pareiškėjo 2013-01-29 gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje deklaruoto viso turto vertės, bei vadovaudamasi Įstatymo 18 str. 13 d. įtvirtina nuostata, kad Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, patikrino pareiškėjo gautas pajamas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, nekilnojamojo turto registro duomenis bei gyventojų registro tarnybos duomenis.
Tarnyba nustatė, kad pirmasis asmens pajamų ir turto lygis, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjo atveju yra 8000,00 Lt metinių pajamų ir 142725,00 Lt turto. Antrasis asmens pajamų ir turto lygis, kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjo atveju yra 12000,00 Lt metinių pajamų ir 214087,50 Lt turto. Antrinės teisinės pagalbos pagal pareiškėjo 2013-01-16 prašymą reg. PER-158-(7.0158) nesuteikė nustačiusi, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašais pareiškėjo turto vertė pagal vidutinę rinkos vertę yra 1000792,00 Lt, nustatė, jog pareiškėjo turtas viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto lygius antrinei teisinei pagalbai gauti (b. l. 46-47).
Taip pat bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2013 m. gegužės 14 d. Šiaulių VGTPT pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos už tiektą šilumos energiją išieškojimo (b. l. 132-136).
2013-07-17 tarnyboje gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-07-16 raštas Nr. (29.2-31-3)-R-5451 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 145), kuriame pateikta informacija, kad pareiškėjo A. Č. 2013-05-14 pateiktoje tarnybai metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-04-30 neteisingai nurodytas privalomas registruoti turtas bei viso turto vertė. Rašte nurodyta, kad 2013-01-01 A. Č. vardu buvo registruoti 7 nekilnojamojo turto objektai, kurių vidutinė rinkos vertė 2013-01-01 apytiksliai siekė 1 078 323 Lt.
Tarnyba atsižvelgusi į tai, kad VMI rašte nurodyta pareiškėjo turimo turto vertė siekia 1078323 Lt ir pareiškėjas nėra deklaravęs viso savo turimo turto, nustatė, kad pareiškėjo turto vertė yra 1 078 323 Lt. Nurodė, jog turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ (toliau – Nutarimas). Tarnyba nustatė, kad pirmasis asmens pajamų ir turto lygis, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjo atveju yra 8000,00 Lt metinių pajamų ir 142725,00 Lt turto. Antrasis asmens pajamų ir turto lygis, kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjo atveju yra 12000,00 Lt metinių pajamų ir 214087,50 Lt turto. Vadovaudamasi minėtame rašte nurodyta pareiškėjo turimo turto verte, kuri siekia 1 078323 Lt, nustatė, jog pareiškėjas neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, nes pareiškėjo turimas turtas viršija Nutarimo 1.2 punktu nustatyto 214087,50 Lt turto lygį. Šiaulių VGTPT 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. SP-2395-(7.1481) nusprendė atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą A. Č. pagal jo 2013-07-17 prašymą reg. PER-1481-(7.1481).
Teisinius santykius dėl garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai apginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas. Pagal Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, teikiant antrinę teisinę pagalbą, remiamasi ir teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo bei ekonomiškumo principais (2 punktas). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis yra suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl Įstatymo 11 straipsnis numato atvejus ir sąlygas, kurioms esant yra teikiama antrinė teisinė pagalba, bei išvardina atvejus, kai tokia pagalba neteikiama. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-06-30 iki 2014-01-01), kuriuo Šiaulių VGTPT ir grindė ginčijamus sprendimus, nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1207/2009, 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-71/2011).
Vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 468 nustatė asmenų turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą gauti.
Taigi, Įstatymas nustatyti turto ir pajamų lygius, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, pavedė Vyriausybei. Asmenų turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu (galiojusi Nutarimo redakcija nuo 2012-02-19) Nutarimo 1.1. ir 1.2. punktuose nustatyta, kad asmenų, norinčių gauti antrinę teisinę pagalbą, pirmasis turto ir pajamų lygis yra, kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama – MMA), pridedant po 3 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio; antrasis turto ir pajamų lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 12 MMA, pridedant po 4,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 16 straipsnis numato, kad kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.
Įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus, 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta.
Įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nurodyta, jog Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos.
Bylos medžiaga patvirtina, jog pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, jog A. Č. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: butas, kurio vidutinė rinkos kaina 38470 Lt; privalomas registruoti nekilnojamas turtas: 5 žemės sklypai, kurių paskirtis mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, atitinkamai jų vidutinės rinkos kainos, priklausančios gyventojui žemės ūkio dalies, yra 251598 Lt, 355148 Lt, 6560 Lt, 27720 Lt, 293196 Lt, ir vienas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos kaina 28100 Lt (b. l. 34-45). Matyti, kad visa šio turto vertė viršija pareiškėjo atveju nustatytą antrąjį turto lygį, todėl pareiškėjui antrinė teisinė pagalba negalėjo būti teikiama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėjo turtinė padėtis nėra pasikeitusi. Kaip matyti, nors ir nekilnojamojo turto vidutinė rinkos kaina nežymiai mažesnė, tačiau VĮ Registrų centre užfiksuoti tie patys žemės sklypai, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo turtinė padėtis nėra pasikeitusi.
Taigi tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo A. Č. 2013 m. sausio 14 d. pateiktą prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2012 dėl 2012-12-31 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties apskundimo, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nustatė, kad pareiškėjo turto vertė pagal vidutinę rinkos vertę yra 1000792,00 Lt, taip pat išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. gegužės 14 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos už tiektą šilumos energiją išieškojimo, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjo turto vertę – 1078323,00 Lt. Teismas konstatuoja, kad tarnyba teisingai nustatė, jog pareiškėjo turtas viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ nustatytus turto lygius antrinei teisinei pagalbai gauti.
Teismas konstatuoja, jog tarnyba pagrįstai bei teisėtai pareiškėjo turto lygį nustatė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašus bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos rašte pateiktą informaciją, teismas pažymi, jog nėra pagrindo abejoti šių duomenų patikimumu. Tarnyba įvertinusi pateiktus dokumentus teisingai nustatė, kad pareiškėjo turimas turtas neatitiko turto lygių antrinei teisinei pagalbai gauti.
Kaip buvo minėta, A. Č. 2013-01-15 parengė deklaraciją, ją pateikė Šiaulių valstybinei mokesčių inspekcijai ir su pastarosios žyma apie deklaracijos pateikimą pateikė ją Šiaulių VGTPT (b. l. 23-26). Tarnyba paprašė patikslinti pareiškėjo metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31. Pareiškėjas tarnybai pateikė 2013-01-29 parengtą deklaraciją (b. l. 30-33). Deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina šio dokumento priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-146-769/2008; Nr. A-146-755/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis ginčijamų tarnybos sprendimų priėmimo metu galiojusia Nutarimo redakcija, daro išvadą, jog tarnyba teisėtai bei pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2013 m. sausio 16 d. prašymą reg. PER-158-(7.0158) bei jo 2013 m. liepos 17 d. prašymą reg. PER-1481-(7.1481), todėl naikinti skundžiamų sprendimų nėra pagrindo ir dėl to nėra teisinio pagrindo tarnybą įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjui A. Č. nemokamą antrinę teisinę pagalbą.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog A. Č. su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-31 nutartį administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2012 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti šio skundo padavimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2013 A. Č. prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo termino netenkino ir atskirąjį skundą atsisakė priimti. Teismas konstatuoja, jog tarnybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. SP-378-(7.0158), kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą administracine byloje Nr. I-3558-426/2012 dėl 2012-12-31 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties apskundimo, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2013 pareiškėjo prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo termino netenkino ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, 5 milijonus litų neturtinės žalos.
LR CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. LR CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 str.), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 išaiškino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. LR CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).
Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo argumentų, jis žalą kildina iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kuriais pareiškėjui nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisėtai bei pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos atsiradimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.
Taigi šiuo atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Č. skundą ir patikslintą skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-31 Nr. SP-378-(7.0158) ir 2013-07-23 Nr. SP-2395-(7.1481) sprendimų panaikinimo; įpareigojimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 5 milijonus litų neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.