Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo advokato R. L. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. priklausančiam 30 738 Eur (trisdešimt tūkstančių septyni šimtai trisdešimt aštuoni Eur) turtui pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. R. pareiškė civilinį ieškinį 738 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismas, siekdamas užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, 2015 m. spalio 8 d. nutartimi laikinai apribojo kaltinamojo A. K. nuosavybės teisę į jam priklausantį 30 738 Eur turtą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį pakeitė ir laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą kaltinamajam A. K. nustatė 3 (trims) mėnesiams. Šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas vėlesnėmis teismo nutartimis.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. priklausančiam 30 738 Eur turtui pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 8 d.

Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį, apygardos teismas vadovavosi vien formaliu įstatymo aiškinimu, neatsižvelgdamas į kaltinamojo A. K. mažamečio vaiko interesus ir poreikius bei paimtą būsto paskolą. Dėl taikyto nuosavybės teisės apribojimo, būdamas suimtas, kaltinamasis neturi galimybės tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku. Šios aplinkybės, gynėjo įsitikinimu, yra svarbios sprendžiant klausimą dėl anksčiau taikytos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo.

Be to, civilinis ieškinys šioje byloje yra nepagrįstas jokiais duomenimis, pati nukentėjusioji teisiamajame posėdyje negalėjo paaiškinti, kuo remdamasi apskaičiavo savo patirtą žalą. Dėl to pareikšto ieškinio dydis neturi būti besąlyginis pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą tokio dydžio kaltinamojo turtui.

Kaltinamojo gynėjas advokatas R. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Kaltinamasis A. K. skunde nurodo, kad taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jam priklausančio turto atžvilgiu nėra tikslinga, kadangi šis turtas jau yra areštuotas kitų kaltinamojo kreditorių reikalavimų užtikrinimui. Tai, anot apelianto, patvirtina į bylą pateikti antstolių raštai ir kiti dokumentai. Be to, kaltinamajam priklausanti avarinės būklės palėpė yra vienintelė vieta, kur gali gyventi jo šeima, t. y. sugyventinė ir mažametė dukra, todėl teismas nepagrįstai apribojo jo teises į jo šeimos egzistavimui esminį turtą.

Pažymi, kad byloje neteisėtai yra laikomi jo motinai priklausantys 1 314,13 Eur, kurie gauti paėmus paskolą. Šie pinigai paimti juos nešant padengti būsto paskolai 2015 m. kovo 17 d. ir apie 100 Lt 2014 m. liepos 20 d., t. y. kai jis buvo sulaikytas. Mano, kad teismas pažeidžia įstatymus, nes nutartimi apribojo jo nuosavybės teises į turtą pilnai civilinio ieškinio sumai ir dar papildomai negrąžindamas aukščiau paminėtų pinigų.

Be to, teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1N-236-197/2015 ir Nr. 1A-145-177/2016, kuriose nurodyta, jog nuosavybės teisių apribojimas negali būti tęsiamas neribotą laiką ir ilgiau kaip 12 mėnesių (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Skundžiama nutartimi pratęsus procesinės prievartos priemonės terminą gautųsi 15 mėnesių, todėl teismas pažeidė proporcingumo principą (BPK 11 straipsnis) ir BPK 151 straipsnio 6 dalį.

Kaltinamasis teigia, kad skundžiama nutartis neatitinka ir BPK 152 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų reikalavimų, nes nenurodyta civilinės ieškovės asmens kodas, gyvenamoji vieta. Šių įstatymo reikalavimų teismas neturėjo pagrindo nepaisyti, nes civilinė ieškovė yra buvusi jo sugyventinė ir jis puikiai žino tiek jos deklaruotą gyvenamą vietą, tiek ir asmens kodą. Visa tai vertina kaip grubų įstatymo pažeidimą ir pagrindą panaikinti nutartį.

Kaltinamasis nurodo, kad pagal įstatymo reikalavimus, kiekvienas dokumentas privalo būti pasirašytas visų jį priėmusių asmenų, tačiau jam pateikta nutartis pasirašyta tik vieno teisėjo, nors nutartyje nurodoma, kad ją nagrinėjo trijų tiesėjų kolegija. Tai vertina kaip pagrindą panaikinti nutartį.

Kaltinamasis taip pat prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį kaip neteisėtą, nepagrįstą, netikslingą, neteisingą bei įpareigoti Kauno apygardos teismą grąžinti byloje laikomus pinigus teisėtai jų savininkei.

Teismo posėdyje kaltinamasis prašė jo ir gynėjo skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo R. L. skundai atmetami.

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas 3 (trims) mėnesiams kaltinamojo A. K. turtui, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti kaltinamojo ir jo gynėjo skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Analogiški kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 30 d., 2016 m. vasario 19 d., 2016 m. gegužės 6 d., 2016 m. liepos 22 d. nutartyse. Jokių naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo kaltinamasis ir jo gynėjas nagrinėjamuose skunduose nenurodė.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Priešingai negu teigia kaltinamasis žemesnės instancijos teismas nepažeidė BPK 151 straipsnio 6 dalies. Minėto straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla, o 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas. Iš to seka, kad įstatymo leidėjas teismams numatė galimybę procesines prievartos priemones tęsti neribotą kiekį kartų, kai byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, ir numatė šios proceso prievartos pratęsimo terminą, t. y. jis negali būti nustatomas ilgesnis nei trys mėnesiai. Šių terminų apygardos teismas nepažeidė.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. civilinio ieškinio užtikrinimui baudžiamajame procese arba galimam turto konfiskavimui (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas yra pateisinamas siekiamais ir svarbiais BPK nustatytais tikslais, šiuo atveju – civilinio ieškinio užtikrinimui.

