Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corporate Property Holding“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Corporate Property Holding“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės ne aukciono tvarka (ne)pardavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas pripažinti atsisakymą ne aukciono tvarka parduoti žemės sklypą neteisėtu ir įpareigoti parduoti žemės sklypą ne aukciono tvarka teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Ieškovė nesutinka su sprendimu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai akcentavo ieškovei priklausančių statinių nusidėvėjimą, nurodytą nekilnojamojo turto registre, nes teisė ne aukciono tvarka įsigyti valstybinę žemę nesiejama su pastatų (ne)nusidėvėjimu, užfiksuotas statinių nusidėvėjimas nėra susijęs su statinių naudojimu ar nenaudojimu. Teismas nepagrįstai akcentavo, jog pastaruoju metu statiniais naudojosi ne ieškovė, o sutarties su ieškove pagrindu VšĮ (duomenys neskelbtini), nes suteikimas laikinai naudotis jai priklausančiais statiniais VšĮ (duomenys neskelbtini) nepanaikino ir neatėmė teisės įsigyti valstybinę žemę ne aukciono tvarka. Tiek ieškovei priklausantys statiniai naudojami pagal paskirtį, tiek ir atitinkamas žemės sklypas naudojamas tik šių statinių eksploatacijai - stadionas yra naudojamas tam, kam jis yra skirtas – futbolo treniruotėms ir varžyboms. Nesutinka su teismo išvada, kad naudojama tik futbolo aikštelė, kadangi statiniai sudaro vieną ir vieningą visumą – futbolo stadioną. Atsakovė, vykdydama valstybinės žemės kontrolę, ieškovei nėra pareiškusi pretenzijų dėl netinkamo žemės naudojimo. Į bylą nepateiktas nei vienas patikrinimo aktas, kuriame būtų išdėstyti kokie nors netinkamo žemės sklypo naudojimo faktai. Statinių defektai nesuteikia teisės atsisakyti parduoti valstybei priklausantį žemės sklypą, nei vienas iš ieškovei priklausančių statinių neturi būti nugriautas ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Nesutinka su argumentu, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kiek ir kada investavo pinigų į jai nuosavybės teise priklausančius statinius su tikslu naudoti juos pagal paskirtį, nes įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai nesieja teisės ne aukciono tvarka įsigyti žemę iš valstybės su investicijomis į atitinkamus statinius.

Faktinės aplinkybės

20. Šalys 2004 m. balandžio 20 d. sudarė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Šios sutarties pagrindu atsakovė ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perdavė valdyti ir naudotis iki 2054 m. balandžio 20 d.

21. Valstybės įmonės Registrų centras 2020 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra ieškovei nuosavybės teise priklauso futbolo stadionas, kurį sudaro dvidešimt šeši pastatai ir inžineriniai statiniai: 1) pastatas – buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1B1p; 2) pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2B1p; 3) pastatas – šaudykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3U1p; 4) pastatas – šaudykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4H1p; 5) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1m; 6) kitas inžinerinis statinys – futbolo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane b1; 7) kitas inžinerinis statinys – ledo ritulio aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane b2; 8) kitas inžinerinis statinys – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane b3; 9) kitas inžinerinis statinys – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane b4; 10) kitas inžinerines statinys – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane k1; 11) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t1; 12) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t2; 13) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t3; 14) kitas inžinerinis statinys – vartai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti plane t4; 15) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t5; 16) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane t6; 17) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t7; 18) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t8; 19) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t9; 20) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t10; 21) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t11; 22) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t12; 23) kitas inžinerinis statinys – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t13; 24) kitas inžinerinis statinys – varteliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti plane t14; 25) kitas inžinerinis statinys – tribūnos Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 26) kitas inžinerinis statinys – tribūnos Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Stadionas yra įrengtas valstybei priklausančiame 2.5172 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra išnuomotas ieškovei.

