Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-143-908/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-23Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
1-143-908/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45170-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
A. O.
Nukentėjusysis
J. O.
Advokatai
Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-143-908/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45170-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.2.3, 1.1.7.2.5, 2.1.15.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorams Tomui Čepelioniui, Jurgitai Jasiūnienei,kaltinamajam A. O.,kaltinamojo gynėjui advokatui Kazimierui Baranauskui,nukentėjusiajai J. O.,nukentėjusiosios atstovei pagal įgaliojimą advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. O. (A. O.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1) 1991-08-16 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 250 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003-05-01) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo (lygtinio) bausme, priverstinai įdarbinant;

2) 1992-07-10 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003-05-01) 1 m. laisvės atėmimo bausme;

3) 1993-12-22 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003-05-01) 2 m. laisvės atėmimo bausme;

4) 1995-10-02 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003-05-01) 5 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) 2010-11-17 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 80 parų arešto bausme;

6) 2011-06-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 52 parų arešto bausme;

7) 2015-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 8 MGL dydžio bauda;

8) 2017 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. spalio 15 d., apie 5 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu metė šampano butelį į sutuoktinę J. O., buvusią minėto namo verandoje, pataikydamas jai į galvos dešinę pusę, taip padarydamas savo šeimos nariui – nukentėjusiajai J. O. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio smilkinkaulio – momenkaulio – kaktikaulio įspaustiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo.

Šiais savo veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis A. O. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra susituokęs su J. O.. Su ja pragyveno su ja santuokoje (duomenys neskelbtini) m. Niekada nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją. Iš pradžių santykiai buvo geri, tačiau dėl jos neištikimybės jis savo noru išėjo iš namų. Pernai, vasario 8 d., ji iškvietė policiją, kuri ją girtą išvežė. Kaltinamasis nurodė, kad pas nukentėjusiąją 2019 m. spalio 15 d. jis tikrai nebuvo. 2019 m. spalio 14 ir 15 d. naktimis jis buvo namuose, tai gali paliudyti pusė (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Pas žmoną jis buvo atvažiavęs sekmadienį – spalio 13 dieną. Iš pradžių užsuko į turgų, o vėliau, apie 14 val., taksi automobiliu nuvažiavo pas J. O.. Tada jis atvežė maisto šuniui, saldainių dukrai, kuri tuo metu buvo dingusi. Atvažiavęs matė, kad butelyje likusio alkoholio kiekio užtektų vienai taurelei, nukentėjusioji atrodė neblaivi. Nurodė, kad šampano tą dieną nesivežė, nes jo apskritai negeria, tačiau nežino ir nematė, ar J. O. jo turėjo. Pasak kaltinamojo, jis ten būtų nevažiavęs, bet pati J. O. jam parašė žinutę, kad išgėrė vieną butelį ir jai kyla „durnų“ minčių. Dėl žmonos psichikos būklės jis niekada medikų pagalbos neieškojo. Nukentėjusiosios nuotaikų kaita būna kasdien, tačiau ji laiko save sveika. Prieš tai, liepos mėnesį, jam nesutikus atvažiuoti, ji bandė nusižudyti, išgėrusi daug vaistų. Tada ji paskambino jo tėvams, kurie atvažiavę iškvietė jai greitąją pagalbą. Būtent todėl jis minėtą dieną ir važiavo, kad tokia situacija nepasikartotų, norėjo kad ji aprimtų. Atvažiavęs pas ją atsivežė alaus. Verandoje pagurkšnojus alaus, ji pradėjo jam priekaištauti dėl dukters dingimo, nors jiedu kartu nebegyveno. Kilo žodinis konfliktas, todėl jis nedelsiant išėjo, nes žinojo, kad konfliktas pasibaigs skambučiu į policiją ir jis vėl bus nepagrįstai kaltinamas. Kitą dieną, galimai spalio 15 d., ji jam paskambino ir pasakė, kad dukra atsirado. Spalio 20 d. ji vėl paskambino ir pasakė, kad nesusitvarko su dukra, kuri nori ateiti gyventi pas jį. Dukrai jis paaiškino, kad neturi kur jos atsivesti. Spalio 21 d. jis parašė žinutę nukentėjusiajai klausdamas, kaip dukra. Žmona perskambino ir aprėkė, sakydama, kad jis supus kalėjime. Tai, kad nukentėjusioji sužalota, jis sužinojo spalio 28 d., kai jam paskambino policijos pareigūnai. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji apkaltino jį tuo, kad jis ją sužalojo, nes nori prisiteisti iš jo pinigų. Žmona žino, kad tiek jo tėvai, tiek užsienyje gyvenantis brolis ir sesuo turi verslus. Jis alimentų dukrai nemoka, nes dar nėra su J. O. išsiskyręs, tačiau retkarčiais duoda jai pinigų. Sūnus yra suaugęs. Jis yra teistas pagal BK 145 straipsnį, tačiau grasino ne nukentėjusiajai. Dėl alkoholio vartojimo ar pykčio priepuolių, jam nėra kilę nemalonumų (t. 2, b. l. 54-56).

Nukentėjusioji J. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sutuoktinis A. O. praeityje ne kartą jos atžvilgiu vartojo smurtą, tačiau ji pareiškimų nerašydavo, nes jį mylėjo. 2019 m. spalio 13 d. ji parašė A. O. žinutę, kad jis atvažiuotų. Jis atvažiavo po kokių 40 minučių, tačiau pakalbėjęs 10 – 15 min. išvažiavo. 2019 m. spalio 14 d. jis atvažiavo su taksi. Prieš tai jai paskambinęs pasakė, kad apie 12 val. susitikęs su dukra ją parveš į namus bei nurodė, kad turi pinigų. Apie 14 val. atvyko su taksi Ji paklausė, kur yra dukra. Vyras atsakė, kad dukra su drauge kalbasi už namo kampo. A., sėdėdamas verandoje, gėrė, tačiau dukros nesimatė. Pasėdėjęs porą valandų, jis pasiskambino draugams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), ir išėjo. Po to vėl grįžo dar girtesnis. Jaudindamasi dėl dukters ji išgėrė 50 g. Ji vieną kartą yra bandžiusi žudytis dėl skurdo, antstolių, pakrikusių nervų, dukters elgesio. A. iš draugų grįžo už poros valandų ir sėdėjo verandoje, ji visą šį laiką į verandą tai užeidavo, tai išeidavo. Nėjo miegoti, nes antrą parą namuose nebuvo paauglės dukters, kurios ieškojo per draugus. Supratusi, kad A. ją apgavo ir dukters neatsivežė, jam išsakė priekaištus. Po to ant stalo stovėjusį alų bei butelį šampano, su ranka nušlavė – jie nusirideno 3-4 m. A. išbėgo paskui butelius. Tuo metu, kai ji pasilenkusi šlavė grindis, gavo smūgį su šampano buteliu į dešinę galvos sritį, ties ausimi. Kiek laiko buvo be sąmonės, nežino, tačiau nubudusi, pamatė, kad A. kažko ieškojo jos chalato kišenėje. Ji buvo nugriuvusi verandos gale. Nebrangaus šampano butelį A. atsinešė ateidamas, galimai jis buvo susipykęs su savo drauge ir atėjo su neva gerais tikslais, tačiau ji jam pasakė, kad nieko bendro jau nebėra, išsakė visas nuoskaudas. Tuo metu jis tik sėdėjo ir klausė. Po smūgio ji stebėjosi, kodėl nėra kraujo. A. jai atnešė rankšluostėlį, kurį uždėjo ant galvos. Jam būnant kartu, sėdint šalia, ji iš karto po įvykio paskambino į „greitąją“ bei sūnėnui, bijodama, kad kas neatsitiktų. T. pasakė, kad gavo stiprų smūgį su šampano buteliu, kad išsikvietė greitąją, kad nėra dukters. A., sėdėdamas šalia sakė: „T., aš nenorėjau, aš netyčia“. Ji neįsileido greitosios medicinos pagalbos, nes tuo metu buvo nuėjusi pas kaimynę. Atšaukė medicinos pagalbą, nes nebėgo kraujas ir galvojo, kad užteks uždėti kažko šalto. Ji kantri ir daug iškentėjusi, turėjusi daug sužalojimų, be reikalo į medikus nesikreipia. Kadangi sūnėnas negalėjo atvažiuoti, ji dar kartą nuėjo pas kaimynę, pasakyti, kad yra sumušta ir jeigu ką, kad ši paimtų šuniuką. Tada nutarė eiti pamiegoti ir po to ieškoti dukters. Po traumos ji pas kaimynę šliaužė ant galvos pridėjusi daug vaistų ir šaliką. Dvi dienas su kompresais pagulėjusi namuose, ėjo dirbti, bet pasidarė dar blogiau. Dukra atsirado tą pačią 15 dieną. 2019 m. spalio 17 d. buvo atvykusi socialinė darbuotoja, tačiau jai apie šį įvykį nepapasakojo, nes incidentas įvyko ieškant dukters, kuri įvykio nematė. Be to, ji visada kenčia ir nenori iš namų „nešti šiukšlių“. 2019 m. spalio 19 d. jau nebedirbo, gulėjo, pakilo spaudimas, o 20 d. buvo blogiau, o 22 d. nebeatsistojo, tik nušliaužusi pas kaimynę, paprašė paimti šuniuką. Kaimynė I. nesuprato, kodėl ji savaitę kentėjo. Ligoninėje jai buvo atlikta galvos operacija. Kurtumas prasidėjo po to, kai prieš 10 m. susirgo (duomenys neskelbtini). Dėl patirtos traumos jaučia didesnį nuovargį; ausis yra aptirpusi, negyva.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji J. O. parodė, kad 2019 spalio 15 d., atsigavusi po gauto smūgio buteliu, į „greitąją“ skambino pati, tuo metu vyras buvo šalia, taip pat buvo nubėgęs paimti rankšluostėlio ir nieko nekomentavo.

