- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 1-156-1082/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26942-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Arvydas Alekna, Arvydas Martinkevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. 2018-05-28 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ties įėjimu į UAB (duomenys neskelbtini) garažą, tyčia koja sudavė du smūgius G. V. į dešinės kojos kelio išorinės pusės šoną, padarydamas G. V. dešinio blauzdikaulio lateralinio krumplio intratrabekulinį lūžį – sužalojimą, nesunkiai sutrikdžiusį nukentėjusiojo G. V. sveikatą.
Kaltinamasis D. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 28 d. buvo nuvažiavęs pas G. V. pašnekėti dėl pastarojo skolos jam ir atsiimti automobilio detalių. G. buvo jam skolingas, nes jis pirko G. sportiniam automobiliui detales. Jis turėjo važiuoti G. automobiliu, skola turėjo pasidengti už automobilio nuomą per varžybas, bet nepasidengė ir atsirado skola, nes varžybų jis nebaigė. Jis nebaigė važiavimo, nes G. susikivirčijo su tėčiu ir pasakė, kad nebevažiuos su jo automobiliu. Priežasties, kodėl nebeleidžia važiuoti, iki galo neišsiaiškino, nešnekėjo. Jei būtų dalyvavęs, nebūtų pretenzijų dėl skolos. Skola - 375 eurai. Skolą patvirtinančių dokumentų jis neturi. Nuvykus į garažą savo automobilį pasistatė 5-6 m. nuo garažo. Įėjus į garažą jis ėjo link nukentėjusiojo, kuris buvo šalia automobilio kairėje pusėje ir nelabai norėjo bendrauti, iš kalbos matėsi, be to, G. pradėjo šūkauti. Jis pats buvo šalia automobilio kairėje pusėje. Kai jis su G. kalbėjo, kitas asmuo buvo dešiniame kampe. Mano, kad automobilio dangtis buvo atidengtas. Nežino, kodėl G. šūkavo, gal nenorėjo atiduoti skolos. Jis šūkavo: „ko nori iš manęs, kodėl tu čia“. G. tonas buvo pakeltas. Jis pats normaliai, ne pakeltu tonu bendravo, stengėsi susitvardyti, nepykti. Tada jis pasiūlė G. eiti pasišnekėti į lauką, nes ten dirbo vienas jam nepažįstamas žmogus. Tas žmogus buvo garažo dešiniame kampe gale, už automobilio, už 10-15 m, nesigilino ką darė. G., būdamas šalia automobilio kairėje pusėje, pasakė, kad neis, nes skauda koją. Jis dar kartą pasiūlė eiti į kiemą pasišnekėti. Pirmas iš garažo išėjo jis, o nukentėjusysis iš paskos. G. eidamas šlubavo, nepasakys, kuria koja šlubavo. Išėjus į lauką, jie pasišnekėjo ir bešnekėdami grįžo atgal į vidų. Po pokalbio kaip įėjo į garažą nepamena, gal kartu šalia vienas kito. Garaže dar truputį pasišnekėjo. Jis buvo nusivežęs kažkokį lapuką. Kartu skaičiavo garaže ir lauke kas, kiek skolingas. Kieme konfliktas nepaaštrėjo, G. šūkavo ir jie skaičiavo. Pabaigė garaže tartis, pažiūrėjo lapuką, kad ten viskas teisingai. Nukentėjusysis sutiko su jo nuomone. Jie sutarė, kad G. jam skolingas, tik dabar neturi (pinigų), kad grąžins. Taip pat kad jis-D. turėdamas tam skirtą automobilį atvažiuos pas G. pasiimti savo detalių. Jis jokio smurto garaže nevartojo, kaltinime minimą datą jokių smūgių nesudavė. Jie išsiskyrė taikiai ir jis išvažiavo. Iki įvykio jo santykiai su G. buvo draugiški. Konfliktiški santykiai atsirado, kai jis atvažiavo. Įvykio dieną, kai jis įėjo į garažą, lapuką turėjo ir jis, ir G. Nežino, kur tas lapukas, kurį jis pats turėjo, jo neišsaugojo. Nežino, kodėl apklausos metu nepateikė paskaičiavimų. Dar iki įvykio buvo G. konfliktas su jo tėčiu. Jis pats prie konflikto neprisidėjo, buvo pikta dėl konflikto, po važiavimo bandė su G. pasikalbėti. Piktų ketinimų neišsakė, nesakė, kad nukentėjusiajam ką nors padarys, duos į galvą. Po įvykio 3-4 kartus, tiksliai nepamena, buvo nuvažiavęs paklausti, kodėl G. taip elgiasi, kodėl pareiškimą parašė, ar dėl skolos, kad nenori atiduoti. Pinigų G. neatidavė, tik jis-D. detales pasiėmė. G. neprašė, kad atsiimtų pareiškimą ir garaže negrasino. Apie G. kojos traumą kažkas iš draugų pasakė, kad G. kažkur susižeidęs, susižalojo. Nebuvo taip, kad jis spyrė G., nes nukentėjusysis nusisuko, nekabėjo. Reikalavimo dėl žalos jis nepripažįsta. Nesakė liudytojui K. B., kad perduotų G., kad gaus į galvą.
Nukentėjusysis G. V. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami daug metų, 2-3, gal daugiau metų, kartu dalyvavo ne vienose automobilių varžybose. Planavome ir daugiau važiuoti. Buvo nekonfliktiški santykiai. Važiuodavo jo automobiliu, juo dalindavosi. Buvo žodinė sutartis – kaltinamasis varžybose naudojosi jo automobiliu, už automobilio nuomą mokėdavo detalėmis. Susitarimas tas, kad buvo nemažai detalių, jis nemažai važiuodavo, kiekvieną važiavimą jis paskaičiuodavo, pinigų neduodavo, nes buvo nupirktos detalės. Jei būtų buvęs skirtumas, tada būtų reikėję atlyginti pinigais, nebuvo tikslaus skaičiavimo. Varžybos iki konflikto buvo neoficialios, pinigais tiek nekainavo. Paskutinės varžybos, gavosi suma didelė, nes varžybų mastas buvo didesnis. Iki paskutinių varžybų pora savaičių prieš įvykį, gal 13 d., nebuvo konfliktų. Per tas varžybas buvo pirmas ginčas. Buvo priekaištų iš D., iš jo tėvo. Tarp jo ir D. tėvo įvyko žodinis konfliktas, kad jis būdamas jaunesnis nepagarbiai kalba. D. sėdint mašinoje, šio tėvui stovint prie automobilio durų, o jam būnant per 2-3 metrus nuo mašinos, jis su D. tėvu susišūkavo, nieko ten tokio nebuvo. D. konfliktą girdėjo. Tada vyko važiavimas ir vienas iš mechanikų K. B., kuris padėjo D. prisirišti, pasakė, kad D. prašė perduoti jam, kad jei V. rėkaus gaus į dantis ar į galvą. Tai išgirdęs, jis D. nebeleido važiuoti savo mašina. D. siūlė eiti dviese pakalbėti, bet jis nėjo.