22. Ieškovė 2019 m. spalio 31 d. kreipėsi į atsakovę prašydama ne aukciono tvarka parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2019 12 04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog prašymas netenkinamas. Atsisakydama parduoti žemę atsakovė nurodo šias priežastis: pirma, galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono pirkti valstybinės žemės sklypus, kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; antra, ieškovei priklausantys statiniai turi nemažą fizinį nusidėvėjimą.

Dėl ginčui spręsti aktualių teisės aktų ir teisminės praktikos

23. Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas (toliau – ŽĮ), kurio 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios taisyklės išimtys nustatytos ŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

24. Naudojamų žemės sklypų pardavimą be aukciono reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 2.4 punkte nustatyta, jog asmenys pagal Taisykles gali be aukciono įsigyti žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

25. Kaip statinių naudojimas turi būti suprantamas sprendžiant dėl valstybei priklausančios žemės nuomos ar pardavimo yra išaiškinta ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinta, jog Statybos įstatymo 2 straipsnis, įtvirtinantis įstatyme naudojamas sąvokas, 54 dalyje apibrėžia statinio naudojimą kaip esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimą statinio naudotojo poreikiams tenkinti; 56 dalyje statinio naudotoją apibrėžia kaip subjektą – statinio savininką arba kitą fizinį ar juridinį asmenį, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu; 53 dalyje apibrėžiama statinio kapitalinio remonto sąvoka, 72 dalyje – statinio rekonstrukcijos sąvoka. Taigi, statinio savininko teisė panaudoti statinį savo poreikiams tenkinti turi būti suprantama ir kaip Statybos įstatyme numatytų statinio savininko (naudotojo) teisių realizavimas šiame įstatyme numatytais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-619-492/2019).

26. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama (parduodama) fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas be kita ko yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti (parduoti) žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018). Atsakovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 vadovautis šioje byloje nėra pagrindo, kadangi kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio ginčo valstybinės žemės sklype, sudėtį iš esmės tesudaro buvusių statinių – metalinių garažų – dalys, t. y. pamatai, kad ieškovė nepagrindė, jog ji turi teisę atstatyti pirmiau nurodytus statinius ir taip įgyti galimybę visapusiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į (atstatytuosius) statinius. Tokios galimybės egzistavimas yra būtinoji valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlyga, vadinasi, ieškovė neturi teisės į ginčo valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu. Pažymėtina, jog šiuo atveju kasacinis teismas aiškino ir taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Nagrinėjamu atveju ieškovei priklausantys statiniai egzistuoja. Be to, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-135-421/2020 (2020 m. gegužės 4 d. nutartis) konstatavo, kad valstybinės žemės sklypai, be kitų įstatyme nurodytų pagrindų, formuojami tais atvejais, kai jie yra būtini esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tokio dydžio, kuris būtinas jiems eksploatuoti pagal šią paskirtį ir gali būti išnuomojamas arba parduodamas be aukciono. Tik nustačius, kad statiniai yra išnykę ir nenaudojami bei negali būti naudojami ateityje pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, negali būti atkurti, galima būtų daryti išvadą, kad žemės sklypui apie tokį statinį formuoti nėra teisinių prielaidų. Kalbant apie statinių išnykimą, kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