A. K. kaltinamas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 196 straipsnio 3 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, BK 146 straipsnio 2 dalyje. Be to, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl šių nusikalstamų veikų nukentėjusioji M. R. galėjo patirti turtinės ir neturtinės žalos, todėl buvo pareikštas civilinis ieškinys 30 738 Eur sumai. Taigi, Kauno apygardos teismas, vertindamas bylos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino A. K. turtui pratęsimo, nepažeidė bendrųjų ir specialiųjų aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Pažymėtina, kad taikant procesinio pobūdžio priemones, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo. Taip pat iš esmės nėra sprendžiamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas. Civilinio ieškinio ir jo dydžio pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, nevertina byloje nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio bei jo dydžio pagrįstumo.

Kaltinamasis nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti BPK 152 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimai, nes į nutartį neįrašyti nukentėjusiosios asmens kodas ir gyvenamoji vieta. Pažymima, kad šie reikalavimai skirti prokuroro priimamiems nutarimams skirti laikinąsias nuosavybės teisės apribojimą, o ne teismo nutarties surašymo turiniui. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta privataus gyvenimo neliečiamumo principas, o kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis kaltinamas intensyviai smurtavęs prieš nukentėjusiąją M. R. ir net pasikėsinęs ją nužudyti, todėl jos asmens duomenys negali būti atskleisti, siekiant apsaugoti jos interesus. Todėl žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė įstatymus ir nepadarė jokių BPK pažeidimų.

Kaltinamasis teigia, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas, todėl nėra pagrindo jam taikyti laikinųjų nuosavybės teisių apribojimą nekilnojamajam turtui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu jo teiginiu, nes Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi A. K. apribojo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą 30 738 Eur sumai, jo nekonkretizuodamas. Iš to galima daryti išvadą, kad šios procesinės prievartos priemonės taikomos konkrečiai sumai, o ne konkrečiam turtui. Tik įsiteisėjus nuosprendžiui ir pardėjus vykdymą aukščiau paminėta suma bus išieškoma iš konkretaus kaltinamajam priklausančio turto.

Šioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje jokie vykdymo ar išieškojimo veiksmai nėra atliekami. Išieškojimo klausimai bus sprendžiami tik išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį nuosprendį, jo vykdymo stadijoje ir tik tuo atveju, jeigu byloje pareikštas ieškinys bus patenkintas visiškai arba iš dalies, o kaltinamasis nesiims jo atlyginti savo iniciatyva savanoriškai. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikant jį nekilnojamam ar kilnojamam turtui, tik laikinai apriboja asmens galimybę jį valdyti ir juo disponuoti, t. y. apriboja galimybes jį perleisti tretiesiems asmenims ir pan., tačiau neriboja kaltinamojo, jo sužadėtinės ir jų mažamečio vaiko galimybės naudotis šiuo turtu, t. y. taikant tokį apribojimą gyvenamajam būstui, neuždraudžiama jame gyventi. Gynėjas deklaratyviai teigia, kad žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamasis būdamas suimtas negali tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, o taip pat moka paskolą bankui. Procesinės prievartos priemonės neabejotinai suvaržo asmens teises, tačiau tai nereiškia, jog procesinė prievartos priemonė taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas laikino nuosavybės teisių apribojimą, proporcingumo principo nepažeidė. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamojo turtui, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. kovo 17 d. A. K. asmens kratos metu, be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta 1 314, 13 Eur, kurie 2015 m. kovo 31 d. nutarimu yra perduoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą iki procesinio sprendimo priėmimo. Byloje nėra procesinio dokumento, patvirtinančio, jog minėtai pinigų sumai buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apie tai neminima ir skundžiamoje nutartyje, todėl šio proceso stadijoje negalima išnagrinėti ir klausimo susijusio su šių pinigų grąžinimu.

Teisėjų kolegija įvertina, kad kaltinamajam A. K. įteikta 2016 m. spalio 6 d. nutarties kopija pasirašyta tik vienos teisėjos – kolegijos pirmininkės S. J.. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių nustatytų reikalavimų 30 straipsniu, kuriame nurodoma, kad parašo rekvizitą sudaro dokumentą pasirašančio asmens pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė. Iš bylos matyti, kad dėl kaltinamajam tęsiamos proceso prievartos priemonės sprendė trijų teisėjų kolegija ir byloje esančią originalią nutartį pasirašė visi kolegijos nariai. Kaltinamajam turėjo būti siunčiama pasirašyta visų trijų teisėjų nutarties kopija, o ne vienos teisėjos – kolegijos pirmininkės. Nors taip pasirašyta nutarties kopija kelia abejonių kaltinamajam, tačiau nutartis yra teisėta ir tai nėra pagrindas ją naikinti.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo A. K. nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui buvo pratęstas pagrįstai. Šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo, todėl panaikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. K. ir jo gynėjo advokato R. L. skundus ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi pratęstą A. K. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.