2018 m. gegužės 28 d. jam būnant garaže su draugu T. (K.), atvažiavo D. V. ir pasakė, kad nori pakalbėti. D. nepasakė ko atėjo, pradėjo priekaištauti dėl tų visų įvykių. Jis su T. tuo metu stovėjo prie automobilio. Jis su D. kažkiek viduje, prie automobilio šono bendravo. T. nebuvo visą laiką šalia, T. buvo priekyje mašinos, buvo kažkiek šalia, kapotas buvo pakeltas, jis nelabai matėsi. T. kažkiek gal ir galėjo girdėti pokalbį. D. pradėjo priekaištauti dėl tėvo, kodėl jis-G. šitaip kalba. Iš balso tono jautėsi, kad D. agresyviai kalba. Jis pats buvo užsiėmęs, be to, buvo ne vienas, todėl nenorėjo kalbėti ir pasakė, kad ne dabar. Tada D. pasiūlė eiti į kiemą. Jis nenorėjo eiti į kiemą, bet išėjo, nes D. reikalavo. Jis nesiskundė D., kad skauda koją, buvo sveikas, kojos neskaudėjo, nešlubavo. Jie abu išėjo į kiemą prie kaltinamojo automobilio, mašina buvo 4-5 metrai nuo vartų. Nežino, ar jau tada buvo atsinešęs, ar paskui atsinešė tą lapuką, kur viską buvo surašęs, kiek kas kainavo, tos avarijos remonto kainas. Jis padavė D. lapuką, D. nepatiko, kas surašyta, pradėjo taisyti, užbraukė, parašė 375, sakė, kad kainos didelės ir padavė atgal. Savo lapuko D. neturėjo, buvo vienas jų abiejų bendrai rašytas. Už avariją, už varžybas, niekas nebuvo sutarta. Buvo pasakyta kas kiek kainavo, bet iki galo nebuvo aptarta. Kieme jie užtruko iki trijų minučių. Jis per daug nieko nesakė, išklausė ir pasakė, kad tiek kainuoja. Daugiau kalbėti su D. jis nebenorėjo, todėl nusisuko ir ėjo į garažą. Einant tarp vartų, tarpdury jis pajuto smūgį į kelio šoną iš kojos bei skausmą, sukosi į D., į dešinę pusę ir pajuto antrą smūgį į dešinę koją panašioje vietoje, po kurio nuo skausmo suklupo ir atsisėdo ant betonuotų grindų, 1 m nuo durų. Jis tyrėjai rodė, kur buvo suduoti smūgiai. Jam parodytoje nuotraukoje su rodykle nurodyta vieta atitinka vietą, kur jam suduoti smūgiai. Priešais save suklupęs jis pamatė D., kuris stovėjo, kažką dar kalbėjo, rėkavo, bet ką – neatsimena, nes buvo susiėmęs už kojos, kurią skaudėjo. D. rankose nieko neturėjo, iš rankos negalėjo smūgiuoti, iš kojos patogiausia būtų. Nematė kaip spyrė. Matė, kad D. sujudėjo ir jis suklupo. Iki minutės laiko sėdėjo ant žemės ir priėjo T., kuris nesuprato kas įvyko. Draugas T. visą laiką buvo remontuojamos mašinos priekyje, šio jis nematė, nes kapotas buvo atidarytas. Jis paprašė T., kad padėtų atsistoti, pasakė, kad koją sužeidė. D. atsitraukė, paėjo į šoną. T. padėjo atsistoti ir jis šlubuodamas, padedant T., nuėjo ir atsisėdo prie automobilio priekyje. D. pabuvo garaže gal iki 5 min., vaikščiojo po garažą, dar bandė aiškintis dėl pinigų, dėl lapelio, agresyviai buvo paėmęs vidury garažo buvusią aliuminę liniuotę, o jis tik prašė D. išeiti. D. parūkęs dar kažką pasakė ir išėjo, išvažiavo. Dar pabuvęs kurį laiką garaže, jis paprašė T., kad parvežtų namo. Sakė T., kad skauda, parodė koją, ji buvo paraudonavusi, pabrozdinta, smulkmenų nesakė. T. parvežė jį namo. Į gydytojus iškart nesikreipė, nes galvojo, kad praeis. Kitą dieną ryte važiavo į Panevėžio ligoninę, kur peršvietė koją, nieko nematė, todėl su drauge vakare važiavo į (duomenys neskelbtini), kad į kapsulę įkištų. Ligoninėje nieko nesakė, nes jei nieko rimto, o jis bus pasakęs, kad jį sužalojo, atvažiuos policija veltui. Galvojo, kad jei nieko rimto, dar susitaikys. Ligoninėje pasakė, kad sumušta koja ar kad susižalojo koją ir nori ją persišviesti. Nesakė, kad atsitrenkimas į objektus. Ten parašyta apibendrintai. Tuomet klausė ar darbe, ar namie. Pasakė – buityje, nes tuo metu dirbo. Pareiškimą parašė, kai sužinojo, kad yra lūžis. Po įvykio D. dar 3-4 kartus buvo atvažiavęs į garažą, buvo ir namuose, norėjo, kad jis atsiimtų pareiškimą. Kai jis buvo pas jį namuose, klausė D., už ką jis spyrė, šis atsakė, kad jis nusisuko ir nekalbėjo su šiuo. Kartą, kai D. buvo atvažiavęs į garažą, jis dar kartą klausė D., kodėl spyrė, šis pagalvojo, kad jis įrašinėja, prašė parodyti telefoną. Paėmė telefoną iš kišenės ir pamatė, kad eina laikas, tuo metu grojo muzika, D. supanikavo. Jis pasakė, kad muzika groja, pasiūlė D. pagarsinti. Tuo metu jo draugė buvo garaže. Išsigandęs D. atidavė telefoną. Tada jis ėjau į garažą, D. iš paskos, ties vartais sustojo, sako dar parašyk dėl telefono paėmimo. Garaže sakė draugei, kad D. telefoną atimti norėjo. Šio pokalbio metu jie stovėjo prie garažo vartų, šone. Durys nesandarios, skylės šviečia, draugė galėjo girdėti. D. po įvykio buvo atvažiavęs ir pasiėmė lempas, ratlankius, kanistrus, tai, ką buvo atsivežęs į varžybas, ne tai kas buvo nupirkta. Nukentėjusiojo manymu, niekas niekam nėra skolingas, pretenzijos, aiškinimasis nepagrįsti.