Dėl ginčo esmės

28. Minėta, Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmesdamas sprendė, kad atsakovės atsisakymas be aukciono ieškovei parduoti žemės sklypą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašymas įpareigoti parduoti žemės sklypą be aukciono buvo netenkintas, nurodant, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovė pagal paskirtį naudoja visus jai nuosavybės teise priklausančius statinius, o jų eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuosavybės teisę; faktiškai ir pagal tiesioginę paskirtį yra naudojamas tik vienas inžinerinis statinys (futbolo aikštelė), tačiau ir tai ne pačios ieškovės. Spręsdamas, kad ieškovė statinių nenaudoja, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes: atsakovės darbuotojai 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. vasario 28 d. buvo nuvykę apžiūrėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad prie statinių, žymėjimo plane 1B1p (buitinis pastatas), 3U1p (šaudykla) ir 4U1p (šaudykla) nėra pravaikščiotų takelių, kurie leistų daryti prielaidas, kad statiniai yra naudojami, pateikė šiuos teiginius patvirtinančias nuotraukas. VšĮ (duomenys neskelbtini) laikinai ir neatlygintinai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančia futbolo aikštele, duomenų apie tai, kad ieškovė ir/ar kitas asmuo naudotų pagal paskirtį kitus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), nėra; šaudyklos šiuo metu nenaudojamos pagal jų tiesioginę paskirtį: šaudykla (3U1p) yra naudojama kaip sandėliavimo patalpos, o šaudykloje, pažymėtoje Nr. 4U1p, yra įrengtas biotualetas, buitinis pastatas taip pat nėra naudojamas pagal paskirtį, jis kažkada galėjo būti naudojamas kaip persirengimo patalpa ir dušas. Duomenų, kad šis buitinis pastatas yra naudojamas šiuo metu ir/ar apskritai gali būti naudojamas (t. y. ar ši patalpa atitinka galiojančiuose teisės aktuose keliamus higienos normų reikalavus), nėra. Futbolo aikštelės (nepaisant to, kad ji yra naudojama futbolo varžyboms) nusidėvėjimas yra didelis, ji yra apleista, nesutvarkyta; nugriuvusi metalinės tvoros dalis, plytų tvoros pamatai; tribūnos taip pat yra nesutvarkytos, apleistos; aplinka taip pat netvarkinga, nesurinktos šiukšlės. Tikėtina, kad yra naudojamas sargo namelis, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagal kokią paskirtį yra naudojamas sargo namelis, kas jį naudoja, jame gyvena (ar gyvena) ir / ar kokia veikla jame šiuo metu yra vykdoma.

29. Ieškovė, siekdama paneigti atsakovės teiginius dėl statinių naudojimo pagal paskirtį, pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. sutartį, sudarytą su VšĮ (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 9d. pateikė duomenis apie vykusias futbolo varžybas, o 2020 m. spalio 23 d. pateikė pastatų ir kitų inžinerinių statinių nuotraukas. Iš minėtos 2019 m. rugpjūčio 5 d. panaudos sutarties nustatyta, kad ieškovė perdavė VšĮ (duomenys neskelbtini) laikinai ir neatlygintinai naudotis visais nekilnojamaisiais daiktais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) jaunimo ir vaikų futbolo vystymui, jaunimo ir vaikų rinktinių, komandų treniruotėms ar stovykloms taip pat organizuoti masines šventes, varžybas, sudaryti palankesnes sąlygas vietos vaikų užimtumui, nusikalstamumo prevencijos problemų sprendimui, padidinti vaikų fizinį aktyvumą, gyventojų domėjimąsi sportu ir kitai veiklai, susijusiai su jaunimo ir vaikų futbolo sporto organizavimu ir vystymu. Apeliantė nurodo, kad stadione treniruojasi įvairios komandos, jame vyksta varžybos, todėl tiek statiniai, tiek žemės sklypas naudojami pagal jų paskirtį, dėl ko nėra pagrindų atsisakyti parduoti žemės sklypą.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, pritaria apeliantės pozicijai šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. vasario 28d. ginčo žemės sklypo apžiūros duomenimis, fotonuotraukomis ir konstatavo, kad ne visi statiniai yra naudojami pagal jų paskirtį. Pabrėžtina, kad atsakovė žemės sklypo apžiūrą vykdė žiemos metu, kuomet futbolo aikštelė yra nenaudojama dėl oro sąlygų, nes joje įrengta natūrali, o ne dirbtinė, danga. Tuo tarpu ieškovės 2020 m. spalio 9 d. teismui pateikti duomenys patvirtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) laikinai ir neatlygintinai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu futbolo stadionu, t.y. futbolo aikštele ir šalia esančiais statiniais, futbolo aikštelėje vyksta treniruotės, vyko kelios futbolo varžybos, varžybas stebėjo žiūrovai. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad penkiolika iš nurodytame žemės sklype esančių dvidešimt šešių statinių yra inžineriniai statiniai - tvoros ir varteliai, kuriais yra aptvertas visas stadionas bei atskirtos atskiros stadiono dalys; dvi tribūnos, kurios yra skirtos ir naudojamos žiūrovams ir kitiems asmenims stebėti futbolo varžybas. Be to, žemės sklype yra pastatas – buitinis pastatas, pažymėtas plane 1B1p, kuris, kaip nurodo ieškovė, naudojamas sportininkų persirengimui; pastatas – šaudykla, pažymėtas plane 3U1/p, kuris, ieškovės teigimu, yra naudojamas įvairių daiktų, reikalingų stadiono priežiūrai, sandėliavimui; be to ieškovė nurodo, kad pastate – šaudykloje, pažymėtame plane 4U1/p, yra įrengtas biotualetas; pastate – sargo namelyje, pažymėtame plane 2B1/p, nuolat būna stadioną saugantis ir prižiūrintis sargas; pastatas – ūkinis pastatas, pažymėtas plane 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tarnauja stadiono priežiūrai reikalingų daiktų laikymui. Pateikti varžybų protokolai patvirtina, kad vyksta varžybos, jas stebi žiūrovai. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi statiniai tarnauja pagrindinio statinio - futbolo aikštelės eksploatavimui, ir kartu sudaro visumą – stadioną, kuris yra naudojamas pagal jo paskirtį.

31. Svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog žemė gali būti išnuomota tik prie naudojamų statinių, tačiau kasacinis teismas pripažįsta, jog ir ketinimas naudoti pastatus pagal jų paskirtį yra pakankamas pagrindas pripažinti teisę įsigyti žemę ne aukciono tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Šiuo atveju visi statiniai ne ketinami naudoti, bet kaip nustatyta nutarties 30 punkte, yra naudojami pagal jų paskirtį.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendimą argumentavo ir tuo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek ir kada investavo pinigų į jai nuosavybės teise priklausančius statinius su tikslu naudoti juos pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes įstatymas ir poįstatyminiai aktai teisės ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą nuomotis/pirkti nesieja su investicijomis į atitinkamus statinius. Be to, ieškovė tvirtina, kad ketina investuoti į stadioną – pakeisti dangą ir kt.

33. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dalyje dėl įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą, nurodė ir tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimo procentas yra didelis, todėl sprendė, kad valstybinės žemės sklypas netarnauja statinių eksploatacijai, t. y. nėra sąlygų, kurioms esant žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pabrėžia, jog jokioje teisės normoje, reglamentuojančioje valstybinės žemės sklypų nuomą/pirkimą, nėra nurodyta, iki kokio nusidėvėjimo turi būti statiniai, kurių eksploatacijai yra išnuomojama/parduodama valstybinė žemė. Šis argumentas pripažintinas teisiškai nereikšmingu. Kita vertus, akivaizdu, jog, pastačius statinį ir ėmus jį eksploatuoti, jis dėvisi. Minėta, kol statiniai nėra išnykę, asmenys turi teisę į žemės sklypo, reikalingo jų eksploatacijai nuomą/pardavimą (žr. šios nutarties 26 punktą).

34. Vertinant ir aiškinant tiek gramatiškai, tiek sistemiškai Žemės įstatymo ir Taisyklių, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą/pardavimą ne aukciono tvarka, nuostatas matyti, jog neparduodama žemė prie statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Įstatyme ir atitinkamai Taisyklėse nurodoma „išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.“ Šiuo atveju ieškovei priklausantys pastatai nėra jokių kitų statinių ar įrenginių priklausiniai. Jie visi tarnauja pagrindinei – stadiono veiklai. Nėra jokio kito daikto, kuriam šiuo metu tarnautų ieškovei priklausantys pastatai ir statiniai. Todėl atitinkamai netaikoma įstatyme nurodyta išimtis, kokiais atvejais nėra parduodama žemė ne aukciono tvarka. Be kitų aiškią ūkinę paskirtį turinčių pastatų, pareiškėjai priklauso ir visa eilė inžinerinių statinių, kurie nėra inžineriniai tinklai, kuriems taikoma išimtis ir prie jų neparduodama ne aukciono tvarka žemė. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vadovaudamasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, kuriame inžineriniai statiniai skirstomi į keturias grupes, tarp kurių ir į inžinerinius tinklus (Reglamento 5.2.2. p.). Prašomame parduoti žemės sklype nėra jokių inžinerinių tinklų, o tik inžineriniai statiniai, įskaitant ir pačias aikšteles (stadioną). Atitinkamai visi tiek inžineriniai statiniai, tiek ir kiti statiniai skirti tik stadiono veiklai, kuriai ir yra naudojami.

35. Nesutikdama su ieškiniu, atsakovė pabrėžė ir tai, kad ieškovė turi visas teises ir pareigas, suteikiamas žemės sklypo naudotojui, pagal 2004 m. balandžio 20 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl jai nereikalinga žemės sklypo nuosavybė. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes teisinis reglamentavimas nustato vienodas sąlygas tiek valstybinės žemės sklypą nuomotis, tiek pirkti - sprendžia asmuo, turintis atitinkamą teisę. Aplinkybė, kad žemės sklypas yra išnuomotas neeliminuoja asmens teisės tą žemės sklypą įsigyti nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad atsakovė, vykdydama valstybinės žemės kontrolę, ieškovei nėra pareiškusi pretenzijų dėl netinkamo žemės naudojimo, nepateiktas nei vienas patikrinimo aktas, kuriame būtų išdėstyti kokie nors netinkamo žemės sklypo naudojimo faktai. Atsakovė, pripažindama, kad ieškovė turi teisę į žemės sklypo nuomą be aukciono, tuo pačiu pripažįsta, kad ji turi teisę ir tą žemės sklypą nusipirkti ne aukciono tvarka.

36. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemės sklypas yra užstatytas tik ieškovei priklausančiais statiniais, kurie nėra laikini statiniai, taip pat nėra ir inžinieriniai tinklai (inžineriniai statiniai nėra inžineriniai tinklai); visi statiniai turi aiškią paskirtį ir naudojami visi kaip stadionas, žemės sklypas naudojamas jame esančių ieškovei priklausančių statinių eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį – stadiono veiklai. Ieškovei priklausantys pastatai nėra jokių kitų statinių ar įrenginių priklausiniai. Jie visi tarnauja stadiono veiklai. Konstatavus nurodytas aplinkybes, ieškovės statiniams ir atitinkamai ieškovei netaikoma įstatyme nurodyta išimtis, kokiais atvejais nėra parduodama žemė ne aukciono tvarka. Todėl pripažinus, kad ieškovė turi teisę ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą, skundžiamas 2019 m. gruodžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštas „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsisakyta parduoti ginčo žemės sklypą, panaikintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad šiuo atveju ieškovė neturi teisės be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuris reikalingas jos nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos pripažinti ieškovės teisę be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą, panaikinti 2019 m. gruodžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštą „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, reikšmingas nustatant minėtas sąlygas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis), netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir todėl neteisingai išsprendė šį ginčą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

39. Pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovė turėjo bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas - 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį, sumokėtas 2020 01 06 mokėjimo nurodymu. Už apeliacinį skundą ieškovė 2021 01 07 mokėjimo nurodymu Nr.16 sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Viso ieškovė turėjo 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteisiamos iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Panaikinti 2019 m. gruodžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CORPORATE PROPERTY HOLDING“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CORPORATE PROPERTY HOLDING“ (juridinio asmens kodas 134393255) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos (juridinio asmens kodas 188704927) 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.