Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. Ž. (J. Ž.) (vaizdo konferencijos būdu),

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. Ž. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria jam pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi J. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje J. Ž. stebimas nuo 2024 m. gruodžio 17 d.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis spezializuotoje įstaigoje J. Ž. buvo pratęstas.

3. J. Ž. gynėjas advokatas A. Leonavičius prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį pakeisti ir VšĮ „Rokiškio psichiatrinės ligoninės“ teikimą tenkinti iš dalies – J. Ž. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės priežiūros sąlygomis.

4. Gynėjas advokatas A. Leonavičius skunde teigia, jog J. Ž. yra kritiškai tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek alkoholio vartojimui. Jis būdamas namuose alkoholio nevartotų, lankytųsi pas gydytoją - psichiatrą ambulatoriškai, laikytųsi šio gydytojo paskirto gydymo. Anksčiau J. Ž. taikyta priverstinė medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą buvo veiksmingas. Gynėjo įsitikinimu tolimesnis priverstinis J. Ž. stebėjimas pirminėje psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje pagal asmens gyvenamąją vietą yra pakankama priverstinė medicinos priemonė, jog būtų užtikrinta, kad psichine liga sergantis asmuo, gyvendamas neizoliuotai nuo visuomenės, nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams ir dėl savo ligos pastoviai bendrautų su psichines ligas gydančiais specialistais.

5. Prokurorės nuomone J. Ž. pagrįstai pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis speciazliuotoje įstaogoje, todėl 2025 m. liepos 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

6. Teismo posėdyje tiek J. Ž., tiek jo gynėjas advokatas A. Leonavičius prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį ir J. Ž. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės priežiūros sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartimi pagrįstai pratęsta J. Ž. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

10. Vadovaudamasis 2025 m. gegužės 16 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. 301, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog J. Ž. psichikos būklė po stacionaraus gydymo tiek pasikeitė, jog galimas tolimesnis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog J. Ž. ir toliau yra reikalinga struktūruota aplinka, o užtikrinti gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis esant nurodytai J. Ž. psichikos būklei nebus galima.

11. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadą Nr. 301, J. Ž. diagnozuotas šizofrenijos sutrikimas, šiuo metu J. Ž. būklė išlieka nestabili, jis nesilaiko gydymo taisyklių, smurtą motinos atžvilgiu neigia, nepripažįsta alkoholio vartojimo, yra piktas, priešiškas, savo būsenai nekritiškas.

12. Taigi, aukštesnysis teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų J. Ž. nepalankios medicininės išvados Nr. 301 duomenis. J. Ž. padaryta uždrausta veika yra susijusi su agresijos proveržiu, todėl ambulatorinis gydymas būtų galimas tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl asmens psichinės būsenos ir socialinio pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad J. Ž. ligoninėje gydomas nebe pirmą kartą, pakeitus stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą jis smurtavo motinos atžvilgiu, dėl ko jam 2024-08-27 Utenos apylinkės teismo nutartimi vėl buvo paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Taigi, anksčiau taikytas ambulatorinis gydymas buvo nesėkmingas. J. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir esama psichinė būsena yra tie kriterijai, lemiantys dabartines teismų išvadas dėl asmens pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl jam taikomas radikalus laisvės suvaržymas, izoliuojant jį nuo visuomenės yra visiškai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

13. Taigi, vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, žemesnysis teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę J. Ž. sveikatos būklę vis dar reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė J. Ž. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.