- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-117-307/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45170-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. O.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė, Kazimieras Baranauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bausme.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš A. O. J. O. priteista 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Iš A. O. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 2 594,20 Eur (du tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt keturi eurai 20 ct) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
A. O. pripažintas kaltu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. spalio 15 d. apie 5 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu metė šampano butelį į sutuoktinę J. O., esančią minėto namo verandoje, ir pataikė jai į galvos dešinę pusę, taip padarydamas savo šeimos nariui – nukentėjusiajai J. O. – sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio smilkinkaulio-momenkaulio-kaktikaulio įspaustiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. O. prašo:
1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį ir nutraukti bylą, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte;
2. tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas prašymą išteisinti A. O. atmestų, nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu, kuris, anot apelianto, yra paviršutiniškas, selektyvus, grįstas prielaidomis bei neleistinais įrodymais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pažeidžia rungimosi ir nešališkumo principus.
4. Apelianto teigimu, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas išimtinai tik nukentėjusiosios nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Cituodamas nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji J. O. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti tikslios jos sužalojimo datos. Apklausta 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. nukentėjusioji teigė, kad sutuoktinis A. O. buvo pas ją atvykęs 2019 m. spalio 13 d., apklausta 2019 m. spalio 30 d. ji parodė, kad įvykis įvyko 2019 m. spalio 14 d., o 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. sausio 16 d. apklausose J. O. jau tvirtino, kad nuteistasis ją sužalojo 2019 m. spalio 15 d. Anot apelianto, nelogiška, kad nukentėjusioji aplinkybę, kada ji buvo sužalota, geriau prisiminė vėlesnėse savo apklausose.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent jo, nuteistojo A. O., parodymai buvo nuoseklūs. Jis tvirtino, kad 2019 m. spalio 12 d. J. O. jam pranešė, kad dingo jų duktė, ir prašė, kad jis atvažiuotų. 2019 m. spalio 13 d. jis nusipirko alkoholinių gėrimų ir nuvažiavo pas nukentėjusiąją. Abiem vartojant alkoholinius gėrimus verandoje, nukentėjusioji pradėjo jam priekaištauti, todėl jis, vengdamas konflikto, išvažiavo ir nei 2019 m. spalio 14 d., nei 2019 m. spalio 15 d. pas J. O. atvažiavęs nebuvo. Taigi, byloje nėra tiksliai nustatyta, kada buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios J. O. parodymais.
6. Be to, apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. O. kaltę sužalojus nukentėjusiąją patvirtina ir liudytojų I. S., G. M. ir T. P. parodymai. Tačiau šių liudytojų įvykio vietoje nebuvo ir jie nematė, kas sužalojo nukentėjusiąją. Liudytojas T. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio aplinkybes derino su nukentėjusiąja J. O., todėl, anot apelianto, šio liudytojo parodymai negali būti pripažinti įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. parodė, kad J. O. jam skambino 2019 m. spalio 14 d. Liudytoja I. S. patvirtino, kad J. O. buvo atėjusi pas ją, sakė, kad A. O. sudavė jai buteliu į galvą. Liudytoja taip pat parodė, kad tą dieną buvo mačiusi ir nuteistąjį J. O. namuose, tačiau kokia tai buvo diena ir kelintą valandą matė A. O., pasakyti negalėjo. Liudytojas G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. spalio 14 d. apie 13 val. važiuodamas namo matė J. O. su A. O. namo verandoje. Apie tai, kad J. O. buvo sužalota galva, sužinojo kitą dieną iš I. S.. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog šie liudytojai apie J. O. sužalojimą sužinojo iš pačios nukentėjusiosios. Be to, G. M. nuteistąjį J. O. namuose matė 2019 m. spalio 14 d., o ne 2019 m. spalio 15 d., kaip nurodoma apygardos teismo nuosprendyje.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad greitoji medicinos pagalba nukentėjusiosios namų adresu buvo iškviesta 2019 m. spalio 15 d. 5.22 val. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad vyras šampano buteliu sudavė moteriai per galvą. Tačiau po 15 minučių nuvykę į iškvietimo vietą medikai nukentėjusiosios namuose nerado. J. O. patvirtino, kad tuo metu buvo išėjusi pas I. S.. Toks nukentėjusiosios elgesys, kai, išsikvietusi pagalbą, ji išeina iš namų, anot apelianto, kelia pagrįstų abejonių J. O. parodymų teisingumu. Be to, nukentėjusioji apie jos sužalojimą nepasakojo ir socialinei darbuotojai, kuri buvo atvykusi į J. O. namus, apie įvykį nepranešė ir policijai.
8. Nuteistasis A. O. apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo kartu su juo gyvenančios liudytojos N. M. parodymais, kad jis 2019 m. spalio 14 d. ir 15 d. nakvojo jos namuose, kadangi šią aplinkybę patvirtina ir papildoma policijos medžiaga Nr. 01-1-44205-19. Be to, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padaryta išvada, kad byloje esančiuose garso įrašuose yra užfiksuotas A. O. balsas, kadangi jis pats neigia, kad įraše yra jo balsas, o byloje nėra atlikta fonoskopinė ekspertizė.
9. Nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje negalėjo tiksliai ir logiškai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ji išmetė alkoholinių gėrimų butelius iš savo namo verandos. Cituodamas Bendrojo pagalbos centro byloje pateiktą garso įrašą, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios skambutis, apeliantas nurodo, jog nelogiška, kad nukentėjusioji galėjo numesti pilną šampano butelį 50–60 metrų atstumą. Be to, teisiamajame posėdyje J. O. jau teigė, kad šampano butelį numetė apie 3–4 metrus, vėliau aiškino, kad butelius tiesiog nubraukė ranka nuo stalo ir jie nuriedėjo. Tačiau tokiu atveju, anot apelianto, buteliai būtų sudužę ant betoninių verandos laiptų ar plytelių. Apeliantas taip pat abejoja nukentėjusiosios parodymais, kad ji atsisukusi į kiemo pusę galėjo pamatyti, anot jos, „atskrendantį“ šampano butelį, kadangi įvykis įvyko 2019 m. spalio mėnesio viduryje apie 5 val. nakties, t. y. tamsiu paros metu, neapšviestoje teritorijoje.
10. Skundžiamame nuosprendyje teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, padarė išvadą, kad J. O. dėl kai kurių aplinkybių galėjo sąžiningai klysti, todėl rėmėsi tais nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir patvirtinti kita bylos medžiaga. Tačiau nei aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji sąžiningai klydo, nei to, kuri bylos medžiaga patvirtina jos nuoseklius parodymus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė. Be to, anot apelianto, tokiu atveju analogiškai turėtų būti vertinami ir nuteistojo bei liudytojos N. M. parodymai, tačiau apygardos teismas jų parodymais nesivadovavo ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
11. Apelianto teigimu, nėra nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai ir apie tai, ar ji įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Ikiteisminio tyrimo metu J. O. iš pradžių neigė vartojusi alkoholį, vėliau pripažino, kad buvo išgėrusi apie 50 gramų alkoholio. Tačiau greitosios medicinos pagalbos pateiktuose garso įrašuose užfiksuota, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai telefoninio pokalbio su nukentėjusiąja metu suprato, kad pastaroji yra neblaivi. Anot apelianto, tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji sužalojimo metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3911/2019 (01) nurodyta, kad sužalojimas galėjo susidaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus. Todėl įvertinus prieštaringus ir nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus, tai, kad įvykio dieną ji buvo neblaivi, galima daryti išvadą, kad ji nugriuvo ir susižalojo, o apkaltino nuteistąjį, kadangi jų santykiai yra konfliktiški.
12. Taigi, byloje nesant tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien tik nenuosekliais, prieštaringais ir nelogiškais nukentėjusiosios parodymais.
13. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad net ir pripažinus, kad J. O. parodymai dėl jos sužalojimo aplinkybių yra teisingi, A. O. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Remiantis nukentėjusiosios parodymais, nuteistasis A. O. alkoholinių gėrimų butelius, tarp jų ir pilną šampano butelį, metė į verandą ir pataikė nukentėjusiajai į galvą. Taigi, nuteistasis, mesdamas butelius, neturėjo tikslo sužaloti J. O., tačiau savo neapdairiu bei nusikalstamai nerūpestingu elgesiu jis padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Jo nusikalstamą nerūpestingumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. O. nebuvo abejingas kilusiems padariniams, atnešė nukentėjusiajai šaltą rankšluostį, prisipažino J. O., kad taip atsitiko netyčia. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad A. O. sąmoningai leido kilusiems padariniams atsirasti ir nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia.
Teismo posėdžio metu nuteistasis A. O. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. O. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad jis 2019 m. spalio 15 d. apie 5 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu nukentėjusiosios gyvenamojo namo kieme metė šampano butelį į namo verandoje stovinčią sutuoktinę J. O., pataikė jai į galvos dešinę pusę ir taip padarė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio smilkinkaulio-momenkaulio-kaktikaulio įspaustiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šiais apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. O. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta atsakomybė už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. O. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl sutuoktinės J. O. sunkaus sveikatos sutrikdymo, teigiama, kad nuteistasis nuosekliai tvirtino, jog jis nukentėjusiosios nesužalojo, kadangi įvykio metu J. O. namuose jo nebuvo. Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, rėmėsi išimtinai J. O. nenuosekliais, prieštaringais ir kartais nelogiškais parodymais.
Nuteistasis A. O., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, nurodė, kad jis su nukentėjusiąja savo sutuoktine J. O. jau kurį laiką kartu nebegyvena. Teigė, kad 2019 m. spalio 14 ir 15 d. naktimis jis buvo savo namuose, o pas J. O. buvo nuvažiavęs sekmadienį, t. y. spalio 13 dieną. Nukentėjusioji jam tą dieną parašė žinutę, kad yra išgėrusi ir ją kamuoja blogos mintys. Tuo metu buvo dingusi jų duktė, todėl jis, žinodamas, kad nukentėjusioji anksčiau bandė žudytis, vartoja vaistus, nuvažiavo pas ją į namus. Nuvykęs pamatė, kad J. O. neblaivi. Sėdėdamas nukentėjusiosios namo verandoje jis vartojo su savimi atsivežtą alų, nukentėjusioji pradėjo jam priekaištauti dėl dukters dingimo. Kilus tarp jų žodiniam konfliktui, jis iš nukentėjusiosios namų išvažiavo, nes žinojo, kad nukentėjusioji, siekdama jį nepagrįstai apkaltinti, skambins policijai. 2019 m. spalio 15 d. nukentėjusioji jam paskambino ir pasakė, kad jų duktė atsirado. Tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota, jis sužinojo tik 2019 m. spalio 28 d., kai jam paskambino policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 54–56). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. O. taip pat neigė sužalojęs savo sutuoktinę J. O. ir tvirtino, kad jis nukentėjusiosios namuose buvo tik 2019 m. spalio 13 d., vėliau pas nukentėjusiąją nuvažiavęs nebuvo (t. 1, b. l. 100, 108).
A. O. parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja nuteistojo sugyventinė N. M.. Jos teigimu, 2019 m. spalio 13 d. nukentėjusioji paskambino A. O. ir pasakė, kad dingo jų duktė. A. O. tą pačią dieną nuvažiavo pas J. O.. Nuteistasis grįžo į namus tos pačios dienos vakare 21.30 val. Anot liudytojos, A. O. 2019 m. spalio 14 d. niekur nebuvo išvykęs, 2019 m. spalio 14 ir 15 d. naktis praleido jos (N. M.) namuose (t. 2, b. l. 60–62).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo ir liudytojos parodymus įvertino kritiškai ir jais nesivadovavo, kadangi juos paneigia byloje surinkti ir apygardos teismo ištirti įrodymai: nukentėjusiosios J. O., liudytojų I. S., G. M., T. P. parodymai, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties, Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateikti garso įrašai, jų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) kvietimo kortelės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3911/2019 (01), teisiamajame posėdyje duoti eksperto K. Z. (K. Z.) paaiškinimai bei kiti byloje esantys duomenys.
Pirmiausia aplinkybę, kad įvykio metu kartu su J. O. buvo ir ją sužalojo A. O., patvirtino pati nukentėjusioji. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad A. O. buvo pas ją atvažiavęs 2019 m. spalio 13 d., tačiau pabuvęs trumpai išvažiavo. Kitą dieną, t. y. 2019 m. spalio 14 d., jis jai paskambino ir pasakė, kad rado dukterį ir parveš ją namo. Apie 14 val. A. O. atvažiavo į jos namus vienas, atsivežė alaus, šampano butelį. Nuteistasis sėdėjo jos namų verandoje ir gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo išėjęs, tačiau vėliau vėl grįžo dar girtesnis ir toliau gėrė verandoje. Ji pati tą dieną išgėrė 50 gramų alkoholio. Ji pradėjo priekaištauti A. O. dėl dukters, jų santuokinio gyvenimo. Norėdama, kad nuteistasis išeitų, ji ranka nubraukė nuo stalo alų bei butelį šampano, buteliai nuriedėjo apie 3–4 metrus į namo kiemą. A. O. nubėgo prie butelių. Tuo metu, kai ji pasilenkusi šlavė grindis, pajuto smūgį šampano buteliu į dešinę galvos pusę, ties ausimi. Nuo smūgio ji nugriuvo verandoje ir prarado sąmonę. Atsipeikėjusi pamatė, kad A. O. kažko ieškojo jos chalato kišenėje. Nuteistasis jai atnešė rankšluostį, uždėjo jį ant galvos. Iš karto po įvykio, A. O. dar būnant šalia jos, ji paskambino greitajai medicinos pagalbai bei sūnėnui T. P.. Ji medicinos pagalbą atšaukė, nes tuo metu neatrodė, kad jos sužalojimas sunkus. Ji neįsileido greitosios medicinos pagalbos, nes tuo metu buvo nuėjusi pas kaimynę, vėliau nuėjo miegoti bei ieškojo dingusios dukters. Pradėjus blogėti sveikatai ji 2019 m. spalio 22 d. nuėjo pas kaimynę I. S., kuri liepė jai kreiptis pagalbos į medikus (t. 2, b. l. 56–59).
Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta keletą kartų ir nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai tvirtino, kad ją sužalojo sutuoktinis A. O., bei nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. O. parodė, kad atvykęs į jos namus A. O. verandoje vartojo su savimi atsivežtus alkoholinius gėrimus. Paryčiais tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, norėdama išvyti A. O. iš savo namų, ji paėmė nuo stalo alkoholio butelius ir išmetė juos į kiemą. Supykęs A. O. paėmė jos išmestą šampano butelį, sviedė į ją ir pataikė jai į galvą. Ji, praradusi sąmonę, nugriuvo ant grindų (t. 1, b. l. 7–8, 25–27, 30–31, 33, 35–38). Tokias pačias sužalojimo aplinkybes (smūgį į galvą šampano buteliu) nukentėjusioji nurodė ir BPC darbuotojui, su kuriuo kalbėjo telefonu iš karto po įvykio, be to, nurodė, kad tai padarė vyras (t. 1, b. l. 76–77). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir liudytojui T. P., kuriam paskambino netrukus po įvykio (t. 2, b. l. 59–60), bei liudytojai kaimynei I. S., į kurios namus nuėjo tą pačią dieną ir parodė sumušimą (t. 2, b. l. 75–76). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3911/2019 (01) konstatuota, kad J. O. padarytas dešinio smilkinkaulio-momenkaulio-kaktikaulio įspaustinis lūžis su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo, sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo susidaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus (t. 1, b. l. 52–53). Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas K. Z. patvirtino specialisto išvadą ir papildė, kad įvykio mechanizmas – traumuojančio objekto (šampano butelio) masė yra mažesnė už galvą, bet pagreitis yra didesnis – yra labai būdingas J. O. patirtai traumai, nurodytai medicinos dokumentuose (įspaustinis kaukolės skliauto lūžis) (t. 2, b. l. 74–75).
Apeliantas, remdamasis teismo medicinos specialisto išvada, GMP ir BPC darbuotojų tarpusavio telefoninio pokalbio garso įrašu (pokalbio metu BPC darbuotoja nurodo, kad skambino neblaivi moteris) (t. 1, b. l. 72–74) bei tuo, kad nukentėjusioji J. O. keitė savo parodymus apie tai, ar ji įvykio dieną buvo vartojusi alkoholio, tvirtina, kad būdama neblaivi J. O. galėjo susižaloti pargriuvusi. Kadangi jų santykiai konfliktiški, dėl savo sveikatos sutrikdymo ji apkaltino nuteistąjį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto keliama versija nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis. J. O. 2019 m. spalio 30 d. liudytojo apklausoje parodė, kad ji įvykio dieną alkoholio nevartojo (t. 1, b. l. 7). 2020 m. sausio 16 d. apklausoje nukentėjusioji teigė, kad sužalojimo dieną su A. O. alkoholio nevartojo, tačiau po įvykio šiek tiek išgėrė brendžio (t. 1, b. l. 35–36), o teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad išgyvendama dėl dukters dingimo tądien išgėrė 50 gramų alkoholio (t. 2, b. l. 56–58). Taigi, nukentėjusioji vėlesnėse savo apklausose pripažino, kad įvykio dieną ji vartojo alkoholio, tačiau, anot jos, išgerto alkoholio kiekis buvo nedidelis. Apie J. O. neblaivumą negalima spręsti ir iš jos pokalbio su BPC darbuotoja, kadangi pokalbis vyko telefonu, buvo gana trumpas, be to, nukentėjusioji buvo patyrusi sunkią galvos traumą, praradusi sąmonę, todėl akivaizdu, kad BPC darbuotoja galėjo klysti. Kita vertus, net ir nustačius, kad J. O. įvykio dieną buvo neblaivi, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. O. susižalojo pargriuvusi, byloje nėra. Priešingai, jau anksčiau aptartų bylos duomenų visuma (liudytojų T. P. ir I. S. parodymai, garso įrašai, teismo medicinos specialisto išvada, eksperto paaiškinimai) patvirtina nukentėjusiosios nurodytas jos sužalojimo aplinkybes, atitinka jos sužalojimo pobūdį. Be to, kaip teisingai nurodė ir apygardos teismas, aplinkybės, kad pirmasis į BPC prašydamas pagalbos kreipėsi vyras (nuteistasis), nukentėjusioji nenurodžiusi gyvenamosios vietos adreso nutraukė pokalbį su BPC darbuotojais, o pagalbos į medikus kreipėsi tik pablogėjus sveikatos būklei, rodo, kad J. O. vengė apie įvykį pranešti policijai ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apkaltinti nuteistojo tikslo neturėjo.
Nuteistasis A. O. apeliaciniame skunde tvirtina, kad abejoti nukentėjusiosios J. O. parodymais apie jos sužalojimo aplinkybes verčia tai, kad šampano butelis, krisdamas ant betoninių verandos laiptų ar žemės, būtų sudužęs. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto išvada yra pernelyg kategoriška. Nukentėjusioji apklausta teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jai nubraukus butelius nuo stalo jie nusirideno ir nukrito apie 3–4 metrų atstumu. Teigė, kad šampano butelis nesudužo, nes jis nukrito ne ant betoninių laiptų, o ant dirbamos žemės (t. 2, b. l. 103). Iš byloje esančios fotolentelės Nr. 1, kurioje užfiksuotas bendras J. O. namo ir kiemo vaizdas, matyti, kad iš verandos į kiemą veda betoniniai trijų pakopų laiptai, o už jų yra žemės plotas, kuriame auga augalai (t. 1, b. l. 11). Taigi, visiškai tikėtina, kad buteliai galėjo nukristi tiek ant laiptų, tiek kieme ant žemės ir nesudužti.
Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kurią dieną nukentėjusioji J. O. buvo sužalota ir ar jos sužalojimo metu nuteistasis buvo J. O. namuose. Iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nebuvo nuosekli nurodydama, kada tiksliai įvyko įvykis, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. O., įvertinus tai, kad įvykio metu jai buvo stipriai sužalota galva, atlikta operacija, be to, apie įvykį ji pirmą kartą buvo apklausta tik 2019 m. spalio 22 d., dėl šios aplinkybės galėjo sąžiningai klysti. Todėl apygardos teismas pagrįstai rėmėsi tais nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir vienodi bei kuriuos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sunkiai sužalota 2019 m. spalio 15 d. rytą, patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė ir BPC pateikti garso įrašai. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2019 m. spalio 15 d. 5.22 val. buvo gautas iškvietimas dėl moters galvos sumušimo. Skambinęs asmuo informacijos GMP nesuteikė. GMP darbuotojui perskambinus, atsiliepusi moteris pasakė, kad gavo per galvą šampano buteliu nuo vyro. Nustačius adresą pagal ankstesnius pranešimus 5.37 val. buvo nuvykta į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, tačiau joje nieko nerasta (t. 1, b. l. 57–58). BPC garso įrašai taip pat patvirtina, kad 2019 m. spalio 15 d. 5.11 val. į BPC paskambinęs vyras prašė greitosios (pagalbos), telefoninio pokalbio fone girdimas ir moters balsas, prašantis paduoti šaltą kompresą. Vyrui nutraukus telefoninį pokalbį 5.19 val. BPC darbuotoja perskambino tuo pačiu telefono numeriu. Atsiliepusi moteris (nukentėjusioji) nurodė, kad vyras jai sudavė šampano buteliu. Pokalbio metu girdimas ir vyro balsas, sakantis: „Eik tu sau, tau trenkė vyras. Taip, taip.“ BPC darbuotojai paklausus nukentėjusiosios adreso, pastaroji pasakė „nesvarbu“ ir telefoninį pokalbį nutraukė (t. 1, b. l. 76–81). Taigi, šie duomenys leidžia nustatyti gana tikslų nukentėjusiosios sužalojimo laiką, net ir nesiremiant nukentėjusiosios J. O. parodymais.
Be to, garso įrašai, kuriuose pokalbio metu užfiksuotas vyro balsas, patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad įvykio metu kartu su ja buvo jos sutuoktinis A. O.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, o pats nuteistasis neigė, kad garso įrašuose užfiksuotas jo balsas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo teiginiais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad bylai reikšmingas aplinkybes galima nustatyti ne tik atlikus ekspertizę, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu su nukentėjusiąja buvo ir ją sužalojo A. O.. Kaip jau minėta anksčiau, J. O. nuosekliai tvirtino, kad, be jos ir nuteistojo, kitų asmenų įvykio metu nebuvo. Be to, ji nurodė, kad kai A. O. metė į ją šampano butelį, ji, nuteistajam dar būnant kartu su ja, kalbėjosi su BPC darbuotoju bei sūnėnu T. P.. Liudytojas T. P. apklausiamas teisme teigė, kad telefoninio pokalbio metu, kai J. O. jam pasakė, kad A. O. metė jai į galvą šampano butelį, jis girdėjo A. O. balsą. Pastarasis kažką šaukė, atsiprašinėjo (t. 2, b. l. 59–60). Tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 10 d. (t. 1, b. l. 46–47). Apeliaciniame skunde teigiama, kad šio liudytojo parodymais byloje negalima remtis, kadangi jis savo parodymus derino su nukentėjusiąja. Teisiamajame posėdyje liudytojas T. P. pripažino, kad jis prieš apklausą negalėjo prisiminti tikslios įvykio datos, todėl paskambino nukentėjusiajai ir jos paklausė šios informacijos, tačiau, anot jo, kitų įvykio detalių jis su J. O. neaptarė ir nederino. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nagrinėjamas įvykis įvyko 2019 m. spalio 15 d., o T. P. kaip liudytojas pirmą kartą buvo apklaustas 2019 m. gruodžio 10 d., taigi, visiškai suprantama, kad jis galėjo ir neprisiminti tikslios įvykio dienos. Todėl vien tai, kad T. P. tikslinosi įvykio datą su nukentėjusiąja J. O., neleidžia teisėjų kolegijai abejoti šio liudytojo nuosekliais parodymais, kad J. O. įvykio rytą jam skambino ir šio pokalbio metu jis girdėjo nuteistojo balsą. Taigi, teigti, kad T. P. parodymai yra neteisingi ir jais nesiremti, nėra pagrindo.
Be to, nukentėjusiosios parodymus, kad A. O. buvo jos namuose dieną prieš ją sužalojant, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai J. O. kaimynai I. S. bei G. M.. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. S. parodė, kad 2019 m. (tikslios įvykio datos neprisiminė) J. O. atėjo į jos (liudytojos) namus ir pasakė, kad A. O. vakar jai sudavė į galvą šampano buteliu. I. S. matė, kad šone ties nukentėjusiosios akimi buvo kraujosruva. Liudytoja taip pat patvirtino, kad dieną prieš nukentėjusiajai ateinant į jos namus ji (I. S.) matė nukentėjusiosios namuose A. O.. Be to, liudytoja I. S. teigė, kad būtent tą dieną kaimynas G. M. iš jos buvo pasiėmęs vežimėlį, nes važiavo paimti maisto produktų. G. M., grąžindamas jai vežimėlį, taip pat minėjo, kad J. O. verandoje sėdėjo A. O. (t. 2, b. l. 75–76). Liudytojas G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. spalio 14 d. jis važiavo į Maisto banką paimti maisto produktų sau ir kaimynei J. O.. Grįžęs apie 12–13 val. jis nunešė produktus J. O.. Jos namų verandoje buvo ir A. O.. Jie dviese kalbėjosi. Liudytojas matė, kad verandoje ant stalo stovėjo degtinės ir šampano buteliai. Jis (G. M.) atidavė nukentėjusiajai produktus ir išėjo, daugiau jų tą dieną nematė. Kitą dieną, t. y. 2019 m. spalio 15 d., kaimynė I. S. jam pasakė, kad A. O. sužalojo J. O. galvą (t. 2, b. l. 76). Taigi, nors šie liudytojai patys byloje nagrinėjamame įvykyje ir nedalyvavo, nematė, kaip ir kas sužalojo nukentėjusiąją, o apie įvykį sužinojo iš pačios J. O., tačiau jų nurodytos aplinkybės paneigia A. O. versiją, kad jis J. O. namuose buvo tik 2019 m. spalio 13 d.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. O. teigia, kad aplinkybę, kad jis 2019 m. spalio 14 d. ir 15 d. nakvojo pas savo sugyventinę N. M., todėl negalėjo būti nukentėjusiosios J. O. namuose, patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44205-19 medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, kad siekdamas patikrinti šią A. O. pateiktą versiją pirmosios instancijos teismas išreikalavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-44205-19 (t. 2, b. l. 97–98). Šią medžiagą 2020 m. liepos 2 d. vykusiame teisiamajame posėdyje teismas pateikė susipažinti proceso dalyviams ir tame pačiame teismo posėdyje pagarsino šios medžiagos esmę (t. 2, b. l. 99). Remdamasis šia ikiteisminio tyrimo medžiaga pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. M. su pranešimu dėl savo sūnaus smurtinio elgesio kreipėsi ne 2019 m. spalio 15 d. ryte, o tik 22 val. 11 min. Apklausta minėto ikiteisminio tyrimo metu N. M. nurodė, kad ji iškvietė policiją, nes jos sūnus supyko ant A. O., jog šis negrįžo laiku namo. Be to, ir pats kaip liudytojas minėtame ikiteisminiame tyrime apklaustas A. O. parodė, kad 2019 m. spalio 15 d. jis grįžo namo jau vakare, kai temo, gerokai girtas. Viena iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44205-19 priežasčių buvo ta, kad A. O. pretenzijų sugyventinės sūnui neturėjo. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo, remiantis teisiamajame posėdyje pagarsinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatytomis aplinkybėmis, kurios, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina A. O. pateiktos versijos, kad 2019 m. spalio 15 d. rytą, t. y. nusikaltimo padarymo metu, nuteistasis A. O. buvo sugyventinės N. M. namuose.