Iki įvykio jis nesiskundė kojos skausmais. Dėl kojos sužalojimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Su įtvaru 2,5 mėn. vaikščiojo, pradžioje neleido kojos minti. Turėjo nepatogumų. Būdavo, kad su mašina važiuoji tik trumpą atstumą, su skausmu važiavo. Prašydavo, kad kas vairuotų. Draugė M. V. vežė pas gydytojus ir (duomenys neskelbtini), ir į (duomenys neskelbtini) 2 ar 3 sykius vežė. 50 eurų už įtvarą kojai, tepalus mokėjo, gal ir daugiau medikamentams išleido, tik nerinko čekių, visų neturi. Už kurą 216 eurų išleido, visų čekių nerinko, kiek turėjo tiek. Nuo gegužės 28 d. negalėjo lankyti sporto klubo, už kurį buvo sumokėjęs metus į priekį ir jam tų pinigų už sporto klubą negrąžino. Turėjo nedarbingumą. Prašo skirtumą priteisti iš kaltininko. Būtų žymiai daugiau gavęs, jei būtų nesigydęs. Jis be darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio dar gauna dienpinigius, kai važiuoja į komandiruotes į užsienį. Iš anksto komandiruotės nebuvo numatytos ir jis iš anksto iki nedarbingumo laikotarpio nežinojo ir nebuvo nuplanavęs vykti komandiruotę. Nuo 2018 m. sausio iki įvykio komandiruotėje jis buvo gal 4 kartus komandiruotėje maždaug po savaitę. Komandiruotėje būdamas gauna apie 50 Eur už dieną. Vasarą jis važiuoja mažiau, jis pats pasirenka, ar jam važiuoti į komandiruotes, kai reikia daugiau pinigų – važiuoja, kai nereikia – nevažiuoja. Sužalojimo pasekmes jaučia dar šiai dienai. Neturtinė žala 4000 eurų dėl skausmo, nepatogumų. Taip pat prašo teismo priteisti atstovavimo išlaidas.
Negali pasakyti, kada tiksliai atsistatė sveikata. Mėnesį laiko vaikščiojo su ramentais, 2,5 mėnesio vaikščiojo su kojos įtvaru. Nors jo sveikatos būklė nebuvo gera, 2018 m. liepos 19-21 d. jis dalyvavo automobilių lenktynėse, jis važiavo 2 ar 3 kartus, tiksliai neatsimena. Nebuvo kitos išeities. Lenktynės buvo suplanuotos iš anksto. Komandoje dalyvavo 4 žmonės. Į komandą buvo įrašytas prieš pusę metų. Negalėjo nedalyvauti. Kad dalyvautų varžybose sumokėjo didelę sumą pinigų. Per lenktynes bandė važiuoti, jautė kojos skausmą. Jeigu atsisakytų dalyvauti varžybose, komanda galėtų varžybose dalyvauti be jo, tuomet pakeičia kiti nariai.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. V. parodė nusikaltimo padarymo vietą – (duomenys neskelbtini), pastate įrengtą 12x12 metrų dydžio garažą, kuriame jis 2018-05-28 tvarkė savo lenktyninį automobilį. G. V. garažo viduje nurodė vietą, kur stovėjo tvarkomas automobilis (foto Nr. 1). Po to parodė vietą, kurioje jis nuo D. V. suduotų smūgių suklupo ir prisėdo ant garažo grindų. Minėta vieta yra 1 metro atstumu nuo įėjimo į garažą durų (foto Nr. 2). Nukentėjusysis nurodė vietą, kurioje jam būnant, įtariamasis D. V. sudavė smūgius į koją. Nurodyta vieta faktiškai yra įėjimo į garažą tarpduryje (foto Nr. 3). Taip pat G. V., išėjęs iš garažo į lauką, parodė vietą, kur stovėjo D. V. automobilis, prie kurio jie su D. V. kalbėjosi (foto Nr. 4) (1 t., b. l. 27-33).
Liudytojas T. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusįjį G. V. pažįsta daugiau negu 11 metų, yra draugai. Įvykio dieną vakare po darbo jis nuvyko pas G. į garažą padėti jam tvarkyti automobilį. Į garažą pro pravirus vartus užėjo kaltinamasis, kuris norėjo su G. pasikalbėti. Jis su G. tuo metu buvo prie automobilio, kaltinamasis buvo priėjęs prie jų. Tada G. pamatęs kaltinamąjį pradėjo jo prašyti palikti garažą ir kaltinamąjį lydėjo iki garažo durų. Kalbėjo ramiai, be keiksmažodžių. Nieko neįtardamas, jis sau toliau dirbo po automobilio kapotu. G. su kaltinamuoju išėjo į kiemą. Nežino, ar jie kalbėjosi, negirdėjo. Eidami iki garažo durų gal kalbėjosi. Jiems išėjus, jis išgirdo garsą panašų į smūgį. Tada jis pakėlė galvą, G. nesimatė, nes užstojo automobilis, matė tik stovintį kaltinamąjį. Tada užėjo iš už automobilio ir pamatė, kad G. sėdi ant žemės susiėmęs už dešinės kojos. Kaltinamasis stovėjo prie pat G.. Iš veido, stovėsenos matėsi, kad kaltinamasis buvo piktas, įtūžęs, agresyvus, stovėjo kovos būsenoje, kalbėjo pakeltu tonu. Tada jis pradėjo eiti link G. ir kaltinamasis šiek tiek atsitraukė nuo nukentėjusiojo. Priėjęs, paklausė G., kas atsitiko. Šis pasakė, kad kaltinamasis jam du kartus spyrė į koją. Kelias buvo raudonas. G. padėjo atsistoti, kadangi pats negalėjo. Kaltinamasis prašė G. vėl eiti į lauką pakalbėti, bet G. nesileido į kalbas ir nėjo. Kaltinamasis pastovėjo ir greitai išvažiavo. Neatsimena, ar kaltinamasis vaikščiojo po garažą, ar ėmė kokius nors daiktus. Po to jis G. padėjo nueiti ir atsisėsti. G. pats eiti negalėjo, ėjo laikydamasis jam už peties. G. koja buvo ištinusi po smūgio. Matėsi, kad į koją buvo spirta. Kojos kelias buvo paraudęs. Jis G. parvežė namo. Iškart nežinojo, dėl ko įvyko konfliktas, tik vėliau G. jam papasakojo, kad konfliktas įvyko dėl varžybų metu įvykusio konflikto. G. iki įvykio nesiskundė sveikatos sutrikimais, nešlubavo. G. pasakojo, kad kaltinamasis D. jam grasino ir prašė, kad šis atsiimtų pareiškimą.
Liudytojas K. B. parodė, kad varžybose prižiūrėjo nukentėjusiojo G. V. automobilį. 2018 metų gegužės mėnesį per varžybas sutiko kaltinamąjį. Jo santykiai su abiem draugiški, su kaltinamuoju nėra susipykęs. Kaltinamasis varžybų metu bendravo su nukentėjusiuoju. Tarp jų matėsi įtampa. Susipyko dėl automobilio. Nežino, apie ką jie kalbėjosi. Nukentėjusysis G. V. susiginčijo su kaltinamojo D. V. tėvu dėl automobilio diržo. G., D., ir D. tėvas rėkė vienas ant kito. Kaltinamojo D. V. tėvas buvo nepatenkintas dėl diržų tvirtinimo ir sukabinimo. Kalbėjosi pakeltais tonais. Kaltinamasis D. sėdėjo automobilyje, o Gedas su tėvu prie automobilio ginčijosi. Kadangi turėjo išlydėti automobilį į trasą, dėl to ir girdėjo, kaip ginčijosi. Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad G. ginčijasi su tėvu. Išlydint kaltinamąjį į trasą, šis jam pasakė, perduok V. ar perspėk V., kad gaus į dantis ar į galvą, jeigu daug rėkaus“. Po gero pusvalandžio jis perdavė kaltinamojo žodžius G. V. nusprendė, kad toliau neduos D. važiuoti. Daugiau tą dieną jokių konfliktų nebuvo. Jis nežino apie jokias skolas. G. buvo užsukęs pas jį į (duomenys neskelbtini), lankėsi pas daktarus, automobilį vairavo jo mergina. Nukentėjusysis vaikščiojo su ramentais, tada papasakojo apie įvykį.
Liudytoja M. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, su juo santykiai draugiški. Nukentėjusįjį pažįsta, tai jos draugas, bendrauja 3 metus, santykiai draugiški. Žino pačią konflikto pradžią. 2018 m. gegužės 17 d. ar 18 d. ji dalyvavo žiedinėse lenktynėse, kur dalyvavo tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis, jie važiavo tuo pačiu automobiliu. Konfliktas kilo tarp D. tėvo ir G. V.. Jis turėjo priekaištų dėl automobilio paruošimo, G. pats ruošė automobilį. Konfliktas buvo žodinis. Buvo šiek tiek pakelti tonai iš abiejų pusių. Tai buvo apsižodžiavimas. D. negirdėjo konflikto, nematė jo šalia. Kai sėdėjo bendroje zonoje, ji girdėjo, kaip žmogus iš (duomenys neskelbtini), kurio ji nepažįsta, paminėjo, kad D. pasakė, kad G. gaus iš galvą, jei ką nors sakys ant tėvo. Tai buvo pačių varžybų metu. Tada G. pasakė, kad D. nebevažiuos. Kai D. grįžo iš trasos, šiam G. pasakė, kad susirinksi daiktus ir nebevažiuosi. D. kvietė eiti išsiaiškinti, dviese pakalbėti. Iš pikto tono ir iš pačios situacijos nemano, kad gražiuoju pakalbėti norėjo. D. piktai bendravo, G. irgi tokioj įtampoj buvo, griežtai pasakė. G. pasakė, kad neis kalbėtis. D. pasiėmė daiktus ir išėjo. Iki tol G. ir G. santykiai buvo draugiški. G. jai neminėjo, kad būtų nesutarimai dėl nuomos kainos, kad būtų kokios nors skolos. Ji buvo, kai G. pasakė kainas, D. dar dvejojo dėl kainų. Kas ten kam skolingas, ji nežino. Po kaltinime nurodyto įvykio kitą dieną ji matė G., jis sunkiai išlipo iš automobilio. Tada paklausė jo, kas atsitiko. Tą pačią dieną G. jai nepasisakė, nes jie nesimatė. Pradžioje sakė nieko, paskui pasakė, kad D. buvo atvažiavęs į garažą aiškintis, spyrė 2 kartus į kelį iš šono pusės. Parodė koją, buvo ištinimas. Matė, kad G. jautė skausmą. Ar įvykio dieną matė G., ji neatsimena. Dieną prieš įvykį, jį matė, kojos skausmais nesiskundė, nešlubavo. Po įvykio G. pats negalėjo važiuoti, jai teko jį vežioti visur, taip pat ir į (duomenys neskelbtini). Po įvykio D. V. bendravo su G. V.. Buvo 2 kartus garaže, kai buvo jis atvažiavęs. Pirmą kartą ji negirdėjo jų pokalbio, nes ji buvo garaže, jie paėjo toliau už vartų. O kitą kartą ji nuėjo prie vartų paklausyti. Jie buvo lauke, ji garaže. Ji girdėjo, kaip D. liepė G. atsiimti pareiškimą. G. pasakė, kad neatsiims, kad čia rimta, kad reabilitacijos reikės. D. pasakė, kad jam niekas neįdomu. Ji iš prašymo atsiimti pareiškimą suprato, kad D. pripažino smūgiavęs. Vienu metu G. garsiau pasakė, kad neliestų daiktų ir važiuotų, jei liečia jo daiktus. Tuomet ji grįžo į garažą, nes suprato, kad jie ateina. G. nuėjo prie savo darbų, D. iš paskos atėjo. Vienu metu pagarsėjo muzika, prie telefono buvo kolonėlė pajungta. Kai D. išvažiavo, paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad D. traukė telefoną iš kelnių kišenės, norėjo patikrinti, ar neįrašinėja jo. Palietė telefoną ir garsas pakilo. Apie skolas ji negirdėjo.