Balsu perskaičius pokalbio išklotinės dalį, kurioje užfiksuota, kaip nukentėjusiajai kalbant su greitąja ir sakant, kad vyras į galvą sudavė buteliu, tuo metu girdisi vyro balsas, komentuojantis: „eik tu sau, vyras tau su buteliu į galvą davė“, nukentėjusioji nurodė, kad jokie pašaliniai įvykio nematė; kai skambino į „greitąją“, vyras galimai buvo nubėgęs rankšluostėlio, o gal ji skambino būdama kambaryje. Namuose daugiau pašalinių žmonių nebuvo, verandoje buvo tik A.. To, kad A. būtų skambinęs dėl pagalbos jai suteikimo į „greitąją“, ji neužfiksavo, tačiau tai galėjo padaryti tik jis, nes namuose daugiau nieko nebuvo. Pusbroliui ji paskambino iš karto po smūgio, dar esant A.. Nepamena, ar pirmiau skambino medikams, ar pusbroliui, tačiau abu skambučiai buvo pusės valandos laikotarpiu, buvo stresinėje būsenoje. Šiuo metu vartoja nuskausminamuosius, prieš mėnesį dar kartą darė tomografijos tyrimą, iki šiol yra stebima medikų. Dėl sutuoktinio smurto kreipėsi vieną kartą, kai smarkiai nukentėjo, o šiuo atveju, jeigu nebūtų pablogėję, viskas būtų užsiglaistę ir kaltinamasis būtų triumfavęs. Ji skambino tik greitajai medicinos pagalbai, į policiją neketino kreiptis. Pateikė civilinį ieškinį 50 000 Eur sumai ne vien už šitą traumą, o už visą gyvenimą, atskiros sumos už dėl galvos traumos patirtą neturtinę žalą ji nenurodys. Ji iš karo po traumos vyro prašė paduoti šaltą kompresą; jis atnešė rankšluostuką ir uždėjo jai ant galvos. Ar jis kalbėjo jai priklausančiu telefonu, nežino. Įvykis buvo spalio 15 d., 5 val., ryte, tuo metu jau buvo šviesoka, namelį apšviečia gatvės žibintas. Kai ji nubraukė butelius nuo stalo, jie nuriedėjo laiptais į lauką, šampano butelis nesudužo, jis nubėgo rinkti butelių. jie nuriedėjo maždaug 5-6 m. atstumu. Atvykusi policija išmatavo atstumą. 50 g išgėrė spalio 15 dieną, kai buvo įvykis, o medikai ją išvežė 22 d. Kai skambino antrą kartą (2019 m. spalio 22 d.) ji buvo blaivi, tačiau jautėsi blogai (t. 2, b. l. 56-59).

Liudytojas T. P. teisme parodė, kad yra nukentėjusiosios giminaitis. Įvykio dieną, jam būnant darbe, ryte, apie 7.15 val. jam paskambino J. ir pasakė, kad A. jai į galvą metė šampano butelį. Skambinta buvo darbo dieną. Jis nesuprato, kad situacija yra tokia rimta, patarė J. išsikviesti greitąją. Telefoninio pokalbio metu girdėjo, kaip A. atsiprašinėjo, rėkė. Jis atpažino A. balsą. Neatsimena tikslios įvykio datos, todėl pripažįsta, kad datą jam pasakė J., jis ikiteisminio tyrimo apklausos metu skambino jai, kad paklausti datos, tačiau jokių kitų parodymų detalių su ja nederino. Nurodė, kad J. ir A. santykiai yra blogi, jie abu išgerdavo, tačiau A. gerdavo daugiau. Jis yra matęs juos konfliktuojančius iki muštynių. A. mušdavo J., tačiau būdavo, kad ir ji gindavosi. Jis nežino, kodėl jie kartu negyvena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 59-60).

Liudytoja N. M. teisme parodė, kad yra A. O. sugyventinė, nukentėjusiosios nepažįsta. Galimai spalio 13 dieną (tvirtai žinanti, kad buvo savaitgalis) su A. buvo Kalvarijų turguje apsipirkti. Jiems ruošiantis važiuoti į namus, dar stovint stotelėje, A. paskambino žmona, kuri skundėsi tuo, kad dingo dukra, kad jai galvoje „kyla visokios mintys“. Ji (liudytoja) pati negirdėjo jų pokalbio. Žinanti, jog anksčiau A. žmona buvo apsinuodijusi vaistais ir alkoholiu, gulėjo ligoninėje, todėl A. nuvažiavo pas ją. Po žmonos skambučio A. nuvažiavo į vieną pusę, o ji į kitą pusę – Antakalnį. Kai buvo turguje A. buvo blaivus, o tą pačią dieną jam grįžus namo apie 21.30 buvo jaučiamas alkoholio kvapas, tačiau jis nieko nesakė. Nors apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis grįžo girtas, tačiau tvirtina dabartinius parodymus. Grįžęs namo, jis nieko nesakė, kitą dieną jam apie 9-10 val. daugybę kartų skambino žmona, ir pasakė, kad supūdys jį kalėjime. Ji taip pat rašė žinutes, tačiau jų turinio liudytoja nežino. Nurodo, kad spalio 14 d. kaltinamasis niekur nebuvo išvykęs. 2019 m. spalio 14-15 d. naktis praleido namuose. Kiek jai žinoma, pareiškimai skyryboms buvo paduoti, o žmonai iš A. reikia pinigų, jų dukra bėga iš namų. Apie tai, kad sužalota nukentėjusioji, ji sužinojo maždaug po dviejų savaičių, kai A. iškvietė tyrėja (t. 2, b. l. 61-62).

Ekspertas Kazimieš Zinkevič teisme paaiškino, kad byloje duotą išvadą tvirtina. Dėl išvados 5 punkto, kuriame pateikiamas klausimas: ar yra požymių leidžiančių nustatyti žalojantį objektą pagal radinius, kurie buvo pas nukentėjusiąją, nurodė, jog konkrečiai pasakyti negali, tačiau pažymėjo, kad įvykio mechanizmas – traumuojančio objekto masė mažesnė už galvą, o pagreitis didesnis – traumai nurodytai medicininiuose dokumentuose (įspaustinis kaukolės skliauto lūžis) yra labai būdingas. Nurodė, kad patyrus tokio pobūdžio traumą yra įmanoma, kad žmogus dar kelias dienas gali vaikščioti ar dirbti, nes kraujas iš lūžgalių kraštų formuojasi po truputį ir susidaro epidūras – kraujo susikaupimas virš kietojo smegenų dangalo. Pas vienus asmenis jis formuojasi greičiau, pas kitus – lėčiau. Tai priklauso nuo daugybės faktorių: psichologijos, socialinio gyvenimo būdo, mitybos, krešumo, menstruacijų ir kitų priežasčių. Patvirtino, kad patyrus tokią traumą, žmogus gali kelias dienas kentėti ir nesikreipti į medikus, šiuo atveju savaitės intervalas yra pakankamai ilgas. Pažymėjo, kad patyrus tokią traumą visais atvejais reikalinga medicininė intervencija, o pati trauma – įspaustinis kaukolės skliauto lūžis – atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o laiko tarpas tarp traumos ir kreipimosi medicininės pagalbos jokios įtakos sveikatos sutrikdymo mastui neturi. Nurodė, kad norint įvertinti traumos poveikį klausai, reikia vertinti klausą prieš traumą ir po jos ir žiūrėti ar tai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį (t. 2, b. l. 74-75).

Liudytoja I. S. teisme parodė, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąjį pažįsta labai gerai, jie gyvena kaimynystėje. Tikslios įvykio datos neatsimena, tačiau įvykis buvo pernai, nežinanti koks metų laikas tuo metu buvo, tačiau pamena, kad buvo darže, kai pamatė A.. Ji matė jį tik tą dieną apie pietų metą, o gal vėliau, tiksliai negali pasakyti, nes į laikrodį nežiūrėjo. Nurodė, kad tą dieną G. M. iš jos paėmė vežimėlį, nes važiavo paimti maisto produktų. G., grąžindamas jai vežimėlį, pasakė, kad pas J. verandoje sėdi A., o ji jam atsakė, kad irgi jį vaikštinėjantį matė. Kitą dieną atėjusi J. pasakė, kad pažiūrėtų į ją. Ji buvo su skarele. Liudytoja paklausė jos, kas atsitiko, J. atsakė, jog vakar A. su šampano buteliu jai trenkė per galvą. Taip pat pamatė, kad pas J. buvo mėlynė prie akies galvos šone, tačiau, kurioje pusėje ji nepamena. Ji pasiūlė J. nueiti pas gydytoją. Kai užsirašė pas gydytoją, ji vėl pas ją atėjo ir pasakė, jog norint pas jį patekti reikia laukti dvi savaites. Tada ji pasakė J., kad jei ji nesikreips į medikus, jai bus blogai – pradės kraujuoti, todėl pasiūlė kviesti greitąją medicininę pagalbą. J. iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Liudytoja matė, kad prie J. namo stovėjo policija. Ji pagalvojo, jog A. supykęs J. nužudė. Vėliau atėjusi J. atnešė nuo buto raktą, kurį paprašė perduoti Ar., nes ją išveža greitoji medicininė pagalba. Ji palydėjo ją iki greitosios. Tai buvo ne pirmas konfliktas tarp J. ir A., pas juos nuolat atvykdavo policija, tačiau konfliktų priežasčių nežino. Gali pasakyti, kad ne kartą jos anūkai ėjo J. ginti, jiems atėjus A. pasidarydavo auksinis. Nurodė, kad ne kartą buvo, kad, kai A. triukšmaudavo, J. belsdavo į mano namo langus ir prašydavo jos pagalbos (t. 2, b. l. 75-76).

Liudytojas G. M. teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, nėra su jais susipykęs, jie yra jo kaimynai. Jis seniai gyvena gretimame name prie J. ir A., o J. su A. ten atsikraustė prieš trejus metus. J. su A. pasipykdavo. Kai J. būdavo sunkoka, ji paprašydavo jo atnešti vandens, nueiti į parduotuvę, nes A. būdavo ne visada. Nurodė, kad nėra matęs, kad A. smurtautų prieš J.. Parodė, kad spalio 14 d. važiavo į „Maisto banką“ pasiimti maisto produktų, tuo pačiu kaimynė J. O. jo paprašė atvežti ir jos „Maisto banko“ davinį. Jis išvažiavo spalio 14 d. šeštadienį, berods po 10.00 val., nuvažiavo, atstovėjo eilę, pasiėmė davinį sau, J. ir dukrai bei grįžo pas J. O., kuri buvo su savo vyru A. O.. Kada tiksliai grįžo negali pasakyti, tačiau įvertinus kelionės ir eilės laiką, mano, kad buvo apie pietus, maždaug 13 val. Jiems sėdint ir bendraujant verandoje, jie jam nepasirodė apsvaigę. Verandoje ant stalo jis matė berods šampano butelį ir dar kažkokį stipresnį gėrimą. Jis padavė J. dokumentą ir maisto produktus, o už tai, kad atvežė maisto produktus, jos vyras už kelionę jam davė porą eurų ir jis išėjo, tą dieną jų daugiau nebematė. Kai jis išeidinėjo ten buvo tik J. ir A.. Apie tai, kad J. yra galvos trauma, sužinojo kitą dieną, iš kaimynės I. S.. Ji pasakė, kad J. yra galvos trauma, ir kad ją turbūt padarė jos vyras. Kai J. grįžo iš ligoninės jam buvo šokas, ji atrodė labai baisiai, buvo didelis siuvimas, buvo nuskusta pusė jos galvos (t. 2, b. l. 76).

Kaltinamasis A. O. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Parodė, kad nuo 2019 m. vasario 8 d. nebegyvena su sutuoktine J. O. adresu: (duomenys neskelbtini). Šį namą išsinuomojo J.. Nebegyvena ten, nes pamatė, kad J. „Facebuke“ ieško pažinčių. Ten rašo, kad kepa kepsnius ir atneš kažkokiam A1., todėl jis atsikėlė ir kaip buvo apsirengęs, taip ir išėjo iš namų. Jie neišsiskyrę. J. būdinga nuolatinė nuotaikų kaita, pretenzijos, viskas jai nepatinka, net dukra jam skambina, sako, kad priimtų gyventi, nes nebeapsikenčia mamos. Be to, J. nuolat vartoja alkoholį. Ją pačią policija yra išvežusi iš namų. 2019-10-12 J. jam visą dieną iš savo telefono rašinėjo žinutes, skambinėjo, dėl to, kad jai baisu, nežino ką daryti, nes dingo dukra Ar.. Jis netgi jai papildė telefono sąskaitą. Vėliau, 2019-10-13, apie 12 val., atvežė jai saldainių kelias dėžutes, šuniui maisto maišą. J. jau buvo išgėrusi. Be to, ji dar jam prieš atvažiuojant telefonu pasakė, kad jai bloga ir ji nusipirko butelį degtinės ir geria. Jie sėdėjo verandoje dviese, kalbėjosi, gėrė alų (vieną butelį dviem). Verandoje ar kieme nematė jokių butelių, išskyrus alaus, kurį gėrė. Daugiau nieko namuose nebuvo. Jiems bekalbant, J. pradėjo pakeltu tonu priekaištauti, kad dukra dėl tėvo bėga iš namų. Jis suprato, kad bus kaip visada, todėl atsikėlė ir išėjo. Buvo dar šviesu. Nenorėjo veltis į konfliktą, klausyti jos rėkimų. Iš (duomenys neskelbtini) nuvyko pas pažįstamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 14 d., apie 6.30 val., jo (duomenys neskelbtini), nebuvo. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) su N. M.. J. kartais kažkas užeina ir ji neadekvačiai elgiasi, visi visur jai „užkliūna“. Jos sesuo serga psichine liga, gydosi, kita sesuo taip pat sirgo, nusižudė. J. pati liepos mėnesį žudėsi. Vieną kartą, kai gyveno (duomenys neskelbtini), ji grįžo praskeltu antakiu, buvo girta. Sakė, kad nugriuvo. Jis jau seniai tikėjosi, kad žmona ant jo rašys pareiškimą ar panašiai. Ji ieško priežasčių, kad gautų pinigų iš jo giminių ar, kad jis grįžtų namo. 2019 m. spalio 21 d. ji jam paskambino ir pasakė, kad supūdys jį kalėjime. Jos šiuos žodžius, tiksliau, rėkimą ir pokalbį telefonu girdėjo net šalia buvusi N. M.. Taip nebuvo, kad jis būtų metęs jai į galvą šampano butelį (t. 1, b. l. 100-102,108-110).

Nukentėjusioji J. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 22 d., parodė, kad kartu su vaikais gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. O. negyvena šiame name, tačiau retkarčiais ateina aplankyti vaikų. 2019 m. spalio 13 d., vakare, į namus atvyko A. O. su taksi, kadangi tuo metu jų dukra Ar. O., gim. (duomenys neskelbtini), buvo dingusi be žinios. Vyras visą naktį prabuvo verandoje, nes jo nenorėjo leisti namo. Ryte, apie 6.30 val., pamatė, kad vyras nenustoja girtuokliauti, skambina kitiems asmenims pasiskolinti pinigų tam, kad galėtų dar įsigyti alkoholio. J. O. nusprendė išvyti vyrą iš verandos, sakė jam, kad jis išeitų. Kadangi jis jos nesiklausė, paėmė alkoholio butelius ir išmetė į kiemą. Tuo metu suagresyvėjęs vyras paėmęs išmestą šampano butelį ir sviedė jį į nukentėjusiosios pusę, pataikydamas jai į galvos sritį. Pastaroji pajuto didelį fizinį skausmą, po suduoto smūgio nukrito ant žemės susitrenkdama petį. Jai atrodo, kad trumpam buvo netekusi sąmonės. Kai pabudo, pamatė, kaip vyras kuičiasi po jos chalato kišenes. Pažadėjo vyrui nekviesti policijos, vien tik dėl to, kad jis išeitų iš namų. Vyras paklausė jos ir išvažiavo. Ji paskambino bendrajam pagalbos centrui bei išgėrusi valerijono nuėjo pailsėti. Po suduoto smūgio jai ant galvos ties dešine puse buvo susiformavęs guzas. Nesikreipė į medikus ir policiją, kadangi galvojo, kad praeis. Nukentėjusiajai iki šiol skauda, svaigsta galva, pergyvena dėl savo sveikatos, dėl to nusprendė pakartotinai kreiptis į policiją ir medikus. Kur šiuo metu yra jos vyras, nežino. Jokios kitos gyvenamosios vietos jis neturi. (t. 1, b. l. 7-10)

Nukentėjusioji J. O., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019-10-30, parodė, kad sutinka duoti parodymus prieš sutuoktinį A. O., su kuriuo negyvena kartu jau metus, tačiau jie nėra išsiskyrę oficialiai. Papildydama 2019 m. spalio 22 d. apklausą, nori patikslinti, kad 2019 m. spalio 14 d., sutuoktinis A. metė į ją pilną šampano butelį (kurį buvo atsivežęs iš vakaro) į galvą ir pataikė virš dešinės ausies. Palietė galvą ranka ir pajuto, kad atsirado didelis gumbas. Po smūgio, nukrito ant žemės ir susižalojo kairįjį petį. Įvykio dieną alkoholio nevartojo. Sužeistą galvą gydėsi pati, ėjo net į darbą, paskui pajuto, kad gumbo vietoje atsirado skylė, blogai jautėsi, ėmė blogai matyti, skaudėjo ir svaigo galva. 2019 m. spalio 22 d. paskambino Nr. 112 ir išsikvietė greitąją pagalbą. Buvo hospitalizuota skubos tvarka VšĮ RVUL, operuota galva. Įvykio liudininkų nebuvo, bet iškarto po šio įvykio paskambino sūnėnui T. P., kuriam pasakė, kad jai A. ką tik stipriai trenkė pilnu šampano buteliu į galvą ir perspėjo, kad nežino, kaip toliau bus, o dar ir dukra neatsirado. Nežinojo, kaip elgtis, ar kviesti pagalbą, kaip palikti vienus namus, nes A. gali grįžti ir įeiti į namus. Jis ne kartą namą jau ankščiau yra pavertęs landyne, gėrė, vedėsi sugėrovus. Tą pačią dieną, nuėjo pas kaimynę I., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri, apžiūrėjusi nukentėjusiosios galvą, patarė kviesti greitąją. Bet ji vengė, galvojo, kad pasveiks. A. yra teistas 7-8 kartus, nuolat vartoja alkoholį, vogė iš parduotuvių, už tai baustas. Prieš nukentėjusiąją A. O. smurtauja nebe pirmą kartą. Yra išdaužęs namo langus ir t.t. (t. 1, b. l. 25-27).

Nukentėjusioji J. O., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 21 d., parodė, kad papildydama savo prieš tai duotus parodymus, nori patikslinti, kad su A. O. ji nėra oficialiai išsiskyrusi, tačiau nuo šių metų liepos mėnesio kartu nebegyvena. 2019 m. spalio 13 d., apie 11-12 val. jis atvažiavo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo iš namų išėjusi ir negrįžusi jų dukra, todėl jis paskambino, pasakė, kad susitarė su ja susitikti ir parveš ją namo, tačiau atvyko vienas. A. O. su savimi buvo atsivežęs maišelį su alkoholiu. Kiek ir kokių gėrimų jis buvo atsivežęs, nežino, nes pamatė, kad jis be dukros. Nukentėjusioji nuėjo namo, o jis – į namo verandą, kurioje visada būdavo jo poilsio vieta. Jis tai buvo verandoje, tai išeidavo, po to grįždavo. J. O. rūkanti, todėl tikrai ir pati vaikščiojo tiek į lauką, tiek namo. Buvo su juo pasikalbėję tą vakarą. Jam išsakė savo nuoskaudas, kurios susikaupė per visą bendrą gyvenimą. Jis viską priėmė gana ramiai, išklausė. Vienu metu buvo susipykę, kalbėjo pakeltais balsais, tačiau vyko tik žodinis konfliktas, fizinio smurto vienas prieš kitą nenaudojo. Jis visą naktį prabuvo verandoje, vartojo alkoholį. Paryčiais J. O. atėjo, pasakė įtariamajam, kad gana gerti, nenorėjo, kad jis liktų verandoje. Pati nežinojo, ką daryti, išgyveno dėl dukros dingimo, todėl norėjo važiuoti jos ieškoti, o jis trukdė jai išvykti. Pradėjo jį varyti lauk, tačiau jis nenorėjo išeiti, todėl paėmė tuo metu ant stalo buvusius alkoholio butelius – vieną butelį alaus, kurį jis gėrė, atidarytą butelį degtinės ir pilną, dar neatidarytą, butelį šampano, ir viską išmetė į kiemą. Jis nuėjo surinkti butelių, o ji paėmė šluotą ir norėjo iššluoti verandą. Buvo nuo jo nusisukusi. Vienu momentu žvilgtelėjo į kiemo pusę, pamatė atskrendantį šampano butelį, tačiau jau nespėjo sureaguoti, viskas nutiko labai greitai. Pajuto stiprų smūgį į galvos sritį, nuo kurio nukentėjusioji nugriuvo ir prarado sąmonę. Atsipeikėjusi pamatė, kad A. O. kažko ieško jos chalato kišenėse. Paklausė jo, ar jis norėjo ją užmušti. Atsakė, kad ne, kad taip gavosi netyčia. Užrėkė, kad jis nešdintųsi, nes nenori jo matyti. Įtariamasis pasakė, kad niekur neis. Tam tikrą laiką dar barėsi. Po to paprašė jo, kad jis jai atneštų šaltą rankšluostį, nes nukentėjusiajai augo didelis guzas virš dešinės ausies, kur pataikė butelis. A. O. atnešė rankšluostį. J. O. sėdėjo verandoje ir maldavo, kad jis išeitų. Jų bendravimas truko apie pusvalandį po smūgio. Jis buvo atsidaręs mestą nukentėjusiajai į galvą šampano butelį ir vartojo šampaną. Kiek suprato, šampanas buvo atneštas tam, kad nukentėjusioji jam atleistų ir vėl leistų gyventi kartu, nes jis šampano niekada negerdavo. Suvartojęs šampaną, jis išėjo. Jam išėjus, J. O. išgėrė nuskausminamųjų vaistų, nes buvo labai didelis galvos skausmas, tada paskambino sūnėnui, kad jeigu kas nors atsitiktų – kas nors žinotų apie tokį įvykį. Tuomet sutvarkė verandą, nes po A. O. viešėjimo ten buvo daug pelenų nuo cigarečių ir tuščių butelių. J. O. viską išmetė į konteinerį, kartu išmesdama ir šampano butelį, kurį jis buvo metęs į nukentėjusiąją. Iš karto po įvykio J. O. buvo paskambinusi 112 ir iškvietusi pagalbą, tačiau kai pasižiūrėjo, kad galva nėra praskelta ir nėra kraujo, todėl atšaukė savo kvietimą. Tik po tam tikro laiko kreipėsi į medikus, kurie ją išvežė į ligoninę ir greituoju būdu jai buvo padaryta operacija. Gydytojai sakė, kad jeigu būtų dar delsusi, tai pasekmės galėjo būti daug blogesnės. Gailisi, kad atšaukė pirminį pagalbos kreipimąsi, nes manė viskas susitvarkys. Daugiau nieko papildomai papasakoti šiuo metu negali, mestą į ją šampano butelį išmetė, jis nebuvo sudužęs (t. 1, b. l. 30-31).

Nukentėjusioji J. O., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-13, patikslino, kad A. O. metė į ją pilną šampano butelį ne 2019-10-14, o 2019-10-15, apie 5 val., tikslios valandos neprisimena, nes nuo įvykio praėjo nemažai laiko. A. jos neatsiprašė. Dėl minėto įvykio nukentėjusiajai padaryta fizinė ir moralinė žala, patyrė neturtinę žalą. Dėl jai padarytos nusikalstamos veikos A. O. reiškia 50 000 eurų dydžio civilinį ieškinį. Prašo ją pripažinti civiline ieškove. (t. 1, b. l. 33)

Nukentėjusioji J. O., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-16, parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų norėtų patikslinti, jog įvykis, kai A. O. metė į ją pilną butelį šampano, kuris pataikė nukentėjusiajai į dešinės pusės galvos sritį, buvo 2019-10-15, apie 5 val., ryto, bet tiksliai pasakyti valandos negali. Tuo metu, kai į ją A. metė butelį šampano, pastaroji tvarkė verandą. Ji buvo verandos viduje, o A. metė butelį į ją, būdamas kieme. Nuo stipraus smūgio į galvą ji prarado sąmonę. Kiek tiksliai buvo be sąmonės, neprisimena. Prisimena tai, kad dingus dukrai, A. O. 2019-10-13 po pietų, tikslios valandos neprisimena, buvo pas ją atvažiavęs namo, (duomenys neskelbtini). Namo verandoje jis parūkė, pakalbėjo apie dukrą ir po kelių valandų išėjo. 2019-10-14, po pietų, tikslios valandos neprisimena, A. vėl pas nukentėjusiąją atvažiavo taksi automobiliu. Jis tuo metu jau buvo išgėręs ir norėjo susitaikyti. Jie ilgai aiškinosi santykius. Namo verandoje A. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji kartu su juo alkoholinių gėrimų nevartojo. Tik po įvykio truputėlį brendžio išgėrė. Viskas buvo taip, kaip ir minėjo ankstesnėse apklausose. Ji greitąją medicinos pagalbą kvietė iš karto po įvykio, jiems pasakė, kad sutuoktinis metė į ją šampano butelį. Nurodė GMP, kad nekraujuoja, tik guzas ant galvos didėja. Kai skambino, A. O. dar buvo šalia. Vėliau ji atšaukė GMP. Po to, dar A. esant šalia, ji skambino savo sūnėnui T. P. ir papasakojo jam apie įvykį. Daugiau nieko nenori patikslinti. (T. 1, b. l. 35-38).

Liudytoja N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. O. yra jos sugyventinis, pas ją gyvena nuo 2019 m. birželio. Dėl įvykių spalio mėnesį gali pasakyti, kad datų tiksliai neprisimena, tačiau žino, kad spalio 12 d. jie buvo nuvykę į turgų. Tiksliai negali nurodyti, kuri buvo diena, bet A. O. telefonu paskambino jo žmona, pranešė, kad namo negrįžta jų dukra ir ji nežino, ką daryti. Kiek N. M. suprato, jis paskambino kažkokiems draugams, kurie pranešė, kad ją matė. Prisimena, kad dienos metu jis išvažiavo pas savo žmoną, tačiau kokia tai buvo diena, nežino. Vakare apie 22 val. jis grįžo, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau susikalbėti buvo įmanoma, pastovėti ant kojų taip pat galėjo. A. O. pasakė, kad vartojo alkoholį su draugais, daugiau nieko nepasakojo. Ji nežino, kaip praėjo jo susitikimas su žmona, bei kas tuo metu vyko. Po to, kiek jai yra žinoma, jis buvo policijoje, sakė, kad jo žmona parašė pareiškimą, nes jis jai sudavė į galvą šampano ar vyno buteliu. Detaliau nieko apie šį įvykį nežino, jo neklausinėjo. Tarp sutuoktinių nuolatos vykdavo konfliktai. Žino, kad kažkada ji jam buvo sudavusi keptuve per galvą. N. M. į jų santykius nelenda ir jais nesidomi. A. O. nuo to laiko, kai gyvena pas ją, kiekvieną dieną nakvoja namie. Tarp jų konfliktų nėra buvę, neturi su juo jokių rūpesčių. Daugiau nieko papasakoti negali (T. 1, b. l. 43-44).

Liudytojas T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. O. yra jo teta iš tėvo pusės. 2019 m. spalio 14 d., ryte, tikslios valandos neprisimena, buvo tuo metu darbe, kai jam J. O. paskambino ir pasakė, kad jos vyras A. O. trenkė jai į galvą buteliu šampano. Pasakė, kad stipriai sužalojo galvą. Nukentėjusioji norėjo, kad jis atvažiuotų pas ją, kad apgintų ją. Tikslaus adreso, kur ji gyvena, negali pasakyti. Ji gyvena kažkur prie (duomenys neskelbtini). Per mobiliojo ryšio telefoną girdėjo, kaip A. O. tetą J. vadino rusiškais necenzūriniais žodžiais. Per telefoną suprato, kad A. yra girtas. T. P. negalėjo pas ją atvykti, nes tuo metu dirbo, pasiūlė jai išsikviesti policiją ir paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Jis nežino, ar J. O. paskambino policijai, ar išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Pokalbio metu iš balso nepastebėjo, ar J. būtų vartojusi alkoholinių gėrimų. Konfliktai tarp J. ir A. dažnai vyksta. Jų iniciatoriumi būna A.. Kiek žino, A. dažnai būna girtas ir dėl to kyla konfliktai tarp jų. A. ir J., kiek žino, kartu negyvena. Su kuo jis gyvena, nežino. Paskutinį kartą J. matė po operacijos. Kalbėjo tik apie jos sveikatą, o ne apie įvykį. Su A. apie įvykį nekalbėjo. Kiek žino, jo teta J. nėra priklausoma nuo alkoholio. Daugiau apie minėtą įvykį neturi ką pasakyti. (t. 1, b. l. 46-47).

2019-10-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3911/2019 (01) nurodyta, kad J. O. be medicininių manipuliacijų požymių, konstatuotas dešinio smilkinkaulio-momenkaulio-kaktikaulio įspaustinis lūžis su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš nukentėjusiajai kreipiantis į gydymo įstaigą, 2019-10-22. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatyto taisyklių 6.6.1 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. J. O. nustatytas sužalojimas galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo susidaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus. Nustatytas sužalojimas savęs žalojimui nebūdingas. (t. 1, b. l. 52-53).

Iš 2020-01-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso įrašai, gauti iš VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis:

„2020-01-20_1571726052.751659“;

„2020-01-20_1571106156.651645“.

Įjungus garso įrašą pavadinimu „2020-01-20_1571726052.751659“ girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir GMP darbuotojos, kurie kalbasi apie moterį, kuri kreipėsi pagalbos prieš savaitę ir vėl skambina dabar dėl to, kad su buteliu gavo nuo vyro per galvą; vėliau girdimas pokalbis tarp GMP darbuotojos ir moters, kuri teigia, kad jai reikalinga greitoji medicinos pagalba, teigia, kad ji nes prieš savaitę ją jau kvietė, nes vyras jai trenkė šampano buteliu per galvą iš didelio atstumo, bet ji laiko save stipria, todėl pagalbos atsisakė, o dabar situacija pablogėjo, todėl jau negali pati nuvykti pas medikus (t. 1, b. l. 72-74).

Įjungus garso įrašą pavadinimu „2020-01-20_1571106156.651645“ girdimas pokalbis tarp dviejų darbuotojų, kurios kalbasi tarpusavyje apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) paskambino moteris, kuri neblaivi, reikalavo GMP, numetė ragelį, dėl to buvo pabandyta perskambinti. Perskambinus moteris pakėlė ragelį ir pasakė, kad vyras jai trenkė su šampano buteliu per galvą, sumušta galva, ten vyksta policija. Siunčiama GMP (t. 1, b. l. 72-74).

Iš 2020-01-21 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu apžiūrėti garso įrašai, gauti iš BPC, pavadinti:

„2019_10_15_05-19-57_25.04, perskambinimas (duomenys neskelbtini)“;

„download_10.102.186.21_2019-10-15_05-11-55_25.01, (duomenys neskelbtini)“;

„download_10.102.186.21_2019-10-22_09-31-26_25.06, (duomenys neskelbtini)“;

„download_10.102.186.21_2019-10-17_16-41-47_25.01, (duomenys neskelbtini)“.

Įjungus garso įrašą, pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-10-15_05-11-55_25.01, (duomenys neskelbtini)“ girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo, vyro ir moters. Įjungus garso įrašą, pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-10-22_09-31-26_25.06, (duomenys neskelbtini)“ girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir moters, vėliau – tarp moters ir GMP darbuotojos.

Apžiūros metu įjungus garso įrašą, pavadinimu „2019_10_15_05-19-57_25.04, perskambinimas (duomenys neskelbtini)“ girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir moters, kuriai kalbant fone girdimas vyriškio balsas. Moteriai atsiliepus telefonu, BPC darbuotojas prisistato ir klausia kas atsitiko. BPC darbuotojas dar kartą klausia, ar reikalinga greitoji pagalba, nes jos buvo reikalauta. Moteris atsako nežinanti, nurodo, kad vyras jai trenkė su šampano buteliu smarkiai į galvą. BPC darbuotojas klausia moters adreso. Fone girdimas vyriškas balsas, kuris sako: „Eik tu sau, tau trenkė vyras. Taip, taip“. BPC darbuotojas dar kartą klausia adreso. Moteris pasako, kad nesvarbu. Garso įrašas baigiasi (t. 1, 76-77).

Įjungus garso įrašą, pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-10-15_05-11-55_25.01, (duomenys neskelbtini)“, girdimas vyro pokalbis su BPC darbuotojos ir vyro, fone girdimas moters balsas. BPC darbuotojai atsiliepus, vyras sako „Palauk manęs“. BPC darbuotoja sako: „Alio“. Vyras pasisveikina ir mikčiodamas sako, kad jam reikia greitosios. BPC darbuotojai kelis kartus paklausus adreso, girdisi moteriškas balsas, kuris prašo greitai duoti šaltą, kartoja: „kažką šaltą greitai duok“, „šaltą kompresą“. BPC darbuotojai paklausus, koks adresas pokalbis nutrūksta (T. 1, b. l. 77)

Įjungus garso įrašą, pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-10-22_09-31-26_25.06, (duomenys neskelbtini)“ girdimas pokalbis tarp moters, prisistačiusios J. O., ir BPC darbuotojo, vėliau – tarp moters, prisistačiusios J. O., ir GMP darbuotojos. Paskambinusi moteris BPC darbuotojui sako, kad skambina kebliu klausimu. Prieš savaitę laiko ji buvo kvietusi greitąją (tai fiksuota). Jai buvo sutrenkta su šampano buteliu galva, bet ji tokia kantri, kad visą savaitę dar ir darbe buvo tris dienas. Dabar eina blogyn, vakar smarkiai pablogėjo. Skausmas praėjo, bet sukasi visa galva. Vis dėlto, su pilnu šampano buteliu buvo trenkta. BPC darbuotojui paklausus, ar moteris dėl to kvietė policiją, ji atsako, kad nekvietė policijos, nes norėjo tik to, kad jis išeitų. BPC darbuotojui paklausus adreso, moteris nurodo: (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pati pas medikus nebegali nueiti, nes viskas sukasi, nors guzas dingo, tačiau viskas viduje. Prieš savaitę laiko čia buvo užfiksuotas šitas įvykis, bet ji laiko save kantria, manė, kad praeis, bet nepraeina. BPC darbuotojui paklausus, ar trenkęs vyras pažįstamas ar ne, moteris atsako, kad tai jos pačios vyras, su kuriuo jau nebegyvena. Tiesiog jų mergaitė buvo dingus ir, taip gavosi, kad jis apgaulės būdu atėjo, teigė, kad su vaiku susisiekė, ramino ją, kad nepergyventų, kad vaiką parveš, o tik prisinešė gėrimų ir kai juos bandė išmesti iš verandos, jis iš lauko jai tiesiog trenkė ir butelis skrido kokius 50 m - 60 m tiesiai į galvą. Kadangi kraujo nebuvo, tai tiesiog atsisakė, nes galvojo, kad vaiko tai dar nėra. Bet dabar gailisi, kad atsisakė, nes mato, kad jai blogėja (t. 1, b. l. 77-78)

Įjungus garso įrašą pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-10-17_16-41-47_25.01, (duomenys neskelbtini)“ girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir dviejų moterų, kurių viena prisistato socialine darbuotoja, o kita dingusios mergaitės mama J. O.. Socialine darbuotoja prisistačiusi moteris praneša, kad ketvirtadienį dingo nepilnametė Ar. O., o mama tokios būklės, kad kalbėti negali. Vėliau moteris, prisistačiusi J. O., paaiškina mergaitės dingimo aplinkybes ir apibūdina dingusią mergaitę, teigia, kad yra streso būsenoje, kelias dienas laukia dingusios mergaitės (t. 1, b. l. 76-82).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2019-10-15, 05.22 val. buvo kviečiama GMP adresu: (duomenys neskelbtini), dėl moters galvos sumušimo. Greitąją pagalbą kvietė moteris, nurodžiusi, kad nuo vyro gavo per galvą su šampano buteliu. Atvykus į įvykio vietą 5.37 val., nieko nerasta vietoje, apie įvykį pranešta policijai. (t. 1, b. l. 57-58).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, nurodyta, kad 2019-10-22, 09.34 val., buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) m. moteriai padaryto galvos sumušimo. Greitąją pagalbą kvietė moteris, nurodžiusi, kad prieš savaitę nuo vyro gavo per galvą su šampano buteliu. Per tą laiką galvą tik skaudėjo, o šiandien ėmė svaigti. Atvykus į įvykio vietą 11.05 val., J. O. pristatyta į ligoninę (t. 1, b. l. 62-63).

(Duomenys neskelbtini) vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, L. P. 2020 m. birželio 19 raštu atsakydamas į teismo 2020 m. birželio 12 d. prašymą dėl bylos pateikimo, pateikė ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44205-19 medžiagą, kurioje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ištyrus pateiktus duomenis nustatyta, kad pranešėja N. M. paskambino su pranešimu, kad jos agresyvus sūnus puola muštis 2019 m. spalio 15 d., 22 val. 11 min. N. M., apklausta minėto ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji iškvietė policiją, nes sūnus G1. supyko ant A. O., jog šis laiku negrįžo namo. Liudytoju minėtame ikiteisminiame tyrime apklaustas A. O. parodė, kad 2019 m. spalio 15 d. grįžo namo jau vakare, kai temo, gerokai girtas. Viena iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44205-19 priežasčių buvo ta, kad A. O. pretenzijų sugyventinės sūnui neturėjo (t. 2, b. l. 97-98).

2020 m. rugpjūčio 12 d. teismui atsiųsti VšĮ GMP ir BPC gauti garso įrašai, aprašyti 2020 m. sausio 20 ir 21 d. kitų daiktų apžiūros protokoluose (t. 2, b. l. 127).

Išklausęs VšĮ GMP ir BPC gautus garso įrašus, aprašytus 2020 m. sausio 20 ir 21 d. kitų daiktų apžiūros protokoluose, kaltinamasis A. O. nurodė apie juos nieko negalintis pakomentuoti. Jis nei skambino, nei šnekėjo, nei buvo ten 15 d. Teigė, kad: „Tai ne mano balsas, kai kviečiuosi pagalbos: aš neskambinau. Nemanau, kad čia mano balsas yra“. Jis nemato per keliasdešimt kilometrų, kas ten vyksta. Jis nežino, kaip paaiškinti tuos įrašus. Buvo ten 13 d., vakare išvažiavo, 14 d. jį matė ir tėvai, 15 d. – pusė (duomenys neskelbtini). Dėl išklausytų įrašų neturi komentarų (t. 2, b. l. 127,134-135).

J. O., išklausiusi į bylą VšĮ GMP ir BPC gautus garso įrašus, aprašytus 2020 m. sausio 20 ir 21 d. kitų daiktų apžiūros protokoluose, atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus parodė, kad tai A. O. kalba, jis ten buvo, bet ciniškai viską neigia, skaudžiausia, kad ji dar ir kurčia liko. Jai ne amnezija, ji greitajai medicinos pagalbai skambino ir pati, ir jis skambino. Buvo perskambinimas, nes ji po A. O. skambučio pati perskambino, kadangi nesulaukė skambučio. Ji atsakė į skambutį ir, pasirodo, buvo ir greitoji, ir policija, kaip jai sakė, bet ji nereagavo, nes išgėrusi valerijono, tiesiog užsnūdo, ir net šuniuko negirdėjo. Nors ji atsisakė pagalbos, bet vis tiek buvo atvažiavę. ,,Paduoti šaltą‘‘ ji prašo kaltinamojo, kuris atnešė rankšluostį, uždėjo mažutį tokį. Verandoje skambučių BPC metu buvo tik ji ir kaltinamasis. Kas skambino pirmiau, po metų tikrai nepasakys. Be abejo, čia girdisi jos balsas. Jį atpažįsta, kaip ir jo (kaltinamojo) balsą. Kalba dviese: ji ir A.. Daugiau ten nieko nebuvo. Verandos grindys yra cementinės, bet užtiestos kilimine danga. Laiptai įeinant yra cementiniai. Kur tie buteliai, kuriuos jis atsinešė (vienas butelis alaus, paimtas butelis degtinės ir šampano) – alų jis išgėrė ir atidarė šampaną. Tikrai tų tuščių butelių nesaugojo, jos niekas neprašė, buvo praėjusi savaitė laiko. Ji nesakė, kad į konteinerį sušlavė šukes. Visą naktį buvo mėtomos nuorūkos, šlavė viską tuo metu, kai atskrido atgal gėrimai. Ji tvarkė verandą, ne šukes šlavė, nes buvo visko primėtyta. Iš verandos iškrito degtinės nugertas butelis, alus ir šampanas. Jis paėmė šampano butelį ir skrido jis jai pasilenkus. Šampano butelis nesudužo. Ji nesako, kad neatsimena, kaip buvo atvažiavusi greitoji ir policija tą dieną, ji sako, kad jam išėjus, teigia, kad vyrui kokias 15 min. – 20 min. sakė: ,,Tu būk geras, išeik“. Kai atvažiavo GMP, A. O. jau buvo išėjęs, jis tiesiog su viena striuke pro vartus išėjo, nes ji jo prašė išeiti. Kai atvažiavo greitoji, ji išgėrė valerijono ir nuėjo į kitą kambarį, atsigulė, jau užsirakinusi duris, šitam ponui išėjus (kalba apie kaltinamąjį A. O.). Kaltinamasis išėjo pro vartus, ir ji užsirakino namus. A. pas ją tą dieną atėjo dėl to, kad nebuvo Ar.. Jos per tą įvykį namuose nebuvo (t. 2, b. l. 134-136).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies, numatančios atsakomybę už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Minėta veika padaroma veikiant tyčia – tiesiogine ar netiesiogine jos forma.

Kaltinamasis A. O. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nepripažino: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė 2019 m. spalio 14-15 dienomis buvęs pas savo žmoną I. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), akcentavo, kad nukentėjusiosios sužalojimo metu nakvojo pas sugyventinę N. M. (tai, anot jo, patvirtina ir ta aplinkybė, jog minėtu laiku pats buvo sumuštas sugyventinės namuose, dėl to ten buvo iškviesta policija ir 2019 m. spalio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44205-19), todėl sužaloti J. O. negalėjo.

Kaltinamojo A. O. kaltė sunkiai sužalojus sutuoktinę įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (nukentėjusiosios J. O., liudytojų I. S., G. M., T. P. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3911/2019 (01) ir eksperto K. Z. paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolais, į bylą pateiktuose garso įrašuose užfiksuotais duomenimis, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėmis ir kitais aukščiau nurodytais įrodymais), įvertintais tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, susiejant juos į nuoseklią įrodomąją grandinę.

Pirmiausia, A. O. kaltę patvirtina nukentėjusiosios J. O. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir, nors juose yra tam tikrų netikslumų, tačiau nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad buvo sužalota šampano buteliu į galvą pas ją atvykusio ir jos nuomojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje iki ryto girtavusio sutuoktinio (su juo tuo metu kartu nebegyveno), kuris žodinio konflikto metu, supykęs, kai nukentėjusioji išmetė alkoholio butelius į kiemą, išbėgo jų rinkti ir nuo žemės pakėlęs šampano butelį metė jį į žmoną, pataikydamas į dešinę galvos pusę. Nukentėjusioji parodė, kad su A. O. telefonu susisiekė ji pati, nes kelinta para namo negrįžo jų nepilnametė dukra, kurios ji ieškojo per draugus. A. O. atvyko pas ją 2019 m. spalio 13 d., tačiau jų pokalbis truko iki 15 min. ir jis išvažiavo. 2019 m. spalio 14 d. vyras jai paskambino ir pasakė, kad apie 12 val. susitiks su dukra ir parveš ją namo, nurodė, kad turi pinigų. Apie 14 val. atvyko su taksi, bet be dukters, melavo, kad ji netoliese kalba su drauge. A. su savimi atsivežė alkoholio ir sėdėdamas verandoje gėrė, tačiau dukros nesimatė. Pasėdėjęs porą valandų, jis pasiskambino draugams ir išėjo, sugrįžo už poros valandų ir vėl sėdėjo verandoje, ji visą šį laiką į verandą tai užeidavo, tai išeidavo. Nerimaudama dėl dukters, nėjo miegoti, taip pat išgėrė alkoholio. Priekaištavo vyrui, kad ją apgavo, neatsivežė dukters. Po to, norėdama, kad vyras išeitų, nuo verandoje esančio stalo į lauką išmetė alų bei butelį šampano. A. išbėgo iš verandos paskui butelius. Tuo metu, kai ji pasilenkusi šlavė grindis, pajuto smūgį šampano buteliu į dešinę galvos sritį, ties ausimi. Ji nugriuvo verandos gale. Kiek laiko buvo be sąmonės, nežino, tačiau nubudusi, pamatė, kad A. kažko ieškojo jos chalato kišenėje. Po smūgio ji stebėjosi, kodėl nėra kraujo. A. jai atnešė rankšluostėlį, kurį uždėjo ant galvos. Jam būnant kartu, sėdint šalia, ji iš karto po įvykio paskambino į „greitąją“ bei sūnėnui, bijodama, kad kas neatsitiktų. T. pasakė, kad gavo stiprų smūgį su šampano buteliu, kad išsikvietė greitąją, kad nėra dukters. Nukentėjusioji teigė, atšaukusi medicinos pagalbą, nes nebėgo kraujas ir galvojo, kad užteks uždėti kažko šalto. Ji kantri, turėjusi daug sužalojimų, todėl be reikalo į medikus nesikreipia. J. O. teigimu, po sumušimo kelis kartus buvo pas kaimynę I., kurios paskatinta (kaimynė nesuprato, kodėl ji visą savaitę kenčia) po savaitės paskambino į GMP.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios J. O. parodymus, atsižvelgia į tai, kad iš viso ji buvo apklausta šešis kartus (ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net penkis kartus, pirmą kartą – 2019 m. spalio 22 d., t. y. dieną, kai dėl galvos traumos kreipėsi į GMP); kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padarytas sunkus galvos sužalojimas (po smūgio į galvą buvo praradusi sąmonę, vėliau moteriai daryta galvos operacija). Atsižvelgus į šias aplinkybes, suprantama, kad J. O. dėl kai kurių detalių galėjo sąžiningai klysti. Įvertinęs tai teismas remiamasi tais nukentėjusiosios parodymais, kurie nuoseklūs ir patvirtinti kita įrodomąja bylos medžiaga. Iš byloje esančios Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2019-10-15, 05.37 val., greitoji medicinos pagalba buvo atvykusi adresu: (duomenys neskelbtini), dėl moters galvos sumušimo. Kortelėje užfiksuota, kad buvo reikalauta GMP, tačiau nesuteikta informacija, tada GMP darbuotojui perskambinus skambinusiu telefono numeriu, atsiliepė moteris, kuri nurodė, kad gavo nuo vyro per galvą su šampano buteliu. Adresą nustačius iš ankstesnių pranešimų, buvo nuvykta į įvykio vietą 05.37 val., bet joje nieko nerasta, apie įvykį pranešta policijai (b. l. 57-58). Nukentėjusioji pirmųjų apklausų aiškindama, kodėl atvykę medikai neturėjo galimybės jai suteikti pagalbos, nurodė, kad kraujas iš galvos nebėgo, todėl pamanė, kad praeis savaime; jai svarbiausia buvo tai, kad iš jos namų pasišalintų neblaivus sutuoktinis. 2019 m. spalio 22 d. apklausiama ji parodė, kad pažadėjo vyrui nekviesti policijos, vien tik dėl to, kad jis išeitų iš namų. Vyras paklausė jos ir išvažiavo. Be to, nurodė, kad po pokalbio su BPC, išgėrusi valerijono nuėjo pailsėti. Vėliau nukentėjusioji teigė, kad tuo metu buvo išėjusi pas kaimynę I. S.. Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 25 d. metu, atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji J. O. parodė, kad po to, kai gavo smūgį į galvą, ji kaltinamajam apie 15 min. – 20 min. sakė: ,,Tu būk geras, išeik“. Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, A. O. jau buvo išėjęs, jis tiesiog su viena striuke pro vartus išėjo, nes ji jo prašė išeiti. Anot jos, kai atvažiavo greitoji, ji išgėrė valerijono ir nuėjo į kitą kambarį, atsigulė, jau užsirakinusi duris A. O. išėjus Priešingai nei teigia kaltinamasis nukentėjusioji nesiekė jį apkaltinti, iškviesti pareigūnus. Jos veiksmai po sužalojimo patvirtina, jog jos tikslas buvo vyro pasišalinimas iš jos namų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad ji vengė kviesti policiją, medikus: iš BPC pateikto garso įrašų ir jų apžiūros protokolų matyti, jog pirmasis į BPC pagalbos centrą skambino vyras, kuris mikčiodamas prašė greitosios, o fone girdėjosi moteriškas balsas, prašantis paduoti šaltą kompresą. Šio pokalbio laikas: 2019 m. spalio 15 d., 05 val. 11 min. 55 s. Vėliau, 05 val. 19 min. 57 s., darbuotojui perskambinus, telefonu atsiliepė moteris, kuri nurodė, kad vyras jai sudavė šampano buteliu į galvą, tačiau paklausus adreso, moteris jo nenurodė, pasakė, kad nesvarbu ir iš karto pokalbį baigė. Šio pokalbio fone yra girdimas vyriškas balsas, replikuojantis moteriai: „Eik tu sau, tau trenkė vyras. Taip, taip“. Kaip jau minėta, atvykusių medikų J. O. nepriima (teisme paaiškina, kad yra kantri, kraujas jai nebėgo, pažadėjo A. O., jeigu jis išeis, nepranešti policijai, be to nenorėjo palikti namų, nes laukė grįžtančios iš namų pabėgusios dukters). Tik praėjus savaitei nuo sužalojimo antrą kartą užėjusi pas kaimynę I. S. ir pastarosios paskatinta J. O. išsikviečia GMP ir yra skubiai hospitalizuojama. Pažymėtina ir tai, kad nors nukentėjusioji pirminių parodymų metu teigė, kad buvo sumušta 2019 m. spalio 14 d. ir iš karto skambino „greitajai“, tačiau iš minėtos GMP kvietimo kortelės matyti, kad moteris sužalota buvo 2019 m. spalio 15 d., apie 5 val. Tai vėlesnių apklausų metu patvirtino ir pati nukentėjusioji, ši aplinkybė užfiksuota ir byloje esančiame garso įraše pavadinimu „2019-10-15_05-11-55_25.01“, kurį apžiūrėjus užfiksuota, kad skambučio į BPC metu darbuotojai kalbant su vyriškiu, prašančiu greitosios, fone girdimas moters, sakančios, kad jai greitai paduotų šaltą kompresą, balsas. Kaltinamasis A. O. neigė tuo metu buvęs pas sutuoktinę, išklausęs garso įrašus, nurodė, kad nieko apie juos negali pakomentuoti; tai ne jo balsas; jis nežino, kaip paaiškinti tuos įrašus; pas žmoną buvo tik 13 d. ir vakare išvažiavo (t. 2, b. l. 134-135). Ikiteisminio tyrimo metu jis pabrėžė, kad pas ją nebuvo 2019 m. spalio 14 d., apie 6.30 val., o tuo metu buvęs pas sugyventinę N. M. jos bute, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 100-102,108-110). Apklausiamas teisme jis jau pabrėžė, kad pas žmoną tikrai nebuvo 2019 m. spalio 15 d., akcentuodamas, kad 2019 m. spalio mėnesio 14-15 d. nakvojęs pas sugyventinę (t. 2, b. l. 54-56). Tokius jo parodymus teisme patvirtino sugyventinė N. M., tačiau teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai dėl jų nenuoseklumo (ikiteisminio tyrimo metu teigusi, kad A. O. vyko pas žmoną dienos metu, tačiau kuri tai buvo diena nežinanti ir grįžo apie 22 val. stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 43-44), teisme liudytoja jau tiksliai prisiminė, jog 2019 m. spalio 14 d. kaltinamasis niekur nebuvo išvykęs, o 2019 m. spalio 14-15 d. naktis praleido namuose (t. 2, b. l. 61-62). Teismas nesiremia šiais liudytojos parodymais ir dėl to, kad jie neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, taip pat įvertina ir tą aplinkybę, jog kaltinamasis šiuo metu gyvena su N. M., todėl darytina pagrįsta išvada, jog ji suinteresuota jam palankia bylos baigtimi. Teismo posėdžio metu A. O. pažymėjo, kad jis nusikaltimo metu negalėjo būti pas nukentėjusiąją, nes jį 2019 m. spalio 15 d. ryte (3-4 val.) gulintį lovoje, N. M. namuose, sumušė pastarosios sūnus, dėl to buvo iškviesta policija. Minėta kaltinamojo iškelta versija vertintina, kaip gynybinė, nes ji buvo paneigta teismui pareikalavus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44205-19 medžiagos, su kuria proceso dalyviai susipažino teismo posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 2 d. metu. Ištyrus pateiktus duomenis nustatyta, kad pranešėja N. M. paskambino su pranešimu, kad jos agresyvus sūnus puola muštis ne 2019 m. spalio 15 d. ryte, o tik 22 val. 11 min. Priešingai, nei teigia kaltinamasis, minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga nepatvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu – 2015 m. spalio 15 d., apie 5 val., jis buvo namuose pas sugyventinę. N. M., apklausta minėto ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji iškvietė policiją, nes sūnus G1. supyko ant A. O., jog šis laiko negrįžo namo. Be to, ir pats liudytoju minėtame ikiteisminiame tyrime apklaustas A. O. parodė, kad 2019 m. spalio 15 d. grįžo namo jau vakare, kai temo, gerokai girtas. Viena iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44205-19 priežasčių buvo ta, kad A. O. pretenzijų sugyventinės sūnui neturėjo.

Tai, kad nukentėjusiosios sužalojimo metu A. O. buvo pas ją, patvirtina ne tik pastarosios parodymai, bet ir kiti bylos įrodymai. 2020-01-21 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti garso įrašai, tarp kurių įrašas, pavadinimu: „2019_10_15_05-19-57_25.04, perskambinimas (duomenys neskelbtini)“. Jame užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiosios J. O. ir BPC darbuotojo, pokalbio fone girdimas vyriškas balsas. BPC darbuotojas klausia nukentėjusiosios, ar reikia „greitosios“, o moteris atsako, kad nežino, teigia, kad vyras trenkė smarkiai su šampanu į galvą. Fone girdisi vyriškas balsas, sakantis: „Eik tu sau, tau trenkė vyras. Taip, taip“. BPC darbuotojui paklausus adreso, moteris atsako, kad nesvarbu ir pokalbis nutrūksta (T. 1, b. l. 76-77). Be to, iš įraše, pavadinimu „2019-10-15_05-11-55_25.01“, užfiksuoto pokalbio tarp BPC darbuotojo ir vyro, kuris kažkam sako, kad palauktų, girdisi, jog jis sako, kad reikia greitosios. Fone girdisi moters balsas, kuri prašo, kad jai greitai paduotų šaltą kompresą. Darbuotojai paklausus adreso, pokalbis baigiasi. Tai, kad 2015 m. spalio 15 d. ryte šalia nukentėjusios buvęs vyriškis buvo A. O., nuosekliai tvirtino nukentėjusioji J. O.. Liudytojas T. P. nurodė, kad įvykio dieną (tai buvo darbo diena), jam būnant darbe, ryte, galimai apie 7.15 val. jam skambino J. ir sakė, kad A. jai į galvą metė šampano butelį. Liudytojas nurodė, kad tikrai tvirtina, kad nukentėjusioji jam skambino įvykio dieną, tačiau pripažįsta, kad tikslios to įvykio datos jis neatsiminė, todėl prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis skambino nukentėjusiajai ir paklausė datos, tačiau jokių kitų parodymų detalių su ja nederino (T. 2, b. l. 60-61). Teisme apklausus sutuoktinių O. kaimynę – liudytoją I. S., ši prisiminė pernai atsitikusį įvykį ir, nors tikslios datos pasakyti negalėjo, tačiau teigė, pamenanti, kad būdama darže pamatė, jog pas J. yra A., matė jį tik tą dieną, apie pietus, o gal vėliau, tiksliai negali pasakyti, nes į laikrodį nežiūrėjo. Liudytojos teigimu, būtent tą dieną kaimynas G. M. iš jos paėmė vežimėlį, nes važiavo paimti maisto produktų. G., grąžindamas jai vežimėlį, pasakė, kad pas J. verandoje sėdi A., o ji jam atsakė, kad irgi jį vaikštinėjantį matė. Kitą dieną atėjusi J. pasakė, kad pažiūrėtų į ją. Ji buvo su skarele. Liudytoja paklausė jos, kas atsitiko, J. atsakė, kad A. jai trenkė su šampano buteliu per galvą. Kaimynė nurodė, mačiusi pas J. mėlynę prie akies galvos šone, tačiau, kurioje pusėje ji nepamena. Ji pasiūlė J. nueiti pas gydytoją. Anot liudytojos, J. O. pas ją buvo užėjusi dar kartą ir ji pasakė J., kad jei ji nesikreips į medikus, jai bus blogai, siūlė kviesti greitąją medicininę pagalbą. J. išsikvietė greitąją medicininę pagalbą. Liudytojos I. S. teigimu, tai buvo ne pirmas konfliktas tarp J. ir A.. Gali pasakyti, kad ne kartą jos anūkai ėjo J. ginti, bet jiems atėjus A. pasidarydavo auksinis. Nurodė, kad ne kartą buvo, kad, kai A. triukšmaudavo, J. belsdavo į mano namo langus ir prašydavo jos pagalbos (T. 2, b. l. 75-76). Minėti liudytojos parodymai esminėmis detalėmis sutampa su nukentėjusiosios, teigusios, kad buvo pas kaimynę užėjo po sumušimo ir vėliau, jau praėjus keletui dienų, parodymais, taip pat juos patvirtina ir liudytojo G. M. parodymai, kuris nurodė, kad pažįsta sutuoktinius O., nėra su jais susipykęs, jie yra jo kaimynai, gyvenantys gretimame name. J. su A. pasipykdavo, tačiau jis nėra matęs, kad A. smurtautų. Liudytojo teigimu, jis padėdavo J., nes jos sutuoktinio dažnai nebūdavo. Anot liudytojo, 2019 m. spalio 14 d. jis važiavo į „Maisto banką“ pasiimti maisto produktų sau bei kaimynei J. O.. Atstovėjęs eilę, pasiėmė davinį sau, J. ir dukrai. Kai grįžo apie pietus, maždaug 13 val., J. O. buvo su savo vyru A.. Jie sėdėjo ir bendravo verandoje, neatrodė apsvaigę. Verandoje ant stalo jis matė berods šampano butelį, stipresnių gėrimų. Jis padavė J. dokumentą ir maisto produktus, o A. už tai, kad atvežė maisto produktus, jam davė porą eurų. Jis išėjo ir tą dieną jų daugiau nebematė. Liudytojas G. M. parodė, kad jam išeinant, ten buvo tik J. ir A.. Apie tai, kad J. yra galvos trauma, sužinojo kitą dieną iš kaimynės I. S., kuri pasakė, kad J. yra galvos trauma ir ją, turbūt, padarė jos vyras. Kai J. grįžo iš ligoninės atrodė labai baisiai, buvo didelis siuvimas, buvo nuskusta pusė jos galvos. J. ir iki traumos girdėjo šiek tiek silpniau (T. 2, b. l. 76).

Minėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kurių esmines detales patvirtina ir teismo posėdžio metu išklausyti garso įrašai, daiktų apžiūros protokolai, leidžia pagrįstai teigti, kad 2019 m. spalio 15 d., apie 5 val., A. O. buvo pas savo sutuoktinę J. O., namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje ir kieme. Kaip nurodė nukentėjusioji, sutuoktinis verandoje girtavo, iš byloje esančių įrodymų visumos taip pat galima spręsti, kad nuketėjusioji taip pat vartojo alkoholį. Anot nukentėjusiosios, norėdama, kad sutuoktinis, kurį ji buvo pati pasikvietusi dėl dingusios dukters ir kuris, nors žadėjo, mergaitės neparvežė, pasišalintų, supykusi dėl per naktį užsitęsusio girtavimo verandoje, išmetė į kiemą alkoholinius gėrimus. Nukentėjusioji, aiškindama, kodėl išmestas iš verandos butelis nesudužo, pažymėjo, kad jis nukrito ant minkštos žemės, esančios aplink namą (iš fotolentelės Nr. 1 matyti, kad aplink namą yra žemė su augančiais augalais (t. 1, b. l. 11). J. O., atsakydama į klausimą, kokiu atstumu nukrito butelis, teigė, kad jis nusirideno 3-4 m, o A. išbėgo paskui butelius. Tuo metu, kai ji pasilenkusi šlavė grindis, gavo smūgį su šampano buteliu į dešinę galvos sritį, ties ausimi (tai patvirtina ir specialisto nustatyta nukentėjusiosios kaukolės lūžio lokalizacija). Įvertinus tai, kad šalia tokiu metu daugiau nieko nebuvo, galima pagrįstai teigti, kad sužalojimą padarė jos sutuoktinis.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2019 m. spalio 31 d. išvados Nr. G 3911/2019 (01) matyti, kad J. O. nustatyta impresinis kaukolės lūžimas dešinėje pusėje, jai konstatuotas dešinio smilkinkaulio-momenkaulio-kaktikaulio įspaustinis lūžis su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš nukentėjusiajai kreipiantis į gydymo įstaigą 2019-10-22. Sužalojimas, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Jis galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo susidaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus. Nustatytas sužalojimas savęs žalojimui nebūdingas (T. 1, b. l. 52-53). Teisme ekspertas patvirtino savo 2019 m. spalio 31 d. išvadą Nr. G 3911/2019 (01) ir dėl jos 5 punkto, kuriame pateikiamas klausimas, ar yra požymių, leidžiančių nustatyti žalojantį objektą, paaiškino, kad įvykio mechanizmas – traumuojančio objekto masė mažesnė už galvą, o pagreitis didesnis – traumai nurodytai medicininiuose dokumentuose (įspaustinis kaukolės skliauto lūžis) yra labai būdingas. Nurodė, kad, patyrus tokio pobūdžio traumą, įmanoma, jog žmogus dar kelias dienas gali vaikščioti ar dirbti, nes kraujas iš lūžgalių kraštų formuojasi po truputį ir susidaro epidūras – kraujo susikaupimas virš kietojo smegenų dangalo. Pas vienus asmenis jis formuojasi greičiau, pas kitus – lėčiau. Tai priklauso nuo daugybės faktorių: psichologijos, socialinio gyvenimo būdo, mitybos, krešumo, menstruacijų ciklo ir kitų priežasčių. Patvirtino, kad patyrus tokią traumą, žmogus gali kelias dienas kentėti ir nesikreipti į medikus, šiuo atveju savaitės intervalas yra pakankamai ilgas. Pažymėjo, kad patyrus tokią traumą visais atvejais reikalinga medicininė intervencija, o pati trauma – įspaustinis kaukolės skliauto lūžis – atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, gi laiko tarpas tarp traumos ir kreipimosi medicininės pagalbos jokios įtakos sveikatos sutrikdymo mastui neturi (t. 2, b. l. 76).

Nors kaltinamasis, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, akcentavo, kad niekuomet nėra smurtavęs prieš nukentėjusiąją, neigė, kad išgėręs tampa agresyvus, tačiau tai paneigia byloje esantys duomenys apie ankstesnius A. O. smurto atvejus ne tik prieš sutuoktinę (paskutinį kartą teistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio grasino ją nužudyti), bet ir prieš kitus žmones – jis du kartus teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis).

Tai, kad nukentėjusioji, siekdama, jog vyras pasišalintų, vengė kviesti policiją, patvirtina ta aplinkybė, jog iš BPC pateikto garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, jog pasakiusi apie sužalojimą ir BPC darbuotojui prašant nurodyti savo adresą ji iš karto padeda ragelį, o po to kreipiasi į medicinos pagalbos, tik praėjus savaitei nuo sužalojimo, kai antrą kartą kaimynės I. S. paskatinta išsikviečia GMP ir yra skubiai hospitalizuojama.

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos subjektyviosios pusės požymio – tyčios

BK 135 straipsnyje nustatyto sunkaus sveikatos sutrikdymo būtinasis subjektyvusis požymis – tyčia. BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs ir tai, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jei jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams. Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Jis numato, kad iššovus šūvį į bet kurią kūno vietą (ar sudavus lazda ar plyta į galvos sritį) galima žmogui atimti gyvybę, kad suduodant kumščiu į galvos sritį galima padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2007).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamasis A. O. numatė, jog mesdamas tokį daiktą, kaip pakankamai masyvus šampano butelis, į sutuoktinę, ant kurios buvo supykęs dėl jos išsakytų priekaištų ir bandymo jį išvaryti iš verandos, atlieka veiką, pavojingą kito žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei, numatė, kad savo veika gali sukelti BK 135 straipsnyje numatytus padarinius, t. y. sužaloti J. O. (smurtaudamas kaltininkas paprastai numato platų padarinių spektrą), ir nors jis šių padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia (padarinių nekonkretizavo), tačiau jis atsako už faktiškai sukeltą žalą. A. O. nusikalstama veika atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą veikiant netiesiogine tyčia.

Dėl veiką kvalifikuojančio požymio

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip sunkus šeimos nario sužalojimas, nes A. O. sunkiai sužalojo savo sutuoktinę J. O., su kuria, anot kaltinamojo, pragyveno (duomenys neskelbtini) metus. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Nors A. O. nurodė, kad įvykio metu jis keletą mėnesių gyveno atskirai nuo žmonos pas savo sugyventinę, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis su žmona išsituokęs nebuvo, bendraudavo, ir įvykio metu buvo atvykęs pas ją, nes, anot jo, nerimavo dėl sutuoktinės būklės (buvo dingusi jų dukra ir J. jam parašė, kad jai kyla „durnų minčių“). Atvykęs atvežė maisto šuniui, saldainių. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji į vyrą kreipėsi dėl to, kad dingo jų dukra ir sutuoktinis atvyko neva su gerais tikslais, bandė su ja taikytis, ta proga atsivežė šampano. Darytina išvada, kad nusikaltimo dalykas buvo kaltinamojo šeimos nario sveikata, todėl jo padaryta veika atitinka kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę A. O. teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Veika baigta. Nusikaltimo pasekmės – sunkus sutuoktinės sveikatos sutrikdymas, sužalojant gyvybiškai svarbią ir itin pažeidžiamą kūno dalį – galvą, taip sukeliant nukentėjusiajai ne tik didelį fizinį skausmą, grėsmę jos gyvybei, bet ir dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl patirtos traumos poveikio sveikatai ateityje.

A. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamas devintą kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, vėl padarytas tyčinis nusikaltimas, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkina ne tik tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bet ir tai, kad sunkiai sužalojo žmoną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai patvirtina nukentėjusiosios J. O., liudytojų G. M., T. P. parodymai, kurie leidžia teigti, kad būtent girtumas buvo smurtinio nusikaltimo, nukreipto prieš sutuoktinę, priežastimi. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji girtaudavo, o išgėrę – konfliktuodavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. O. yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu už grasinimą nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis), nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant realiam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, žodinio konflikto metu paėmęs į rankas šakes, nukreipė jas į savo žmoną J. O.; taip pat iš Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK viešojo tvarkos skyriaus vyr. patrulio 2011 m. sausio 26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad jame konstatuota, jog išgertuvių metu tarp J. O. ir A. O. kilusio konflikto metu pastarasis sudavė kelis kartus žmonai į veidą mažamečio vaiko akivaizdoje (T. 2, b. l. 95). Tai, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, linkęs vartoti smurtą prieš kitus asmenis patvirtina ir jo ankstesni teistumai už nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis). A. O. yra daug kartų baustas administracine tvarka. Paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad iš ankstesnių teistumų ir baustumų administracine tvarka kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-469/2019 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje, nėra duomenų, kad A. O. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (T. 1, b. l. 127). Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2019 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 1907 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 119).

Įvertinęs kaltinamojo padarytą nusikaltimą ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimą sankcijoje nustatytam vidurkiui, nes veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia, iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad jis žmonos prašymu nešė jai šaltą rankšluostį, skambino greitajai medicinos pagalbai, tačiau jos neiškvietė – pokalbį su BPC darbuotoju nutraukė, šiam paklausus adreso. Teismo nuomone, būtent tokio dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašai, esantys kompaktiniame diske – paliktini saugoti su bylos medžiaga.

Dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).

Civilinė ieškovė – Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2 594,20 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios J. O. gydymą (t. 1, b. l. 88-96). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžimo reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad J. O. buvo sužalota ir patyrė galvos traumą dėl kaltinamojo A. O. nusikalstamų veiksmų, todėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistinos turėtos J. O. gydymo išlaidos. Civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais (gydymo paslaugų apskaitos išrašu, duomenimis dėl žalos PSDF biudžetui apmokėjimo), todėl visiškai tenkintinas.

Nukentėjusioji J. O. pareiškė 50 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl sunkaus galvos sužalojimo, padaryto sutuoktinio A. O., jai ligoninėje buvo atlikta operacija, dėl patirtos traumos iki šiol jaučia didesnį nuovargį; dešinė ausis yra aptirpusi, negyva. Paprašyta paaiškinti, kuo grindžia civilinio ieškinio dydį, ji taip pat nurodė, kad tai neturtinės žalos atlyginimas už visą su kaltinamuoju praleistą gyvenimą. J. O. pateikė teismui savo sveikatos būklę iš karto po operacijos ir dabartinę jos sveikatą apibūdinančius duomenis: 2020 m. gegužės 5 d. konsultacijos išrašą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini); klausos tyrimų, darytų 2020 m. birželio 3 d. ir 20 m. rugpjūčio 1 d. rezultatus, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. spalio 29 d. dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. rugpjūčio 22 d. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad J. O. konstatuotas (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l 88-93)

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiajai dėl nusikaltimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo (nukentėjusiosios sutuoktinio) neteisėtų veiksmų J. O. padarytas dešinio smilkinkaulio-momenkaulio-kaktikaulio įspaustinis lūžis su kraujo išsiliejimu virš galvos smegenų kietojo dangalo (t. 1, b. l. 52-53). Akivaizdu, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus bei stresą ir nerimą dėl savo sveikatos būklės ateityje. Iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų matyti, kad ir po metų nukentėjusiajai nustatyti sužalojimo liekamieji reiškiniai: (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji akcentavo, kad po galvos traumos ji greičiau nuvargsta, aptirpusi ausis.

Prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą J. O. pažymėjo, kad jai sutrikdyta klausa. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenys (byloje pateikti medicinos dokumentai) nepatvirtino, kad nukentėjusiajai klausa sutriko būtent nuo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad J. O. dar prieš galvos sužalojimą buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ji buvo siunčiama (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 93). Nukentėjusioji teismui pateikė duomenis apie tai, kad jos dabartinė klausa, lyginant su buvusia prieš įvykį, yra silpnesnė, tačiau pažymėtina tai, kad duomenų, jog šį pablogėjimą nulėmė būtent kaltinamojo veiksmai, nėra.

Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. A. O. vidutinio amžiaus, gyvenantis pas sugyventinę jos bute, nedirbantis. Vertintina ir tai, kad, kaip teisme nurodė pati nukentėjusioji, ji tarpusavio konflikto metu taip pat buvo neblaivi.

Apibendrinant konstatuotina, kad išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai J. O. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 15 000 Eur. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiajai priteistinas žalos atlyginimas už jos patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė kaltinamojo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o ne kaltinamojo elgesys viso bendro šeimyninio gyvenimo su nukentėjusiąja metu, kaip kad pastaroji nurodė, grįsdama savo civilinio ieškinio dydį teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. O. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti jai iš A. O. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės ligonių kasos – civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš A. O. Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 2 594,20 (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis litus dvidešimt centų) Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašus, esančius kompaktiniuose diskuose – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė