Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-01-29 · Byla Nr. A2.6.-112-843/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-01-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
A2.6.-112-843/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12707-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
J. D.
Nukentėjusysis
I. J.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-112-843/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12707-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 52.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. D.,administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovui advokato padėjėjui M. V. Lileikiui,nukentėjusiajam I. J.,vertėjai Ritai Daškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2014 m. spalio 5 d., apie 16.30 val., Vilniuje, Buivydiškių g. 12, vairuodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė už jo sustojusį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip J. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3, 132 punktų (KET redakcija Nr. 88-3530) reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. J. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas 232 punkto (KET redakcija Nr. 88-3530) reikalavimus, taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo J. D. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei paaiškino, kad protokole nurodytu laiku, važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus ir kliudė gale stovėjusį automobilį. Priėjęs prie vairuotojo pasiūlė jam susitarti geruoju. Apgadinto automobilio vairuotojas paprašė 800 Lt, jis sutiko bei pamiršo, kad jo vairuojamas automobilis yra draustas. J. D. iš piniginės ištraukė 300 Lt, bet apgadinto automobilio vairuotojas sakė, kad ši suma yra per maža, liepė palikti automobilio techninį pasą ir nueiti atnešti likusią sumą. Siūlomų 300 Lt nukentėjusysis nepaėmė, sakė, kad kai atneš visus pinigus, tada ir atsiskaitys. Palikęs automobilį eismo įvykio vietoje jis nuėjo namo į Taikos gatvę bei eidamas pirmyn ir atgal užtruko apie 40 minučių. Namuose apie įvykį papasakojo žmonai, nes pinigai yra bendri. Pasiėmęs pinigus grįžo atgal į įvykio vietą apie 16.15 val., tačiau nukentėjusiojo su automobiliu neberado. Belaukdamas pasiskambino broliui ir pasiteiravo, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Brolis pasakė, kad jei nukentėjusysis paėmė techninį pasą, ant kurio yra įmonės adresas, tai jis turėtų perskambinti. Nesulaukęs nukentėjusiojo sėdo į automobilį ir išvažiavo. Blogų ketinimų neturėjo. Prisipažįsta esąs kaltas dėl sukelto eismo įvykio, kodėl nepildė eismo įvykio deklaracijos paaiškinti negali, nes toks įvykis jo gyvenime buvo pirmas, jis buvo pasimetęs. Alkoholio įvykio dieną nevartojo. Manė, kad jeigu su nukentėjusiuoju susitarė, tai policijai apie eismo įvykį pranešti nereikia. Žalą nukentėjusiajam atlygino draudimas, o jis pinigus sumokėjo įmonei, kuriai priklausė jo vairuojamas automobilis. J. D. taip pat nurodė, kad iš eismo įvykio vietos automobilį jis nuvairavo pats.

