Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-40-655/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
1S-40-655/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-40-655/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, E. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teisme yra gautas E. J. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl priteistos neturtinės žalos ir procesinių išlaidų mokėjimo išdėstymo.

Šalies argumentai

E. J. skundu prašo išnagrinėti jo prašymą ir, atsižvelgiant į jo ir jo šeimos sunkią materialinę padėti, leisti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje nustatytą baudą sumokėti dalimis per metus.

Motyvuojamoji dalis

E. J. skundas atmetamas.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu E. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. D. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Šiuo nuosprendžiu A. M. taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nukentėjusiojo T. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš E. J. ir A. M. solidariai nukentėjusiojo T. L. naudai 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 600 eurų advokato išlaidoms atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

E. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl jam paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dvejiems metams, nes sunki jo materialinė padėtis, augina du mažamečius vaikus, jo žmona nedirba, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi netenkino E. J. prašymo dėl priteistos neturtinės žalos ir procesinių išlaidų mokėjimo išdėstymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. J. skundą, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartis, kuria atmestas E. J. prašymas dėl žalos ir proceso išlaidų mokėjimo atidėjimo, teisėta ir pagrįsta, padarytos motyvuotos išvados, todėl E. J. prašymas išdėstyti priteistos neturtinės žalos ir procesinių išlaidų mokėjimą buvo atmestas pagrįstai.

E. J. skundu prašo leisti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje nustatytą baudą sumokėti dalimis per metus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu E. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, taigi, jam nebuvo paskirta jokia bauda, kaip neteisingai skunde nurodo E. J.. Minėtu nuosprendžiu iš jo ir A. M., kuris taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajam T. L. solidariai priteista 300 eurų neturtinės žalos ir 600 eurų advokato išlaidoms atlyginti. Į šią aplinkybę atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodydamas, kad E. J. jokia bausmė (bauda) nėra paskirta, o sprendžiant iš E. J. prašymo turinio, jis prašo išdėstyti ne baudos, o iš jo ir A. M. solidariai priteistos neturtinės žalos bei advokato išlaidų atlyginimo mokėjimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 113 straipsnyje nustatyta, kad kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja CPK normos, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Atidedant sprendimo vykdymą, būtina atsižvelgti į kreditoriaus interesus, t.y. jie negali būti neproporcingai pažeisti.

E. J. nurodo, kad jo materialinės padėtis yra sunki, augina du nepilnamečius vaikus, žmona nedirba, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, pateikė duomenis apie jam ir jo žmonai išmokėtas socialines išmokas 2016 – 2017 metų laikotarpiu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. J. materialinė padėtis, aptariamam procesiniam institutui taikyti, nepakankama. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad E. J. šeima šiuo metu gyvena iš gaunamų nedidelių socialinių išmokų, nesuteikia pagrindo pripažinti jo turtinę padėtį esant itin sunkia ir taikyti jam CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad E. J. yra darbingo amžiaus, vykdantis individualią veiklą, kas suteikia pagrindą manyti, jog jis gali dirbti, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Pažymėtina, kad proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Šiuo atveju skunde E. J. akcentuoja tik savo interesus ir neatsižvelgia į nukentėjusiojo T. L. teisėtus lūkesčius. Nukentėjusiajam T. L. neturtinė žala yra padaryta smurtiniu nusikaltimu. Be to, nukentėjusiajam T. L. solidariai iš E. J. ir A. M. priteista suma neturinei žalai atlyginti (300 eurų) bei advokato išlaidoms atlyginti (600 eurų), nelaikytina itin didele finansine našta.

Kadangi E. J. nepateikė svarių duomenų, kad jo finansinė padėtis ateityje pasikeis, atsižvelgiama ir į tai, kad patenkinus jo prašymą, būtų pažeista nukentėjusiojo teisė gauti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimą. Todėl, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo interesus ir teisėtus lūkesčius, konstatuotina, jog nėra pagrindo E. J. priteistos žalos ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstyti dalimis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajam priteistos sumos dydį sumokėti privalo ne vienas E. J., o solidariai su A. M.. Pažymėtina, jog E. J. gali bandyti susitarti su nukentėjusiuoju dėl mokėtinos žalos išdėstymo, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes, be to, visi klausimai priverstinio teismo nuosprendžio vykdymo procese dėl mokėjimo grafikų sudarymo gali būti teikiami nuosprendį vykdančiam antstoliui.

Įvertinus visas ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino E. J. prašymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti E. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė