Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valerijaus Lauš,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-28 nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (2023-08-19 epizodas) ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2023-12-03 epizodas) ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. K. paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš D. K. nukentėjusiojo A. Š. naudai priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimui.

S. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. K. pripažintas kaltu dėl to, kad jis, kartu su S. V., veikdami bendrai 2023-08-19, apie 13.00 val. gatvėje prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjo prie M. Š., kuris rankoje laikė kolonėlę ,,JBL Bombox 2 Bluetooth, IPX7“ priklausančią L. J. ir S. V. apglėbė M. Š. iš nugaros rankomis per pečius ir laikė pastarojo rankas, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, o D. K. sugriebęs kolonėlę pradėjo ją plėšti iš M. Š. rankų. Tęsiant nusikalstamus veiksmus S. V. sudavė vieną smūgį M. Š. į pilvą. Pribėgęs A. B. bandė iš D. K. atsiimti kolonėlę. Įvykus susistumdymui, D. K. iš M. Š. rankų pagrobė kolonėlę ,,JBL Bombox 2 Bluetooth, IPX7“, 379,99 Eur vertės ir su S. V. pasišalino. Tokiu būdu D. K. ir S. V., bendrais veiksmais, plėšimo būdu pagrobė L. J. priklausantį 379,99 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais D. K. ir S. V. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat D. K. pripažintas kaltu dėl to, kad 2023-12-03, apie 17.40 val. būdamas prekybos centre „CUP“ adresu Upės g. 9, Vilniuje, priėjo prie G. Š. ir pagrasinęs jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą – jį sumušti, pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną bei įvesti telefono atrakinimo kodą. G. Š. atidarius telefono atrakinimo kodą, D. K. pagrobė G. Š. tėčiui – A. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A51“, 200 eurų vertės. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-28 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

3.1. Nuteistojo vertinimu, paskirta bausmė yra per griežta. Mano, jog jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis nebuvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, yra jauno amžiaus ir nesupranta savo veiksmų, be to pripažino padaręs nusikaltimus ir davė parodymus.

3.2. Pažymi, kad jo bendrininkas nuo bausmės buvo atleistas, kadangi atlygino padarytą žalą ir atsiprašė nukentėjusiojo. Nuteistasis nurodo, kad išėjęs į laisvę taip pat atsiprašys nukentėjusiojo ir atlygins jam padarytą žalą.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo D. K. kaltė, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei priteistos žalos dydis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis ir galutine bausme, mano, kad ji yra per griežta ir paskirta netinkamai įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, todėl prašo paskirti švelnesnę bausmę.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam D. K. paskyrė teisingas, jo padarytas nusikalstamas veikas atitinkančias bausmes, todėl laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam D. K. nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių paskyrimo, bei tai, kad apelianto vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, laikytina subjektyviu D. K. situacijos vertinimu, kuris nesant objektyvių duomenų apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar BPK normų pažeidimą negali būti laikomas pagrindu keisti priimtą nuosprendį.

8. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog asmuo už svetimo turto pagrobimą, panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo D. K. atžvilgiu skirtinas bausmes atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryti du apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tyčiniai nusikaltimai), taip pat įvertino jo atžvilgiu nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas) ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir vieną jų (2023-08-19 epizodas) padarė veikdamas bendrininkų grupėje). Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo D. K. asmenybę (nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, nors yra jauno amžiaus, tačiau jau buvo teistas keturis kartus, taip pat turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad D. K. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, dėl ko jo asmenybę vertino kaip pavojingą ir padarė išvadą, kad bausmės paskirtis D. K. atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus jam įstatymo sankcijoje numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. nesutinka su tokiomis jo atžvilgiu paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos, tačiau teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą tokioms nuteistojo išvadomis nepritaria. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo D. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, įvertinus jas ankstesnių teistumų kontekste bei nuteistojo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks D. K. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas ir, atsižvelgiant į jo jauną amžių, jau susiformavęs. Nuteistasis, nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, savo elgesio nekeičia ir pakartotinai daro nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad nuteistojo D. K. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę ir paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, o skirti švelnesnes bausmes, įvertinus tai, kad jam tokios jau buvo paskirtos ankstesniais teismų sprendimais, tačiau jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga. Paskiriant kitokią nei laisvę ribojančią bausmę, ar nustatant mažesnį tokios bausmės rūšies dydį, teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi tokia sankcija būtų neproporcingai švelni.

13. Nuteistasis D. K. skunde nurodo, kad jis viso proceso metu pripažino kaltę ir davė parodymus, be to yra jauno amžiaus ir nesupranta savo veiksmų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistojo prisipažinimas ir parodymų davimas buvo apylinkės teismo įvertintas. Skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė, įvertinus ją kartu su kitais duomenimis (dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis) leido pirmosios instancijos teismui, nustatant bausmių dydžius ir taikant bausmės vidurkio taisyklę, parinkti bausmių dydžius, mažesnius nei sankcijoje (už kiekvieną iš nusikalstamų veikų) numatytų bausmių vidurkius. Pažymėtina ir tai, jog kaltės pripažinimas ir parodymų davimas taip pat sudarė pagrindą byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas, individualiai parinkęs bausmę už kiekvieną iš nusikalstamų veikų ir šias bausmes tarpusavyje subendrinęs, paskirtą galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Pakartotinai įvertinus šias skunde nurodomas aplinkybes ir jų pagrindu mažinant bausmių dydį, būtų ne tik joms suteikiama pernelyg didelė reikšmė, bet ir nukrypstama nuo baudžiamojo įstatymo nuostatų bei teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir jų pagrindu spręsti dėl mažesnio bausmės dydžio ar švelnesnės bausmės rūšies parinkimo.

14. Nuteistasis D. K. pasižymi neigiama charakteristika – yra keturis kartus teistas, taip pat ir už turtinius nusikaltimus, už kurių padarymą jam buvo skirtos švelnesnės bausmės, tačiau jos nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo. D. K., šioje byloje, per sąlyginai trumpą, keturių mėnesių laikotarpį, padarė du naujus nusikaltimus, jais sukėlė žalą kitų asmenų turtui, tą darė suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad švelnesnių priemonių taikymas tiek pačiam D. K., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl bausmės jam negali būti keičiamos/švelninamos. Nors nuteistasis kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę nurodo tai, kad jis, kaip ir jo bendrininkas, ateityje atsiprašys nukentėjusiojo ir atlygins jam padarytą žalą, vis tik šių aplinkybių buvimas aktualus svarstant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Šiuo gi atveju, sprendžiant paskirtų bausmių rūšis, dydžius ir galutinės subendrintos bausmės teisingumo bei proporcingumo klausimus, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei jo nusikalstamą elgesį, tokie skundo argumentai laikytini deklaratyviais teiginiais ir siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį. Pažymėtina, jog D. K., būdamas darbingas, neužsiėmė darbine veikla ir pinigines lėšas įgyti siekė nusikalstamu būdu, o ikiteisminio tyrimo metu ir byla nagrinėjant teisme nesiėmė jokių veiksmų keisti savo elgesį ir padėsiančių ateityje atlyginti padarytą žalą, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu ir pripažino jam pareikštą civilinį ieškinį. Gi priešingai, kaip argumentą, jo manymu leidžiantį paskirti švelnesnę bausmę, žalos atlyginimą ir pažadą atsiprašyti nukentėjusiojo nurodė tik apeliaciniame skunde, jau žinodamas, kokių teisinių pasekmių sulaukė jo vienos iš padarytų nusikalstamų veikų bendrininkas S. V.. Pažymėtina, jog, nuteistojo patirtų teisinių pasekmių lyginimas su S. V. teisinėmis pasekmėmis, ne tik nėra šios bylos dalykas, tačiau ir negali būti naudojamas kaip argumentas, švelnesnės bausmės paskyrimui, kadangi nuteistojo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. elgesys viso proceso metu skyrėsi.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu bausmė D. K. yra tinkamai individualizuota – teismas įvertino ne tik padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, atsakomybėn patraukto asmens nekritišką pažiūrį į atliktus veiksmus, atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančias aplinkybes, nuteistojo jauną amžių ir ankstesniais teismų sprendimais paskirtas švelnesnes bausmes, kurių atlikimas nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Priešingai nei nurodo nuteistasis, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, todėl šiuo atveju paskirta bausmė nėra laikytina per griežta ir ribojančia asmenį labiau nei tai yra būtina, jos trukmė nepažeidžia proporcingumo principo, o tai, kad jis yra jauno amžiaus nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių bausmė turėtų būti švelninama. Šiuo atveju paskirtos bausmės, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisingos, proporcingos padarytiems nusikaltimams ir pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje, tinkamai individualizuojant pridedamos bausmės dalį.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės D. K. skiriamoms bausmėms ir jų bendrinimui paskiriant galutinę bausmę baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.