Liudytojas K. V. parodė, kad pažįsta G. V., su juo santykiai buvo draugiški. Dalyvavo vienose varžybose su sūnumi ir G.. Varžybose su G. įvyko incidentas dėl diržų, jie apsižodžiavo. Nežino, ar sūnus sėdėdamas automobilyje girdėjo, kaip G. ant jo šaukė. Po važiavimo jis priėjo prie G. ir atsiprašė, paspaudė jam ranką, susitaikė. Įsitikino, kad G. buvo teisus dėl diržų, o jis buvo neteisus. Su G. konfliktas buvo „išsemtas“. Po konflikto daugiau D. nevažiavo. G. pasakė, kad daugiau neleis važiuoti. Nežino, kodėl nedavė važiuoti. Varžybų metu nematė konflikto tarp sūnaus ir G.. Nežino apie jokius V. sužalojimus. D. jam nesakė, kad spyrė. Sūnus jam sakė, kad nemušė G..
Liudytoja N. K. parodė, kad šioje byloje buvo parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiuoju G. V.. Nukentėjusysis G. V. jai rodė vietas, o ji fiksavo su savo asmeniniu telefonu. Nukentėjusysis G. V. jai nurodė vietą, kur kaltinamasis D. V. sudavė smūgius. Nuotrauka, kurioje nukentėjusiajam G. V. buvo suduoti smūgiai, neišėjo, todėl smūgių vieta buvo nurodyta rodykle (1 t., b.l. 31).
Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. V. akistatos su D. V. metu patvirtino savo duotus parodymus apie tai, jog D. V. koja sudavė du smūgius nukentėjusiajam į dešinės kojos kelį. D. V. akistatos metu nurodė, jog nukentėjusiajam nespyrė (1 t., b. l. 36-40).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. V. pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog G. V. 2018-05-31 16.31 val. atvyko į VšĮ Panevėžio miesto polikliniką, kur jam buvo diagnozuotas dešinio blauzdikaulio lateralinio krumplio intratrabekulinis lūžis. Anamnezė: trauma 2018-05-28 apie 18.30 val. buvo sumuštas pažįstamo, skundžiasi dešinio kelio skausmu. Rekomendacijos: naudoti NVNU esant skausmui; dešinio kelio imobilizacija KA3-4 ortopediniu įtvaru 8 savaites; ant dešinės kojos neminti 6-8 savaites; vaikščioti su ramentais; traumatologo konsultacija po 8 savaičių poliklinikoje; vartoti kraują skystinančius vaistus MMMH arba Aspirin 100 mg po 1 tab. x 1 kartą per dieną, 5-6 savaites. Gydantis gydytojas (ortopedas traumatologas) R. M. (1 t.,b. l. 41-43).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog apžiūros metu G. V. nustatytas dešinio blauzdikaulio lateralinio krumplio intratrabekulinis lūžis, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje, iki patekimo į ligoninę, t. y. iki 2018-05-31 16.31 val. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. G. V. padarytas dešinio blauzdikaulio lateralinio krumplio intratrabekulinis lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 48-49).
Specialistė J. Ž. paaiškino, kad šioje byloje teikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią tvirtina. Specialisto išvada buvo surašyta pagal pateiktus medicininius dokumentus, nukentėjusiojo G. V. ji neapžiūrinėjo. Surašant specialisto išvadą atsižvelgė į įvykio aplinkybes ir rėmiausi visais medicininiais dokumentais. Išvadoje nustatė, kad nukentėjusiajam G. V. tikrai buvo padarytas vienas trauminis smūgis. Tačiau neatmetė galimybės, kad galėjo du kartus trenkti į tą pačią vietą. Po kaulo lūžio visada lieka reiškiamieji padariniai. Kojos maudimas gali būti kaulo lūžio pasekmė. Jaunas žmogus, po traumos visiško sugijimo gali pilnavertiškai užsiimti bet kokia veikla su bet kokiu krūviu. Dažniausiai jaunam žmogui lūžiai sugyja, bet gali jausti diskomfortą į oro sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Kaip matyti, kaltinamasis D. V. pripažįsta kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje tarp jo ir G. V. kilus žodiniam konfliktui, tačiau neigia jo metu vartojęs pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą. Kaltinamojo teigimu, jam nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis G. V. jau skundėsi kojos skausmu ir šlubavo, jie abu tik žodžiu pasiginčijo, po ko taikiai išsiskyrė ir jis išvažiavo, jokių kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų jis G. V. atžvilgiu neatliko. Tačiau teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo D. V. parodymai, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertintini kritiškai, kaip pasirinkta jo gynybos pozicija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, kurie priešingai – ją paneigia.
Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sumušė D. V., kuris savo smurtiniais veiksmais – tyčia koja suduodamas du smūgius G. V. į dešinės kojos kelio išorinės pusės šoną – padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias nukentėjusiojo nurodytas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Sutinkamai su nukentėjusiojo G. V. parodymais, jis iki kaltinime nurodyto įvykio buvo sveikas, kojos skausmais nesiskundė, nešlubavo. Šie jo parodymai atitinka ir liudytojų T. K. ir M. V. parodymus. Nors abu minėti liudytojai yra nukentėjusiojo draugai, teismas, pastarųjų parodymus vertindamas visų įrodymų visumos kontekste, neturi pagrindo jais netikėti. Liudytoja M. V. parodė pažįstanti kaltinamąjį ir su juo taip pat esanti draugiškuose santykiuose, motyvų apkalbėti jai D. V. turėjimo teismas nenustatė, tokių motyvų nenurodė ir pats kaltinamasis. O vien T. K. buvimas nukentėjusiojo draugu, įvertinus tai, kad šis liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, be to, jo parodymai neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams, teismui nesudaro pagrindo juos vertinti kritiškai.
Bylos duomenys liudija, kad įvykio metu kaltinime nurodytame garaže be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo ir T. K.. Kaltinamasis D. V. pripažino, kad jam įvykio dieną atvykus pas nukentėjusįjį, be pastarojo ten dar buvo vienas asmuo. Taip pat nėra ginčo, kad kaltinamajam atvykus į garažą, nukentėjusysis G. V. ir kaltinamasis D. V. iš garažo buvo išėję pakalbėti į kiemą, netoli garažų vartų, o tas kitas asmuo – T. K. tuo tarpu liko garaže prie remontuojamo automobilio. Pagal nukentėjusiojo parodymus, jam kieme neilgai pakalbėjus su D. V., jis grįžinėjo į garažą, kai einant tarp vartų, tarpdury jis pajuto smūgį į kelio šoną iš kojos bei skausmą, sukosi į D. pusę ir pajuto antrą smūgį į dešinę koją panašioje vietoje, po kurio nuo skausmo suklupo ir atsisėdo ant betonuotų grindų 1 m nuo durų. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, apie ką teisme paliudijo ir šį procesinį veiksmą atlikusi, jį užfiksavusi teisme liudytoja apklausta tyrėja N. K.. Tokius nukentėjusiojo G. V. parodymus iš dalies patvirtino ir įvykio vietoje buvęs T. K.. Nors pastarasis liudytojas ir nematė paties smūgių sudavimo fakto, nes buvo garaže už automobilio pakeltu variklio dangčiu, jis parodė, kad G. V. išėjus į kiemą su kaltinamuoju, neužilgo išgirdo garsą panašų į smūgį, po ko pakėlęs galvą pamatė tik stovintį kaltinamąjį, G. nesimatė, todėl užėjo iš už automobilio ir pamatė, kad G. sėdi ant žemės susiėmęs už dešinės kojos, o kaltinamasis stovėjo prie pat G.. Tada jis-T. K. pradėjo eiti link G. ir kaltinamasis šiek tiek atsitraukė nuo nukentėjusiojo. Priėjęs paklausė G., kas atsitiko. Šis pasakė, kad kaltinamasis jam du kartus spyrė į koją. Sutinkamai su liudytojo T. K. parodymais, būtent po šio įvykio nukentėjusysis G. V. pradėjo skųstis kojos skausmu, negalėjo paeiti, vėliau teko pastarąjį parvežti namo. Šios nukentėjusiojo G. V. ir liudytojo T. K. nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiojo kojos sužalojimo laiką ir aplinkybes iš esmės neprieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai bei G. V. medicininiams dokumentams.
Byloje esantys medicininiai duomenys liudija, kas atitinka ir nukentėjusiojo G. V. bei liudytojos M. V. parodymus, kad kitą dieną po įvykio nukentėjusysis dėl kojos kreipėsi į medicinos įstaigą. Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad joje yra žymos apie kelio sumušimą, atsitrenkimą į kitus objektus ar smūgį jais, įvykio vieta nepatikslinta (t. 1, 63 b.l.). Vėlesniuose dokumentuose (t. 1, b.l. 10-11, 48-49, 65) yra žymos apie kito asmens poveikį nukentėjusiojo kojai (sužalojimą, spyrį ir kt.). Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad ligoninėje nieko nesakė, nes manė, jog jei nieko rimto, o jis bus pasakęs, kad jį sužalojo, atvažiuos policija veltui. Jis nesakė, kad atsitrenkimas į objektus, pasakė – buityje, nes tuo metu dirbo. Teismas sprendžia, kad pirminiame nukentėjusiojo kreipimęsi į gydymo įstaigą nurodytas kreipimosi priežastis įvertinus nukentėjusiojo logiško paaiškinimo kontekste bei visų byloje esančių įrodymų visumoje, nėra pagrindo G. V. parodymus dėl sužalojimo aplinkybių laikyti nepatikimais ir jais abejoti.
Specialisto išvada patvirtina, kad G. V. nustatytas dešinio blauzdikaulio lateralinio krumplio intratrabekulinis lūžis, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje, iki patekimo į ligoninę, t. y. iki 2018-05-31 16.31 val. Išvadoje taipogi nurodyta, kad pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs (t. 1, b. l. 48-49). Specialistė teisme duodama paaiškinimus patvirtino minėtą išvadą bei pabrėžė, kad išvadoje ji nustatė, kad nukentėjusiajam G. V. tikrai buvo padarytas vienas trauminis smūgis, tačiau neatmetė galimybės, kad galėjo būti trenkiama du kartus į tą pačią vietą. Taigi specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai atitinka nukentėjusiojo G. V. parodymus bei juos patvirtina. Netikėti kompetentingo specialisto pateikta išvada ir paaiškinimais teisme, teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas teisme.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, byloje nesant jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam koja buvo sužalota ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, teismui nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiojo nurodytų jo kojos sužalojimo aplinkybių.
Teismas pastebi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl prieš jį kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs. To nepaneigia tai, kad pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad smūgius D. V. jam sudavė garaže (pagal kaltinimą – tie įėjimu į garažą), nes bylos duomenys liudija įvykį buvus garažo vartų tarpduryje, po ko nukentėjusysis suklupęs atsisėdo garažo viduje ant grindų. Taip pat kaip patikimi vertintini ir liudytojo T. K. parodymai. Kaip minėta, jų parodymai esminėse detalėse atitinka ir kitus aukščiau nurodytus byloje esančius įrodymus bei jiems neprieštarauja. Teismo vertinimu, išvados dėl pastarųjų asmenų parodymų patikimumo nepaneigia jų parodymų neatitikimai tam tikrose neesminėse detalėse dėl T. K. nematymo tam tikrų nukentėjusiojo G. V. nurodytų D. V. veiksmų (pavyzdžiui, aliuminės liniuotės paėmimo). Teismas pastebi, kad įtemptoje situacijoje asmenys dėmesį sukoncentruoja į skirtingas aplink vykstančių įvykių detales ir atsižvelgiant į jų reikšmingumą/nereikšmingumą, jų vertinimu, jas užfiksuoja. Tą patvirtina ir T. K. nurodyta aplinkybė, kad jis nepamena, ar D. V. buvo paėmęs liniuotę ar dar ką nors.