Taigi, visi pirmiau paminėti ir aptarti įrodymai: nukentėjusiosios J. O., liudytojų I. S., G. M., T. P. parodymai, garso įrašai, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3911/2019 (01), eksperto paaiškinimai bei kiti rašytiniai duomenys patvirtina, kad būtent A. O. smurtiniais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta J. O. sveikata. Tarp nuteistojo pavojingos veikos (į nukentėjusiosios galvą mesto šampano butelio) ir kilusių padarinių (sunkaus J. O. sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys.
Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir nuteistojo A. O. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, perkvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismas pripažintų, jog A. O. metė šampano butelį į nukentėjusiąją ir taip ją sužalojo, yra pagrindas tokius jo veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus dėl neatsargumo. Apeliantas teigia, kad jis, mesdamas šampano butelį, negalėjo numatytų kilsiančių padarinių, t. y. kad bus sunkiai sužalota nukentėjusiosios sveikata. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. BK 135 straipsnyje numatytos veikos padaromos tik tyčia: tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 straipsnis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama – ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, smūgių stiprumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2015).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. O. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. O. kaltės formos sunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios J. O. sveikatą. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad nuteistasis siekė sunkiai sužaloti savo sutuoktinę, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Ši aplinkybė rodo tik tai, jog sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, o baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Vadovaujantis BK 16 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. O nusikalstama veika padaroma dėl nusikalstamo nerūpestingumo tais atvejais, kai kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK straipsnyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. O. veiką vertinti kaip neatsargią nėra teisinio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. O., supykęs ant J. O. už tai, kad varydama jį iš savo namų ji nuo stalo į kiemą išmetė alkoholinių gėrimų butelius, metė į nukentėjusiąją pilną šampano butelį, kuris pataikė jai į galvą. Po smūgio nukentėjusioji trumpam prarado sąmonę. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3911/2019 (01) konstatuota, kad J. O. padarytas dešinio smilkinkaulio-momenkaulio-kaktikaulio įspaustinis lūžis su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš nukentėjusiajai kreipiantis į gydymo įstaigą 2019 m. spalio 22 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 52–53). Nukentėjusiosios J. O. parodymai, jos sužalojimo pobūdis paneigia nuteistojo keliamą versiją, kad smūgis šampano buteliu nukentėjusiajai į galvą buvo atliktas dėl neatsargumo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. O. veiksmas, kai jis iš 3–4 metrų atstumo metė pilną šampano butelį nukentėjusiajai į galvą, buvo ne tik valingas ir sąmoningas, bet ir pakankamai tikslingas. Smūgio sudavimo vieta – galva – gyvybiškai svarbi. Šie A. O. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog mesdamas pakankamai sunkų daiktą – pilną šampano butelį – į netoliese stovinčios nukentėjusiosios gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą) gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai sunkius padarinius, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi, A. O. sunkiai sužalojo J. O., veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo A. O. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. O. veiksmus įvertino kaip šeimos nario sunkų sveikatos sutrikdymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. O. (O.) apeliacinį skundą atmesti.