Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ atstovui advokatui K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemo.lt“, ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

8. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose, tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytą pareigą, jam kyla civilinė atsakomybė. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos, nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 44 punktas).

9. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktas; 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022, 33 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę grindė tuo, kad atsakovas nevykdė įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos laiku inicijuoti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 12, 178 straipsniai), ieškovei šioje byloje teko pareiga įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. įstatyme vadovui nustatytų pareigų (imperatyvių) pažeidimą, žalos atsiradimo faktą bei dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų vadovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė visas būtinąsias sąlygas atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Tokia išvada daroma remiantis toliau išdėstytais motyvais, išsamiau aptariant kiekvieną iš civilinės atsakomybės pagrindų.

Dėl įstatyme numatytos imperatyvios pareigos inicijuoti nemokaus juridinio asmens nemokumo bylą pažeidimo

11. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

12. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens vadovo prievolė atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal nurodytą teisės normą, vadovui deliktinė civilinė atsakomybė taikoma ir už pareigos, nurodytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, neįvykdymą, taip pat už pareigos, įtvirtintos JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje, neįvykdymą laiku. Šios pareigos vadovui atsiranda, kai bendrovė tampa nemoki. Vadinasi, tam, kad būtų galima konstatuoti aptariamą bendrovės vadovo pareigų pažeidimą (jo veiksmų neteisėtumą), pirmiausiai turi būti nustatytas bendrovės tapimo nemokios momentas.

13. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą, juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

14. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 238 523 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 44 458 Eur, trumpalaikis turtas – 193 122 Eur, įsipareigojimų už 265 604 Eur, iš kurių po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 7 440 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 258 164 Eur, per nurodytus metus bendrovė turėjo 20 764 Eur grynojo pelno. 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 266 451 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 22 516 Eur, trumpalaikis turtas – 243 671 Eur, įsipareigojimų už 428 166 Eur, iš kurių po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 37 000 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 391 166 Eur, per nurodytus metus bendrovė turėjo 134 634 Eur nuostolių. 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 3 262 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – l 300 Eur, trumpalaikis turtas – l 962 Eur, įsipareigojimų už 230 842 Eur, iš kurių po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 53 840 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 177 002 Eur, per nurodytus metus bendrovė turėjo 65 865 Eur nuostolių.

15. Taigi bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad bendrovės turtas sudarė 238 523 Eur, bendrovės įsipareigojimai sudarė 265 604 Eur, skirtumas tarp turto ir įsipareigojimų buvo 27 081 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo turto vertę. Tokie duomenys atitinka balansinio nemokumo požymį, įtvirtintą JANĮ 2 straipsnio 7 punkte. Tai yra objektyvus ir formalus indikatorius, rodantis, kad bendrovės finansinė struktūra metų pabaigoje buvo neigiama ir bendrovės turimas turtas nebeatitiko jos prisiimtų įsipareigojimų apimties.

16. Kolegialiai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad situacija, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, reiškia, kad toks juridinis asmuo yra nepajėgus patenkinti kreditorių reikalavimų esamu turtu, net jeigu formaliai dar vykdo veiklą ar generuoja pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Todėl jau 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuotas balansinis kapitalo nepakankamumas vertintinas kaip faktinis nemokumo požymis.

17. Bendrovės nuosavo kapitalo deficitas rodo, kad bendrovė neturi pakankamo turto kreditorių reikalavimams padengti, negali veikti įprastomis rinkos sąlygomis be papildomo išorinio finansavimo, prarado finansinį stabilumą ir mokumą.

18. Pagal kasacinio teismo praktiką, nemokumo būsena konstatuojama ne tik tada, kai įmonė faktiškai nebevykdo veiklos, bet ir tuomet, kai jos finansinė struktūra liudija objektyvų ir tvarų atsiskaitymo pajėgumo praradimą, net jei laikino likvidumo dar yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Taigi kapitalo pakankamumo praradimas 2021 m. yra aiškus ženklas, kad bendrovės finansiniai sunkumai jau tuo metu buvo struktūriniai ir sisteminiai.

19. Vertinant vėlesnių metų finansinius rezultatus, akivaizdžiai matyti, kad 2021 m. įvykęs įsipareigojimų viršijimas turto atžvilgiu nebuvo laikinas svyravimas: 2022 m.: turto vertė – 266 451 Eur, įsipareigojimai – 428 166 Eur, nuostolis – 134 634 Eur. Įsipareigojimai viršijo turtą jau 161 715 Eur, tai yra beveik šešis kartus didesnis deficitas nei 2021 m. (27 081 Eur), 2023 m.: turto vertė – 3 262 Eur, įsipareigojimai – 230 842 Eur, nuostolis – 65 865 Eur, bendrovė faktiškai prarado visą turtą ir realią veiklą. Šie duomenys retrospektyviai įrodo, kad jau 2021 m. bendrovė neturėjo realių perspektyvų stabilizuoti finansinės padėties, o vėlesni metai tik patvirtino sisteminį mokumo praradimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nemokumo momentas gali būti nustatomas remiantis tiek to meto būkle, tiek retrospektyvia analize, atskleidžiančia, ar tuo metu buvo realu tikėtis veiklos atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Šiuo atveju 2022–2023 m. finansiniai rezultatai paneigia bet kokią 2021 m. bendrovės finansinio atsigavimo perspektyvą.

20. Kadangi 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, ir tai atitinka vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nustatytų alternatyvių nemokumo kriterijų, bendrovė jau tuo metu turėjo neigiamą nuosavą kapitalą, o tai sudarė pagrindą konstatuoti tvarų finansinės struktūros disbalansą, 2022–2023 m. finansiniai rezultatai patvirtina, kad 2021 m. pabaigoje bendrovės finansinė padėtis buvo ne laikina, bet struktūrinio nemokumo pradžia, kuri tik gilėjo, todėl darytina išvada, kad nemokumo momentas nustatytinas 2021 m. gruodžio 31 d. Tai yra pirmasis objektyviai užfiksuotas momentas, kai bendrovė atitiko JANI 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokumo būsenos apibrėžimą ir nebeturėjo realių galimybių atsiskaityti kreditoriams turimu turtu ar stabilizuoti finansinės padėties įprasta ūkine veikla.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes jis yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

22. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad būtų nepagrįsta bendrovės vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo sieti išimtinai tik su formaliu bendrovės nemokumo statuso konstatavimu. Sprendžiant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą ne mažiau reikšminga įvertinti vadovo protingas ir pagrįstas pastangas atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, kurios negali būti vertinamos kaip neteisėtos. Verslas dažnu atveju yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog bendrovė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip pareigos inicijuoti nemokumo procesą pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-472-934/2022).

23. JANĮ normose, priešingai nei iki jo galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nėra įtvirtintas konkretus terminas, per kurį, bendrovei tapus nemokia, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas JANĮ įtvirtino vertinamąją laiko sąvoką, nustatydamas, kad, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas pareigą inicijuoti nemokumo procesą privalo įvykdyti nedelsdamas. Tai lemia, kad kilus ginčui dėl to, ar šią pareigą juridinio asmens vadovas įvykdė tinkamai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar jis pakankamai operatyviai ir efektyviai reagavo į įmonės nemokumo problemas, įvertindamas konkrečioje byloje nustatytų su tuo susijusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-82-854/2025).

24. Be to, pastebėtina, kad JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose juridinio asmens vadovui nustatytos skirtingo pobūdžio pareigos, kurias jis nedelsdamas privalo vykdyti, paaiškėjus juridinio asmens nemokumo faktui. Nors įstatymas abi šias pareigas juridinio asmens vadovą įpareigoja vykdyti nedelsiant, teisės doktrinoje pažymima, kad sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas galima teigti, jog JANĮ 6 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos pareigos atliekamos kiekvienu atveju siekiant inicijuoti nemokumo procesą. Įmonės vadovų reagavimas į nemokumo problemas turėtų būti vykdomas etapais – pirmiau jas turi būti siekiama išspręsti įmonės viduje, o vėliau, naudojantis kitų asmenų pagalba, kreipiantis į teismą. Toks šios vadovo pareigos įgyvendinimas etapais būtų pagrįstas tiek teisiškai, tiek ir ekonomiškai (E. T. ir kt., „Nemokumo proceso inicijavimo veiksmingumo problemos“, Teisė 117 (2020): 47–63).

25. Sprendžiant, ar juridinio asmens vadovas tinkamai ir laiku įvykdė pareigą inicijuoti nemokumo procesą, būtina visapusiškai įvertinti visus jo veiksmus, atliktus nuo to momento, kai jis turėjo ir galėjo suprasti, kad juridinis asmuo tapo nemokus. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir teisės doktriną, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog BUAB „Internos projektai“ tapus nemokiai jis būtų ėmęsis protingų ir pakankamų veiksmų, kurie realiai galėjo padėti atkurti bendrovės mokumą ir pateisintų jo delsimą įgyvendinti įstatyme nustatytą imperatyvią pareigą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą.

26. Byloje nustatyta, kad BUAB „Internos projektai“ nemoki tapo vėliausiai 2021 m. gruodžio 31 d. Iš byloje esančio bendrovės 2021 metų balanso, kuriame užfiksuoti neigiami finansiniai rodikliai, matyti, kad šis balansas buvo sudarytas 2022 m. gegužės 5 d. ir patvirtintas atsakovo parašu. Tai reiškia, kad ne vėliau kaip šią dieną (2022 m. gegužės 5 d.) atsakovui buvo žinoma apie realią jo vadovaujamos bendrovės finansinę būklę ir faktinį jos nemokumą, dėl kurio jam atsirado pareiga inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas šios pareigos nevykdė, bankroto byla bendrovei buvo inicijuota tik 2024 m. birželio 11 d. bendrovės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva.

27. Darytina išvada, kad laikotarpiu nuo faktinio BUAB „Internos projektai“ nemokumo momento iki nemokumo proceso inicijavimo atsakovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad būtų atlikęs realius veiksmus, kuriais iš tikrųjų būtų siekęs atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti jos, kaip normaliai rinkoje veikiančio ūkio subjekto, funkcionavimą. Vertinant įmonės nemokumo momentą ir bendrovės bankroto bylos iškėlimo datą, darytina išvada, kad egzistuoja viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos nedelsiant inicijuoti nemokaus juridinio asmens nemokumo procesą pažeidimu (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas; CK 6.246 straipsnis).

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio nustatymo

28. CK 6.249 straipsnyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

30. Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 57 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žala laikytina ir po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pavyzdžiui, delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia kreditorių patirtą žalą tuo, kad, laiku neinicijavus bankroto proceso, įmonės finansiniai įsipareigojimai siekia 174 549,90 Eur. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 174 549,90 Eur žalai atlyginti, tai yra Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų suma.

32. Tačiau atsakovas teigia, kad šioje byloje žalą sudaro ne bankroto byloje patvirtinti kreditiniai reikalavimai, bet atsiradę nauji ar padidėję kreditorių reikalavimai po įmonės tapimo nemokia. Jei BUAB „Internos projektai“ 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tai žalą sudarytų po 2021 m. gruodžio 31 d. atsiradę nauji įsipareigojimai. Tačiau BUAB „Internos projektai“ įsipareigojimai 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 265 604 Eur, o 2023 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai sumažėjo iki 230 842 Eur, tuo tarpu bankroto byloje patvirtinti dar mažesni 174 549,90 Eur dydžio reikalavimai, todėl po BUAB „Internos projektai“ tapimo nemokia įsipareigojimai mažėjo, o ne didėjo. Tai leidžia daryti išvadą, kad žala nepadaryta, nes dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reikalavimai nepadidėjo.

33. Teismas tokius atsakovo teiginius, kad žala neatsirado, nes įsipareigojimai sumažėjo nuo 265 604 Eur (2021 m. gruodžio 31 d.) iki 230 842 Eur (2023 m. gruodžio 31 d.), ir bankroto byloje patvirtinta dar mažiau – 174 549,90 Eur, vertina kaip nepagrįstus.

34. Pažymėtina, kad žala nustatoma ne pagal tai, kiek įsipareigojimų liko bankroto byloje, bet pagal tai, kiek jų padidėjo ar nesumažėjo tuo laikotarpiu, kai vadovas privalėjo, bet nesikreipė į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo. Tai reiškia, kad net jei bendras įsipareigojimų dydis vėliau sumažėjo, vadovas vis tiek išlieka atsakingas už tai, kad laiku nesikreipė į teismą ir neužkirto kelio įsipareigojimų augimui ar jų likvidavimui. Žala yra vertinama priežastiniu ryšiu, o ne matematine likučio apskaita. Nereikia įrodyti, kad įsipareigojimai absoliučiai išaugo, užtenka įrodyti, kad įsipareigojimai nebūtų atsiradę ar nebūtų padidėję, jei vadovas būtų kreipęsis laiku, ir tie reikalavimai bankroto byloje liko nepadengti. Ieškovė prašo būtent bankroto byloje likusio nepadengto kreditinių reikalavimų dydžio – 174 549,90 Eur. Pareigos nevykdymo atveju vadovui atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė, jeigu dėl delsimo inicijuoti bankrotą padaroma žala kreditoriams. Vadovo atsakomybė gali apimti visą bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų sumą, jei nustatoma, kad ji būtų buvusi mažesnė arba visai neatsiradusi, jei vadovas būtų laiku inicijavęs bankroto procesą.

35. Taip pat svarbu pažymėti, kad žala gali būti laikoma tiek naujai po pareigos inicijuoti bankrotą atsiradę kreditorių reikalavimai, tiek iki pareigos atsiradimo susiformavusių reikalavimų padidėjimas, pavyzdžiui, delspinigių ir palūkanų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 p.). Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad žalos nėra, nes bendras įsipareigojimų dydis sumažėjo nuo 265 604 Eur iki 230 842 Eur. Aritmetinis įsipareigojimų sumažėjimas neturi esminės reikšmės vadovo atsakomybės vertinimui, nes jis neatsako už apskaitinius pokyčius, o atsako už tai, kad laiku nesikreipdamas į teismą sudarė sąlygas atsirasti ar išlikti nepadengtiems kreditorių reikalavimams, nagrinėjamu atveju žala suprantama kaip nepadengta kreditorių reikalavimų suma, egzistuojanti bankroto byloje, kuri sudaro 174 549,90 Eur. Ieškovas kartu su ieškiniu (priedas Nr. 9) pateikė šių kreditinių reikalavimų sąrašą, iš šio sąrašo anksčiausio kreditinio reikalavimo atsiradimo data yra 2022 m. spalio 7 d. UAB „Litimbera“ – 119,06 Eur, taigi jau po to, kai bendrovė tapo nemokia, o visi likę reikalavimai yra atsiradę dar vėliau: 2024 m. sausio 13 d. R. B. – 7 727,47 Eur, 2023 m. gruodžio 15 d. A. K. – 7 632,11 Eur, 2023 m. gruodžio 15 d. A. A. – 3 698,12 Eur, 2023 m. gegužės 8 d. O. D. – 556,33 Eur, 2024 m. spalio 21 d. AB „Lietuvos draudimas“ – 32 176,92 Eur, 2023 m. balandžio 4 d. UAB „Elbicas“ – 2 939,20 Eur, 2023 m. rugpjūčio 8 d. MB „Ekofinas“ – 4 860,92 Eur, 2023 m. rugpjūčio 14 d. MB „Ekofinas“ – 286,77 Eur, 2023 m. rugsėjo 18 d. MB „Ekofinas“ – 286,77 Eur, 2023 m. spalio 20 d. MB „Ekofinas“ – 286,77 Eur, 2023 m. lapkričio 13 d. MB „Ekofinas“ – 286,77 Eur, 2023 m. gruodžio 19 d. MB „Ekofinas“ – 286,77 Eur, 2024 m. sausio 11 d. MB „Ekofinas“ – 286,77 Eur, 2023 m. lapkričio 29 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 497,46 Eur, 2022 m. gruodžio 6 d. MB“ Geodezija LT“ – 133,10 Eur, 2024 m. vasario 8 d. G. O. – 16 798,75 Eur, 2023 m. balandžio 14 d. UAB „Pulkerija“ – 3 267,00 Eur, 2023 m. balandžio 17 d. Klaipėdos VSDFV – 213,01 Eur, 2023 m. kovo 20 d. UAB „Tigrida“ – 78,65 Eur, 2023 m. balandžio 13 d. UAB „Tigrida“ – 41,14 Eur, 2023 m. balandžio 24 d. UAB „Tigrida“ – 37,51 Eur, 2023 m. gegužės 3 d. UAB „Tigrida“ – 219,01 Eur, 2023 m. birželio 27 d. UAB „Tigrida“ – 242,00 Eur, 2023 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Tigrida“ – 70,18 Eur, 2023 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Tigrida“ – 55,66 Eur, 2023 m. rugsėjo 5 d. UAB „Tigrida“ – 77,44 Eur, 2023 m. rugsėjo 6 d. UAB „Tigrida“ – 157,30 Eur, 2023 m. rugsėjo 15 d. UAB „Tigrida“ – 110,11 Eur, 2023 m. rugsėjo 29 d. UAB „Tigrida“ – 80,34 Eur, 2023 m. spalio 4 d. UAB „Tigrida“ – 81,07 Eur, 2023 m. liepos mėn. VMI – 43 444,60 Eur, 2024 m. birželio 30 d. UAB „Tele2“ – 2 024,55 Eur, 2024 m. spalio 21 d. R. E. – 5 380,00 Eur, 2024 m. spalio 21 d. A. B. – 3 280,00 Eur, 2023 m. rugsėjo 28 d. S. S. – 200,00 Eur, 2024 m. spalio 14 d. Kauno VSDFV – 42 174,27 Eur. Jei bankroto procesas būtų inicijuotas laiku, dalis ar visi šie reikalavimai nebūtų atsiradę, nebūtų išaugę arba būtų buvę padengti iš tuo metu dar egzistavusio turto, kuris siekė 238 523 Eur, o ne 3 262 Eur, kaip 2023 m. pabaigoje. Todėl priežastinis ryšys tarp vadovo delsimo ir žalos dydžio yra akivaizdus – vadovas nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą, kai įmonė jau buvo nemoki, dėl to bendrovės turtas beveik išnyko (sumažėjo daugiau nei 73 kartus), o kreditorių reikalavimai liko nepadengti. Jei nemokumo procesas būtų inicijuotas laiku, tikėtina, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti žymiai didesne apimtimi, nes tuo metu buvo žymiai didesnis turto likutis ir nebuvo susikaupę vėlesni delspinigiai bei kiti papildomi finansiniai įsipareigojimai.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai, grindžiami nominaliu įsipareigojimų sumažėjimu, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo eliminuoti atsakovo atsakomybės. Vadovas atsako ne už tai, kad įsipareigojimai aritmetiškai padidėjo ar sumažėjo laikui bėgant, bet už tai, kad jo neteisėto delsimo laikotarpiu susidarė arba liko nepadengti kreditorių reikalavimai, kurie bankroto byloje siekia 174 549,90 Eur. Ši suma ir sudaro kreditorių patirtą žalą, kuri yra tiesioginis vadovo neteisėtų veiksmų padarinys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

41. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

42. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš atsakovo. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą (2025 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 25/03/14), šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija paminėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Internos projektai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 174 549,90 Eur (šimtą septyniasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 90 ct) žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (174 549,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.