- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1451-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15261-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį bei atsakovo M. M. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, prašė nustatyti dukros D. M. gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, padalinti santuokos metu įgytą turtą. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė teismo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir prievolę. Atsakovas teismui pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę bei priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą dukrai, mokant kas mėnesį po 500 Lt iki sprendimo byloje priėmimo. Atsakovas nurodė, kad nuo 2013 m. vasario mėnesio dukra gyvena su juo. Nuo to momento jis visiškai išlaiko dukrą, jos motina M. M. su vaiku nebendrauja, jokio išlaikymo dukrai neteikia. Todėl prašo teismo priteisti laikiną išlaikymą dukrai, kadangi abu tėvai turi pareigą prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-17 nutartimi (b.l. 39-40) atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš ieškovės M. M. dukros D. M. išlaikymui laikiną išlaikymą, mokamą po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos atsakovo M. M. naudai. Nurodė, kad atsižvelgus į byloje esančias aplinkybes ir įrodymus, kad dukra gyvena su tėvu nuo 2013 vasario, dukra su motina nebendrauja, motina visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę teikti laikiną išlaikymą vaikui grįstas siekiu visais įmanomais būdais užtikrinti nepilnamečio vaiko turtinius ir neturtinius interesus. Nurodė, kad atsižvelgiant į būtinus vaiko poreikius, bei į tai, kad minimalus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 1000 Lt, teismas priteisė laikiną išlaikymą atsakovo M. M. naudai nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymui, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2013-06-17 iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Šalies argumentai
Ieškovė M. M. atskiruoju skundu (b.l. 1) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad vaikas atsirado pas atsakovą dėl teisėjos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl neketina susitaikyti su tuo, jog pagal jos reikalavimo prigimtį ne ji, o atsakovas turėjo mokėti išlaikymą vaikui. Nurodo, kad atsakovui negalima atiduoti gyventi vaiką, kadangi jis kenčia nuo psichinių sutrikimų, yra agresyvus melagis bei priklausomas nuo alkoholio žmogus. Nurodo, kad jos dukros faktinis atidavimas gyventi atsakovui yra mirtingai pavojingas jos dukrai Dianai. Nurodo, kad prieštarauja dėl pavėluotų ir neteisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kadangi šis klausimas turėjo būti sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka pagal CPK principus.
Atsiliepimas
Atsakovas M. M. atsiliepimu (b.l. 42) į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skunde nėra argumentų ir pagrindų dėl ko turėtų būti panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad nuo 2013 vasario dukra gyvena su juo, jis vienintelis išlaiko nepilnametę dukrą, nes jos motina M. M. su vaiku nebendrauja, jokio išlaikymo vaikui neteikia, nors privalo tai daryti. Taip pat nurodo, kad ieškovės teiginiai, kad atsakovas M. M. kenčia nuo psichinių sutrikimų, yra agresyvus ir melagis, bei priklausomas nuo alkoholio žmogus, yra nepagrįsti. Byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog šalių nepilnametis vaikas turi kokių nors specialių poreikių ar, kad jo poreikių tenkinimui yra reikalingas didesnis nei vienos minimalios mėnesio algos dydžio laikinas išlaikymas. Taip pat pažymėtina, kad vaikas nuo 2013 vasario gyvena su tėvu, kuris teikia visą reikalingą vaikui išlaikymą, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė – vaiko motina, teikė kokį nors išlaikymą nuo 2013 m. vasario. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės M. M. priteisė pusės vienos minimalios mėnesio algos dydžio laikiną išlaikymą šalių vaikui, t. y. po 500 Lt, mokant per mėnesį periodinėmis išmokomis.
Ieškovės argumentai, kad atsakovas kenčia nuo psichinių sutrikimų, yra agresyvus melagis bei priklausomas nuo alkoholio žmogus, kad nori nusižudyti yra niekuo nepagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nei teisiškai nei faktiškai nepagrįsti, todėl nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.