Nukentėjusysis I. J. teismo posėdyje paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jis su žmona ir nepilnamečiu sūnumi važiavo Buivydiškių gatve. Priešais jį važiavo automobilis Opel Zafira. Toje vietoje kelias yra siauras. Automobilis Opel bandė sustoti norėdamas praleisti priešais atvažiuojantį automobilį ir atsitrenkė į bordiūrą. Nukentėjusysis važiavo iš paskos ir taip pat sustojo. Tada automobilis Opel pradėjo važiuoti atbuline eiga, atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį ir nuvažiavo. Pavažiavęs apie 30 metrų automobilis Opel sustojo, išlipęs vairuotojas priėjo prie jo, ištraukė iš piniginės pinigus ir siūlė nukentėjusiajam juos paimti. Tai buvo 200 Lt kupiūra ir dar kažkiek kupiūrų po 20 Lt, tačiau kokia tiksli suma ten buvo jam nežinoma. Kadangi buvo sudaužytas jo automobilio žibintas, taip pat reikėtų dažyti sparną, jis nesutiko su siūloma suma, nes nežinojo kiek galėtų kainuoti jo automobilio remontas. Tuomet Opel vairuotojas pasiūlė nueiti namo ir atnešti daugiau pinigų. Bekalbant su Opel vairuotoju jis pajuto, kad nuo jo sklinda stiprus alkoholio kvapas, todėl paprašė jo palikti automobilio techninį pasą, bijodamas, kad jis gali išvažiuoti ir negrįžti. Opel vairuotojas jam sakė, kad jis pėsčiomis eis atsinešti pinigų, tačiau nukentėjusysis pamatė, kad jis įlipo į savo automobilį bei jį užsivedė. Tada I. J. pribėgo prie jo automobilio, ištraukė raktelius, kad jis negalėtų girtas vairuoti. Vėliau raktelius jam atidavė ir Opel vairuotojas išėjo. Nesulaukęs Opel vairuotojo apie valandą laiko, nukentėjusysis paskambino policijai. Policijos pareigūnai patarė susitarti patiems, kadangi kaltininkas prisipažino sukėlęs eismo įvykį. Kadangi kaltininkas buvo išėjęs, todėl nukentėjusysis neturėjo su kuo tartis ir pildyti deklaracijos, todėl jis antrą kartą paskambino policijai, pasakė, kad nėra automobilio savininko bei nurodė, kad Opel vairuotojas buvo su alkoholio kvapu. Policijos pareigūnai liepė jam laukti. Po dviejų valandų atvažiavo policijos pareigūnai ir jis jiems atidavė automobilio OPEL techninį pasą. Paties Opel automobilio eismo įvykio vietoje atvykus pareigūnams jau nebuvo, kažkas su tuo automobiliu, praėjus maždaug valandai po eismo įvykio, nuvažiavo. Nukentėjusiojo teigimu, automobilių susidūrimas įvyko apie 16.00 – 16.30 val., tikslaus laiko nurodyti negali. Kalbėdamasis su J. D. jis sakė, kad nori kviesti policiją ir nesitarti, kadangi nuo J. D. sklido stiprus alkoholio kvapas. Atėmęs iš jo raktelius pasakė, kad jis niekur nevažiuos ir jeigu nori, tegul eina pėsčiomis, o jis (I. J.) kvies policiją. Išeidamas J. D. sakė, kad grįš po 20-30 minučių, bet jis vis tiek iškvietė policiją. Jam skambinant policijai, J. D. eismo įvykio vietoje jau nebuvo. Nukentėjusiojo automobilis visą laiką iki atvykstant policijos pareigūnams stovėjo eismo įvykio vietoje. Kartu su juo automobilyje visą laiką buvo žmona ir sūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai jam jokių patarimų nedavė, o liepė rašyti viską taip, kaip buvo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas Kelių policijos patrulis I. P. paaiškino, kad gavę pranešimą apie eismo įvykį Buivydiškių gatvėje, jis su vyriausiuoju patruliu S. nuvyko į vietą. Buvęs įvykio vietoje nukentėjusysis paaiškino, kad važiuodamas atbuline eiga automobilis Opel atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio VW Passat priekį ir jį apgadino. Pavažiavęs šiek tiek į priekį automobilio Opel vairuotojas sustojo, priėjo prie VW Passat vairuotojo, norėdamas išsiaiškinti. Smulkiau įvykio aplinkybių neprisiminė, prašė vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Liudytojas nurodė, kad jiems atvykus į vietą maždaug 17.00 – 18.00 val., eismo įvykio vietoje buvo tik nukentėjusiojo automobilis, kito automobilio vietoje nebuvo. Dokumentų forminimas truko apie 20-30 minučių, per tą laiką avarijos kaltininkas į įvykio vietą negrįžo. Įvykio vietoje buvęs vairuotojas pasakojo, kad tarp jo ir to kito automobilio vairuotojo buvo kalba apie pinigus, eismo įvykio kaltininkas jam siūlė apie 200 ar 300 Lt, tačiau pagal padarytus sugadinimus matėsi, kad padaryta žala yra didesnė. Nukentėjusysis taip pat sakė, kad vėliau jie kalbėjo apie tai, kad automobiliai abu apdrausti, tai kam tie pinigai, todėl tarėsi rašyti deklaraciją ir kviesti policiją, o žalą tegu atlygina draudimas. Po šių žodžių, nukentėjusiojo teigimu, pasišalino įvykio kaltininkas.