Tuo tarpu kaltinamojo D. V. parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys, o jo parodymų prieštaringumas kitiems byloje esantiems įrodymams tik patvirtina D. V. parodymų nepatikimumą. Pastebėtina, kad D. V. neigia prieš įvykį vykusiose automobilių lenktynėse, kuriose dalyvavo jis ir G. V., per trečiąjį asmenį – K. B. – išsakęs grasinimus fiziniu smurtu G. V. atžvilgiu. Tuo tarpu liudytojas K. B. parodė, kad tarp D. V. ir G. V. varžybų metu buvo įtampa, o D. V. jam pasakęs, kad „perduok V. ar perspėk V., kad gaus į dantis ar į galvą, jeigu daug rėkaus“. Šis liudytojas pažymėjo, kad D. V. tą dieną matė pirmą kartą, su juo santykiai draugiški, jie nesusipykę. Kad santykiai su K. B. nėra draugiški, nenurodė ir kaltinamasis. Motyvų, kodėl K. B. turėtų apkalbėti pirmą kartą matomą D. V., kaltinamasis nenurodė, o teismas jų nenustatė. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytoju K. B.. Tai, kad K. B. perdavė G. V. D. V. aukščiau nurodyto grasinančio turinio žodžius, patvirtino ir liudytoja M. V., kuri tuo metu buvo šalia nukentėjusiojo ir tai girdėjo. Teismo manymu, tai, kad kaltinamasis D. V. neigia K. B. nurodytas aplinkybes, prisideda prie kaltinamojo parodymų vertinimo nepatikimais, o K. B. D. V. išsakytų G. V. adresuotų žodžių turinys atskleidžia kaltinamojo neigiamą poziciją nukentėjusiojo atžvilgiu.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis D. V. 2018-05-28 apie 18.30 val. kaltinime nurodytoje vietoje tyčia koja sudavė du smūgius G. V. į dešinės kojos kelio išorinės pusės šoną, tuo padarydamas G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nėra abejonių, kad D. V. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, ką, kaip minėta, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, liudytojų parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Bausmės skyrimas, civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. V. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra gana jauno amžiaus, nevedęs, dirba, neteistas, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo administracine tvarka baustas ir turėjo galiojančių nuobaudų, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui, ir nustatant BK 48 str. 6 d. 2, 3 ir 5 p. numatytus įpareigojimus.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje 117,39 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už G. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 57-66). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje nustatytas nukentėjusiajam G. V. sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – D. V., gydymo paslaugos G. V. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Taigi už šią žalą atsakingas kaltinamasis D. V., todėl civilinio ieškovo patirta žala iš jo priteistina.
Byloje civilinį ieškinį bendrai 5995,42 eurų sumai yra pareiškęs nukentėjusysis G. V. (1 t., b.l. 165-181). Civiliniu ieškiniu jis prašo priteisti jam iš D. V.: 1445,42 eurų turtinei, 4000 eurų – neturtinei žalai atlyginti, 550 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti. Priteistą turtinę ir neturtinę žalą prašo įpareigoti sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusysis nurodė, kad ieškinį dėl padarytos turtinės žalos sudaro: išlaidos medikamentams – 50 Eur, negautos pajamos jo nedarbingumo laikotarpiu – 969,13 Eur, sporto klubo nelankymas laikotarpyje nuo 2018-05-28 iki 2018-12-31 – 210 Eur, vykimo į policiją ir gydymo įstaigas transporto išlaidos – 216,29 Eur.
Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusysis pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas išlaidas, tačiau teismas pastebi, kad išlaidas medikamentams patvirtinantis dokumentas yra tik vienas – kasos pajamų orderis 35 eurų sumai. Nors iš pastarojo dokumento nematyti, kokia prekė G. V. buvo įsigyta, atsižvelgus į pardavėjo – UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdį (ortopedijos priemonių gamyba ir prekyba; viešai prieinama informacija iš internetinės svetainės: (duomenys neskelbtini)), kasos pajamų išrašymo datą – 2018-06-01, įvertinus ir kaltinime nurodytą sužalojimo datą, pobūdį, pasekmes, teismui pagrįstų abejonių dėl šios prekės įsigijimo sąsajos su kaltinamajam inkriminuotu nusikaltimu, jo padariniais bei atitinkamai dėl pastarojo civilinio ieškinio reikalavimo nekyla. Jokių kitų, nukentėjusiojo patirtas išlaidas medikamentams patvirtinančių objektyvių duomenų teismui nėra pateikta. Nors teismui yra pateiktas ranka nukentėjusiojo pasirašytas raštas dėl bendrai įvertintų 15 eurų sumoje pirktų kraują skystinančių vaistų, tepalo sumušimams gydyti, nenurodant nei jų pavadinimų, nepridedant ir pirkimo kvitų už juos, duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad šie medikamentai nukentėjusiojo buvo pirkti, byloje nėra. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkinamas.
Taipogi siekiant pagrįsti vykimo į policiją ir gydymo įstaigas transporto išlaidas teismui pateikti kuro įsigijimo kvitai (1 t., 173-174 b.l.). Civiliniame ieškinyje pažymima, kad nukentėjusiajam po įvykio dėl sveikatos sutrikdymo teko vykti į gydymo įstaigas, tame tarpe ir tyrimams į (duomenys neskelbtini). Išanalizavęs pateiktus kuro įsigijimo kvitus, teismas negali nepastebėti, kad pagal pateiktus kvitus kuras piltas 2018-07-05, 2018-07-27, 2018-07-28, 2018-08-05, 2018-10-09, 2018-10-16. Šios datos neatitinka nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo vykimais į įvairias įstaigas. Nepaisant to, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl transporto išlaidų atlyginimo yra iš dalies pagrįstas.
Sutinkamai su bylos duomenimis, nukentėjusysis lankėsi policijoje – sutinkamai su byloje esančiais duomenimis, tai buvo 2018-06-07, 2018-08-07, 2018-08-29. Bylos duomenys taip pat liudija, kad nukentėjusysis 2018 m. gegužės 29-31 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikoje, ligoninėje. Taipogi byloje esanti (duomenys neskelbtini) medicinos universiteto klinikų pažyma (1 t., 9 b.l.) patvirtina, kad G. V. 2018-05-29 dėl sužalotos kojos važiavo į (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigą. Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad tęsdamas kojos gydymą, nukentėjusysis dar lankėsi pas gydytojus ir vėliau, tačiau duomenų, patvirtinančių pakartotinį jo važiavimą būtent į (duomenys neskelbtini) gydymosi įstaigas dėl 2018-05-28 sužalotos kojos, byloje nėra. Pastarosios aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo G. V. išlaidų turėjimą dėl važiavimo, sąlygoto neteisėtų D. V. smurtinių veiksmų, į gydymosi įstaigas (duomenys neskelbtini), vieną kartą (duomenys neskelbtini), į policijos įstaigą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad pats nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame mieste jo lankytos minėtos įstaigos nėra labai nutolusios nuo jo gyvenamosios vietos, be to, bylos duomenys patvirtina tik vieną kartą jo lankymąsi dėl sužalotos kojos (duomenys neskelbtini), įvertinus ir su lankymųsi minėtose įstaigose laiku nesusietas kuro įsigijimo kvitų datas, teismas mano, kad prašoma priteisti 216,29 eurų suma transporto išlaidoms atlyginti šiuo atveju yra nepagrįsta bei aiškiai per didelė, todėl ji mažinama iki 70 eurų, kuri teismo manymu, yra protinga ir reali.
Nukentėjusysis kaip turtinės žalos dalį prašo iš kaltinamojo priteisti 210 Eur už sporto klubo nelankymą laikotarpyje nuo 2018-05-28 iki 2018-12-31. Teismas sprendžia, kad prašymas šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas, todėl netenkinamas. Teismui nukentėjusiojo pateikta pažyma apie G. V. narystę sporto klube ir nesilankymą jame nuo 2018-05-02 iki 2019-01-02 (1 t., b.l. 170) nepatvirtina nei G. V. narystės minėtame klube kainos, nei jos sumokėjimo fakto, nei jo paties kreipimosi dėl sumokėtos sumos grąžinimo, jei ji iš tiesų buvo sumokėta, nei sporto klubo atsisakymo tai padaryti. Be to, minėta pažyma taipogi neleidžia neabejotinai teigti, kad sporto klubo nelankymas, kuris, beje prasidėjo jau prieš įvykį, sąlygotas būtent prieš jį atliktų D. V. smurtinių veiksmų ir tik jų. Todėl nukentėjusiojo prašoma 210 Eur suma už sporto klubo nelankymą iš kaltinamojo nepriteistina.
Vienas turtinių nukentėjusiojo reikalavimų yra dėl nedarbingumo negautos pajamos. Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusysis yra dirbantis ir pagal teismui pateiktus Sodros duomenis – po kaltinime nurodyto įvykio jis iki 2018-07-13 buvo nedarbingas ir gavo ligos pašalpą (1 t., b.l. 175-176). Darbdavio pažymoje nurodyta, kad G. V. ligos laikotarpiu nuo 2018-05-30 iki 2018-07-13 būtų gavęs 582,03 Eur atlyginimo ir 812 Eur dienpinigių (1 t., b.l. 181). Iš Sodros pažymos matyti, kad G. V. minėtuoju nedarbingumo laikotarpiu gavo 424,90 Eur (297,43+127,47). Nukentėjusiojo pateikta jo darbo sutarties kopija rodo, kad G. V. darbo užmokestis per mėnesį yra 471 Eur, kas atsispindi ir Sodros pažymoje. Teismas negali nepastebėti, kad nei darbo sutartyje ir Sodros pažymoje dienpinigių gavimas neatsispindi. Nukentėjusysis tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Duodamas parodymus G. V. pabrėžė, kad dienpinigiai buvo mokami už komandiruotes į užsienį, kurios iš anksto nebuvo numatytos ir jis iš anksto iki nedarbingumo laikotarpio nežinojo ir nebuvo nuplanavęs vykti komandiruotę. G. V. teigimu, nuo 2018 m. sausio iki įvykio komandiruotėje jis buvo gal 4 kartus maždaug po savaitę, už dieną komandiruotėje mokama apie 50 eurų. Vasarą jis važiuoja mažiau, jis pats pasirenka, ar jam važiuoti į komandiruotes, kai reikia daugiau pinigų – važiuoja, kai nereikia – nevažiuoja. Teismo vertinimu, tokie nukentėjusiojo neapibrėžti, objektyviais duomenimis nepagrįsti parodymai apie dienpinigių netekimą už komandiruotes, važiavimo į kurias aplinkybės kelia abejonių dėl jų realumo, ką sustiprina ir nukentėjusiojo teiginiai apie paties galimybę jam rinktis dėl važiavimo į jas bei retesnį jo važiavimą vasaros metu, kai nedarbingumo laikotarpis ir yra būtent vasarą. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes byloje esančių duomenų apimtyje, teismas sprendžia, kad dienpinigių, kaip negautų pajamų dalies, reikalavimas už nukentėjusiojo nedarbingumo metu tik galimai galėjusias vykti jo komandiruotes, nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl negautų pajamų atlyginimo tenkinamas tik dalyje, priteisiant nukentėjusiajam tik darbo užmokesčio skirtumą – 157,13 Eur (582,03 Eur - 424,90 Eur).
Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 262,13 Eur (35 Eur už medikamentus, 70 Eur už transporto išlaidas, 157,13 Eur už negautas pajamas), kitoje dalyje atmetant.
Dėl neturtinės žalos padarymo nukentėjusysis parodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis G. V. dėl kaltinamojo D. V. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamojo D. V. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą (D. V. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis). Įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir į byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo dalyvavimą automobilių lenktynėse jau 2018 m. liepos 19-21 dienomis, leidžiančius manyti apie sveikatos būklės pagerėjimą ir atskleidžiančius padarinių trukmę, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt.), teismas mano, kad prašoma priteisti 4000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistina 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusysis prašo priteisti jam 550 Eur už jį atstovavusio gynėjo paslaugas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, taip pat gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti. Įvertinus tai, kad pagal susitarimą nukentėjusįjį advokatas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, byla išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, atstovas parengė civilinį ieškinį, bei atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (jis yra dirbantis, jo pajamos pastovios, išlaikytinių neturi, jam reikės atlyginti civilinį ieškinį), nukentėjusiojo atstovui sumokėta ir jo prašoma atlyginti suma nėra aiškiai ar nepagrįstai per didelė, todėl ji iš kaltinamojo išieškoma.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo D. V. valstybės naudai išieškotinos 19 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais,
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. V. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 117,39 eurų turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo D. V. 262,13 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. V. proceso išlaidas: nukentėjusiajam G. V. – 550 Eur už atstovo paslaugas; valstybei – 19 Eur pašto išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.