Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam Ž. S.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 16 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2019 m. birželio 7 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2020 m. balandžio 18 d. apie 20 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 promilės neblaivumas), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimus, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (...)“, pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, jog „draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems (...)“, KET 20 punkto reikalavimą, kad „(…) transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų“, (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą (...), jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių (...)“, - nevykdydamas šių reikalavimų sukėlė eismo įvykį - nepasirinkęs saugaus greičio, siekdamas nukritusio telefono, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, dėl ko automobilis apsivertė. Eismo įvykio metu sužaloti kartu važiavę keleiviai: Ž. S., kuriam dėl žaizdos apatinėje lūpoje nežymiai sutrikdyta sveikata, ir M. A., kuriam dėl dešinės pusės IX, X, XI, XII-to šonkaulių lūžių nesunkiai sutrikdyta sveikata.

S. J., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad įvykis galėjo būti, kaip nurodyta kaltinime, 2020 m. balandžio 18 d. Jis neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. S., jo seseriai. Kartu su juo važiavo G. M., M. A. ir Ž. S.. Jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kartu važiavę keleiviai taip pat buvo neblaivūs. Važiavo, nes reikėjo į namus parvežti M. A.. Jis nenorėjo jo vežti, liepė važiuoti taksi, tačiau jo primygtinai prašė ir jis, paveiktas suvartoto alkoholio, sėdo už vairo. Automobilis, kuriuo vyko, buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant jam nuo kelių nuslydo telefonas, jis siekdamas telefono nepamatė posūkio, staigiai stabdė automobilį ir automobilį sumėtė, ir jie apsivertė Automobilis vertėsi vieną kartą. Važiavo apie 70-80 kilometrų per valandą greičiu. Išlipęs iš automobilio paskambino policijai ir greitajai. Ž. S. buvo praskelta lūpa. M. A. skundėsi skausmu šone. Pagalbą kvietė ir jis, ir jo sesuo. Po to buvo nuvykęs pas M. A. pasiteirauti apie jo sveikatos būklę. M. sakė, kad jam skaudėjo šonkaulius. Jis M. nupirko ko jis prašė ir jie susitaikė. Ž. S. jam jokių priekaištų nepareiškė. G. M. jokių sužalojimų nepatyrė ir pretenzijų jam neturėjo. Iš visų važiavusių labiausiai nukentėjo M. A.. Važiuojant automobiliu, sėdėjusieji gale nebuvo prisisegę saugos diržų. Jis ir šalia jo sėdėjęs G. M. buvo prisisegę. Blogai vertina savo elgesį, supranta padaręs klaidą. Jis nėra įgijęs teisės vairuoti. Neviršijo leistino greičio, važiavo pagal kelių eismo taisykles. Pripažįsta, kad nesulėtino greičio prieš posūkį, nes jo nepamatė. Jo veiksmams turėjo įtakos suvartotas alkoholis, pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, jų nevykdė. Kelių eismo taisyklių reikalavimus supranta, žino, kad turi jų laikytis. 2018 m. kovo 23 d. buvo nuteistas už vairavimą esant neblaiviam. Po pirmo karto buvo pasimokęs, tačiau draugų įtakotas vėl sėdo už vairo ir tai sukėlė pasekmes. Supranta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės ir neblaivus. Paskutiniu metu alkoholio nevartoja, dirba. Vairavo seseriai priklausantį automobilį. Sesuo neleidžia jam vairuoti. Būdavo, kad pasiima jos automobilį paremontuoti. Tą kartą sesers nebuvo, nieko namuose nebuvo. Kai paskambino seseriai, tik tada ji sužinojo apie įvykį. Jis žinojo, kur yra padėti automobilio rakteliai. Automobilis šiuo metu stovėjimo aikštelėje. Jis seseriai sumokėjo pinigų sumą, už kurią ji buvo pirkusi automobilį. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 308 eurus už M. A. gydymą. Dabar automobilis kaip ir jam priklauso, seseriai sumokėjo manydamas, kad automobilis jau konfiskuotas. Supranta, kad gali būti automobilis konfiskuotas.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. J. kaltė ir faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtais įrodymais:

nukentėjusysis Ž. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. balandžio 18 d. jis kartu su G. M. namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. pas juos į svečius atvyko S. J., kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Su S. J. kartu atvyko jo draugas M. A.. Jis (Ž. S.) buvo išgėręs, eismo įvykio metu buvo be sąmonės, todėl labai daug detalių nepamena. Prisimena, kad S. J. turėjo nuvežti į namus M. A.. Jis nepamena, ar S. J. vartojo alkoholį. Žino, kad jie visi keturi išvažiavo, automobilį vairavo S. J., jis (Ž. S.) sėdėjo ant galinės sėdynės kairėje pusėje, nepamena ar buvo prisisegęs saugos diržą. Ant galinės sėdynės šalia jo sėdėjo M. A., o ant priekinės keleivio sėdynės - G. M.. Daugiau jokių detalių nepamena. Neatsimena paties eismo įvykio ir kas vyko vėliau, sąmonę atgavo LSMUL Kauno klinikose. Buvo apžiūrėtas ir išleistas gydytis į namus, jam buvo nustatytas kaklo patempimas ir siuvo lūpą. Dėl eismo įvykio jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, jis jo atsiprašė, jis S. J. atleido. Yra informuotas, kad turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59-62);

nukentėjusysis M. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. balandžio 18 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini) atvyko S. J. su automobiliu (duomenys neskelbtini). S. J. jam pasiūlė pasivažinėti, atsigerti alaus. Nusipirko alaus, išgėrė 0,5 litro alaus 7,5 laipsnio stiprumo. Nematė, kad S. J. vartotų alkoholį. Paskui jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas S. J. draugus, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. Neilgai pabuvus jis S. J. paprašė parvežti jį namo. Važiavo tuo pačiu automobiliu, jis (M. A.) sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje, automobilį vairavo S. J., kiti draugai važiavo kartu. Jis (M. A.) nebuvo prisisegęs saugos diržo, o ar kiti buvo prisisegę saugos diržus, pasakyti negali. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Tik išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), greitis buvo apie 80 km/h, jis pamatė, kad S. J. iš rankų iškrito telefonas ir pajuto smūgį. Suprato, kad nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Jis (M. A.) iškrito pro priekinį stiklą, sąmonės neprarado, gulėjo ant žemės ir laukė pagalbos. Atvyko medikai ir jį išvežė į LSMUL Kauno klinikas. Jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai, po suteiktos pagalbos išleistas gydytis į namus. Dėl sužalojimų eismo įvykio metu pretenzijų S. J. neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš (1 t., b. l. 67-70);

liudytojas G. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. balandžio 18 d. jis su draugu Ž. S. vartojo alkoholinius gėrimus bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. pas juos į svečius atvyko S. J., kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Su S. J. atvažiavo dar vienas vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino. Jie atvyko kelioms minutėmis ir išvažiavo, vežė tą vaikiną namo į (duomenys neskelbtini). Kiek žino, S. J. buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Automobilį vairavo S. J., jis (G. M.) sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, už jo ant galinės sėdynės sėdėjo tas vaikinas, kurį vežė į (duomenys neskelbtini), o šalia jo - Ž. S.. Jis ir S. J. buvo prisisegę saugos diržus, o ar prisisegė gale sėdintys keleiviai, nematė. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), tik išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), S. J. kažką darė su telefonu, o jis atsisukęs į galą kalbėjo su Ž. S. ir tuo vaikinu. Greitis buvo apie 80 km/h. S. J. telefonas nukrito ant grindų ir po kelių akimirkų pajuto smūgį, suprato, kad nuvažiavo nuo kelio. Automobilis vertėsi vieną kartą ir sustojo ant šono. Jis su S. J. išlipo iš automobilio pirmi, paskui tas vaikinas, tik Ž. S. neišlipo iš automobilio, nes buvo praradęs sąmonę. Po 5-10 min. jis atgavo sąmonę ir išlipo. Jis (G. M.) eismo įvykio metu sužalotas nebuvo. Atvykę medikai į LSMUL Kauno klinikas išvežė Ž. S. ir S. J. draugą (1 t., b. l. 51-54);

liudytoja S. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu naudodavosi visi, kam reikėjo - vyras G. S., mama O. J.. Automobilio raktai būdavo padėti matomoje vietoje, ji su savimi jų nesinešiojo. Ji nematė, kad tos dienos vakare jos brolis S. J. paėmė automobilį, ji jam jo nedavė, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Ji nematė, kad tą dieną ar anksčiau jis vartotų alkoholinius gėrimus. Apie 20.30 val. jai paskambino brolis ir pasakė, kad su jos automobiliu jis padarė eismo įvykį (1 t., b. l. 46-48);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1188/2020(02) nustatyta, kad M. A. konstatuoti dešinės pusės IX, X, XI, XII-to šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus krūtinės dešinę pusę, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2020 m. balandžio 18 d., M. A. atsitrenkus į automobilio salono dalis, automobiliui verčiantis. M. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 94-95);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1172/2020(02), nustatyta, kad Ž. S. konstatuota žaizda apatinėje lūpoje, vertintina kaip muštinė. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius, ji padaryta paros laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną trauminį kontaktą su kietu buku daiktu ar įrankiu. Konstatuota tik apatinės lūpos žaizda, kuri gali būti padaryta tiek nugriuvus, tiek eismo įvykio metu, tiek smūgio metu, todėl pasakyti tikslų mechanizmą nėra galimybės. Dėl konstatuoto sužalojimo Ž. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 123-124);

2020 m. balandžio 19 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 20 val. 35 min(duomenys neskelbtini), S. J., būdamas girtas 2,07 prom., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio į pasėlių laukus ir automobilis apsivertė. Automobilyje kartu važiavo trys keleiviai, t. y. G. M., girtumas 1,8 prom., Ž. S. ir M. A.. Eismo įvykio metu nukentėjo Ž. S. ir M. A., kurie GMP automobiliu išvežti Į LSMUL Kauno klinikų priėmimo skyrių (1 t., b. l. 1);

2020 m. balandžio 18 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kuri yra asfaltuota. Kairėje pusėje nuo kelio už 3,8 metrų matosi automobilio smūgio vieta į pasėlių lauką. Kairėje pusėje nuo kelio 12,5 metrų, pasėlių laukuose matosi ant kairės pusės apvirtęs automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio dešinėje pusėje yra metalinės skardinės, kartoninė dėžė, medžiaginis užtiesalas, plastikiniai maišeliai. Apžiūrint automobilį matomi sugadinimai - išdužę langai, sulankstytas stogas, priekinis bamperis, priekiniai kairys ir dešinys sparnai, išdužę žibintai, iššokusios oro pagalvės. Apžiūros metu paimtas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-21);

2020 m. gegužės 8 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad aikštelėje, adresu Darbininkų g. 4, Jonava, apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-32);

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB 0343 duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. 20.54 val. S. J. nustatytas 2,07 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 36-39);

BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus, kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai bei priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių.

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei paskelbtais teisiamojo posėdžio metu, eismo įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale ir specialisto išvadose užfiksuotais duomenimis. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad S. J. įvykdė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nepasirinkęs saugaus greičio nesuvaldė automobilio, ir nuvažiavus nuo kelio, automobilis apsivertė. S. J. nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 20 punkto ir 127 punkto reikalavimų, sukėlė eismo įvykį dėl ko nukentėjusiajam M. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam Ž. S. buvo padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas. Pastarojo pobūdžio padarinių kilimas savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, tačiau šiuo atveju veika turi būti kvalifikuojama pagal sunkiausius iš kilusių padarinių, apimant ir lengvesnius. Atsiradę padariniai su S. J. veika sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Veika baigta. S. J. veikė neatsargia kaltės forma, o būtent nusikalstamu nerūpestingumu. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors privalėjo ir galėjo tai numatyti. S. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama, jog S. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam S. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas baigtas, nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau buvo teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam - 16 parų arešto bausme, ją atlikęs, baustas administracine tvarka už neatvykimą į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ir nepateikimą pateisinančių neatvykimą priežasčių ir KET pažeidimus (1 t., b. l. 159-163), nedirba (1 t., b. l. 153-154), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 155). Marijampolės psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 171), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veika padarė būdamas recidyvistas. Įvertinus S. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti S. J. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmės rūšį, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje - areštą, kurio dydis, atsižvelgiant į jo nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirba, teistas, savo elgesiu sukėlė neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, taip pat į jo elgesį po įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų, taikomas artimesnis maksimaliam.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina trečdaliu.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 2,07 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams, be to jis ne kartą baustas ir administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti, tačiau tinkamų išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajam kartu su bausme, turi būti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, nors jis šiuo metu šios teisės ir neturi, taip užtikrinant šios teisės neatsiradimą nurodytu laikotarpiu. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuotinas nuo tada, kai nuteistasis atlikęs arešto bausmę bus paleistas iš pataisos įstaigos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog S. J. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Peugeot 307 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nekonfiskavus automobilio, susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. J. vairavo jo seseriai, S. S., priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo sesuo neleisdavo jam naudotis šiuo automobiliu, nes jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Tuo metu, kai jis pasiėmė sesers automobilį, jos namuose nebuvo. Po eismo įvykio jis sumokėjo savo seseriai automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir mano, kad minėtas automobilis priklauso jam. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų (įvykio vietos apžiūros protokolo 1 t. b. l. 22-31), automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra stipriai apgadintas. Kadangi transporto priemonės sugadinta (išdužę automobilio stiklai, sulankstytas visas automobilio kėbulas), neaišku, ar ekonomiškai apsimoka tokį automobilį remontuoti, todėl laikytina, kad šis daiktas nusikaltimo padarymo metu tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį, ekonominės vertės neturi, laužo konfiskuoti nėra galimybės ir tikslingumo, todėl dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, jog nėra tikslinga taikyti turto konfiskavimą, kadangi nebeliko paties daikto – transporto priemonės, kuris galėtų būti panaudotas kitų analogiškų nusikaltimų padarymui.

S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti S. J. galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tada, kai nuteistasis atlikęs arešto bausmę bus paleistas iš pataisos įstaigos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

S. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti S. J., kad ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo (darbo dieną, įstaigos darbo metu), atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus, adresu: Kaune, Technikos g. 34. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (elektroninis paštas info@nti-pn.lt, telefonas (8 37) 452 371).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).