Liudytoja L. J. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo I. J. žmona. Liudytoja nurodė, kad protokole nurodytu laiku ji su vyru ir sūnumi važiavo Buivydiškių gatve. Jų priekyje važiavo automobilis Opel Zafira, kuris praleidinėjo priekyje važiuojančius automobilius. Automobilis Opel Zafira sustojo, o po to pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsitrenkė į jų automobilį VW Passat. Pavažiavęs kelis metrus į priekį Opel sustojo, vairuotojas išlipo ir priėjo prie jų automobilio. Jo eisena buvo keista. Priėjęs prie liudytojos vyro su pinigais rankoje, jis siūlė susitarti. Jos vyras atsisakė, kadangi jų automobilis yra draustas ir sakė, kad kvies policiją. Įvykio kaltininkas sakė, kad jo mašina taip pat yra drausta, bet siūlė atsiskaityti vietoje. Vyras nesutiko. Tuomet tas vyriškis nuėjo link savo mašinos. Liudytojos vyras, manydamas, kad kaltininkas gali išvažiuoti, nubėgo prie jo automobilio ir ištraukė raktelius. Pokalbio metu nuo kaltininko sklido alkoholio kvapas, todėl jie suprato, kad jis yra išgėręs. Liudytojos vyras neleido kaltininkui važiuoti ir paprašė atiduoti jam techninį pasą. Pastarasis neprieštaravo ir atidavė jos vyrui savo automobilio techninį pasą, sakydamas, kad eis į Taikos gatvę, bet jie nelabai suprato, kur konkrečiai jis ketina eiti. Kaltininkas pasišalino, o vyras išvietė policiją. Belaukiant policijos pastebėjo, kad automobilis Opel ėmė judėti ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jie nesuprato, kas įsėdo į tą automobilį. Tuomet liudytojos vyras dar sykį paskambino policijai ir pranešė, kad kaltininko automobilis pasišalino. Liudytoja nurodė, kad jie eismo įvykio vietoje buvo apie valandą laiko, o gal ir ilgiau, nes laukė atvykstančios policijos. Ji išlipusi iš automobilio nebuvo, bet pro pravirą automobilio langą juto sklindantį nuo kaltininko alkoholio kvapą. Ji sėdėjo už vairuotojo galinėje sėdynėje, o D. buvo pasilenkęs prie jos vyro, kadangi vyras sėdėjo automobilyje. Liudytojos vyras neleido J. D. važiuoti, sakydamas, kad jis yra išgėręs. Jis į tai nieko neatsakė. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad jie J. D. iš karto siūlė kvieti policiją, nes automobilis yra draustas. Prieš J. D. išeinant, jam dar sykį buvo pasakyta, kad bus kviečiama policija, bet jis vis tiek nuėjo, sakydamas, kad tuoj grįš. J. D. išėjus, jie eismo įvykio vietoje dar buvo apie valandą laiko, tačiau kaltininkas negrįžo.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė D. B. paaiškino, kad ji surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. D.. Techninis pasas buvo pridėtas prie bylos, kadangi šioje byloje nukentėjęs asmuo buvo jį paėmęs iš D. ir liudytoja atidavė jį J. D.. Nukentėjusiojo paaiškinime yra nurodyta, kokiu būdu pas jį atsirado tas techninis pasas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. D. buvo surašytas įvertinus nukentėjusiojo ir paties J. D. paaiškinimus, atlikus abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūrą. K. K. policijos valdybos pareigūnai, gavę pranešimą, į įvykio vietą nuvyko žymiai vėliau nei po 10-15 minučių po skambučio gavimo, nes toks eismo įvykis netiriamas skubos tvarka, todėl, jos vertinimu, J. D. tikrai turėjo pakankamai laiko susitarti ir grįžti į eismo įvykio vietą.

Liudytojas policijos pareigūnas P. S. teismo posėdyje paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, 2014 m. spalio mėnesį gavę pranešimą apie eismo įvykį link darbo dienos pabaigos, jie su porininku nuvyko į Buivydiškių g. 14, Vilniuje. Ten juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad jo automobilį užkabino kitas automobilis. Pranešėjas nurodė, kad jį užkabinusio automobilio vairuotojas bandė su juo susitarti, bet lyg nesutarė dėl žalos dydžio. Pranešėjas pasakė kaltininkui, kad siūloma suma jo netenkina ir sakė, kad kvies policiją. Kaltininkas nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo dėl jiems nežinomų priežasčių. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kaltininko ir jo automobilio nebuvo, buvo tik pranešėjas ir visas įvykio aplinkybes pareigūnai sužinojo iš jo. Nurodė, jog dokumentų forminimas standartiškai trunka apie 20-30 minučių, smulkiau apie įvykio aplinkybes galėtų papasakoti jo porininkas. Pranešėjas lygtai sakė, kad kaltininkas galėtų būti neblaivus, bet tiksliai neprisimena. Pranešėjas asmeniškai jo neklausė, ką reikia rašyti paaiškinime. Įvykis įformintas buvo kaip nurodyta eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 6), prie išvažiavimo iš kiemo.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja P. D. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra J. D. žmona. Eismo įvykio dieną – sekmadienį ji buvo namuose. Po pietų atėjo susijaudinęs vyras, pasakė, kad padarė smulkią avariją, todėl reikia 500-600 litų nuostoliams atlyginti. Paėmęs pinigus išlėkė, tačiau po kažkurio laiko grįžo, pasakė, kad nukentėjusysis jo nesulaukė ir pinigų jis neatidavė. Vyras nebuvo išgėręs, jis geria vaistus nuo kraujospūdžio ir alkoholio nevartoja.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo J. D. tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime (b.l. 16) pripažino, kad važiuodamas atbuline eiga jis atsitrenkė į gale jo sustojusį automobilį VW Passat bei jį apgadino. Be J. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga, t.y.:

- policijos pareigūno I. P. 2014-10-05 tarnybiniu pranešimu (b.l. 4) bei šio liudytojo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad atvykę į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, policijos pareigūnai rado pranešėją I. J. bei jo apgadintą automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvažiavusio automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotojo eismo įvykio vietoje nebuvo;

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio „VW Passat“ stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 6);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas (b.l. 7);

- 2014-10-10 transporto priemonės „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog buvo apgadintas šio automobilio galinis bamperis, bamperio apdailos juosta dešinėje pusėje (b.l. 18);

- fotolentele, kurioje užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai bei jų aukščiai.

Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją bei teismo posėdžio apklaustų administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, nukentėjusiojo I. J. ir liudytojos L. J. parodymais bei jų rašytais paaiškinimais (b.l. 8-9; 10) nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t.y. kad automobiliui „Opel Zafira“ važiuojant atbuline eiga buvo atsitrenkta į gale jo sustojusį automobilio „VW Passat“ priekį, matyti, kad automobilio „Opel Zafira“ apgadinimų vieta ir aukštis atitinka automobilio „VW Passat“ apgadinimų vietą ir aukštį. Tai, kad už automobilio „Opel Zafira“ vairo sėdėjo ir eismo įvykį sukėlė J. D., patvirtino eismo įvykį matę nukentėjusysis bei liudytoja L. J., to neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo.

Taigi, byloje esantys aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad J. D. 2014 m. spalio 5 d., apie 16.30 val., Vilniuje, Buivydiškių g. 12, vairuodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, kliudė už jo sustojusį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9, 132 punktų (KET redakcija Nr. 88-3530) reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei J. D. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo J. D. neigė padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tvirtino, jog palikęs nukentėjusiajam automobilio techninį pasą, jis nuėjo namo atsinešti pinigų, kad galėtų su juo atsiskaityti. Grįžęs į eismo įvykio vietą maždaug po 40 minučių nukentėjusiojo ten nerado. Teigia, jog tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės bei pareigos atlyginti žalą jis neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ši administracinėn atsakomybėn trauktino asmens versija nepasitvirtino.

Kaip matyti iš teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo I. J. ir liudytojos L. J. parodymų, apie 16.30 val. įvykus eismo įvykiui, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo iš tikrųjų bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, siūlydamas pastarajam 300 Lt. Nukentėjusiajam nesutikus su siūloma suma, J. D. pasiūlė jam palaukti, kol jis nueis namo ir atneš pinigus. I. J., bijodamas, kad J. D. nepasišalintų iš eismo įvykio vietos bei jausdamas nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, paprašė, kad J. D. paliktų jam automobilio techninį pasą bei ištraukęs iš jo automobilio raktelius, kuriuos vėliau atidavė, neleido jam važiuoti. Taip pat informavo apie ketinimą kvieti policijos pareigūnus. Nežiūrint to J. D. iš įvykio vietos išėjo. Nesulaukus administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nukentėjusysis apie eismo įvykį pranešė policijai nurodydamas, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes buvo neblaivus. Praėjus maždaug valandai po eismo įvykio, nukentėjusysis pamatė, kad automobilis Opel Zafira iš eismo įvykio vietos išvažiuoja, todėl jis dar kartą paskambino policijai ir pranešė apie tai.

Netikėti šiais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra pagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje esanti BITR ataskaitų žiūryklė ir Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas patvirtina, kad policijai apie eismo įvykį buvo pranešta 17.14 val., t.y. praėjus apie 45 minutėm po įvykio. Policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko 18.14 val. ir eismo įvykį baigė forminti 18.43 val., t.y. praėjus daugiau nei dviem valandom po susidūrimo (b.l. 5, 50). Iš pateikto Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus garso įrašo matyti, kad nukentėjusysis pirmą kartą skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdamas apie įvykusią smulkią avariją bei pranešė, kad avarijos kaltininkas paliko jam savo automobilio techninį pasą ir išėjo. BBC darbuotojas siūlė nukentėjusiajam užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nukentėjusysis būtų sutikęs tai padaryti, tačiau nurodė, kad avarijos kaltininkas išėjo iš eismo įvykio vietos ir jau valandą negrįžta, todėl jis neturi su kuo pildyti deklaracijos ir skambina policijai. Pranešėjas taip pat nurodė, kad įvažiavusio automobilio vairuotojas buvo neblaivus. Antrą kartą nukentėjusysis skambino policijai, norėdamas pranešti, kad automobilis Opel Zafira pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 48, 49). Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai I. P. ir P. S., kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, patvirtino, kad jiems atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, į juos kreipėsi pranešėjas I. J., įvažiavusio automobilio ir jo vairuotojo eismo įvykio vietoje nebuvo. Nukentėjusysis pareigūnams atidavė įvažiavusio automobilio techninį pasą, kuris 2014-10-10 policijos komisariate buvo grąžintas J. D. (b.l. 17).

Šie įrodymai paneigia J. D. iškeltą versiją, kad jis į eismo įvykio vietą grįžo po 40 minučių, tačiau nukentėjusiojo joje nerado, nes byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, eismo įvykis buvo baigtas forminti praėjus daugiau nei dviem valandom po susidūrimo ir nukentėjusysis visą šį laiką buvo eismo įvykio vietoje. O atsižvelgus į nukentėjusiojo I. J. ir liudytojos L. J. paaiškinimus apie sklindantį nuo J. D. stiprų alkoholio kvapą bei tai, kad nukentėjusysis, nepaisant J. D. siūlomų pinigų, ketino kviesti policiją ir forminti eismo įvykį, taip pat įvertinus tai, kad automobilis Opel Zafira, kurį eismo įvykio metu vairavo J. D., iš eismo įvykio vietos netikėtai išvažiavo praėjus maždaug valandai po susidūrimo, galima daryti išvadą, jog J. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, galimai siekdamas išvengti atsakomybės už tai, kad sukėlė eismo įvykį galimai būdamas neblaivus.

Šiuo atveju teismas nesivadovauja liudytojos P. D. teismo posėdyje duotais paaiškinimais apie tai, kad jos vyras J. D. dėl padidėjusio kraujospūdžio alkoholio apskritai nevartoja ir ji nematė, kad eismo įvykio dieną jis būtų neblaivus, nes šiuos parodymus, kaip jau buvo minėta, paneigia nukentėjusiojo ir liudytojos L. J. parodymai, kurie duodami paaiškinimus policijos pareigūnams ir teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad nuo J. D. sklido stiprus alkoholio kvapas bei jo drabužiai buvo nešvarūs. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja P. D. nurodė įvykio aplinkybes žinanti tik iš paties J. D. žodžių.

J. D. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, jog jis nesiekė išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą bei išeidamas namo atsinešti pinigų paliko nukentėjusiam savo vairuojamo automobilio techninį pasą, šiuo atveju esminės įtakos sprendžiant jo atsakomybės klausimą, įvertinus kitus byloje esančius duomenis, neturi, kadangi atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti pareigos atlyginti žalą. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pasišalino iš įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus, tai yra neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar, nesutarus su nukentėjusiuoju - nepranešus policijai apie eismo įvykį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. D. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą, jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo skiltyje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ klaidinai nurodyta pažeidimo padarymo data - 2015-10-15 – vertintina kaip rašymo apsirikimas, neturintis įtakos surašyto protokolo teisėtumui bei pagrįstumui, nes skiltyje „Pažeidimo data, laikas, vieta“ yra nurodyta teisinga nagrinėjamo pažeidimo padarymo data – 2014 m. spalio 5 d.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, jog J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. D. (anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET ir kitos rūšies pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau J. D. skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 30 EUR (trisdešimties eurų) baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė