Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-31 · Byla Nr. ATP-290-315/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-01-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
ATP-290-315/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12707-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas:
Administracinė byla Nr. ATP-290-315/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12707-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo J. D. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir jam paskirta 30 Eur bauda; pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir jam paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams; ATPK 33 str. 2 d. pagrindu J. D. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nubaustas už tai, 2014 m. spalio 5 d., apie 16.30 val., Vilniuje, Buivydiškių g. 12, vairuodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė už jo sustojusį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip J. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3, 132 punktų (KET redakcija Nr. 88-3530) reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. J. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas 232 punkto (KET redakcija Nr. 88-3530) reikalavimus, taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Jeigu vis tik teismas konstatuotų jo veikoje ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, mano, kad paskirta nuobauda įvertinant pažeidimo padarymo ir kitas aplinkybes neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl prašo ją sušvelninti. Skirtingai pirmos instancijos teismo išvadai, apeliantas mano, kad nukentėjusiojo I. J. ir liudytojos L. J. parodymai, juos vertinant visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, nepatvirtintina, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. kad siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės ar turėdamas kitų neteisėtų ketinimų, pasišalino iš eismo įvykio pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai minėtų liudytojų parodymus įvertino kaip objektyvius ir neprieštaringus, kadangi jie tam tikrais nurodytais atvejais skiriasi nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių. Visiškai neatitinka tikrovės nukentėjusiojo ir liudytojos nurodyta aplinkybė, kad nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Mano, kad šis faktas nukentėjusiojo buvo išgalvotas siekiant greičiau iškviesti policijos pareigūnus, o taip pat siekiant sustiprinti savo poziciją nustatinėjant įvykio aplinkybes ir kaltininką. Nurodo, kad iš esmės visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įvykus eismo įvykiui jis su nukentėjusiuoju buvo susitarę dėl geranoriško žalos atlyginimo, todėl jo pasišalinimo iš įvykio vietos negalima vertinti kaip ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, o jis turi būti vertinamas kaip tam tikra klaida, padaryta netinkamai susiklosčius aplinkybėms.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto nuomone, jo veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatytos pažeidimo kvalifikavimui būtino tyčios elemento, o paskirta nuobauda yra per griežta, paskirta neįvertinus visų nuobaudos individualizavimui svarbių aplinkybių.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė šių nuostatų, pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, pagrįstai J. D. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl ATPK 130 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Byloje nustatyta, kad J. D., vairuodamas automobilį Opel Zafira, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė už jo sustojusį automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, be to iš eismo įvykio vietos pasišalino - eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie eismo įvykį nepranešė policijai, t.y. po įvykio J. D. nevykdė KET nustatytų pareigų.

Apklausiamas teisme J. D. pripažino, kad padarė eismo įvykį. Tačiau pažeidėjas neigė tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Tiek pirmos instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde J. D. tvirtino, kad su nukentėjusiuoju susitarė dėl geranoriško žalos atlyginimo, palikęs nukentėjusiajam automobilio techninį pasą, apeliantas nuėjo namo atsinešti pinigų, kad galėtų su nukentėjusiuoju atsiskaityti. Grįžęs į eismo įvykio vietą maždaug po 40 minučių nukentėjusiojo įvykio vietoje nerado.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjo iškeltą versiją įvertino kritiškai. Iš nukentėjusiojo I. J. duotų parodymų matyti, kad apeliantas su nukentėjusiuoju bandė tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusiajam nesutikus su siūloma suma, J. D. pasiūlė palaukti, kol nueis namo ir atneš pinigus. I. J., bijodamas, kad J. D. nepasišalintų iš eismo įvykio vietos bei jausdamas nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, paprašė, kad J. D. paliktų jam automobilio techninį pasą bei ištraukęs iš jo automobilio raktelius, kuriuos vėliau atidavė, neleido jam važiuoti. Nesulaukę grįžtančio pažeidėjo, nukentėjusysis apie eismo įvykį pranešė policijai nurodydamas, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes buvo neblaivus. Praėjus maždaug valandai po eismo įvykio, nukentėjusysis pamatė, kad automobilis Opel Zafira iš eismo įvykio vietos išvažiuoja, todėl jis dar kartą paskambino policijai ir pranešė apie tai. Tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja L. J. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, šių liudytojų parodymai nuo pat įvykio pražios buvo nuoseklūs. Netikėti šių liudytojų parodymais tiek apylinkės teismas, tiek apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės yra visiškai pagrįstos kitais byloje esančiais įrodymais (BITR ataskaitų žiūrykle, Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimu, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus garso įrašu, policijos pareigūnų I. P. ir P. S. parodymais).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad J. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, galimai siekdamas išvengti atsakomybės už tai, kad sukėlė eismo įvykį galimai būdamas neblaivus.

Skunde apelianto dėstomi argumentai dėl neva nenuoseklių liudytojų parodymų paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaip jau minėta, byloje apklausti liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki, todėl šių asmenų parodymais teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo netikėti. Apeliaciniame skunde minimi liudytojų parodymų prieštaravimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra esminiai, jie vieni kitus papildo ir nesuteikia pagrindo abejoti jų patikimumu. Liudytojų parodymai dėl nuo pažeidėjo sklidusio stipraus alkoholio kvapo, skundžiamame nutarime taip pat įvertinti teisingai, dėl jų teismas argumentuotai pasisakė. Iš naujo aiškinti teismo nutarime išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.

Taigi byloje nustatytos įvykio aplinkybės neabejotinai paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esančių įrodymų visumai ir vertinama tik kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas J. D. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią, ir jis pagrįstai nubaustas už šią veiką, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimo šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

J. D. už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 868 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trijų metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad J. D. paskirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai ir nėra aiškiai per griežta. Skirdamas J. D. nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Atitinkamai, teismas padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikyti J. D. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, nėra pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistu, o J. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

J. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Teisėjas Arūnas Kisielius