Kauno apygardos teismo nutartis

2007-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-19-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-13
Bylos Nr.
2A-19-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidoniene (pirm.), Kestutis Dargužis, Ramunas Mitkus
Ieškovas
T. K., S. R.
Atsakovas
Vyriausiajam administraciniam teismui
Civiline byla Nr.2A-19-378/2007 m.
Pirmosios instancijos teismo teisejas Vytautas ZeliankaProcesinio dokumento kategorija 19.4., 20.2., 92(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes Gražinos Davidonienes,kolegijos teiseju Kestucio Dargužio ir Ramuno Mitkaus,sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoviu T. K. ir S. R. apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2003 m. balandžio men. 16 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškoviu ieškinys atsakovui Vyriausiajam administraciniam teismui bei treciajam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybei del neišmoketo atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Šalies argumentai

Ieškoves T. K. ir S. R. kreipesi i teisma su ieškiniu atsakovui Vyriausiajam administraciniam teismui ir treciajam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybei del atlyginimo skirtumo išieškojimo ir praše priteisti neišmoketu atlyginimu skirtuma: T. K. 33 075 Lt, S. R. 33 075 Lt. Ieškoves nurode, kad jos Prezidento dekretais yra paskirtos ir dirba Vyriausiajame administraciniame teisme teisejomis. Iki 2000 m. sausio men. 01 d. gaudavo Vyriausybes 1997 06 30 nutarimu Nr.689 “del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju, vadovaujanciu pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo” nustatyto dydžio tarnybini atlyginima, taikant koeficienta 2.5.1999 12 28 Vyriausybes nutarimu Nr.1494 šis koeficientas buvo sumažintas iki 1.75, del ko iš esmes sumažejo ju iki tol gautas tarnybinis atlyginimas. LR Konstitucijos 109 ir 114 str. garantuoja teismu ir teiseju nepriklausomuma bei draudima valstybes valdžios ir valdymo institucijoms bei pareigunams kištis i teismu veikla. Galiojanciu istatymu nuostatos draudžia vienašališkai mažinti darbo užmokesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto treciasis apylinkes teismas 2003 m. balandžio men. 16 d. sprendimu ieškini atmete.

Teismas nustate, kad ieškoviu ieškinyje nurodomu laikotarpiu galiojo skirtingas teisinis teiseju atlyginimo reguliavimas, todel sprendimu teismas atskirai vertino laikotarpius nuo 2000 01 01 iki 2000 09 07 ir nuo 2000 09 08 iki 20001 01 01 . Sprendime nurodoma, kad teismas negali atsisakyti taikyti Vyriausybes priimto teises akto, motyvuodamas toki savo sprendima tuo, kad Vyriausybes nutarimas prieštarauja LR Konstitucijai, jeigu tokios aplinkybes nera nustates Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Kaip teigiama sprendime, ieškoves savo ieškiniui pagristi nurode Lietuvos Konstitucinio Teismo 2000 04 05 nutarima, kuriame konstatuota, kad nepašalinus abejoniu del konkrecioje byloje taikytino teises akto konstitucingumo ir pritaikius toki akta, galetu buti pažeistos asmens konstitucines teises bei laisves. Remiantis šiuo nutarimu ieškoves praše netaikyti Vyriausybes 1999 12 28 nutarimo Nr.1494. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškoviu argumentus laike nepagristais, kadangi minetu 2000 04 05 nutarimu Konstitucinis Teismas nurode, kad pagal Konstitucinio Teismo istatymo 69 straipsnio 4 dali gincijamo teises akto panaikinimas yra pagrindas pradetai teisenai nutraukti.Todel, kaip pabrežiama sprendime, tik Konstitucinis Teismas sprendžia ar nagrineti netekusio galios teises akto atitikimo Konstitucijai klausima, ar jo nenagrineti. Kadangi Konstitucinis Teismas 2001 07 12 nutarimu nutrauke pradeta teisena del LR Vyriausybes 1999 12 28 nutarimo Nr.1494 “Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 06 30 nutarimo Nr.689 “Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku apmokejimo dalinio pakeitimo” atitikties LR Konstitucijai, pakartotinis kreipimasis i Konstitucini Teisma del to paties dalyko ir tuo paciu pagrindu nebegalimas. Todel, teismo nuomone, minetas Vyriausybes nutarimas turi buti taikomas. Sprendime taip pat nurodoma, kad Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujanciu Konstitucijai teises aktas negali buti taikomas tik nuo tos dienos, kai jis oficialiai paskelbiamas. Todel, teismo nuomone, nepagristas ir ieškoviu reikalavimas del LR Istatymo “Del Lietuvos Respublikos Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo”, kuris galiojo ir turejo buti taikomas nuo 2000 09 07 iki Konstitucinio Teismo 2001 07 12 nutarimo paskelbimo, netaikymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškoves prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo butu patenkintas ju ieškinys.

Apeliantes nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaike materialines teises normas. Apelianciu nuomone, teismas nepagristai remesi LR Vyriausybes 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr.1494 nuostatomis, motyvuodamas tuo, kad šis nutarimas nera pripažintas prieštaraujanciu Konstitucijai. Taciau, kaip pabrežiama skunde, šiuo nutarimu buvo sumažinti teiseju atlyginimai, o jis buvo priimtas galiojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 12 06 bei 1999 12 21 nutarimams, kuriuose konstatuota, jog teisejo atlyginimo bei kitu socialiniu garantiju apsauga yra viena teiseju nepriklausomumo principo užtikrinimo garantiju, o pagal Konstitucija, siekiant užtikrinti teisejo nepriklausomuma, draudžiama mažinti teiseju atlyginima, kol teisejas eina tas pareigas. Todel, kaip teigiama skunde, teismas savo sprendima pagrinde akivaizdžiai neteisetu aktu. Apelianciu nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir nemotyvuotai nepatenkino ju prašymo kreiptis i LR Konstitucini teisma prašant išaiškinti 2001 07 12 LR Konstitucinio teismo nutarima. Apeliantes pažymi, kad teismas taip pat nepagristai taike 2000 08 29 istatyma, kuris pripažintas prieštaraujanciu Konstitucijai, tuo paciu pažeisdamas LR Konstitucijos 110 str. 1 d. norma. Apeliantes taip pat nurodo, kad bylos nagrinejimo eigoje teismui turejo kilti pagristu abejoniu del LR Konstitucinio teismo istatymo 69 str. 4 d. normos, nustatancios, kad gincijamo teises akto panaikinimas yra pagrindas pradetai teisenai nutraukti, konstitucingumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucines teises ar laisves pažeidžiamos, turi teise kreiptis i teisma. Šios teises negalima paneigti. Asmeniui jo teises kreiptis i teisma igyvendinimas garantuojamas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, lyties, rases, tautybes, kalbos, kilmes, socialines padeties, tikejimo, isitikinimu ar pažiuru arba kitu požymiu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsni teisinguma Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ieškoves savo reikalavimus nagrinejamoje byloje grinde aplinkybe, kad ju, kaip teiseju, atlyginimas nuo 2000 m. sausio 1 d. buvo neteisetai sumažintas. Ieškovems atlyginimas sumažintas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494. Sumažintas atlyginimas joms mokamas ir isigaliojus 2000 m. rugpjucio 29 d. priimtam Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymui, kuris buvo ne karta keiciamas ir (arba) papildomas. Juridiniu ieškinio reikalavimu pagrindu ieškoves nurode Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2, 109, 114 straipsnius, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 12 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimuose bei 2001 m. sausio 12 d. sprendime suformuota oficialia konstitucine doktrina. Apeliantes nurodo, kad byla nagrinejes teismas privalejo tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucija, taciau nepagristai atsisake ja taikyti. Teiseju kolegija, atsižvelgdama i apskusto teismo sprendimo turini bei vadovaudamasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2007 m. vasario 21 d. nutartyje suformuota teismine praktika, ši apeliacinio skundo argumenta pripažista pagristu.Šioje nutartyje Lietuvos Aukšciausiasis Teismas konstatavo, jog Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad teisejas ir teismai, vykdydami teisinguma, yra nepriklausomi, kad teisejai, nagrinedami bylas, klauso tik istatymo. Teisejo nepriklausomumas yra užtikrinamas inter alia nustatant teisejo igaliojimu trukmes nelieciamumo, teisejo asmens nelieciamumo, teisejo socialines (materialines) garantijas. Teisejo atlyginimo apsauga - viena iš teisejo socialiniu (materialiniu) nepriklausomumo garantiju. Teisejo atlyginimo ir kitu socialiniu garantiju konstitucines apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijos 109 straipsnyje itvirtinto teisejo ir teismu nepriklausomumo principo siekiant teisinguma vykdancius teisejus apsaugoti tiek nuo istatymu leidžiamosios ir vykdomosios valdžiu poveikio, tiek nuo kitu valdžios istaigu ir pareigunu, politiniu ir visuomeniniu organizaciju, komerciniu ukiniu strukturu, juridiniu ir fiziniu asmenu itakos. Valstybines valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teiseju atlyginimo santykius reglamentuojancius teises aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje itvirtintu teisines valstybes principu, kurio vienas iš esminiu elementu - teisinio saugumo principas - inter alia reiškia, kad teisini reguliavima galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principu ir normu, teisinio reguliavimo keitimu negalima paneigti asmens igytu teisiu, teisetu interesu ir teisetu lukesciu bei nepagristai pabloginti asmens teisine padeti. Šia nutartimi plenarine sesija taip pat konstatavo, jog isigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui, teiseju atlyginimo santykiu istatyminis reguliavimas nera pakoreguotas taip, kad jis atitiktu Konstitucija (inter alia jos nuostatu oficialu išaiškinima, pateikta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarime), todel valstybei tenka del tokio teisinio reguliavimo kylancios teisines pasekmes.

Tokiu budu, konstatuotina, jog ginco santykiu teisinis reglamentavimas bei ieškoviu ieškinio pagrindas lemia, jog byla nagrinejes pirmosios instancijos teismas gincui išspresti privalejo tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Atsižvelgiant i plenarines sesijos nutartyje išdestytus išaiškinimus, teisingam bylos išsprendimui butina nustatyti ar atlyginimas ieškovems buvo sumažintas bei sumažintas atlyginimas joms mokamas ir pastaruoju metu del to, kad valstybeje buvo susiklosciusi itin sunki ekonomine, finansine padetis ir tokia padetis tebesitesia, kad atlyginimas sumažintas laikantis proporcingumo principo, kas reiškia, jog nebutu teisinio pagrindo konstatuoti ieškoviu teises pažeidimui ir ja ginti. Tuo tarpu nustacius, kad atlyginimas ieškovems buvo sumažintas ne del to, kad valstybeje buvo susiklosciusi itin sunki ekonomine, finansine padetis arba kad jis (atlyginimas) sumažintas nesilaikant proporcingumo principo, arba kad sumažintas atlyginimas ieškovems mokamas pažeidžiant galimybes mažinti teisejo atlyginima laikinuma, butu pagrindas konstatuoti, kad mineta ieškoviu teise yra pažeista, ir ja ginti. Apeliacines instancijos teismas negali pasisakyti del ieškoviu teises pažeidimo buvimo ar nebuvimo, nes tam reikšmingos faktines aplinkybes Vilniaus miesto treciajame apylinkes teisme nebuvo tiriamos ir nera nustatytos. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike teise, neatskleide bylos esmes, nenustate teisiškai reikšmingu faktu, kurie yra butini tinkamam teises taikymui, todel apskustas sprendimas naikinamas, byla perduodama iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Atkreiptinas demesys, kad tiek Lietuvos Aukšciausiojo Teismo plenarine sesija 2007 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-P-187/2007, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija 2007 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A10-01/2007, nurode, kad sunkios valstybes ekonomines ir finansines bukles irodinejimo našta priklauso valstybei, kuria atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybe (CK 6.273 str.). Todel pasirengimo bylos nagrinejimui metu byloje nustatytinoms aplinkybems išsiaiškinti butina surinkti papildomus irodymus. Valstybes ekonomine ir finansine bukle atskirais laikotarpiais gali buti nustatoma remiantis ekonominiais bei finansiniais rodikliais apie valstybes biudžeto pajamas ir išlaidas, biudžeto vykdyma, ekonomikos, bendrojo vidaus produkto augima, valstybes vidaus ir išores skola, valdžios sektoriaus deficita ir kt. Tokie duomenys turetu buti matomi iš oficialiu statistiniu ataskaitu, Vyriausybes ataskaitu, ataskaitu, pateikiamu Europos Sajungos institucijoms, kitu duomenu (Pasaulio banko, Europos Sajungos instituciju atliktu Lietuvos ekonomikos vertinimu ir kt.). Lietuvos ukio vystymosi tendencijas atspindi taip pat ir vykusios integracijos i Europos Sajunga rodikliai.

Vertinant, ar teiseju atlyginimo sumažinimas buvo teisetas, reikia ivertinti, ar toks mažinimas buvo proporcingas, ar jis nebuvo diskriminacinio pobudžio. Taigi tiriant aplinkybe, ar teiseju atlyginimu sumažinimu nebuvo pažeisti proporcingumo ir nediskriminavimo principai, butina aiškintis, ar teiseju atlyginimu mažinimo laikotarpiu buvo mažinamas kitu valstybes valdžia igyvendinanciu instituciju darbuotoju atlyginimas, ir del kokiu priežasciu tai buvo daroma. Taip pat butina vertinti ir faktus, ar tam tikru valstybes sektoriuje dirbanciu asmenu atlyginimas aptariamuoju laikotarpiu nebuvo didinamas, o jeigu buvo didinamas, del kokiu priežasciu tai buvo daroma. Kaip rodo aptariamuoju laikotarpiu priimtu poistatyminiu teises aktu analize, daugelio valstybes tarnautoju darbo užmokestis netgi padidejo, jiems suteikiant tarnybiniu atlyginimu priedus. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 499 ,,Del valstybines valdžios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. rugpjucio 27 d. nutarimo Nr. 942 redakcija) pagrindu priimtais Ministro Pirmininko 1999 m. sausio 19 d. potvarkiais Nr. 2, Nr. 3, 1999 m. sausio 21 d. potvarkiu Nr. 7, 1999 m. sausio 25 d. potvarkiu Nr. 11, 1999 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. 17, 1999 m. vasario 12 d. potvarkiu Nr. 38, 1999 m. vasario 23 d. potvarkiu Nr. 44, 1999 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 60, 1999 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. 67, 1999 m. balandžio 2 d. potvarkiu Nr. 78, 1999 m. balandžio 26 d. potvarkiu Nr. 96, 1999 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. 98, 1999 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 170, 1999 m. birželio 21 d. potvarkiu Nr. 214, 1999 m. birželio 21 d. potvarkiais Nr. 213, Nr. 215, 1999 m. birželio 23 d. potvarkiais Nr. 230, Nr. 231, 1999 m. liepos 3 d. potvarkiais Nr. 271, Nr. 272, Nr. 274, 1999 m. liepos 3 d. potvarkiu Nr. 269, 1999 m. liepos 8 d. potvarkiais Nr. 282, Nr. 283, 1999 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 302, 1999 m. liepos 13 d. potvarkiais Nr. 305, Nr. 306, 1999 m. liepos 19 d. potvarkiu Nr. 310, 1999 m. liepos 20 d. potvarkiais Nr. 317, Nr. 319, 1999 m. liepos 23 d. potvarkiu Nr. 333, 1999 m. rugpjucio 2 d. potvarkiais Nr. 345, Nr. 346, 1999 m. rugpjucio 16 d. potvarkiu Nr. 355, 1999 m. rugpjucio 24 d. potvarkiu Nr. 365, 1999 m. rugsejo 3 d. potvarkiu Nr. 383, 1999 m. lapkricio 19 d. potvarkiais Nr. 470, Nr. 471, Nr. 473, 1999 m. lapkricio 30 d. potvarkiu Nr. 538, 1999 m. gruodžio 3 d. potvarkiu Nr. 542, 1999 m. gruodžio 7 d. potvarkiu Nr. 554, 1999 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. 581, 2000 m. vasario 22 d. potvarkiu Nr. 38, 2001 m. birželio 28 d. potvarkiu Nr. 124, 2000 m. lapkricio 13 d. Nr. 231, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. rugsejo 2 d. nutarimo Nr. 1036 ,,Del Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, savivaldybiu tarybu rinkimu ir referendumo komisiju pirmininku, nariu ir darbuotoju darbo apmokejimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 551 redakcija) pagrindu priimtais 2000 m. vasario 17 d. potvarkiu Nr. 31, 2000 m. rugpjucio 17 d. potvarkiu Nr. 165 atskiriems valstybes tarnautojams buvo nustatyti tarnybiniu atlyginimu priedai; Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 413 buvo padidintas nacionaliniu kulturos istaigu darbuotoju darbo užmokestis; 1999 m. lapkricio 16 d. priimtu Lietuvos Respublikos Seimo nariu darbo salygu istatymo 1, 5, 7, 16, 20 ir 22 straipsniu pakeitimo istatymu Nr. VIII-1421 buvo padidinta lešu, skiriamu kitoms Seimo nariu išlaidoms, apimtis; Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 146 nustatyti apskriciu viršininku ir Vyriausybes atstovu tarnybiniu atlyginimu priedai, ir pan. Beje, 2000 m. vasario 11 d. Valstybes pareigunu, nepriskiriamu valstybes tarnautoju kategorijai, darbo apmokejimo istatymo projekto aiškinamajame rašte (Nr. P-2351) teigiama, jog šis istatymo projektas buvo ,,parengtas vadovaujantis nuostata, jog iš valstybes ir savivaldybiu biudžetu finansuojamu instituciju pareigunu ir kitu darbuotoju darbo apmokejimo salygos turi buti grindžiamos vienodais kriterijais ir principais, kuriais remiantis turi buti pašalintos atlyginimu disproporcijos“, atsirade del to, kad ,,kai kuriose institucijose pareigunams ankstesniais Vyriausybes sprendimais pareigines algos padidintos kelis kartus“. Todel nagrinejant byla iš naujo butina nustatyti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 ,,Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 ,,Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“, kuriuo buvo sumažinti teiseju atlyginimai, priemimas buvo salygotas itin sunkios tuometines valstybes ekonomines ir finansines bukles, bei kokie duomenys ir irodymai pagrindžia tokios valstybes ekonomines ir finansines bukles buvima; jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 ,,Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 ,,Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ priemimas buvo salygotas itin sunkios tuometines valstybes ekonomines ir finansines bukles, kiek laiko tokia padetis tesesi, bei kokie duomenys ir irodymai tai patvirtina; ar tuo laikotarpiu, kai buvo svarstomas klausimas del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 ,,Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 ,,Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“, kuriuo buvo sumažinti teiseju atlyginimai, priemimo, buvo priimti tam tikri sprendimai del kitu valstybes valdžia igyvendinanciu instituciju biudžetinio finansavimo sumažinimo (padidinimo), kokiais motyvais tai buvo daroma, bei kokie duomenys tai patvirtina ar paneigia.

Kolegija konstatuoja, jog minetu aplinkybiu nustatymas sudaro šios bylos esme, taip pat pažymi, jog ieškoviu pareikštas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimu, nes neturi aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinejant byla šis trukumas šalintinas CPK 138 straipsnyje nustatyta tvarka, o paaiškejus tikrajai ieškinio kainai svarstytinas bylos teismingumo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2003 m. balandžio 16 d. sprendima panaikinti ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Kolegijos pirmininke Gražina DavidonieneKolegijos teisejai Kestutis DargužisRamunas Mitkus