Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-09-12 · Civilinė byla Nr. e2S-664-544/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-12
Bylos Nr.
e2S-664-544/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03800-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
M. D.
Suinteresuotas asmuo
akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-664-544/2017

Rima Šimbelyte Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03800-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5.; 3.5.18. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4829-400/2017 pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl išieškojimo nevykdymo iš paskutinio turimo turto, suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui S. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. gegužės 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo M. D. pareiškimas dėl skolų neišieškojimo iš pareiškėjo paskutinio turimo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtino jam gyventi. Pareiškime buvo nurodyta, kad jokio kito asmeninės, dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto jis neturi. Šiuo metu atlieka paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl likęs vienintelis turtas yra būtinas apsigyventi grįžus iš laisvės atėmimo įstaigos. Laisvės atėmimo įstaigoje dirba, deda maksimalias pastangas susikurti materialinį gerbūvį. Turi gyvenimo draugę J. J., su ja augina mažametį sūnų N. J.. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kartu su drauge ir mažamečiu vaiku ketina apsigyventi minėtame bute. Todėl mano, kad, atsižvelgiant į jo, mažamečio vaiko materialinę padėtį bei teisėtus interesus į gyvenamąjį būstą, būtinųjų poreikių patenkinimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalyje numatytą reglamentavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl išieškojimo nevykdymo iš paskutinio turimo turto atmetė.Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje uždraudimas išieškoti iš pareiškėjo paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjo kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi pareiškėjui toliau disponuojant butu, kurio jis pagal savo gaunamas pajamas neturi galimybės išlaikyti, jo skolos tik didėtų, galimai jis įgytų ir naujų kreditorių, kurių reikalavimai taip ir liktų nepatenkinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skola, susidariusi dėl nesumokėtų sunaudotų energijos išteklių, komunalinių ar kitų paslaugų, sudaro 2476,96 Eur. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų neįgalus, su juo bute gyventų neįgalūs ar nepilnamečiai asmenys byloje nėra, pareiškėjas šiuo metu atlieka jam Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-617/2012 paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę (bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 5 d.). Pareiškėjo draugė J. J. su jų mažamečiu vaiku gyvena ne pareiškėjo bute, o Švenčionių rajone esančiame kaime, ir yra nurodžiusi, kad dėl jos ir pareiškėjo santykių nėra garantuota, kad pareiškėjo butas remontuotinas ir bendrabučio tipo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko interesai, nukreipus išieškojimą į pareiškėjo butą, nenukentės, nes pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos nėra (nebus) susijusios su pareiškėjo butu, nepilnamečio vaiko mama J. J. turi esmines galimybes užtikrinti sūnui teisę į bustą, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Mažeikiuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, pajamų negauna, todėl, įvertinus skolų sumą, akivaizdu, kad iš kitų šaltinių, nei areštuotas butas, skolų nebus galimybės išieškoti. Duomenų, kad pareiškėjo draugė J. J. prisidėtų prie minėto buto išlaikymo, byloje nėra. Teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjui priklausančiu butu šiuo metu kas nors rūpinasi ar prižiūri. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjui ar kitiems asmenims ir toliau naudojantis butu skolos, kurios yra didelės ir nemokamos ilgą laiką, tik didės, nes jų padengti iš dabartinių pareiškėjo pajamų nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad dalis skolų už buto komunalinius mokesčius susidarė dar iki paskiriant atlikti laisvės atėmimo bausmę, kai jis turėjo realias galimybes dirbti ir nors iš dalies padengti susidariusias skolas, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepajėgus išlaikyti turimo būsto. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo materialinė padėtis iš dalies yra apsunkinta, nenustačius kitų CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, nesudaro pagrindo taikyti apribojimus išieškant iš turto.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas M. D. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio paskutinio buto, būtino jam gyventi.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir ignoravo jo gyvenimo draugės J. J. 2017 m. birželio 1 d. pateiktą pranešimą, kuriuo ji išreiškė ketinimus su juo bei sūnumi gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute po to, kai bus paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos. J. J. nuosavybės teise priklausantis būstas yra apleistas ir nesutvarkytas, jame įsiveisęs pelėsis, dėl ko tai nėra tinkamos sąlygos mažamečio vaiko gyvenimui. Tai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis būstas yra realiai siejamas su nepilnamečio sūnaus nuolatine gyvenamąją vieta. Nurodė, kad prieš pradėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę apeliantas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo stabilias pajamas. Šiuo metu susidariusios skolos yra nežymiai didesnės nei CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatytas dydis. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tęs darbą, gaus pajamas ir galės padengti susidariusius įsiskolinimus. Todėl tvirtina, jog išieškoti iš paskutinio jo turimo turto nėra teisinga.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo M. D. pareiškimas dėl išieškojimo iš paskutinio turimo turto nevykdymo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-218/2009; Nr. 3K-3-525/2007). Vienoje iš paminėtų nutarčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio S. R. kontoroje vykdoma eilė išieškojimų iš M. D. – 628,23 Eur AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 372,71 Eur išieškojimas AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 28,00 Eur išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 111,57 Eur išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 437,26 Eur išieškojimas AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 341,11 Eur išieškojimas AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 303,29 Eur išieškojimas Valstybės naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), 697,65 Eur išieškojimas AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Susidariusi bendra skola dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių siekia 2476,96 Eur. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkui M. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, yra vienintelis pareiškėjui priklausantis gyvenamasis būstas ir jis yra areštuotas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad: byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra neįgalus; kad su juo bute gyventų neįgalūs ar nepilnamečiai asmenys; kad pareiškėjo draugė su jų nepilnamečiu vaiku gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje bei turi nuosavybės teise priklausantį būstą, kuris neturi jokių suvaržymų; kad pareiškėjas negauna jokių pajamų ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko iš kitų šaltinių, nei areštuotas butas, skolų nebūtų galimybės išieškoti susidariusios skolos; kad pareiškėjo draugė neprisideda prie pareiškėjo buto išlaikymo; kad susidariusios skolos yra didelės, nemokamos jau ilgą laiką bei atsiradusios dar prieš pareiškėjui paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 14-16 punktuose išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje esančias aplinkybes, tačiau netinkamai aiškino ir pritaikė CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjo socialinį pažeidžiamumą, jo sunkią materialinę padėtį ir labai tikėtiną socialiai remtino asmens statusą jam atlikus laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas M. D. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo paskutinis turimas turtas, į kurį pareiškėjas prašo nenukreipti išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės: pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, susidariusios skolos už komunalinius mokesčius tik apie 400 Eur viršija įstatyme numatytą ribą, nuo kurios galimas išieškojimo nukreipimas į paskutinįjį būstą, pagal byloje esančius duomenis M. D. nuo 2017 m. gegužės 15 d. dirba žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl skolos dalį yra galimybė padengti išlaikant nustatyto dydžio sumas iš darbo užmokesčio - leidžia pagrįstai vertinti, kad pareiškėjo materialinė padėtis sunki, o socialinis pažeidžiamumas yra didesnis. Pareiškėjas ir J. J., su kuria M. D. tvirtina turės nepilnametį sūnų, nėra sudarę santuokos, todėl nėra pagrindo preziumuoti, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas turės galimybę gyventi su šeima. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui J. J. tvirtino, kad, nors santykius su pareiškėju palaiko, bendrauja, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl jų santykių ateityje nėra garantuota. Todėl nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog susiklosčiusi socialinė situacija yra sudėtinga. Atlikus bausmę paskutinis pareiškėjui priklausantis būstas bus būtinas jam gyventi, padės greičiau integruotis visuomenėje, susirasti darbą, palaikyti glaudesnius socialinius ryšius su kitais bendruomenės nariais. Kadangi kitokio turto neturi, apeliantui faktiškai bus neįmanoma įgyti kito būsto. Todėl, teismo nuomone, išieškojimo nukreipimas į paskutinį pareiškėjo turimą turtą šiuo metu būtų neproporcinga priemonė, sukeltų neadekvačias ir pernelyg dideles neigiamas pasekmes bei neproporcingai pažeistų apelianto M. D. interesus. Išieškotojų interesai šiuo atveju neabejotinai taip pat pažeidžiami, tačiau, teismo nuomone, ne tokiu lygiu, kokiu jie būtų pažeisti apelianto atžvilgiu leidus nukreipti išieškojimą į paskutinį jo būstą. Taigi yra pagrindas tenkinti prašymą ir nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise priklausančio paskutinio buto, būtino pareiškėjui gyventi.Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 663 straipsnio 1 dalis, LI skyrius „Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka“). Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis matyti, jog pareiškėjas M. D. nuo 2017 m. gegužės 15 d. dirba, todėl yra galimybė išieškoti pareiškėjo skolas ir iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Tai papildomai sustiprina vertinimą, kad išieškojimas iš paskutinio pareiškėjo turimo būsto šiuo metu yra neproporcinga priemonė, kuri neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).Atsižvelgdamas į visa, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir byloje nustatytų visų minėtų faktinių duomenų pagrindu klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl išieškojimo nevykdymo iš paskutinio turimo turto tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birelio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl išieškojimo nevykdymo iš paskutinio turimo būsto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėja Ramunė Čeknienė