- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- 2YT-3415-374/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02717-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
Įžanginė dalis
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja S. D. teismo prašo paveldėjimo teisės liudijimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. B., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2016-04-18, priėmė A. B., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2002-02-23, palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriam iš esmės neprieštarauja ir prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 38-39).
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvai A. B. mirė 1991-04-27, motina A. B. mirė 2002-02-23, paskutinė gyvenamoji vieta Geležinių k., Liudvinavo sen., Marijampolės r. sav. (b.l. 9, 10). Pareiškėjos motina A. B. po sutuoktinio A. B. mirties palikimą priėmė, t.y. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). (b.l. 24, 16-23, 25-28). Po motinos mirties jai priklausančioje sodyboje apsigyveno pareiškėjos brolis A. B. ir ten gyveno iki savo mirties – 2016-04-18 (b.l. 14). Dar gyvam esant pareiškėjos broliui A. B. po tėvų mirties likusį nekilnojamąjį turtą – sodybą ir žemės sklypą, kartu prižiūrėjo ir pareiškėja S. D., kuri po brolio mirties viena iki šiol prižiūri namus, tvarko kiemą, rūpinasi žemės sklypu, moka mokesčius. Daugiau paveldėtojų nėra. Po A. B. mirties į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 29-30).
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010).
Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku, o šiuo atveju įvertinus, kad A. B. ir S. D. po motinos mirties rūpinosi turto išlaikymu, tvarkymu, jie išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą faktiškai pradedant turtą valdyti. Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja ir jos brolis A. B. per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjos A. B. palikimą priėmė pradėdami turtą faktiškai valdyti kaip savo turtą. Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino G. D., R. D.. Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias taip pat patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai; asmens dokumentai (b.l. 7-8, 11-13, 15), mirties liudijimai (b.l. 9, 1015), notaro pažyma (b.l. 29,30), nekilnojamojo turto dokumentai (b.l. 16-23, 25). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Nustatyta, kad pareiškėja ir jos broils A. B. po motinos A. B. mirties faktiškai palikimą priėmė, pradėdami jį valdyti, naudoti ir prižiūrėti – rūpinosi visu turtu kaip savo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, teismo pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. B., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2016-04-18, priėmė A. B., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2002-02-23, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.